Byla e2A-455-585/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų grupės, atstovaujamos sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir advokatės L. D., apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-673-259/2019 pagal ieškovų grupės, atstovaujamos sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir advokatės L. D., ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės Panemunės seniūnija, sodininkų bendrija „Baltasis gandras“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovų grupė, atstovaujamos sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir advokatės L. D., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovams teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, naudojamus ieškovų, esančius sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje ( - ), ne aukciono tvarka. Ieškovai nurodė, kad jie turi teisę ne aukciono tvarka įsigyti naudojamus valstybinės žemės sklypus, kadangi jiems teisėtu pagrindu sklypai suteikti, jie valdo ir naudojosi dabartinės sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje esančiais žemės sklypais, juose vykdo sodininkystės veiklą, statė statinius, kai kurie ieškovai gyveno ar gyvena ten esančiuose statiniuose. Ieškovai teigė, kad kiekvienam iš jų žemės sklypai buvo suteikti arba Sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ valdymo organų sprendimu naudotis, arba šiuos žemės sklypus perėmus naudojimuisi iš kitų fizinių asmenų, žodinio tarpusavio susitarimo pagrindu, arba gavus teisę naudotis Lietuvos teritorijoje dislokuoto SSRS karinio dalinio vadovybės sprendimu. Kiekvieno iš ieškovų žemės sklypo valdymas buvo fiksuojamas išduodant sodininko bilietus ir įrašant sodininkus į sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ apskaitą. Tai atlikus, kiekvienas sodininkas mokėjo mokesčius bendrijai ir valdė sodo sklypą kaip savo nuosavybę, jame augino augalus, statė sodo ir gyvenamojo tipo pastatus.

82.

9Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno miesto skyriaus, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ši bendrija teisiškai neegzistuoja kaip sodininkų bendrija, niekada nebuvo įkurta kaip tą numato teisės aktai ir kaip sodininkų bendrija nevaldo ir nevaldė jokios žemės, nes jokia žemė jai nebuvo suteikta, todėl sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ savo nariams negalėjo suteikti ir nesuteikė žemės sklypų, o bendrijos nariai žemės sklypus valdo be jokio teisėto pagrindo. Tai reiškia, kad ieškovai negali reikalauti nustatyti jiems teisių į neteisėtai užimtus žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad žemės sklypas sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ mėgėjiškai sodininkystei suteiktas nebuvo ir pažymėjo, kad daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ pervadinimas (perregistravimas) į sodininkų bendriją, nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatymų nuostatų, bendrijai nesukūrė jokių teisių į žemės sklypą. Atsakovės nuomone, nors sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ ir įregistruota Juridinių asmenų registre kaip juridinis vienetas, tačiau tai nereiškia, kad ji galėjo kam nors suteikti jai nepriklausančius žemės sklypus.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatuotas aplinkybes, sprendė, kad įstatymo nustatyta tvarka sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ nuo šios bendrijos įkūrimo dienos joks valstybinės žemės sklypas įstatymų nustatyta nebuvo suteiktas naudoti. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovų nurodyti valstybinės žemės sklypai nėra ir niekada nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka, nėra žinomos aiškios jų ribos ir koordinatės, todėl tokie žemės sklypai negali būti laikomi tinkamais civilinių teisių objektais.

165.

17Teismas konstatavo, kad ieškovų grupės nariams A. J., V. B., D. M., L. B., A. J., E. M., P. P., V. D., V. Z., A. R., K. R., N. G., V. R., A. R.., A. K., V. Č., R. M., J. R., D. M., P. J., L. A., N. M., D. R., Z. B., J. B., D. V., A. G., D. N., D. B., I. Š., V. Č., L. B. M., M. A., V. N., L. Ž., S. V. B., kurie nurodė, kad jiems žemės sklypą ginčo teritorijoje paskyrė naudoti sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, minėta sodininkų bendrija neturėjo jokios teisinės ir faktinės galimybės teisėtai suteikti naudojimui valstybinės žemės sklypus, kadangi ginčo valstybinis žemės sklypas nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentus nebuvo suformuotas, sodininkų bendrijai valstybinės žemės sklypas suteiktas nebuvo.

