Byla e2-323-214/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,

2sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Gintarei Dobrovienei, atsakovui S. Š., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

4viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui S. Š., dėl žalos atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6I. V. socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. Š. 4744,90 Eur žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginti (b. l. 3-7).

7Ieškovas ieškinyje, nurodė kad Kauno apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi UAB „Autooazė“ iškėlė bankroto bylą ir 2014-09-19 nutartimi patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinį reikalavimą. Teismo 2015-05-07 nutartimi bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 2016-01-15 teismo sprendimu UAB „Autooazė“ veikla pripažinta pasibaigusi likvidavus įmonę dėl bankroto. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2016-02-29 bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro. Likvidavus bendrovę dėl bankroto liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 27154,16 Eur sumai, iš jų: VSDFV Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinis reikalavimas. Ieškovas atgauti skolą iš likviduotos bankrutavus UAB „Autooazė“ neturi galimybės. Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi UAB „Autooazė“ bankrotą pripažindamas tyčiniu nutartyje nustatė, kad bendrovė užsiėmė automobilių priežiūra, remontu, techniniu aptarnavimu ir pan. UAB „Autooazė“ 2013-01-02 iš R. B. išsinuomojo diagnostinė įrangą, kurią šalys įvertino 20000,00 Lt, sutarė dėl 2100,00 Lt turto nuomos mokesčio į mėnesį. Kadangi UAB „Autooazė“ nuomos mokesčio nemokėjo, nuomotojas nutraukė turto nuomos sutartį ir įranga buvo grąžinta nuomotojui. Teismas, iš byloje surinktų duomenų sprendė, jog minėtas sandoris, sudarytas su R. B., jokios naudos įmonei neatnešė. Pats įmonės direktorius nuomos sandorį laikydamas kaip reikalingą, pripažino, jog jis buvo nuostolingas. Nemokėdamas nuomos mokesčio, kuris neatitiko rinkos kainos, atsakovas nesiėmė iniciatyvos nuomos sutarčiai nutraukti, taip dar labiau didindamas įmonės įsiskolinimą. Teismas sudarytą įrangos nuomos sutartį vertino kaip akivaizdžiai nenaudingą ir ekonomiškai nuostolingą sandorį, kuris nepateisinamas verslo rizika. Kauno apygardos teismo byloje taip pat nustatyta, kad 2014-04-28 UAB „Autooazė“ pardavė UAB „Bugita“ savo turimą įrangą už 956,06 Lt. Kauno apylinkės teismas 2014-10-16 sprendimu už akių, konstatavęs, kad įranga parduota už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, sudarytą sandorį pripažino negaliojančiu, parduotą įrangą grąžino UAB „Autooazė“. Teismas sprendė, kad tokiu sandoriu buvo sumažintas bendrovės mokumas, o pats sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ir nuostolingas bendrovei. UAB „Autooazė“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

8Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti. Ieškovo atstovė paaiškino , kad 2016-01-15 teismui pripažinus UAB „Autooazė“ veiklą pasibaigus likvidavus dėl bankroto, likvidavus juridinį asmenį tapo aišku, kad Sodros finansinis reikalavimas 4744,90 Eur sumoje liko nepatenkintas ir jo atgauti nėra galimybės. Kadangi UAB „Autooazė bankrotą nulėmė vadovo sprendimai ir veiksmai ir bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, vadovaujantis bankroto įstatymo 20 straipsniu, kreditorius, kurio reikalavimas liko nepatenkintas turi teisę pareikšti ieškinį kaltam asmeniui, dėl kurio veiksmų kilo tyčinis bankrotas. Pažymėjo, kad atsakovas remiasi ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kur veika buvo tiriama Baudžiamojo kodekso kontekste, tačiau ieškovas remiasi ir Civiliniu kodeksu, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai ir įmonės vadovo veiksmai buvo nenaudingi ir nuostolingi įmonei. Keliant tyčinį bankrotą nėra tikslinga nustatyti, dėl kurio konkretaus sandorio įvyko bankrotas. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovo 4744,90 Eur žalos atlyginimą.

9Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimo išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-474-221/2016, kadangi šioje byloje teismas, spręsdamas tyčinį bankroto klausimą analizavo atsakovo veiksmų visumą leidžiančią pagrįsti arba paneigti tyčinio bankroto faktą, tuo tarpu konkretūs atsakovo veiksmai ir jų pasekmės buvo vertinami ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00510-15, kuris užbaigtas Kauno apygardos prokuratūros 2016-09-20 nutarimu. Nutarime buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog S. Š. sudaryti sandoriai, paminėti Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartyje, buvo nuoseklūs ir kryptingi sąmoningai siekiant įmonės nemokumo ar jis sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai, kad nebuvo visiškai atsiskaityta su visais kreditoriais vykdant bendrovės veiklą negali būti vertintina, kad S. Š. veikoje yra nusikalstamos veikos numatytos BK 209 str. požymiai, o iš ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, todėl tyrimas pagal BK 209 buvo nutrauktas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas elgėsi priešingai, siekė kad įmonės veikla vyktų kiek galima sklandžiau. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis specialistei dėl UAB „Autooazė“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo. Specialistės 2016-02-04 išvadoje Nr.5-2/18 aptariant bendruosius UAB „Autooazė“ duomenis nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai jai vadovavo S. Š. iš viso bendrovės pajamos sudarė 100 088,29 Lt ir nors su visais kreditoriais vykdant bendrovės veiklą nebuvo visiškai atsiskaityta, nustatyta, kad šie gauti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, prekes, mokesčiams į valstybės biudžetą, VSDFV Kauno skyriui, banko komisiniams, laikotarpio pabaigoje liko nepanaudoti tik 1,74 Lt, todėl neteisėto S. Š. pinigų panaudojimo nenustatyta, nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pabaigoje jau buvo bendrovės nemokumo požymiai. Atsakovas pažymėjo, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2008 m., kuomet prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Atsakovas, siekdamas sumažinti įmonės nuostolius, priėmė atitinkamus sprendimus, kurie nepasiteisino ir įmonė buvo priversta bankrutuoti, tačiau vien nepasisekusių verslo sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip atsakovo veikimas priešingiems įmonės interesams. 2015-05-07 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Autooazė“ vadovo S. Š. priimi sprendimai- išsinuomoti autotransporto diagnostikos įrangą iš R. B. už 20 000 Lt ir jam mokėti 200 Lt turto nuomos mokestį, kuris susidarė 32 830 Lt dydžio, o taip pat turto pardavimas bendrovei „Bugita už 956,06 Lt, tai yra už žemesnę nei rinkos kainą, turėjo esminės įtakos bendrovės veiklai, jos rezultatams ir nemokumui bei dėl šių aplinkybių teismas pripažino UAB „Autooazė“ bankrotą tyčiniu. Tačiau patalpų nuomotojui UAB „Sarteksas“ drastiškai pakėlus nuomos kainą, prasidėjo įmonės finansinės padėties blogėjimas. Buvo einamosios skolos, skolos su tiekėjais, tačiau pagrindinė problema buvo su nuoma, mėnesį už nuomą įmonei teko mokėti apie 1000 Lt daugiau, nei prieš krizinį laikotarpį. Išeiti į kitas nuomojamas patalpas nebuvo galima, nes buvo sumontuota įranga tose patalpose, taip pat buvo pastovūs klientai iš to rajono, todėl išeinant į kitas nuomojamas patalpas būtų galima prilyginti žlugimui. Būtent dėl šios priežasties, kad papildomai kainuotų persikraustymas, įmonė nenutraukė nuomos sutarties. Už nuomą kažkokią dalį mokėdavo, kiek tuo metu turėdavo pinigų. Iškėlus įmonei bankroto bylą atsakovas bankroto administratoriui perdavė turto už kokius 30 000 Lt. Įmonė bankrotui įtakos turėjo krizinis laikotarpis, taip pat didelė nuomos kaina. Pagrindiniai kreditoriai buvo UAI „Sarteksas“ ir R. B., nei darbuotojams nei valstybei skolų nebuvo, dar UAB „Sarteksas“ 2014 metų gegužės mėnesį paskutinę įmoką padarė apie 2 500 Lt. Nurodytos , ištirtos ir įvertintos aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, rodo tai, kad atsakovas veikė išimtinai įmonės interesais siekdamas bet kokia kaina stabilizuoti įmonės padėtį (el. bylos 35-38 lapai).

10Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, paaiškino, kad niekur nebuvo nustatyta tyčinių jo veiksmų, kurie galėtų pabloginti įmonės būklę nesupranta, iš kur atsirašo ši skola. Pažymėjo, kad būtent Sodrai visada pirmiausiai buvo mokami mokesčiai. Problemos prasidėjo nuomotojui pakėlus patalpų nuomos kainą, prasidėjo ir šalyje krizė, persikraustyti lėšų neturėjo, nuomininkas taip pat turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį, bet jis laukė, kol skola labai išaugo, tuomet kreipėsi į teismą, gegužės 8 d. buvo areštuotas turtas ir įmonė nebegalėjo veikti, tačiau tuo metu skolos Sodrai nebuvo. Sužinojęs apie šiuos veiksmus, kitas kreditorius, iš kurio buvo nuomojama įranga, iškėlė bankroto bylą, tuo metu birželio 18 dienai skola Sodrai sudarė 1080 Lt, skola buvo susidariusi dėl objektyvių priežasčių, kad įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir mokėti skolas. Kreditoriui, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos pasirodė įtartini sandoriai, vienas dėl turto pardavimo, turtas buvo grąžintas bendrovei į įmonės balansą, pinigai jau buvo gauti, jie nebuvo grąžinti, o buvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi, iš kurio nuomojosi patalpas. Teisme kreditoriams buvo pranešta, kad kreiptųsi dėl atsakovo tyčinių veiksmų ar įtarimų dėl tyčinio situacijos bloginimo, tačiau nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą, tame tarpe ir Sodra. Dėl teismo posėdžio bankroto byloje, atsakovas nebuvo kviečiamas, dalyvavo bankroto administratorius, kuris nebuvo suinteresuotas asmuo, kad pateiktų kažkokius įrodymus apie įmonės veiklą, sandorius, jis tik pareiškė, kad tikrino įmonės veiklą ir nebuvo nustatyta kažkokių neteisėtų veiksmų apie įmonės veiklą. Atsakovas neturėjo galimybės prieiti prie įmonės dokumentų, įrodyti jo teisėtus veiksmus, ar įrodyti, kad nebuvo jo tyčinių veiksmų. Be to, atsakovui niekas nepateikė jokių įtarimų, niekas nepripažino jokios atsakovo kaltės, tiesiog byla buvo perduota prokuratūrai. Prokuratūroje atsakovui buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų sandorių, atsakovas pateikė dokumentus, kurių pagalba įrodė, kad tie sandoriai dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo teisėti, dėl to tyrimas buvo nutrauktas. Iš dokumentų buvo matyti, kad bankroto administratoriui buvo perduota turto už balansinę vertę 23000 Lt, tai minimali vertė, buvo galima parduoti už žymiai didesnę kainą, kad atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau įmonės turtas buvo parduotas pusvelčiui, už pusė balansinės vertės, pvz. sunkvežimio balansinė vertė buvo 1 Lt, parduotas už pusė kainos, t. y. 15 euro centų ir visi kreditoriai su tuo sutiko, į metalo laužą pridavus būtų naudingiau. Pažymėjo, kad vienas ir faktų pripažįstant bankrotą tyčiniu buvo tai, kad atsakovas mažąją dalį turto bandė parduoti 50 kartų pigiau nei balansinė vertė, kai patys kreditoriai tame tarpe ir Sodra pardavė 100 kartų pigiau. Todėl turtas buvo išvaistytas. Veikiant įmonei per mėnesį Sodrai mokėdavo už darbuotojus apie 1500 Lt Sodros mokesčių, negali paaiškinti, kodėl iškėlus Bankroto bylą, Sodros mokesčiai padidėjo. Po liepos mėnesio jis jau nebuvo įmonės direktorius, įmonės vadovavimą perėmė bankroto administratorius, ir atsakovas nesupranta, iš kur ta skola atsirado.

