Byla 2A-1067/2013
Dėl padarytos žalos sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys U. K., VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-493-258/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui VĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl padarytos žalos sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys U. K., VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti: ieškovo patirtą 650 000 Lt neturtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2001 m. pradėjus silpnėti klausai kairiąja ausimi, 2007 m. sausio 8 d. atlikus Magnetinio rezonanso tomografija buvo nustatyta, kad galvos smegenų kairiame pontocerebekiariniame kampe matyti masyvus patologinis darinys, ekstrasmegeninis, dislokuojantis smegenėles ir kamieną, apvalus, aiškiom ribom apie 32 x 34 x 34 mm dydžio, išeinantis iš vidinio klausos kanalo ir jį praplečiantis, nehomogeniškos struktūros. Taip ieškovui buvo diognozuota kairės pusės neuronoma su ryškia smegenėlių ir smegenų kamieno dislokacija. Po šios diagnozės nustatymo ieškovas konsultavosi pas atsakovo Neurochirurgijos skyriaus vedėją prof. E. J. Šis gydytojas ieškovui pasiūlė operacinį gydymą. 2007 m. vasario 28 d. ieškovas buvo hospitalizuotas, operacija buvo pavesta atlikti gydytojui U. K. 2007 m. kovo 8 d. operacija buvo atlikta. Po operacijos gydytojas U. K. ieškovui paaiškino, kad operacija pavyko, navikas pašalintas, palikta tik dalis naviko kapsulės siekiant maksimaliai išsaugoti nervo funkciją. Po operacijos ieškovo būklė negerėjo, dar blogiau - išliko po operacijos liekamųjų reiškinių: kairiojo veidinio nervo pakenkimo klinika, balso stygų pakenkimas, apsunkinta kalba, rijimo sutrikimas, kairiosios akies ašarojimas, kiti liekamieji reiškiniai. Ieškovas pradėjo abejoti atliktos operacijos sėkmingumu. 2007 m. spalio 23 d. atlikus Magnetinio rezonanso tyrimą buvo nustatyta, kad prieš pusmetį operuotas navikas yra tokių pačių matmenų, kaip iki operacijos. Ieškovas kreipėsi į gydytoją U. K., šis patikino, kad navikas operacijos metu buvo pašalintas, tačiau dideliu greičiu recidyvavo, todėl būtina pakartotinė operacija. Ieškovo nuomone gydytojas U. K. nedėjo maksimalių pastangų siekiant užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; viršydamas savo kompetencijos ribas padarė paciento gyvybei pavojingą operaciją ir jai nepavykus (nepašalino naviko) melagingai pašalinimo faktą užfiksavo ligos dokumentuose bei apie tai informavo pacientą (ieškovą). Ieškovo nuomone atsakovo darbuotojų gyd. U. K. ir E. J. nekokybiškai teiktos medicininės paslaugos, itin svarbios informacijos nuo paciento nuslėpimas ir aiškiai neprofesionalūs veiksmai nulėmė ne tik antrosios pavojingos gyvybei operacijos būtinumą, bet ir visus po netinkamai atliktos operacijos likusius sveikatos, estetinių ir kitų funkcijų sutrikimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

8Teismas konstatavo, kad iš ieškovo sutikimo atlikti chirurginę operaciją matyti, jog pacientas sutiko didelių matmenų (> 3,5 cm) auglio šalinimo operacijai, nurodė, jog pacientas žino, kad gali įvykti kitos nenumatytos komplikacijos ir, kad nėra garantijos jog operacija būtinai pavyks. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr. 2007/3261 matyti, kad operacijos metu rastas ribotas navikas su kapsule. Kapsulė atverta, auglys pašalintas Cusa pagalba intrakapsuliariai, kapsulės dalis prie kamieno ir CBN palikta (navikas didelių matmenų). Dėl atsiradusio spontaninio EMG aktyvumo šalinant naviką kauliniame kanale palikta dalis naviko kapsulės audinio, siekiant išsaugoti veidinio nervo anatominį vientisumą bei funkciją.

9Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog gydytojas U. K. atlikdamas ieškovui operaciją viršijo savo kompetencijos ribas ar buvo nekompetentingas. Kaip matyti iš Medicininės praktikos licencijos atsakovą operavęs gydytojas nuo 2004 m. turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos matyti, kad gydytojas neurochirurgas U. K. iki 2007m. kovo mėn. buvo atlikęs apie 800 neurochirurginio profilio operacijų, jų tarpe 4 akustines neurinomų šalinimo operacijas. Velionis prof. E. J. buvo vienas labiausiai patyrusių, turėjusių didžiausią gydytojo neurochirurgo praktiką. Teismas motyvavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog U. K. ir E. J. suteiktos medicininės paslaugos buvo nekokybiškos (žalingos sveikatai). Nagrinėjamojoje byloje docentas neurochirurgas A. G., Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas, neurochirurginio skyriaus vedėjas G. M. teismui paaiškino, jog operuojant tokio dydžio auglį yra svarbiau išsaugoti veidinį nervą bei kitas svarbias nervines struktūras, nei radikaliai pašalinti naviką. Kaip matyti iš ieškovui operaciją atlikusių gydytojų veiksmų ieškovui operacijos metu nebuvo pašalintas visas navikas, bet išsaugotas veidinis nervas. Naviko recidyvavimas tiesiogiai susijęs su jo pašalinimo radikalumu. Subtotalus pašalinimas padidina recidyvavimo riziką, tačiau jo greitis niekada negali būti prognozuojamas, jis gali būti greitas, labai lėtas, o gali ir visai nerecidyvuoti.

10Teismas nurodė, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės prieš pacientą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, bet proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jei gydytojas U. K. būtų pilnai kompetentingas atlikti naviko šalinimo operaciją ir jei navikas būtų radikaliai pašalintas, ieškovas fizinio ir psichinio skausmo būtų išvengęs. Su šia ieškovo išvada teismas nesutiko. Konstatavo, kad iš byloje esančios medžiagos ieškovui sveikatos problemas kėlė didelių matmenų gerybinis navikas, kurio dalis pirmosios operacijos metu atsakovo buvo pašalinta, siekiant maksimaliai išsaugoti veidinio nervo funkciją. Operacijos metu tapo akivaizdu, kad toliau dalinant naviką nuo kamieno ir veidinio nervo, siekiant radikaliai jį pašalinti, pacientui grėsė visiškas veido nervo pakenkimas, o tai jaunam žmogui sukelia labai ryškų gyvenimo kokybės pablogėjimą, kartu su iš to kylančiomis psichosocialinėmis problemomis ir ieškovo nurodytą netekties pobūdį-vizualinį estetinio ieškovo portreto pasikeitimą, t.y. pasekmes dėl kurių ieškovas labiausiai išgyveno. Teismas padarė išvadą, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios operacijos metu, radikaliai šalinant didelių matmenų, tampriai prie smegenų kamieno prilipusį naviką buvo galima išsaugoti veidinio nervo funkciją. Šioje dalyje teismas sprendė, jog atsakovo atlikta dalinė naviko šalinimo operacija ieškovui, buvo atlikta užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnį. Ieškovui pirmąją operaciją atlikęs gydytojas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis.

11Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo galiojusio ieškovui atsakovo teiktų paslaugų metu 6 str. 4 d. nustatė, kad Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas, jog jis dėl tam tikrų savo asmenybės bruožų, neadekvataus elgesio 2007 m. kovo 16 d. nutraukė jam skirtą nebaigtą gydymą, pirminio stacionarinės reabilitacijos etapo ir neatlikus planuoto galvos MRT tyrimo tiksliam naviko likučio įvertinimui.

12Civilinio kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal byloje pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimą pripažino nepagrįstu.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pilnai tenkinti ieškinį. Iš atsakovo priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

15Nurodo, kad teismo išvados ginčijamame sprendime nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir jų įvertinimu. Kadangi teismas neatliko visų byloje esančių įrodymų analizės ir neįvertino kiekvieno jų ir įrodymų visumos, - yra prielaida teigti, jog priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16Vienintelis teismo sprendime įvardintas įrodymas - tai paciento gydymo nutraukimo faktas, kuris įvertintas prieštaraujant byloje surinktiems įrodymams ir objektyviai tiesai. Byloje neginčytas faktas, kad pacientas iš ligoninės buvo išrašytas jo pageidavimu. Tačiau tai neturi jokio nei tiesioginio nei netiesioginio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis paciento sveikatai. Be to, atsakovas, iškraipydamas medicininę dokumentaciją vieną išrašą iš ligos istorijos pateikė pacientui, o kitą Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijai. Byloje yra pateikti abu šie išrašai. Nei viename iš šių išrašų nėra nurodymo jokiems kontroliniams tyrimams bei paciento rizika nutraukti gydymą. Šiuo atveju paciento išėjimas iš ligoninės nėra priežastiniame ryšyje nei su naviko recidyvavimu, nei su būtinybe daryti kitą operaciją. Tai patvirtino ir liudytojų - specialistų parodymai, kurie pasisakė, kad išvykimas iš ligoninės neturi jokio ryšio su naviko ataugimu.