186.

19Teismas sprendė, kad ieškovų grupės nariai – K. K., K. A., M. G., V. S., R. S., M. S., R. A., R. K., R. S., J. L., R. K., E. Z., I. F., O. V., V. A., A. K., V. K., M. B., R. P., N. L., A. G., Z. B., L. T., A. T., D. B., L. M., O. O., S. R., S. K., E. K., S. K., T. M., A. S., V. S., V. L., J. M., M. O., J. S., D. Š., D. B., V. L., A. T., R. V., A. V., V. B., R. D., S. J., B. V. K., R. D., S. U., A. G., A. Š., O. L., E. U., R. C., T. J., A. Š., N. M., A. V., A. P., V. A., A. L., kurie nurodė, kad naudojamą valstybinės žemės sklypą jie perėmė iš kito fizinio asmens, kuris atsisakė turimos teisės naudotis žemės sklypu, nepateikė įrodymų, jog jiems įstatymo nustatyta tvarka iki 1995 metų gegužės 18 d. buvo suteikti valstybinės žemės sklypai sodininkų bendrijos teritorijoje mėgėjiškai sodininkystei suteiktame žemės sklype.

207.

21Teismas vertino, kad ieškovų grupės narių N. D., G. P., F. Z., N. E., K. K., L. Š., S. B., A. M., R. M., K. M., K. K., O. P., T. Z., J. G., R. D., M. K., A. B., A. B., L. P., Z. F., D. Š., J. U., Z. P., A. K., I. S., C. G., Ž. J., M. J., O. G. nurodomos aplinkybės, kad jiems žemės sklypą suteikė buvusi darbovietė, t. y. Lietuvos teritorijoje dislokuoto SSRS karinio dalinio vadovybė ir jo profsąjungos organai, bei prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovų grupės byloje įrodinėjamų aplinkybių, kad valstybinės žemės sklypai jiems buvo suteikti įstatymo nustatyta tvarka, kuri suteiktų galimybę įgyti naudojamus žemės sklypus ne aukciono būdu.

228.

23Teismas pažymėjo, kad ieškovų grupės nariai K. M., T. G., A. V. ir S. M. teismui nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu ir nuo kada naudojasi ginčo žemės sklype valstybinės žemės sklypais.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

269.

27Apeliaciniame skunde ieškovų grupė prašo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

289.1.

29Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, sprendime nevertino teisinėje sistemoje iškilusių problemų, visiškai neatsižvelgė į 132 ieškovų pažeistas teises į nuosavybę, jų teisėtus lūkesčius, nekėlė su viešuoju interesu susijusių klausimų.

309.2.

31Teismas, neteisingai vertindamas, jog ginčo objekto žemės sklypai nėra civilinių teisių objektai, nepagrįstai konstatavo, kad jie negalėjo būti perduoti ieškovams naudotis. Ginčo objekto žemės sklypai buvo paskirti, aiškiai apibrėžiant ir nurodant kiekvienam asmeniui jo valdomo sklypo ribas, todėl registracijos nebuvimas nepaneigia žemės sklypų perdavimo teisėtumo ar ieškovų teisės į valdomus žemės sklypus.

329.3.

33Teismas turėjo įvertinti pačios žemės sklypų savininkės, t. y. valstybės ir jos vardu veikiančių institucijų, veiksmus ilgą laiko tarpą toleruojant valstybinės žemės sklypų naudojimo sodininkystės, daržininkystės veiklai vykdyti faktą, nereiškiant jokių pretenzijų žemės sklypų faktiniams naudotojams.

349.4.