11Atsakovo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad konkretūs atsakovo veiksmai buvo vertinami ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuris buvo užbaigtas Kauno apygardos 2016-09-20 nutarimu. Nutarime buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovo sudaryti sandoriai, paminėti nutartyje dėl tyčinio bankroto, buvo nuoseklūs ir kryptingi ar jų buvo daugetas, sąmoningai siekiant įmonės nemokumo, ar sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. O tai, kad nebuvo visiškai atsiskaityta su visais kreditoriais, vykdant bendrovės veiklą, negali būti vertinama, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 209 str. požymiai. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo atliktas specialistės tyrimas, kuri 2016-02-04 išvadoje nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo įmonei, iš viso bendrovės pajamos sudarė 100088 Lt. Nors su visais kreditoriais nebuvo atsiskaityta, tačiau buvo nustatyta, kad pinigai, gauti iš veiklos buvo panaudoti atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, gautas prekes ir mokesčiams ir būtent mokesčiams ieškovui. Neteisėto pinigų panaudojimo nebuvo nustatyta. Ieškovės atstovė kalba apie visų kreditorių visumą, tačiau kasacinio teismo praktika yra vienareikšmė šiuo klausimu – reikia nustatyti kiekvienam kreditoriui padarytą žalą, t. y. individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui, turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus kitus juridinio asmens kreditorius. Ieškovas savo ieškinyje nenurodė nei vieno konkretaus atsakovo nesąžiningo veiksmo, valdant įmonę, kuris sąlygojo būtent ieškovo nurodytos jam neišmokėtos sumos 4744,90 Eur žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktą lentelę, 2014-06-01 Sodrai iš vis nebuvo skolos, net 482,68 Lt permoka, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui perduodami visi įmonės dokumentai, todėl įmonės vadovas netenka įgaliojimų ir negali įtakoti įmonės skolų ar atsiskaitymo su kreditoriais galimybės. Atsakovui nesant direktoriumi 2014 m. birželio mėn. atsiranda 1080,60 Lt skola, liepos mėn. 2669,31 Lt skola, rugpjūčio mėn. atsiranda 16 378,34 Lt skola, kurią prašo priteisti ieškovas. Žalos atsiradimui turi būti įrodytas priežastinis ryšys, tačiau ieškovas ieškinyje nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios skolos. Ieškinį prašo atmesti, nes jis neįrodytas ir nepagrįstas.

12Ieškinys tenkintinas.

13Ištyrus byloje įrodymus nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2065-221/2014 nutarė UAB „Autooazė“ iškelti bankroto bylą. Teismas 2014-09-19 nutartimi patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos Teismo 2015-05-07 nutartimi bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teismas 2016-01-15 sprendimu pripažino UAB „Autooazė“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. 2016-03-01 VĮ Registro centro pranešimu ieškovas informuotas, kad įmonė UAB „Autooazė“ 2016-02-29 išregistruota bankrutavus (el. bylos 6-10 lapai, ieškinio priedas adoc-266126637). Iš ieškovo pateiktos 2016-11-23 lentelės nustatyta, kad UAB „Autooazė“ 2014-06-01 yra 482,68 Lt permoka Sodrai, 2014 -06-16 susidarė 1080,60 Lt skola, 2014-07-15 – 2669,31 Lt skola, 2014-08-18 – 16378,34 Lt skola ieškovui (el. bylos 68-69 lapai). UAB „Autooazė“ vadovo S. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 209 str., dėl nusikalstamo bankroto, t.y. dėl to, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Kauno apygardos 2015-05-07 nutartį, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymu nustatyta, kad UAB „Autooazė“ vadovo S. Š. priimti sprendimai: išsinuomoti autotransporto diagnostikos įrangą iš R. B. už 20 000 litų ir jam sumokėti 2000 Lt nuomos mokesčio, kuris susidarė 32830 Lt dydžio; taip pat turto pardavimas bendrovei „Bugita“ už 956,06 Lt, t.y. už žemesnę nei rinkos kaina, turėjo esminės įtakos bendrovės veiklai, jos rezultatams ir nemokumui, bei dėl šių priežasčių teismas pripažino UAB „Aurooazė“ bankrotą tyčiniu. 2016-09-20 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00510-15 pagal BK 209 str. S. Š. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. S. Š. taip pat buvo pareikštas įtarimas pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t.y. dėl to, kad S. Š. dirbdamas UAB „Autooazė‘ direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima buvo iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-20. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-11-08 nutartimi nustatyta, kad S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK222 str. 1 d. ir patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros 2016-11-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d. padarymo, atiduodant S. Š. laiduotojos V. V. atsakomybei vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ( pridėtos prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys).

14Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-124/2014 konstatavo, kad bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. < > Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal jau minėto ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Nustačius, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti.

15Šiuo nagrinėjamu byloje atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, pridėtą prie bylos Kauno AVPK tyrimo medžiagą Nr.03-2-00510-15, joje priimtus procesinius sprendimus , Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr.B2-933-221/2015, dėl pripažinimo UAB „Autooazė“ bankroto tyčiniu, kurioje konstatuota, kad esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo šios bendrovės vadovo priimti sprendimai dėl diagnostinės įrangos nuomos ir savo turimo turto pardavimo, kas turėjo įtakos bendrovės nemokumui bei tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais, įmonė negalėjo toliau vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos, t.y. jie buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi. Šios Kauno apygardos teismo konstatuotos aplinkybės bei Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-11-08 nutartimi atsakovo pripažinimas veikos teisingo kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, t.y. dėl to, kad S. Š. dirbdamas UAB „Autooazė‘ direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima buvo iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-20, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas UAB vadovu akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, vadovavo įmonei aiškiai aplaidžiai, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, dėl ko jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo. Šios ištirtos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdė jam pavestas įmonės vadovo pareigas, t.y. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek einant vadovo pareigas buvo reikalinga, ir šie veiksmai nulėmė jam civilinę atsakomybę atlyginti ieškovui padarytą žalą. Subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Kauno apygardos Teismas 2014-09-19 nutartimi patvirtino ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4744,90 Eur finansinį reikalavimą, 2016-01-15 teismo sprendimu UAB „Autooazė“ veikla pripažinta pasibaigusi likvidavus įmonę dėl bankroto, t.y. likus neįvykdytam ieškovo reikalavimui. Šios ištirtos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdė jam pavestas įmonės vadovo pareigas, t.y. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek einant vadovo pareigas buvo reikalinga, ir šie veiksmai nulėmė jam civilinę atsakomybę atlyginti ieškovui padarytą žalą, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.245-6.249str.str.).

16Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.1d.10p.). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šiuo atveju tenkinamas ieškinys visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 3 procentai žyminio mokesčio nuo priteisiamos sumos, ir tai sudaro 142,35Eur (CPK80 str. 1 d. 1 p.)

17Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos sudaro 1,04Eur ir neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo .

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK150 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Nutarė

19Ieškinį tenkinti.

20Priteisti iš atsakovo S. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui , juridinio asmens kodas 188677437, 4744,90 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 90 ct) žalos atlyginimui.

21Priteisti iš atsakovo S. Š. a.k. ( - ) valstybei 142,35Eur(vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 35 ct) žyminį mokestį.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

23.

Proceso dalyviai
Ryšiai