17Ginčijamame teismo sprendime apsiribota deklaratyviomis citatomis apie tai, kad gydytojas teikdamas medicinines paslaugas negali apsaugoti ligonio nuo visų ligų, tačiau ieškinys paduotas ne tuo pagrindu, kad ieškovas susirgo - (užaugo navikas - neurinoma) ieškinio pagrindas labai konkretus, o būtent, kad atsakovo įstaigoje 2007 m. kovo 8 d. chirurginė operacija buvo atlikta nededant maksimalių pastangų, užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnį. T.y. esant atsakovo kaltei šios operacijos metu ir po jos buvo padaryta eilė pažeidimų, kas sąlygojo būtinybę atlikti pakartotinę analogišką naviko šalinimo operaciją VŠĮ Kauno medicinos univertisteto klinikose.

18Visi byloje liudiję specialistai ir pats atsakovas sutiko, kad kiekvienos analogiškos operacijos tikslas yra pilnai pašalinti naviką, nes nuo to kokia dalimi jis pašalinamas priklauso jo recidyvavimo tikimybė ir mastas. Tačiau 2007m. kovo 8 d. chirurginės operacijos metu navikas (neurinoma) nebuvo pašalintas ir jokiuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos to nepadarymo priežastys. Priešingai, - atsakovo medicininiuose dokumentuose pateikta tikrovės neatitinkant informacija: 2007 m. kovo 8 d. chirurginės operacijos protokole pažymėta, kad auglys pašalintas, kapsulės dalis prie kamieno ir CBN palikta, t.y. ne tik, kad nenurodyta teisybė, kad palikta ne tik kapsulės dalis, bet ir naviko dalis, bet nenurodytos jokios priežastys dėl ko tai nebuvo padaryta. Medicininės terminologijos klausimas, kas yra kapsulės, kas naviko dalis buvo išspręstas bylos nagrinėjimo metu, specialistams patvirtinus, kad buvo palikta, ne kapsulės, o naviko dalis, t.y. navikas nebuvo pašalintas. Šį faktą byloje patvirtina užfiksuoti po operacijos išlikę paciento skausmai, bei neginčijami medicininiai dokumentai: Kompiuterinės tomografijos tyrimas atliktas tuoj po operacijos 2007 m. kovo 9 d. atsakovo ligoninėje, kurio metu matoma naviko dalis yra apie 2,5 cm apimties ir 2007 m. spalio 23 d. Magnetinio rezonanso tyrimas, kuriame naviko matmenys jau buvo didesni nei iki operacijos, t.y. 3,8x3,7x3,5 cm.

19Jokiuose atsakovo medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos jokios priežastys dėl kurių navikas nebuvo pašalintas ir operacija baigta nepasiekus tikslo. To fakto, kad tai buvo būtina nurodyti medicininiuose dokumentuose neginčija ir pats operavęs chirurgas U. K., patvirtina visi specialistai ir medicinos normos.

20Taigi, naviko nepašalinimas 2007 m. kovo 8 d. chirurginės operacijos metu ir sąlygojo ieškinyje detalizuotas pasekmes. Tai, kad naviko ataugimas tiesiogiai priklauso nuo naviko pašalinimo masto - nurodė visi byloje liudiję specialistai. Po antros (sėkmingos) naviko šalinimo operacijos KMUK jis neataugo. Operavęs gydytojas neatidžiai ir neprofesionaliai elgėsi ne tik neinformavęs paciento apie nepasisekusią operaciją ir naviko nepašalinimą, bet ir išleisdamas pacientą nepaskyręs jokių kontrolinių tyrimų. Gydytojas nenustatė jokio ambulatorinio stebėjimo, kas yra būtina po tokios operacijos.

21Apeliantas mano, kad operavusio gydytojo kompetencija buvo nepakankama tokiai sudėtingai operacijai atlikti, nors byloje esantys formalūs įrodymai (licencija ir atsakovo pažyma, kad chirurgas buvo atlikęs 4 akustinių neurinomų šalinimo operacijas) tam prieštarauja, tačiau tai yra formalus kriterijus, o teiktų gydymo paslaugų aplinkybės šiuo atveju, akivaizdžiai iliustruoja faktinę gydytojo kompetencijos stoką, t.y. operacija nebuvo baigta dėl operacijos protokole neįvardintų priežasčių, navikas pacientui ataugo. Neginčijamas paties atsakovo byloje pripažintas ir visų specialistų pagrįstas faktas, kad atliekant pakartotines chirurgines navikų šalinimo operacijas komplikacijų tikimybė daugybė kartų išauga. Jei navikas radikaliai būtų pašalintas pirmos operacijos metu - veido ir kitų funkcijų sutrikimų, ir tokių sunkių pasekmių sveikatai pacientas galimai visai neturėtų.