35Teismas tik formaliai įvertino teisių ieškovams naudotis žemės sklypais suteikimo (nesuteikimo) pagrindus, tačiau nevertino ir nesiaiškino, kas lėmė, jog daugiau nei 100 žmonių teisė naudoti žemės sklypai sodininkystės ir daržininkystės tikslams buvo suteikta tiek faktiškai, tiek juridiškai, tačiau po kelių dešimtmečių, t.y. pasikeitus politinei santvarkai, šie asmenys faktiškai žemės sklypais naudojosi, tačiau jau nebuvo pripažįstamas juridinis šių teisių įgijimo pagrindas.

369.5.

37Ieškovų nuomone, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nenustatant galimybės kitoms bendrijoms prilyginamoms ar net tapačioms sodininkų bendrijoms, pvz. daržininkų bendrijai ir jos nariams tokiomis pačiomis sąlygomis įgyti žemės sklypus yra grubiai pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti ir garantuojami konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei proporcingumo principams, konstitucinėms nuosavybės apsaugos garantijoms bei asmenų lygybės prieš įstatymus principai. Analogiškas funkcijas kaip sodininkų bendrijos vykdančios ir analogiškus tikslus įgyvendinančios bendrijos ir jų narių teisės yra varžomos bei grubiai pažeidžiamos.

3810.

39Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškovų ieškinį. Atsakovė papildomai nurodo:

4010.1.

41Teismas išnagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl visų aplinkybių, pagrįstai pasisakė, kad ieškovai turėtų teisę įsigyti sklypus jei sodininkų bendrijai ši teritorija būtų suteikta teisės aktu. Teismas aiškinosi ar ieškovams žemės sklypai suteikti teisėtai ir pagrįstai vertino, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių.

4210.2.

43Apeliantai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas prieštarauja Konstitucijai.

4410.3.

45Apeliantai skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2019, nes šių bylų nagrinėjimo dalykas iš esmės susijęs su valstybinės žemės nuomos bei žemės nuomos mokesčio teisiniais santykiais ir jų aiškinimu.

4611.

47Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškovų ieškinį. Atsiliepime papildomai nurodoma:

4811.1.

49Apeliantai savo ieškinyje neįrodinėjo, jog, nepatenkinus ieškinio, bus pažeisti visos visuomenės ar reikšmingos jos grupės interesai. Tai, kad ieškinį pareiškė 132 ieškovai, nereiškia, kad byloje ginamas viešasis interesas.

5011.2.

51Nors apeliantai nurodo, kad jiems žemės sklypai buvo paskirti, aiškiai nurodant kiekvieno sklypo ribas, tačiau galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose tokių duomenų nėra.

5211.3.

53Teisinės reikšmės, ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai, vertinimas nagrinėjamai bylai neturi, nes apeliantai byloje neįrodinėja, kad žemės sklypai jiems buvo suteikti kitokiai bendrijai (daržininkų) ar kad jie yra kitokio juridinio asmens (daržininkų bendrijos) nariai.

5412.

55Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo SB „Baltasis gandras“ prašo 132 ieškovų apeliacinį tenkinti; pripažinti 242 sodininkų bendrijos narius sodo sklypu savininkus pilnateisiais savininkais. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

5612.1.

57Teismas neišanalizavo ieškovų pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, kad ieškovai savavališkai neužėmė valstybinės žemės.

5812.2.

59Ieškovai į jiems skirtuose sklypuose atliko elektrifikavimo darbus, įrengė vasaros vandentiekį, aptvėrė bendrijos teritoriją tvora. Akivaizdu, kad ieškovai nebūtų investavę savo laiko iš lėšų, jei valstybinę žemę būtų užėmę savavališkai.

6012.3.

61Nei vienas bendrijos narys nuo 1993 metų negavo jokio įspėjimo dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6513.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

67Dėl apeliacinio skundo argumentų 14.

68Nagrinėjamoje byloje ieškovų grupė pareiškė reikalavimą pripažinti teisę jiems įgyti ieškinyje nurodomus žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu. Ieškovų grupė nurodė, kad kiekvienas ieškovas ilgą laikotarpį, jų manymu, teisėtu pagrindu naudojasi valstybei priklausančiais 6-9 arų žemės sklypais, kurie jiems buvo suteikti arba sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ valdymo organų sprendimais naudotis, arba šiuos žemės sklypus perėmus naudojimuisi iš kitų fizinių asmenų, žodinio tarpusavio susitarimo pagrindu, arba gavus teisę naudotis Lietuvos teritorijoje dislokuoto SSRS karinio dalinio vadovybės sprendimu. Ieškovai teigė, kad naudojamuose žemės sklypuose vykdoma sodininkystės veikla, tam 1979 m. buvo įkurta sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, kurios teritorijoje yra ieškovų naudojami žemės sklypai.

6915.

70Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta, kad pagal šias taisykles mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus be aukciono turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (taisyklių 3.1.1, 3.2 ir 4 punktai).

7116.

72Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, kurioje buvo sprendžiamas ginčas kilo dėl sodininkų-daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ įsteigimo, žemės daržininkų-sodininkų bendrijai suteikimo teisėtumo bei teisės tęsti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, konstatavo, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Dėl to iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas taip pat nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad ieškovų nurodyti žemės sklypai nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sprendė, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ neturėjo jokios teisinės ir faktinės galimybės teisėtai suteikti naudojimui valstybinės žemės sklypus ieškovams. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovų pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia ieškovų grupės byloje įrodinėjamų aplinkybių, kad valstybinės žemės sklypai jiems buvo suteikti įstatymo nustatyta tvarka, kuri suteiktų galimybę įgyti naudojamus žemės sklypus ne aukciono būdu. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

7317.

74Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovų nurodyti valstybinės žemės sklypai nėra ir niekada nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Nors, apeliantų teigimu, žemės sklypai jiems buvo paskirti, aiškiai apibrėžiant ir nurodant kiekvienam asmeniui jo valdomo sklypo ribas, todėl registracijos nebuvimas nepaneigia ginčo objekto žemės sklypų perdavimo teisėtumo, tačiau su tokiais apeliantų argumentų teisėjų kolegija nesutinka.

7518.

76Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. P. Ž. įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

7719.

78Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

7920.

80Taigi, tam, kad žemės sklypai galėtų būti civilinių teisių objektu, būtina ne tik atlikti jo teisinę registraciją, bet ir tam tikras žemės sklypų formavimo (teritorijų planavimo) procedūras, kurios leistų aiškiai identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Todėl, nors apeliantai teigia, kad aiškiai žino ir valdomo ir naudojamo žemės sklypo ribas, tačiau jokiuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų nurodyti žemės sklypai negali būti laikomi civilinių teisių objektais.

8121.

82Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pačios žemės sklypų savininkės, t. y. valstybės ir jos vardu veikiančių institucijų, veiksmus ilgą laiko tarpą toleruojant valstybinės žemės sklypų naudojimo sodininkystės, daržininkystės veiklai vykdyti faktą, nereiškiant jokių pretenzijų žemės sklypų faktiniams naudotojams.

8322.

84Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog valstybės institucijos neteisėtai valstybinę žemę užėmusių asmenų ilgą laiką nereikalauja ją atlaisvinti, savaime nereiškia susidariusios situacijos toleravimo. Toleruoti (lot. tolerare) reiškia „ištverti, pakęsti kito nuomonę, įsitikinimus, pažiūras, elgesį“ (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2013, p. 820). Nėra pagrindo nereagavimo į tam tikrą susidariusią situaciją vertinti kaip jos toleravimo, kai suinteresuotas asmuo apie tokią situaciją apskritai nežino ir dėl pakankamai svarbių priežasčių neturėjo galimybės apie ją sužinoti. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar kompetentingos institucijos nereagavimas į valstybinės žemės neteisėtą naudojimą gali būti vertinamas kaip tokių veiksmų toleravimas, atsižvelgtina į neteisėtų veiksmų mastą ir jų akivaizdumą, institucijos veiksmus po sužinojimo apie teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-248/2020).

8523.

86Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą nurodė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 2 d. pavedimą, atliko ieškovų nurodytų žemės sklypų patikrinimą ir surašė aktą. Ieškovai buvo įspėti dėl atsakomybės už savavališkai naudojamą sklypą. Ieškovai šių aplinkybių neneigia. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, kad sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei, kadangi sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kauno miesto savivaldybei atsisakius skirti žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei Kauno miesto teritorijoje, su sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ kaip visuomenine organizacija buvo sudarytos terminuotos žemės nuomos sutartys, nurodant, kad žemė nuomojama daržininkystei iki jos prireiks visuomenės poreikiams. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymus, kuriais patvirtinti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, buvo suformuoti nauji valstybinės žemės sklypai ir pradėtos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų valstybės institucijų pareigą anksčiau kreiptis į ieškovus dėl jų neteisėtai užimtos valstybinės žemės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė valstybės institucijų tolerancijos ieškovų neteisėtiems veiksmams, galėjusios sustiprinti ieškovų lūkesčius toliau naudoti užimtą žemę.

8724.

88Apeliantai skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamas ginčas yra sietinas su viešojo intereso gynimu. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, nevertino teisinėje sistemoje iškilusių problemų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nenurodė jokių konkrečių motyvų bei nepateikė įrodymų, jog šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas. Vien aplinkybė, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė 132 ieškovai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas. Kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, ką pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti kitaip, jei ir būtų nustatęs viešojo intereso egzistavimą ir kaip tai būtų susiję su ieškovų teise įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu.

89Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

9025.

91Apeliantai skunde pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantų vertinimu, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nenustatant galimybės kitoms bendrijoms prilyginamoms ar net tapačioms sodininkų bendrijoms, pvz. daržininkų bendrijai ir jos nariams tokiomis pačiomis sąlygomis įgyti žemės sklypus yra grubiai pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti ir garantuojami konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei proporcingumo principams, konstitucinėms nuosavybės apsaugos garantijoms bei asmenų lygybės prieš įstatymus principai.

9226.

93Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Taigi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu kreipiasi į Konstitucinį teismą, kai nustatoma visuma būtinųjų sąlygų – dalyvaujantis byloje asmuo nurodo argumentus, kurie sukuria pagrįstas abejones dėl teisės akto konstitucingumo, toks teisės aktas turi būti teismo taikomas jo nagrinėjamoje byloje ir nurodomą teisės aktą (jo dalį) pripažinus prašyme nurodomais argumentais prieštaraujančiu Konstitucijai, tai gali turėti įtakos teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje.

9427.

95Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliantų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto atitikimo Konstitucijai. Apeliantai šioje byloje neįrodinėjo, kad ginčo žemės sklypai buvo suteikti kitos, ne sodininkų bendrijos teisinės formos juridiniam asmeniui ar kad jie yra kitokios teisinės formos juridinio asmens (daržininkų bendrijos) nariai. Todėl sutiktina su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad vertinimas, ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu turi galimybę įsigyti kitokios formos juridiniai asmenys, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, apeliantai nenurodė jokių argumentų, kaip galimas Konstitucinio Teismo sprendimas jų keliamu klausimu galėtų įtakoti nagrinėjamos bylos procesinę baigtį, atsižvelgiant į šioje byloje padarytas su apeliantų ginčijamų Žemės įstatymo normų nuostatų taikymu nesusijusias išvadas dėl žemės sklypų nesuformavimo ir jų nesuteikimo trečiajam asmeniui ar jo nariams, nepriklausomai nuo trečiojo asmens teisinės formos. Teismui konstatavus, kad žemės sklypai nebuvo suformuoti ir jokiais teisėtais pagrindais neperduoti trečiajam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinės formos, kad trečiojo asmens nariai naudojosi Sovietų Sąjungos Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) priskirta žeme, kad karinio dalinio vadas 1979 m. vasario 20 d. įsakymu nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę išskyrė sodininkystės-daržininkystės bendrijai ir gavo TSRS gynybos ministerijos leidimą šį žemės sklypą perduoti Kauno m. vykdomajam komitetui sodininkų bendrijai įteisinti, bet vykdomajam komitetui neperdavė, todėl apeliantai įstatymais ar sandoriais pagrindžiamų teisių į žemę neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009), apeliantų iškelto įstatymo normos atitikimo Konstitucijai klausimo išsprendimas negali turėti įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui, todėl prašymo tenkinti nėra pagrindo.

96Dėl procesinės bylos baigties

9728.

98Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Kauno apygardos teismo 2019 m rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovų grupė, atstovaujamos sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir... 8. 2.... 9. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 4.... 15. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d.... 16. 5.... 17. Teismas konstatavo, kad ieškovų grupės nariams A. J., V. B., D. M., L. B.,... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad ieškovų grupės nariai – K. K., K. A., M. G., V. S.,... 20. 7.... 21. Teismas vertino, kad ieškovų grupės narių N. D., G. P., F. Z., N. E., K.... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovų grupės nariai K. M., T. G., A. V. ir S. M.... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniame skunde ieškovų grupė prašo sustabdyti civilinę bylą ir... 28. 9.1.... 29. Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, sprendime nevertino teisinėje sistemoje... 30. 9.2.... 31. Teismas, neteisingai vertindamas, jog ginčo objekto žemės sklypai nėra... 32. 9.3.... 33. Teismas turėjo įvertinti pačios žemės sklypų savininkės, t. y.... 34. 9.4.... 35. Teismas tik formaliai įvertino teisių ieškovams naudotis žemės sklypais... 36. 9.5.... 37. Ieškovų nuomone, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte... 38. 10.... 39. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės... 40. 10.1.... 41. Teismas išnagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl visų aplinkybių, pagrįstai... 42. 10.2.... 43. Apeliantai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad... 44. 10.3.... 45. Apeliantai skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.... 46. 11.... 47. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto... 48. 11.1.... 49. Apeliantai savo ieškinyje neįrodinėjo, jog, nepatenkinus ieškinio, bus... 50. 11.2.... 51. Nors apeliantai nurodo, kad jiems žemės sklypai buvo paskirti, aiškiai... 52. 11.3.... 53. Teisinės reikšmės, ar Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas... 54. 12.... 55. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo SB „Baltasis... 56. 12.1.... 57. Teismas neišanalizavo ieškovų pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, kad... 58. 12.2.... 59. Ieškovai į jiems skirtuose sklypuose atliko elektrifikavimo darbus, įrengė... 60. 12.3.... 61. Nei vienas bendrijos narys nuo 1993 metų negavo jokio įspėjimo dėl... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 13.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 67. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14.... 68. Nagrinėjamoje byloje ieškovų grupė pareiškė reikalavimą pripažinti... 69. 15.... 70. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad... 71. 16.... 72. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad... 73. 17.... 74. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovų nurodyti valstybinės žemės... 75. 18.... 76. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98... 77. 19.... 78. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų... 79. 20.... 80. Taigi, tam, kad žemės sklypai galėtų būti civilinių teisių objektu,... 81. 21.... 82. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 83. 22.... 84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog valstybės... 85. 23.... 86. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą... 87. 24.... 88. Apeliantai skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamas ginčas yra... 89. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 90. 25.... 91. Apeliantai skunde pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos... 92. 26.... 93. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra... 94. 27.... 95. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas... 96. Dėl procesinės bylos baigties... 97. 28.... 98. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 99. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 100. Kauno apygardos teismo 2019 m rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą....