Byla e2A-975-340/2019
Dėl teisės pripažinimo gauti sprendimą be bendraturčių suderinimo, tretieji asmenys – V. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S., A. R., D. K., G. R., L. P., Č. P., V. T., J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. O. ieškinį atsakovams M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B., L. P., Č. P., V. T., J. T. dėl teisės pripažinimo gauti sprendimą be bendraturčių suderinimo, tretieji asmenys – V. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas M. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo teisę be atsakovų M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B., L. P., Č. P., V. T. ir J. T. suderinimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų kadastro Nr. ( - ) ir ( - ) plotų ir ribų patvirtinimo pagal 2017 m. birželio 29 d. UAB ( - ) matininko D. P. parengtą perdalijimo projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad ieškovui su atsakovais M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B., L. ir Č. P. bei V. ir J. T. priklauso 1,91 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) mieste. Ieškovas nuosavybės teise valdo 2200/19100 šio žemės sklypo dalis, t. y. 0,22 ha (22 arus). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su motina V. D. taip pat priklauso 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) mieste. Ieškovas nuosavybės teise valdo 108/200 šio žemės sklypo dalis, t. y. 1,08 ha. Abu sklypai yra greta vienas kito ir turi bendrą ribą. Kadangi žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), valdo net vienuolika bendraturčių, šio žemės sklypo valdymas ir disponavimas yra gerokai apsunkintas, kadangi sunku surasti visus bendraturčius tenkinantį variantą. Dėl šios priežasties ieškovas nusprendė nurodytame žemės sklype jam nuosavybės teise priklausančius 22 arus atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais bei sujungti su savo nuosavybe, esančia gretimame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), tokiu būdu sumažindamas bendraturčių kiekį bei palengvindamas naudojimąsi, disponavimą ir valdymą žemės sklypu. Pažymėjo, jog ginčo sklypas yra dalus nekilnojamojo turto objektas, jį atidalinti galima natūra be jokios žalos kitiems sklypo bendraturčiams. Tvarką, kuria vadovaujantis ieškovas gali atidalinti jam priklausančią sklypo dalį ir sujungti su kita savo nuosavybe nustato LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Kadangi ieškovo turima sklypo dalis sudaro 22 arus ir neviršija nustatyto maksimalaus 30 arų ploto, atsidalinti jam priklausančią dalį ir sujungti su kitu žemės sklypu ieškovas gali nerengdamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pagal Taisyklių VI skyriuje nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, UAB ( - ) užsakė ir parengė sklypų kadastro Nr. kadastro Nr. ( - ) ir ( - ) perdalijimo projektą, pagal kurį numatyta, kad ieškovui priklausanti 22 a (0,22 ha) žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) dalis, sklypų perdalijimo projekte pažymėta taškais 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 38, 17 atidalijama nuo sklypo kadastro Nr. ( - ) ir sujungiama su sklypu kadastro Nr. ( - ). Po perdalijimo sklypas kadastro Nr. ( - ) sumažėja nuo 1,91 ha iki 1,69 ha, o sklypas kadastro Nr. ( - ) padidėja iki 2,22 ha. Tokiu būdu ieškovas pilnai atsidalija savo dalį nuo kitų sklypo bendraturčių – atsakovų. Apie parengtą projektą, galimybę su juo susipažinti bei pareikšti pastabas registruotais laiškais buvo informuoti sklypo kadastro Nr. ( - ) bendraturčiai. Jiems siųstuose pranešimuose buvo nurodyta, kad nepritarus projekto sprendiniams ir nepateikus argumentuotų paaiškinimų, ieškovas laikysis teisinės pozicijos, kad atsakovai trukdo disponuoti jam priklausančia sklypo dalimi ir kreipsis į teismą. Atsakovai savo nuomonės dėl perdalijimo plano nepareiškė. Kadangi ieškovas atsakovų suderinimo negali gauti, priežastys, dėl kurių nederinamas perdalijimo planas, ieškovui nežinomos, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad parengtas sklypų perdalijimo planas visiškai atitinka visus reikalavimus, jį rengiant atsižvelgta į reikalavimą laikytis kuo taisyklingesnės formos, sklypas išlieka maksimaliai taisyklingas ir tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Tokiu būdu parengtas sklypų pertvarkymo projektas nesukelia jokių neigiamų pasekmių nei vienam iš pertvarkymo projekte dalyvaujančių žemės sklypų.

83.

9Atsakovas D. K. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovų dalys žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), žemės sklype esančio servituto padalijimo tarp bendrasavininkų tvarka yra nustatytos 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuri yra notariškai patvirtinta ir užregistruota sutarčių registre. Su ieškovu buvo ne kartą kalbėta telefonu ir susitikimų metu ir išreikštas atsakovų nesutikimas dėl ieškovo dalies atidalinimo iš žemės sklypo. Ieškovas siekia prijungti turimą žemės sklypo dalį prie kito jam priklausančio žemės sklypo ir taip pasigerinti turimą žemės sklypą (tiek formą, tiek plotą) išardydamas šios žemės sklypo 11 bendrasavininkų susitarimą ir sudarydamas jiems kuo prastesnes sąlygas iš naujo formuoti žemės sklypus, t. y. išlaikyti žemės sklypų formas tokias, kokios jos yra dabar. Be to žemės sklype yra servitutas, kurio plotas taip pat padalintas Sutartimi. Amalgamavus žemės sklypus, neaišku, kokia bus šio servituto naudojimo tvarka ir paskirstymas tarp bendraturčių. Atsakovas nesutiko su ieškovo atliktu žemės sklypų amalgamacijos projektu, kadangi jis prieštarauja visų bendraturčių teisėtiems interesams į jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis žemės sklype. Šis projektas parengtas neturint kitų bendrasavininkų sutikimų, šiuo projektu taip pat pabloginamos galimybės ūkinei veiklai vystyti, iškraipomos esančios atsakovų dalys žemės sklype. Taip pat ieškovas nesuderino žemės sklypų perdalijimo plano su perdalijimų sklypų savininkais.

104.

11Atsakovai G. R. ir M. S. pateikė atsiliepimus, kuriais prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepimuose abu atsakovai nurodė, kad palaiko atsakovo D. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir poziciją.

125.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovo žemės sklypų perdalijimo planas nesuderintas su perdalijimų žemės sklypų savininkais, kuris yra privalomas pagal Taisyklių 78.5 punktą. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų perdalijimo planas turi atitikti ir kitus Taisyklių 78 punkte įtvirtintus reikalavimus, tai reiškia, kad teismui tenkinus ieškovo ieškinį ir leidus ieškovui be atsakovų sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo, toks sprendimas dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų galėtų būti gautas, jei pateiktas žemės sklypų perdalinimo planas atitiktų Taisyklių 78 punkte nurodytus reikalavimus.

146.

15Kiti atsakovai ir trečiasis asmuo V. D. atsiliepimų į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: pripažino ieškovo M. O. teisę be atsakovų M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B., L. P., Č. P., V. T., J. T. suderinimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) plotų ir ribų patvirtinimo pagal 2017 m. birželio 29 d. UAB ( - ) matininko D. P. parengtą perdalijimo projektą; priteisė ieškovui M. O. iš atsakovų M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B., L. P., Č. P., V. T., J. T. 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 107,50 Eur iš kiekvieno atsakovo, ir iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą po 6,52 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų.

198.

20Teismas nustatė, kad ieškovo turima žemės sklypo dalis Žemės sklype Nr. 1 sudaro 22 arus ir neviršija LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6.2 p. nurodyto ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsidalinti ieškovui priklausančią dalį ir sujungti su kitu žemės sklypu ieškovas gali nerengdamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

219.

22Teismas nurodė, kad su ieškovo reikalavimu atsakovai nesutiko iš esmės dėl to, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 perdalijimo projektas nesuderinamas su 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės numatyta padalijimo tarp bendrasavininkų tvarka. Teismas, įvertinęs šios sutarties nuostatas, nustatė, jog šia sutartimi sutarties šalys susitarė dėl Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarkos, nustatydami kiekvienos iš šalių faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, bet ne dėl kiekvienam iš šalių priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas net ir esant atsakovų nurodomai sutarčiai, kurioje numatyta Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarka, nepraranda teisės atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam, kaip bendraturčiui, priklausančią žemės sklypo dalį.

2310.

24Atsakovų argumentus, kad Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimas nesutampa su jų ketinimais savo žemės sklypo ribose statytis individualius namus, teismas vertino kritiškai, kadangi žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingi ūkio statiniai ir ūkininko sodybos, taip pat kiti statiniai, kurių statyba numatyta Žemės įstatyme arba kituose įstatymuose (LR Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad paaiškinimų ir įrodymų apie tai, kad atsakovai ėmėsi ir/ar ketina imtis realių veiksmų nuo Žemės sklypo Nr. 1 įsigijimo momento (daugiau nei 10 metų) įgyvendinti LR Žemės įstatyme numatytą teisę, atsakovai nepateikė.

2511.

26Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovo parengtas perdalijimo projektas užtikrina tinkamą bei teisingą bendrąja daline nuosavybe valdomo turto įgyvendinimą, suteikiant galimybę, patvirtinus projekto duomenis ir juos įregistravus, bendraturčiui atidalinti žemės sklypo dalį.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

2812.

29Apeliaciniu skundu atsakovai M. S., A. R., D. K., G. R., L. P., Č. P., V. T., J. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3012.1.

31Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai įvertino esminę reikšmę ieškovo pareikšto reikalavimo kontekste turinčią aplinkybę – Žemės sklypo 1 bendraturčiai yra susitarę dėl konkrečios šio turto naudojimosi tvarkos. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad tuometiniai Žemės sklypo 1 bendraturčiai, vadovaudamiesi parengtu Žemės sklypo 1 planu, susitarė aiškiai apibrėžti (nustatyti) Žemės sklypo 1 dalis, kurios yra priskiriamos kiekvienam iš bendraturčių naudotis. Sutarties pagrindu kiekvienas iš bendraturčių įgijo teisę naudotis konkrečiai identifikuota ir Žemės sklypo 1 plane pažymėta šio turto dalimi. Po to, kai buvo sudaryta Sutartis, ieškovas Žemės sklypo 1 dalį (t. y. 2200/19100 dalis) 2005 m. gegužės 11 d. įsigijo iš Z. L.. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodytas Sutarties sudarymo faktas. Taigi ieškovas, sudarydamas daikto pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai suvokė ir suprato, kurią Žemės sklypo 1 dalį jis faktiškai įsigyja (Žemės sklypo 1 plane pažymėtą indeksu „D“ ir dalį bendro naudojimo teritorijos, kurios indeksas „L“). Pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus Sutarties sudarymo faktui, apskritai netyrė ir neanalizavo daikto naudojimosi tvarką reglamentuojančių nuostatų, o tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas, siekdamas pasitraukti iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, turi laikytis Sutartyje nustatytos Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarkos, kuri visiems bendraturčiams, įskaitant patį ieškovą, yra privaloma. Nesant bendraturčių sutarimo dėl kitokio būdo, ieškovas galėtų reikalauti atidalinti tik tą Žemės sklypo 1 dalį, kuri yra priskirta jam naudotis (t. y. Žemės sklypo 1 dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, ir dalį bendro naudojimo teritorijos, plane pažymėtos indeksu „L“). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypo 1 dalies atidalijimo būdas niekaip nesiderina su Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarka. Ieškovo siekiamas atsidalinimo būdas pažeidžia visų likusių bendraturčių (t. y. net 10 asmenų) teises ir teisėtus interesus valdyti ir naudotis tuo turtu, kurį jie teisėtai įsigijo.

3212.2.

33Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, apskritai netyrė ir nevertino, ar egzistuoja viena iš būtinų sąlygų žemės sklypų perdalijimui (amalgamacijai) – žemės sklypų dalių dydžio neracionalumas. Skundžiamame sprendime yra pasisakyta tik dėl to, kad ieškovui priklausanti Žemės sklypo 1 dalis neviršija Taisyklių 6.2 p. nurodyto ploto (t.y. 0,3 ha). Apeliantų įsitikinimu, ieškovui priklausanti Žemės sklypo 1 dalis (plane pažymėta indeksu „D“), priskirta jam naudotis pagal Sutartį, gali būti atidalinta formuojant atskirą 22 a žemės sklypą. Toks sklypas būtų racionalaus dydžio (t. y. didesnis nei 20 a) bei taisyklingos (t. y. stačiakampio) formos (Taisyklių 34 p.). Juolab, tokiu būdu būtų užtikrintas Sutarties nuostatų laikymasis bei paisoma po atsidalinimo likusių bendraturčių teisių ir interesų.

342.

35Ieškovas M. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

3613.1.

37Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, iš kurio ieškovas siekia atsidalinti jam priklausančią dalį, yra dalus. Iš esmės nesutariama dėl atidalijimo būdo apeliuojant į tai, kad ieškovo siūlomas būdas suardys nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir todėl yra neracionalus. Ieškovas nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Apeliantai siūlo dalį ieškovui priklausančio sklypo ploto palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes kitaip sugrius jų nusistatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, o jie nėra tikri, ar jiems pavyktų iš naujo susitarti dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo kriterijumi, teismui tenka pasverti, kuri vertybė yra didesnė ir svarbesnė – ar Konstitucijos ginamas nuosavybės neliečiamumo principas ir Civiliniame kodekse įtvirtinta teisė visiškai atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, ar svarbiau nustatyta naudojimosi tvarka ir galimai galintys atsirasti likusių bendraturčių nesutarimai siekiant nustatyti naują naudojimosi tvarką vienam bendraturčiui pasitraukus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Akivaizdu, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas nuosavybės gynimui ir teisei atsidalinti savo nuosavybę ir bendros nuosavybės. Ieškovas nori atsidalinti pilnai ir atidalintą nuosavybę sujungti su kita, greta esančia nuosavybe (sklypu). Ieškovas pateikė projektą, įrodantį, kad tai įmanoma, įvyksta pilnas atsidalijimas, paliekamo sklypo paskirtis, konfigūracija nesikeičia ir jį galima toliau naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį (tą įrodo projekte esančios viešojo administravimo institucijų derinimo žymės), tačiau kiti bendraturčiai, atsakovai, siūlo tokį atsidalijimo būdą, pagal kurį visiškas atsidalijimas neįmanomas. Akivaizdu, kad esant situacijai, kuomet daiktas yra dalus, tokia atsakovų pozicija visiškai nepagrįsta, neracionali.

383.

39Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad žemės sklypų perdalijimo planas turi būti ne tik suderintas su perdalijamų žemės sklypų savininkais, tačiau turi atitikti ir kitus Taisyklių 78 punkte įtvirtintus reikalavimus, tai reiškia, kad leidus ieškovui be atsakovų sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) plotų ir ribų patvirtinimo, toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo galėtų būti gautas, jei pateiktas žemės sklypų perdalinimo planas atitiktų visus Taisyklių 78 punkte nurodytus reikalavimus.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

414.

42Dėl naujų įrodymų. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2005 m. kovo 22 d. sutartį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. lapkričio 20 d. penktųjų varžytinių protokolą, 2014 m. gruodžio 1 d. varžytinių aktą, Vilniaus miesto bendrojo plano brėžinį. Teisėjų kolegija 2019 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė naujus įrodymus, suteikė ieškovui laiko išdėstyti ir pateikti teismui savo nuomonę dėl naujų įrodymų reikšmės.

435.

44Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

456.

46Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo dalies žemės sklypo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kai tarp sklypo bendrasavininkių yra sudaryta sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

477.

48Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,91 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) mieste (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Ieškovas nuosavybės teise valdo 2200/19100 šio žemės sklypo dalis, kas sudaro 0,22 ha arba 22 arus. Ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu – motina V. D., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dar vienas 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) mieste (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Ieškovas nuosavybės teise valdo 108/200 šio žemės sklypo dalis, kas sudaro 1,08 ha. Abu žemės sklypai yra greta vienas kito ir turi bendrą ribą. Kadangi Žemės sklypą Nr. 1 valdo vienuolika bendraturčių, todėl šio žemės sklypo valdymas ir disponavimas yra apsunkintas, dėl ko ieškovas nusprendė atsidalinti jam nuosavybės teise priklausančius 22 arus minėtame žemės sklype iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais ir šią dalį sujungti su savo nuosavybe, esančia gretimame Žemės sklype Nr. 2. Ieškovas UAB ( - ) užsakė parengti Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 perdalijimo projektą, pagal kurį ieškovui priklausanti 22 arų Žemės sklypo Nr. 1 dalis, sklypų perdalijimo projekte pažymėta taškais 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 38, 17 atidalijama nuo Žemės sklypo Nr. 1 ir sujungiama su Žemės sklypu Nr. 2. Perdalijimo projektas buvo suderintas su trečiuoju asmeniu V. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus žemės tvarkymo projektų poskyriu. Apie parengtą perdalijimo projektą buvo informuoti atsakovai. Atsakovai su ieškovo pasiūlymu nesutiko. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2017 m. lapkričio 23 d. raštu UAB ( - ) informavo, kad, patikrinus žemės sklypų perdalijimo projektą, jį atsisako tvirtinti, kadangi planas nesuderintas su perdalijamų žemės sklypų savininkais. Su ieškovo reikalavimu atsakovai nesutiko iš esmės dėl to, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 perdalijimo projektas nesuderinamas su 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės numatyta padalijimo tarp bendrasavininkų tvarka. Teismas, įvertinęs šios sutarties nuostatas, nustatė, jog šia sutartimi sutarties šalys susitarė dėl Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarkos, nustatydami kiekvienos iš šalių faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, bet ne dėl kiekvienam iš šalių priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas net ir esant atsakovų nurodomai sutarčiai, kurioje numatyta Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarka, nepraranda teisės atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam, kaip bendraturčiui, priklausančią žemės sklypo dalį, todėl atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovo pasiūlytas perdalijimo projektas pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus lūkesčius naudotis atskiromis žemės sklypo dalimis 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės numatyta tvarka (ieškinio priedas Nr. 6).

498.

50Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos tesimo sprendimo išvadomis, nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai įvertino esminę reikšmę ieškovo pareikšto reikalavimo kontekste turinčią aplinkybę – Žemės sklypo 1 bendraturčiai yra susitarę dėl konkrečios šio turto naudojimosi tvarkos. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad tuometiniai Žemės sklypo 1 bendraturčiai, vadovaudamiesi parengtu Žemės sklypo 1 planu, susitarė aiškiai apibrėžti (nustatyti) Žemės sklypo 1 dalis, kurios yra priskiriamos kiekvienam iš bendraturčių naudotis. Sutarties pagrindu kiekvienas iš bendraturčių įgijo teisę naudotis konkrečiai identifikuota ir Žemės sklypo 1 plane pažymėta šio turto dalimi. Po to, kai buvo sudaryta Sutartis, ieškovas Žemės sklypo 1 dalį (t. y. 2200/19100 dalis) 2005 m. gegužės 11 d. įsigijo iš Z. L.. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodytas Sutarties sudarymo faktas. Taigi ieškovas, sudarydamas daikto pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai suvokė ir suprato, kurią Žemės sklypo 1 dalį jis faktiškai įsigyja (Žemės sklypo 1 plane pažymėtą indeksu „D“ ir dalį bendro naudojimo teritorijos, kurios indeksas „L“). Apeliantų manymu, tai, kad ieškovas suvokė, kad faktiškai įsigijo atskirą žemės sklypo dalį, įrodo ir šios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodyta, kad ieškovas ketino parduoti atskirą žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus Sutarties sudarymo faktui, apskritai netyrė ir neanalizavo daikto naudojimosi tvarką reglamentuojančių nuostatų, o tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas, siekdamas pasitraukti iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, turi laikytis Sutartyje nustatytos Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarkos, kuri visiems bendraturčiams, įskaitant patį ieškovą, yra privaloma. Nesant bendraturčių sutarimo dėl kitokio būdo, ieškovas galėtų reikalauti atidalinti tik tą Žemės sklypo 1 dalį, kuri yra priskirta jam naudotis (t. y. Žemės sklypo 1 dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, ir dalį bendro naudojimo teritorijos, plane pažymėtos indeksu „L“). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypo 1 dalies atidalijimo būdas niekaip nesiderina su Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarka (ieškinio priedas Nr. 9).

519.

52Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Pateiktoje su apeliaciniu skundu 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pažymėta, kad Sutarties šalys, remdamosi uždarosios akcinės bendrovės korporacijos „Matininkai“ parengtu žemės sklypo padalijimo planu, atsidalina iš bendrosios nuosavybės, tačiau iš tikrųjų žemės sklypas liko nepadalintas, žemės sklypo teisinis režimas liko tas pats – bendroji dalinė nuosavybė. Kiekvieno bendrasavininkio dalis pažymėta plane indeksu, žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais; taip pat, bendrasavininkio Z. L. (kurio dalį įsigijo ieškovas) 2095 kv. m. žemės sklypo plotas pažymėtas bendrajame plane indeksu D, ir taškais 3, 4, 5, 32, 33, 3.

5310.

54Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Pagal Sutarties nuostatas atskiri žemės sklypai, kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, liko nesuformuoti, jiems nesuteikti individualūs ir kadastriniai numeriai. Teisėju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2005 m. kovo 22 d. Sutartimi sutarties šalys susitarė dėl Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarkos, nustatydami kiekvienos iš šalių faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, bet ne dėl kiekvienam iš šalių priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Apeliantai pateikė papildomą rašytinį įrodymą – ieškovo ir Z. L. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; apeliantų manymu, šis įrodymas patvirtina, kad ieškovas, kaip sklypo pirkėjas, žinojo, kad jam priklauso konkreti Žemės sklypo Nr. 1 dalis, kuria jis turi teisę naudotis. 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp Z. L. ir ieškovo nurodyta, kad pirkimo–pardavimo objektas – 22000/19100 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9100 a, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). Sutarties 4.1 p. pažymėta, kad remiantis 2005 m. kovo 22 d. Sutartimi dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V., reg. Nr. 8-3174, ir korporacijos „Matininkai“ parengtu žemės sklypo planu (M 1:2000), pardavėjas Z. L. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės 2095 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D, kurios ribos pažymėtos taškais 3, 4, 5, 6, 32, 33, 3, ir suformavo su kitais bendraturčiais atskirą 1825 kv. m ploto Žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu L, kurio ribos pažymėtos taškais 35, 34, 33, 32. 6, 7. 8, 9, 10 II. 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 35, bei nustatė jame servitutą (105/1825 dalis naujai suformuoto žemės sklypo). Apeliantai teigia, kad ieškovas, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai suvokė ir suprato, kurią Žemės sklypo 1 dalį faktiškai jis įsigyja atskirą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą D ir dalį bendro naudojimo teritorijos, kuriuos indeksas L.

5511.

56Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – šalių 2005 m. kovo 22 d. Sutartis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šalių teisnių santykių vertinimo nepaneigia.

5712.

58CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors žemės sklypo bendrasavininkių 2005 m. kovo 22 d. Sutartis įvardinta kaip sutartis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo, kaip bendro daikto, teisinis režimas nepasikeitė – atskiri žemės sklypai, kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, nebuvo suformuoti, unikalūs ir kadastriniai numeriai jiems nebuvo suteikti, sutarties šalys taip ir liko bendro žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), neatskirtų dalių savininkai. Pagal 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įsigijo 22000/19100 dalis žemės sklypo; žemės sklypo bendrasavininkių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jam, kaip žemės sklypo dalies savininkui, buvo privalomas, tačiau tai nereiškia, kad faktiškai jis įsigijo atskirą nuosavybės teisės objektą – žemės sklypą (pažymėtą indeksais D, L) ir turėjo teisę reikalauti atidalinti tik tą žemės sklypo dalį, kuri priskirta jam naudotis.

5913.

60Bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginti su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

6114.

62Nurodyto išaiškinimo kontekste apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sprendžiant atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą galima nepaisyti daikto naudojimo tvarkos, dėl kurios susitarė visi bendrasavininkiai, o ieškovas turėjo teisę reikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tik jam paskirtą naudotis žemės sklypo dalį, atmetami kaip nepagrįsti.

6315.

64Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas – teismas netinkamai įvertino tai, kad ieškovo pasiūlytas sklypo atidalijimo planas pažeidžia apeliantų teises ir interesus, nevertino, ar egzistuoja viena iš būtinų sąlygų žemės sklypų perdalijimui (amalgamacijai) – žemės sklypų dalių dydžio neracionalumas. Apeliantai nurodo, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas niekaip nesiderina su Žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarka, ieškovas siekia atidalinti sklypo dalį taip, kad jo naudai būtų atidalinta Žemės sklypo Nr. 1 juosta, einanti per visą žemės sklypo ilgį ir patenkanti į Sutartimi nustatytas bendrasavininkių dalis, pažymėtas indeksais B, K, E, F, G, I ir J; nei viena iš šių dalių nėra priskirta naudotis ieškovui. Ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas pažeidžia visų bendraturčių teisėtą interesą naudotis žemės sklypu pagal galiojančios Sutarties nuostatas.

6516.

66Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

6717.

68Pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).

6918.

70Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo padalijimo. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), t. y. siekiantis atidalijimo sklypo dalies savininkas turi pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą; ieškovas tokį projektą pateikė. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasiūlymu gali pateikti prieštaravimus, nurodyti bendrasavininkių interesų pažeidimus arba pasiūlyti aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes. Apeliantai nurodė vienintelį, jų vertinimu, esminį jų interesų pažeidimą – ieškovo pasiūlyto atidalijimo būdo įgyvendinimo atveju bus pažeisti apeliantų teisėti lūkesčiai naudotis žemės sklypu taip, kaip nustatyta 2005 m. kovo 22 d. Sutartyje, nei vienas iš bendro sklypo bendrasavininkių nenori keisti jiems priklausančių Žemės sklypo Nr. 1 dalių ribų. Apeliantai siūlo ieškovui reikalauti atidalinti tik tą žemės sklypo dalį, kuri yra priskirta jam naudotis – Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu D, ir dalį bendrojo naudojimo teritorijos, plane pažymėtą indeksu L.

7119.

72Teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams.

7320.

74Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad žemės sklypo dalies atidalijimas neužprogramuotų konfliktų tarp šalių; jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypų naudojimosi tvarką, tam, kad būtų užtikrinti bendrasavininkio, kuris faktiškai naudojosi, prižiūrėjo, dirbo žemės sklypo dalį interesai.

7521.

76Šalių ginčo objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau apeliantai nepateikė duomenų, kad kas nors iš žemės sklypo bendrasavininkių naudojosi, investavo, prižiūrėjo jiems priskirtas žemės sklypo dalis ir ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas pažeistų jų teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypo dalimis pagal jų paskirtį. Ieškovui atidalyta dalis atitinka jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, yra taisyklingos formos, kaip pažymėjo apeliantai – tai juosta, einanti per visą žemės sklypo ilgį ir patenkanti į Sutartimi nustatytas bendrasavininkių dalis. Apeliantai, kaip ieškovo pasiūlyto atidalijimo būdo trūkumą, nurodo ir tai, kad pagal šalių 2005 m. kovo 22 d. Susitarimą, ieškovui priskirta naudotis 22 a (2200/19100 dalis) žemės sklypo, iš kurių 20,95 priskirta jo asmeniniam naudojimui, o 1,05 a yra priskirta bendro naudojimo teritorijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį siauros juostos, einančios pagal visą žemės sklypo ilgį, konfigūracijos, patvirtina, kad ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas užtikrins racionalų likusio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Tuo tarpu ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimas pagal sutartimi įtvirtintą naudojimosi tvarką reikštų, kad ieškovui būtų išskirtas atskiras 22 a sklypas, autonominis, neturintis ribų su jam priklausančiu žemės ūkio paskirties sklypu Nr. 2 (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ) mieste. Toks apeliantų pasiūlytas atidalijimo būdas pareikalautų papildomų sprendimų, bendrasavininkų susitarimų, užtikrinančių tam pačiam savininkui priklausančių atskirų sklypų naudojimą, t. y. toks sprendimo būdas neracionalus, nes užprogramuoja naujus ginčus tarp sklypo bendrasavininkių. Tai, kad pagal ieškovo pasiūlytą jo žemės sklypo dalies atidalijimo būdą nelieka bendro naudojimo teritorijos, taip pat patvirtina šio pasiūlymo racionalumą; kaip minėta, žemės sklypo dalies atidalijimas reiškia, kad atidalijamos dalies teisinis režimas keičiasi – formuojamas naujas nuosavybės teisės objektas, priklausantis savininkui asmeninės nuosavybės teise, todėl padalijimo būdas turi užtikrinti naujo nuosavybės objekto autonomiškumą; esant tokioms aplinkybėms, bendrai naudojamų teritorijų buvimas asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sudėtyje nepageidautinas.

7722.

78Apeliantai nurodo, kad Žemės sklypo Nr. 1 dalis įsigijo turėdami tikslą, kad Žemės sklypo 1 paskirtis bus keičiama, o jiems priklausančios šio turto dalys formuojamos atskirais turtiniais objektais (atskirais žemės sklypais), kuriuose bus galima vykdyti komercinę veiklą. Atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį taip, kaip yra numatyta perdalijimo projekte, likę bendrasavininkiai negalės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kaip nurodyta bendraturčių Sutartyje.

7923.

80Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai (apeliantai) bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad ėmėsi ar ketina imtis realių veiksmų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo; nei vienas iš atsakovų neįrodė, kad planuoja vykdyti savo žemės sklypo dalyje komercinę veiklą arba statybą. Ieškovui atidalyta dalis suformuota racionaliai, yra taisyklingos formos, taip, kad bendras sklypas susiaurėjo pagal vieną iš jo ribų, atitinka jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį. Taigi, atidalijus ieškovo dalį, atsakovams neatimama tarpusavio atsidalijimo teisė, parengus naują bendro sklypo projektą ir pakeitus jiems priskirtų sklypų ir bendro naudojimo teritorijos konfigūracijas; ieškovo dalies atidalinimas, remiantis 2005 m. kovo 22 d. Sutartimi patvirtintu bendro sklypo naudojimosi planu, būtų neracionalus, paneigtų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tikslus. Dėl to atsakovų argumentas, kad teismas paneigė jų teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisiškai nepagrįstas.

8124.

82Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

8325.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų priteisimo (700 Eur) tenkinamas.

8526.

86Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

87Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

89Priteisti ieškovui M. O. (a. k. ( - ) iš apeliantų M. S. (a. k. ( - ) A. R. (a.k. ( - ) G. R. (a. k. ( - ) L. P. (a. k. ( - ) Č. P. (a. k. ( - ) V. T. (V. T.) (a. k. ( - ) J. T. (a. k. ( - ) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas M. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 6. 2.... 7. Nurodė, kad ieškovui su atsakovais M. S., A. R., D. K., G. R., J. M., A. B.,... 8. 3.... 9. Atsakovas D. K. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip... 10. 4.... 11. Atsakovai G. R. ir M. S. pateikė atsiliepimus, kuriais prašė ieškovo... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 14. 6.... 15. Kiti atsakovai ir trečiasis asmuo V. D. atsiliepimų į ieškinį per... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovo... 19. 8.... 20. Teismas nustatė, kad ieškovo turima žemės sklypo dalis Žemės sklype Nr. 1... 21. 9.... 22. Teismas nurodė, kad su ieškovo reikalavimu atsakovai nesutiko iš esmės dėl... 23. 10.... 24. Atsakovų argumentus, kad Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimas nesutampa su jų... 25. 11.... 26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs byloje... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 28. 12.... 29. Apeliaciniu skundu atsakovai M. S., A. R., D. K., G. R., L. P., Č. P., V. T.,... 30. 12.1.... 31. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai... 32. 12.2.... 33. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, apskritai... 34. 2.... 35. Ieškovas M. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 36. 13.1.... 37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, iš kurio ieškovas siekia... 38. 3.... 39. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 41. 4.... 42. Dėl naujų įrodymų. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus... 43. 5.... 44. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja... 45. 6.... 46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo dalies žemės sklypo... 47. 7.... 48. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės... 49. 8.... 50. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos tesimo sprendimo išvadomis,... 51. 9.... 52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Pateiktoje su... 53. 10.... 54. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo... 55. 11.... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai ir kartu su apeliaciniu... 57. 12.... 58. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio... 59. 13.... 60. Bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu... 61. 14.... 62. Nurodyto išaiškinimo kontekste apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios... 63. 15.... 64. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas – teismas netinkamai įvertino... 65. 16.... 66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 67. 17.... 68. Pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės... 69. 18.... 70. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo padalijimo. Žemės... 71. 19.... 72. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis,... 73. 20.... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų... 75. 21.... 76. Šalių ginčo objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau... 77. 22.... 78. Apeliantai nurodo, kad Žemės sklypo Nr. 1 dalis įsigijo turėdami tikslą,... 79. 23.... 80. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais. Pirmosios instancijos... 81. 24.... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 83. 25.... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio... 85. 26.... 86. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 87. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 88. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti... 89. Priteisti ieškovui M. O. (a. k. ( - ) iš apeliantų M. S. (a. k. ( - ) A. R....