22Medicininiais dokumentais pagrįsta apelianto sveikatai padaryta žala. Objektyviai apeliantui iki šios dienos išlikęs tik 40 proc. darbingumas, sveikatos gerėjimas neprognozuojamas. Dėl gydytojo neatidžių, neprofesionalių veiksmų, klaidų, neetiško elgesio, t.y. kaltų veiksmų - buvo padaryta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su jo neteisėtais veiksmais. T.y. nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

23Apeliantas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri nustatė, kad apeliantui medicininės paslaugos buvo teiktos nekokybiškai, komisijos sprendimu apeliantui padaryta žala įvertinta 20 000 Lt. Tačiau teismas ginčijamame teismo sprendime visiškai nepasisakė apie šios Komisijos nustatytas aplinkybes, sprendimą, specialistų išvadas.

24Atsakovas VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nurodo, kad nei su ieškiniu, nei vėliau proceso metu, ieškovas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų ar įrodymų, kokie konkrečiai trečiojo asmens veiksmai sukėlė būtent tokias pasekmes sveikatai, kokias nurodo ieškovas. Vienintelis ieškovo motyvas - greitas naviko recidyvas ir būtinybė atlikti pakartotinę operaciją, tačiau niekaip nėra pagrįstas priežastinis ryšys tarp pirmosios operacijos ir liekamųjų reiškinių, kurie atsirado dėl veidinio nervo pakenkimo antrosios operacijos metu.

26Analizuodamas chirurgo U. K. kompetenciją teismas įvertino tai, kad U. K. iki ieškovo operacijos datos buvo atlikęs apie 800 neurochirurginio profilio operacijų, o akustinės neurinomos šalinimo operacija jam taip pat nebuvo pirmoji. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad operacijos metu šiam chirurgui asistavo labai didelę patirtį turėjęs gydytojas neurochirurgas profesorius E. J., kurio kompetencija neabejojo nei vienas parodymus davęs liudytojas.

27Ieškinyje ieškovas neturtinę žalą tapatino su išsivysčiusia veidinio nervo pakenkimo klinika, t.y. balso stygų pakenkimu, rijimo sutrikimu, apsunkinta kalba, kairiosios akies ašarojimu, kitais liekamaisiais reiškiniais. Objektyviai vertinant surinktus įrodymus, akivaizdu, kad trečiojo asmens U. K. atliekamos operacijos metu buvo stengiamasi išsaugoti veidinį nervą būtent su tikslu išvengti šios klinikos, t.y. tų pasekmių, kuriomis skundžiasi ieškovas. Kaip nurodė atsakovas, trečiasis asmuo U. K. bei liudytojai A. G. ir G. M., atliekant akustinės neurinomos šalinimo operacijas, dauguma chirurgų stengiasi išsaugoti veidinį nervą tačiau kartu siekia ir kuo radikalesnio naviko pašalinimo. Visgi medicinos galimybės ir paciento būklė ne visada leidžia pasiekti tokį rezultatą, kad navikas būtų ir radikaliai pašalintas, ir išsaugotas veidinis nervas. Ieškovui atliekama operacija užtruko dėl apsunkinto naviko atidalinimo nuo nervinių struktūrų, toliau dalinant naviką, neuromonitoringo sistema registruotas intensyvus veidinio nervo sudirginimas. Kadangi naviko krašto ir kapsulės likučio atidalinimas buvo gana traumatiškas ir rizikingas paciento sveikatai, rekomendavus prof. E. J., nuspręsta pilno radikalumo nesiekti ir dalį naviko krašto prie smegenų kamieno ir veidinio nervo palikti, siekiant maksimaliai išsaugoti neurologines funkcijas, tikintis, kad gerybinis navikas nerecidyvuos arba recidyvuos lėtai. Todėl neatverta ir vidinė klausomoji anga, kas būtų būtina, siekiant radikalaus naviko pašalinimo. Operacijos pabaigoje trišakio, veido ir kitų galvinių nervų pažeidimo neuromonitoringo sistema nefiksavo. Liudytojas A. G. pažymėjo, kad dalies naviko palikimas nėra laikoma klaida medicinoje. Tiek liudytojas A. G., tiek G. M. pažymėjo, kad nepastebi jokių operacijos taktikos klaidų. Abu liudytojai taip pat patvirtino, kad operacijos taktika gali būti keičiama ir pačios operacijos eigoje, atsižvelgiant į paciento būklę (kraujavimą, komplikacijas ir pan.). Abu liudytojai yra aukštos kvalifikacijos neurochirurgijos srities profesionalai, todėl jų parodymais abejoti nėra pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju operacijos taktinių klaidų nekonstatuota, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - neteisėtų veiksmų, ko pasekoje teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

28Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos jokios priežastys dėl kurių navikas nebuvo pašalintas ir operacija baigta nepasiekus tikslo. Vis dėlto, ieškovas nepagrindė priežastinio ryšio tarp žalos ir formalaus dokumentacijos pildymo trūkumo, kas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti. Priešingai, liudytojas A. G. patvirtino, kad priežastinio ryšio tarp dokumentacijos pildymo ir pasekmių nėra. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

29Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad gydytojas elgėsi neprofesionaliai ne tik neinformavęs paciento apie nepasisekusią operaciją ir naviko nepašalinimą, bet ir išleisdamas pacientą nepaskyręs kontrolinių tyrimų. Toks teiginys nepagrįstas byloje surinktais įrodymais.

30Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad yra neginčijamas paties atsakovo byloje pripažintas ir visų specialistų pagrįstas faktas, kad atliekant pakartotines operacijas, komplikacijų tikimybė daugybę kartų išauga. Ieškovas be kita ko pažymi, kad: „jei navikas būtų radikaliai pašalintas pirmos operacijos metu - veido ir kitų funkcijų sutrikimų, ir tokių sunkių pasekmių sveikatai pacientas galimai visai neturėtų”. Toks teiginys visiškai nepagrįstas bylos medžiaga. Kaip jau ne kartą minėta, tuo atveju, jei navikas būtų šalintas radikaliai pirmosios operacijos metu, veidinio nervo pakenkimas buvo praktiškai neišvengiamas. Gydytojai chirurgai, atlikę šią operaciją nustatė, kad navikas buvo dideliame plote kietai priaugęs prie smegenų kamieno ir veidinio nervo, veidinis nervas ištemptas, jo skaidulos išplotos ant naviko kapsulės, apsunkinta nervo eigos identifikacija stimuliuojant, gausus kraujavimas iš auglio, mažinant jo tūrį. Todėl ieškovo teiginys dėl galimybės išsaugoti nepakenktą veidinį nervą pirmosios operacijos metu itin radikaliai pašalinus naviką niekuo nepagrįstas. Prięšingai - veidinio nervo pakenkimo buvo galima išvengti tik nevisiškai radikaliai pašalinus naviką. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad priežastiniu ryšiu su trečiojo asmens U. K. veiksmais būtų susijusios dėl pakartotinės operacijos metu pažeisto veidinio nervo sukeltos pasekmės.

31Byloje surinktų duomenų pagrindu galima aiškiai teigti, kad pirmosios operacijos metu chirurgai, norėdami pašalinti naviką radikaliai, neišvengiamai būtų pakenkę veidiniam nervui ir dėl to būtų išsivysčiusios atitinkamos pasekmės. Tokias pasekmes sąlygojo ne chirurgų veiksmai, bet paties paciento būklė.

32Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo ir jo nevertino. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas numato, kad nesutikdamos su minėtos komisijos sprendimu, ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Taigi teisme ginčas sprendžiamas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles ir teismui komisijos sprendimas yra tik vienas iš įrodymų, tačiau neprivalomas. Be kita ko, teismas neturi pareigos pasisakyti dėl ko nevertina kiekvieno pateikto įrodymo, ginčui iš esmės išspręsti pakanka įvertinti pagrindinius įrodymus, kuriais tenkinamas ar atmetamas reikalavimas. Tai, kad teismas nepasisakė dėl komisijos sprendimo, neturi jokios įtakos priimto sprendimo objektyvumui ar pagrįstumui.

33Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Ieškovas neprašė teismo skirti ekspertizės. Ieškovas neturi specialių žinių tam, kad galėtų pats savarankiškai vertinti gydymo taktikos pasirinkimo. Akcentuotina tai, kad kiekvienas organizmas yra labai individualus, skirtingai gyjantis, reaguojantis į anesteziją, chirurginę intervenciją ir pan., todėl medicinos praktikoje nėra naujovė tai, kad net ir iš anksto suplanuota operacijos taktika yra keičiama operacijos metu dėl įvairių aplinkybių ir pačios organizmo reakcijos. Šį klinikinį atvejį vertinęs ir teisme liudijęs gydytojas A. G., taip pat liudytojas G. M. nenustatė gydymo taktikos pasirinkimo klaidų, nenustatė neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais savo sprendime. Pagrindinė žalos atsiradimo sąlyga yra sunki paciento terapinė būklė, o ne trečiojo asmens U. K. veiksmai, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

34Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus, gydytojams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, jog parinko apeliantui optimaliausią gydymo būdą ir tinkamai atliko operaciją. Apeliantas teigia, jog dėl netinkamo operacijos atlikimo bei jo neinformavimo apie nepasisekusią operaciją apeliantas patyrė neturtinę žalą.

38Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, susiduriama su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialistų išvadomis, asmens sveikatos istorija, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, nustatė, jog pacientui buvo būtina galvoje esančio naviko šalinimo operacija, pasirinktas gydymas atitiko visuotinai pripažintus gydymo metodus, todėl pripažino atsakovo veiksmus nepažeidusiais įstatymų. Kaip matyti iš Medicininės praktikos licencijos (t. 2, b.l. 138) ieškovą operavęs gydytojas U. K. nuo 2004 m. turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos (t. 2, b.l. 215), matyti, kad jis iki 2007 m. kovo buvo atlikęs apie 800 neurochirurginio profilio operacijų, jų tarpe 370 galvos smegenų navikų, 270 – smegenų kraujagyslių, taip pat 4 akustinių neurinomų šalinimo operacijas. Gydytojas U. K., atlikdamas neurochirurgines galvos smegenų operacijas, naudoja įvairias sudėtingas operacijų technikas. Gydytojas E. J. buvo vienas labiausiai patyrusių gydytojų, turėjo didžiausią gydytojo neurochirurgo praktiką. SAM specialistai konsultantai doc. A. G. bei G. M. pateikė išvadas (t. 1, b.l. 119-120, 124-125), kuriose konstatavo, kad ieškovą operavę gydytojai diagnostinių ar gydymo klaidų nepadarė. Gydytojas U. K. pasirinko tinkamą gydymo taktiką – operaciją bei tinkamą operacijos metodą, operacijos metu stengėsi maksimaliai pašalinti naviką ir kiek galima išvengti komplikacijų. Gydytojas U. K., atsižvelgęs į kartu operavusio gydytojo prof. E. J. rekomendacijas, spręsdamas ar radikaliai šalinti naviką, pažeidžiant veidinį nervą, ar dalį naviko palikti, siekiant išsaugoti veidinį nervą, priėmė pagrįstą sprendimą veidinį nervą išsaugoti, taip užtikrinant paciento gyvenimo kokybę.

40Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog gydytojai U. K. ir E. J. atlikdami ieškovui operaciją viršijo savo kompetencijos ribas, buvo nekompetentingi, neatidūs ar nerūpestingi. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.246 str., pagal kurį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio prievolę elgtis atidžiai ir rūpestingai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo atlikti atsižvelgiant į gydymo standartus, paciento gydymo metodas buvo parinktas optimaliausias.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009 pažymėjo, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. Gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėl to atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

42Civilinio kodekso 6.247 str., reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

43Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog žalą jis patyrė dėl to, kad 2007 m. kovo 8 d. operacijos metu nebuvo pašalintas navikas, todėl kilo būtinybė pakartotinei operacijai, po kurios buvo pakenktas veidinis nervas.

44Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 8 d. operacijos tikslas buvo kuo radikalesnis naviko pašalinimas, smegenų kamieno atlaisvinimas ir maksimalus veidinio nervo funkcijos išsaugojimas. Atliekant operaciją pacientą operavę gydytojai nusprendė pilno radikalumo nesiekti ir dalį naviko kapsulės prie smegenų kamieno ir veidinio nervo palikti, siekiant maksimaliai išsaugoti neurologines funkcijas, tikintis, kad gėrybinis navikas nerecidyvuos arba recidyvuos lėtai.

45Chirurginės operacijos protokole gydytojai pažymėjo, kad: rastas ribotas navikas su kapsule; kapsulė atverta, auglys pašalintas Cusa pagalba intrakapsuliariai, kapsulės dalis prie kamieno ir CBN palikta (navikas didelių matmenų) (t. 1, b.l. 141). Gydytojas radiologas SAM specialistas konsultantas prof. A. B., atlikęs ieškovo medicininių dokumentų tyrimą, konstatavo priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad iš pooperacinio 2007 m. kovo 9 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo nėra galimybių įvertinti operacijos radikalumo. Po kontrolinio 2007 m. kovo 15 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo, kuris atliktas be intraveninio kontrastavimo, neaiškiai matoma naviko dalis apie 2,5 cm apimties, su centrinės degeneracijos požymiais (t. 1, b.l. 126). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vadovaujantis aukščiau išvardintais įrodymais bei kitais byloje esančiais medicininiais dokumentais nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad operacijos metu nebuvo pasiektas operacijos tikslas.

46Atsakovas patvirtino, kad ta auglio ir jo kapsulės dalis, kuri buvo priaugusi prie galvos smegenų kamieno ir veidinio nervo gydytojų buvo palikta sąmoningai, tikslu išvengti pilno veidinio nervo pakenkimo ir galimų komplikacijų. Po 2007 m. kovo 8 d. atlikos operacijos veidinio nervo funkcija buvo išsaugota, nors ir pilnam jos atstatymui ieškovui buvo paskirta reabilitacija, po kurios paciento būklė žymiai pagerėjo (t. 1, b.l. 26). Tuo tarpu veidinio nervo atstatymo operacija buvo atlikta tik po to kai ieškovui 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno medicinos universiteto klinikose pakartotinai išoperuotas navikas (t. 1, b.l. 85).

47Nors apeliantas teigia, kad jei navikas būtų radikaliai pašalintas pirmosios operacijos metu - veido ir kitų funkcijų sutrikimų ir tokių sunkių pasekmių sveikatai pacientas galimai visai neturėtų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į specialistų išvadas (t. 1, b.l. 119-120, 124-125), gydytojų paaiškinimus bei kitą byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad šis apelianto teiginys nepagrįstas ir tuo atveju, jei navikas būtų radikaliai šalintas pirmosios operacijos metu, veidinio nervo pakenkimas būtų buvęs neišvengiamas.

48Nors apeliantas nurodo, kad po pirmosios operacijos jam sutriko rijimas, buvo pakenktos balso stygos, apsunkinta kalba bei atsirado kiti liekamieji reiškiniai, tačiau objektyviai vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad gydytojo U. K. atliekamos operacijos metu buvo stengiamasi išsaugoti veidinį nervą būtent su tikslu išvengti ieškovo nurodytų pasekmių. Apeliantas po pirmos operacijos praėjęs reabilitacinį kursą šiais reiškiniai nebesiskundė. Atvykęs į Kauno medicinos universiteto klinikas antrai operacijai nurodė, kad negirdi kaire ausimi, neužmerkia kairės akies, vargina kairės kojos skausmai (t. 2, b.l. 7). Apeliacinės instancijos teismas, atsižveldamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad priežastiniu ryšiu su trečiojo asmens U. K. veiksmais būtų susijusios dėl pakartotinės operacijos metu pažeisto veidinio nervo sukeltos pasekmės.

49Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą operaciją bei tolimesnį gydymą.

50Teisėjų kolegija nurodo, kad 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 str. 4 d. (redakcija, galiojusi sveikatos paslaugų apeliantui teikimo metu) nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2007 m. kovo 7 d. pasirašė paciento sutikimą atlikti chirurginę operaciją ir tuo patvirtinimo, kad sutinka būti operuojamas, atsižvelgiant į jam išaiškintą planuojamos operacijos riziką ir galimas komplikacijas (t. 1, b.l. 139). Byloje nėra kitų paciento supažindinimo dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu nebuvo nustatyta tokių dokumentų formų. Kadangi 1996 m. spalio 3 d. redakcijoje nurodytame įstatyme nedetalizuota, kokia forma ir tvarka turėjo būti informuojamas pacientas, o konkretesni ir aiškesni reikalavimai paciento sutikimo formai buvo išdėstyti tik priėmus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 1 d., tai teisėjų kolegija nurodo, jog, sprendžiant klausimą dėl tinkamo informavimo ir gydymo įstaigos teisinės atsakomybės, nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą.

51Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovo darbuotojai veikė tyčia ar nerūpestingai ir kad būtent gydytojų tyčia ar neatsargus veikimas lėmė atsakovui operuoto auglio recidyvavimą, nes tai buvo ne netinkamo apelianto gydymo, o jo paties sunkios ligos padarinys.

52Nors byloje nėra rašytinių duomenų, kad pacientui buvo suteikta informacija apie jo sveikatos būklę (juolab kad minėta, jog nebuvo nustatyta konkrečios formos ir tvarkos, kaip pacientas turėjo būti informuotas apie sveikatos būklę), tačiau iš byloje esančių duomenų (t. 1, b.l. 111-112, 139, 141) matyti, kad gydytojas U. K. tiek prieš operaciją, tiek po jos kalbėjosi su pacientu ir paaiškino jam apie operaciją, jos eigą bei keliamas rizikas. Vertinant gydytojų veiksmų visumą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje tikėtinai galimas pažeidimas dėl tinkamo informacijos pacientui nesuteikimo vertintinas labiau kaip formalus, nekeičiantis pasirinkto gydymo metodo padarinių. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog gydytojų parinktas gydymo metodas buvo optimalus ir labiausiai atitiko gydymo būdą. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad gydytojų parinktas gydymo procesas buvo adekvatus paciento ligos būklei, o gydytojų kaltės nenustatyta.

53Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos konstatuotas aplinkybes bei priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. Dėl to komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

54Šiuo konkrečiu atveju Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl A. S. pareiškimo (t. 1, b.l. 9-11), konstatavo, kad navikas nebuvo radikaliai šalintas dėl ko A. S. buvo būtina dar viena chirurginė operaciją, dėl kurios jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat pažymėjo, kad po chirurginės operacijos pacientas nebuvo informuotas apie tai, kad operacijos metu buvo pašalintas ne visas navikas, o tik jo dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau buvo aptarta aukščiau, gydytojai operacijos metu stengėsi maksimaliai pašalinti naviką, tačiau siekdami užtikrinti paciento gyvenimo kokybę, pagrįstai nusprendė nešalinti viso naviko, tačiau pirmiausiai išsaugoti veidinį nervą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. S. operacija atlikta netinkamai ar nekokybiškai. Kadangi apliacinės instancijos teismas taip pat jau aptarė nurodyta komisijos argumentą dėl netinkamo paciento informavimo apie jo sveikatos būklę, todėl plačiau apie jį nebepasisako.

55Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patyręs kokių nors bylinėjimosi išlaidų.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo... 5. Nurodė, jog 2001 m. pradėjus silpnėti klausai kairiąja ausimi, 2007 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 8. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo sutikimo atlikti chirurginę operaciją... 9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog gydytojas U. K.... 10. Teismas nurodė, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės... 11. Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo galiojusio ieškovui atsakovo... 12. Civilinio kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Nurodo, kad teismo išvados ginčijamame sprendime nepagrįstos visapusišku ir... 16. Vienintelis teismo sprendime įvardintas įrodymas - tai paciento gydymo... 17. Ginčijamame teismo sprendime apsiribota deklaratyviomis citatomis apie tai,... 18. Visi byloje liudiję specialistai ir pats atsakovas sutiko, kad kiekvienos... 19. Jokiuose atsakovo medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos jokios... 20. Taigi, naviko nepašalinimas 2007 m. kovo 8 d. chirurginės operacijos metu ir... 21. Apeliantas mano, kad operavusio gydytojo kompetencija buvo nepakankama tokiai... 22. Medicininiais dokumentais pagrįsta apelianto sveikatai padaryta žala.... 23. Apeliantas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje kreipėsi į Pacientų... 24. Atsakovas VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į... 25. Nurodo, kad nei su ieškiniu, nei vėliau proceso metu, ieškovas nepateikė... 26. Analizuodamas chirurgo U. K. kompetenciją teismas įvertino tai, kad U. K. iki... 27. Ieškinyje ieškovas neturtinę žalą tapatino su išsivysčiusia veidinio... 28. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo... 29. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad gydytojas elgėsi... 30. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad yra neginčijamas paties... 31. Byloje surinktų duomenų pagrindu galima aiškiai teigti, kad pirmosios... 32. Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl Pacientų sveikatai padarytos... 33. Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.... 34. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per filialą... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. nustatyta,... 38. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialistų... 40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis,... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.... 42. Civilinio kodekso 6.247 str., reglamentuojančiame priežastinį ryšį,... 43. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog žalą jis patyrė dėl to, kad... 44. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 8 d. operacijos tikslas buvo kuo... 45. Chirurginės operacijos protokole gydytojai pažymėjo, kad: rastas ribotas... 46. Atsakovas patvirtino, kad ta auglio ir jo kapsulės dalis, kuri buvo priaugusi... 47. Nors apeliantas teigia, kad jei navikas būtų radikaliai pašalintas pirmosios... 48. Nors apeliantas nurodo, kad po pirmosios operacijos jam sutriko rijimas, buvo... 49. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą... 50. Teisėjų kolegija nurodo, kad 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos... 51. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovo darbuotojai veikė tyčia ar... 52. Nors byloje nėra rašytinių duomenų, kad pacientui buvo suteikta informacija... 53. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime... 54. Šiuo konkrečiu atveju Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 55. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti...