Byla 3K-3-48/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno sodininkų bendrijos ,,Baltasis gandas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno sodininkų bendrijos ,,Baltasis gandras“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims N. B., P. D., Z. F., N. J., B. O. J., A. J., J. K., L. K., S. K., E. M., V. N., L. P., A. P., M. J. R., L. U., D. V., V. U., J. V., M. A., D. B., Z. B., S. V. B., P. L., A. R., B. S., I. Š., R. B., S. R., D. A., S. A., V. A., K. B., L. B., V. B., L. B., Z. Bor., V. Č., B. D., L. D., E. G., K. G., L. G., S. J., B. O. J., V. K.,

3B. K., D. S. K., V. K., A. K., J. K., V. M., G. P., E. P., V. R., V. R., M. S., O. S., V. S., B. O. S., J. Š., F. T., V. U., R. A., A. V., A. A., M. A., L. A., Š. A., O. A., R. A., S. A., V. Al., V. An., R. A., R. A., A. Bag., Z. B., A. Ban., L. B., B. B., I. B., D. B., J. B., S. B., A. B., L. B., J. B., R. C., V. Č., V. Č., R. D., V. D., A. D., N. D., P. D., I. D., R. D., N. E., A. F., V. F., J. G., F. G., C. G., O. G., G. G., A. G., J. G., A. I., N. M., N. J., St. J., S. J., Ž. J., M. J., J. J., N. J., A. J., V. E. J., T. J., V. J., V. J., K. K., E. K., V. A. K., G. K., R. K., A. K., M. V. K., G. K., T. K., S. K., A. K., K. K., B. K., R. K., J. L., V. L., D. L., V. L., V. L., G. L., M. L., V. L., J. L., E. M., R. M., M. M., R. M., V. M., D. M., N. M., K. M., R. M., S. M., E. B. M., L. M., A. M., K. M., J. M., K. Mi., J. Z. M., L. M., M. M., P. M., A. M., A. M., D. M., T. M., D. N., V. N., D. N., L. O., A. P., A. P., A. P., L. P., J. P., V. P., E. P., Val. P., Jad. P., O. P., G. P., V. R., A. R., M. J. R., K. R., V. R., E. R., S. R., J. R., D. R., S. R., O. R., A. S., M. S., V. S., R. S., E. S., J. S., S. S., A. S., B. S., P. S., J. S., V. S., I. S., N. S., V. S., K. Š., A. Š., D. Š., A. Š., A. Š., L. Š., S. Š., J. R. Š., V. T., N. T., A. T., V. U., S. U., J. U., A. V., A. V., M. V., S. V., D. V., V. V., L. V., S. Z., S. Z., F. Z., T. Z., L. Ž., M. Ž., B. K. Ž. dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ginčas kilo dėl sodininkų-daržininkų bendrijos įsteigimo, žemės daržininkų-sodininkų bendrijai suteikimo teisėtumo bei teisės tęsti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. 1979 m. vasario 20 d. Kaune dislokuoto karinio dalinio viršininko įsakymu Nr. 12 sodininkystės-daržininkystės bendrijai (ieškovui) buvo išskirtas nenaudojamas mokomiesiems laukams 15 ha žemės sklypas prie 4-ojo forto karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone į kairę pusę nuo kelio Kaunas-Kapsukas (Marijampolė). Kauno rajono karinio dalinio Butų-eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis 1984 m. vasario 1 d. suteikė leidimą sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus. Rusijos Federacija 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 250 perdavė Lietuvos Respublikai objektą – fortus k/p Nr. 14, Nr. l5, Nr. l7, Nr. l8, Nr. 20, Nr. 21, taip pat dalinio Nr. 17 IV forto teritorijoje 13 metų veikusią bendriją „Baltasis gandras“. 1994 m. gegužės 20 d. sodininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo metu nutarta įsteigti sodininkų bendriją „Baltasis gandras“, tačiau Kauno m. savivaldybė nepritarė sodininkų bendrijos įsteigimui, įregistravo ją kaip daržininkų bendriją ir nuo 1996 m. vasario 5 d. leido jai išsinuomoti 19,2 ha žemės sklypą trejiems metams, vėliau ši sutartis du kartus pratęsta iki 2003 m. kovo 31 d. Nuo šio momento nuomos sutartis ieškovui nebuvo pratęsta, nauja žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

7Ieškovas 2005 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, o 2005 m. lapkričio 30 d. – į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas pratęsti žemės nuomos sutartį, tačiau prašymų atsakovai netenkino, todėl toliau ieškovas naudojosi žeme be jokios sutarties. Ieškovas 2006 m. sausio 25 d. sužinojo, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-1346 organizavo žemės sklypo, kuriame veikia Kauno daržininkų bendrija „Baltasis gandras“, detaliojo plano rengimą turint tikslą suprojektuoti žemės sklypus individualiai statybai, keičiant teritorijos naudojimo būdą. Ieškovo manymu, šiame įsakyme nustatyti tikslai prieštarauja bendrajam planui, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintoms Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėms, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Ieškovas mano, kad atsakovai be teisinio pagrindo atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovo bendrijos nariai ginčo teritorija naudojasi nuo 1979 m., todėl, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį, pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai.

8Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. A-1346 ir Kauno miesto savivaldybės 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T-312 bei įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį devyniasdešimt devyneriems metams.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A-1346 dalį dėl Kauno m. daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijos detaliojo plano organizavimo; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. T-312 dalį dėl daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijos bei įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį dvidešimt penkeriems metams. Teismas nustatė, kad atsakovas ne kartą pratęsė ieškovo naudojamo žemės sklypo nuomos sutarties galiojimą, todėl, teismo nuomone, atsakovas pripažino, jog ieškovas nėra savavališkai užėmęs naudojamo žemės sklypo ar neteisėtai naudojasi žeme. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina būtinybės keisti Kauno miesto detalųjį planą dėl ieškovo naudojamo žemės sklypo dalies. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų ieškovo įsteigimo neteisėtumui patvirtinti. Sprendimas dėl bendrijos kaip visuomeninės organizacijos įregistravimo buvo priimtas 1994 m. gruodžio 21 d. Neperdavus Lietuvos Respublikai žemės sklypo, bendrija negalėjo būti įregistruota kaip sodininkų bendrija. Po žemės sklypo perdavimo bendrijos atstovai iš karto kreipėsi į valstybines institucijas dėl sodininkų bendrijos įregistravimo ir žemės sklypo jai skyrimo. 1993 m. rugsėjo 20 d. priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta, kad teritorijos dalimi naudojasi Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“. Lietuvos Respublikos atstovai šį aktą pasirašė. Tačiau vėlesniais Kauno miesto valdybos veiksmais ieškovo teisė buvo apribota. Teismas nurodė, kad priimti ginčijami administraciniai aktai pažeidžia žemės sklypą naudojančių asmenų interesus ir teisėtus jų lūkesčius, nes bendrijos nariai, nuo 1979 m. naudodamiesi žemės sklypais, pagrįstai galėjo tikėtis, kad sklypai bus jiems suteikti mėgėjiško sodo reikmėms. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, panaikino minėtus atsakovų administracinius aktus ir įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį dvidešimt penkerių metų laikotarpiui.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 1 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija sutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis: Kaune dislokuoto karinio dalinio viršininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymu mokymams nenaudojama karinio miestelio Nr. 17 žemė IV-ojo forto rajone, priklausanti žemės sklypui Nr. 11 ir esanti Kauno- Kapsuko kelio kairėje pusėje, kurios plotas 15 ha, paskirta sodų-daržų bendrijai; 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos atstovų pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu Rusijos Federacija perdavė Lietuvos Respublikai karinį objektą su trylika metų egzistuojančia sodo bendrija „Baltasis gandras“, užimančia 15 ha žemės sklypą; Žemės ūkio ministerijos 1993 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyta, kad Žemės ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija bei Kauno miesto valdyba išnagrinėjo pareiškimą dėl naudojamos daržo žemės įforminimo kolektyviniu sodu ir nepritarė dėl žemės sklypo skyrimo kolektyviniam sodui, todėl siūlė Kauno miesto valdybai leisti miesto žemėtvarkos tarnybai terminuotai išnuomoti daržus iki šiol juos dirbusiems asmenims, kol atsiras būtinybė šį žemės sklypą panaudoti miesto reikmėms; Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 20 d. posėdyje pakartotinai buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ steigimo ir sklypo suteikimo, tačiau naujos sodininkų bendrijos įregistravimui nepritarta. Kauno miesto mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 918 buvo įregistruoti Kauno daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ įstatai, bendrija įregistruota kaip visuomeninė organizacija. Vėliau Bendrijos įstatai keisti 1996 m. gegužės 1 d. ir 2000 m. gegužės 28 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimais, tačiau teisinis bendrijos statusas nesikeitė. 2005 m. gruodžio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja Bendrijos įstatų redakcija ir ši bendrija buvo įregistruota kaip sodininkų bendrija;

12Kauno miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 380 ne aukciono tvarka daržininkų bendrijai „Baltasis gandras“ trejiems metams buvo išnuomotas 19,2 ha ploto žemės sklypas Panemunėje, prie IV-ojo forto, žemės ūkio veiklai. 1996 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis galiojo iki 1999 m. balandžio 4 d. Kauno miesto valdybos

131999 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 410 minėta žemės nuomos sutartis pratęsta vieneriems metams, o Kauno miesto valdybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 131 sutartis pratęsta iki 2003 m. kovo 31 d. Kauno miesto savivaldybė 2003 m. vasario 17 d. svarstė klausimą dėl minėtos žemės nuomos sutarties pratęsimo dar kartą, tačiau sutarties nepratęsė. Vėliau ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties galiojimo pratęsimo, tačiau prašymai nebuvo tenkinami;

14Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 25 d. raštu informavo bendrijos pirmininką, kad ketinama rengti Bendrijos faktiškai naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, siekiant suformuoti žemės sklypus Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams ar keisti šio žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją.

15Remdamasi šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis,

16teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pripažino ieškovą teisėtai naudojant žemės sklypą; pažymėjo, kad daržininkų bendrijai „Baltasis gandras“ naudojamas žemės sklypas buvo išnuomotas tik tam tikram nuomos sutartyje nustatytam terminui. Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymu netenkinus bendrijos prašymo dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo, žemės sklypu leista naudotis tik iki bus užbaigtas teritorijos bendrojo planavimo procesas. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovo teisės bei teisėti interesai Kauno miesto savivaldybei pradėjus teritorijos planavimo procesą pažeisti nebuvo – būtinybė keisti ieškovo naudojamo žemės sklypo paskirtį iškilo nusprendus suformuoti žemės sklypus Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, vėliau gyvenamųjų namų teritorijai ar komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai, atkurti buvusių žemės savininkų nuosavybę. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė nė vienos minėtos aplinkybės dėl būtinybės keisti sklypo paskirtį, teisėjų kolegija tokią išvadą pripažino nepagrįsta. Kolegija pripažino visuotinai žinoma aplinkybe tą faktą, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (konkrečiai - žemę) atkūrimo procesas Kauno mieste yra užsitęsęs dėl laisvos žemės trūkumo.

17Teisėjų kolegija byloje esančių įrodymų visuma pripažino, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo įkurta. TSRS karinio dalinio vado 1979 m. vasario 20 d. įsakymas negalėjo būti laikomas tinkamu pagrindu žemės sklypui atitinkamai daržininkų-sodininkų bendrijai paskirti. Pagal tuo metu Lietuvoje galiojusius įstatymus žemės sklypai suteikiami naudotis Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Žemės kodekso ir kitų įstatymų nustatoma tvarka, todėl akivaizdu, kad karinio dalinio viršininko įsakymu be pakankamo teisinio pagrindo suteikė žemės sklypą kolektyvinei sodininkystei. Kauno miesto mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 918 buvo įregistruoti daržininkų bendrijos „Baltasis gandras|“ įstatai, bendrija su tokiu sprendimu sutiko, ir tik 2005 m. gruodžio 17 d. bendrijos statusas pakeistas į sodininkų bendriją. Kauno miesto savivaldybė, neturėdama teisinio pagrindo, 1996 m. ir 2001 m. sudarė trumpalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu, o ieškovas įsipareigojo pasibaigus nuomos sutartyse nustatytam terminui grąžinti sutvarkytą teritoriją, bet įsipareigojimo neįvykdė. Kauno apskrities viršininko administracija su ieškovu nebuvo sudariusi jokių valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių. Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo nebetęsti nuomos santykių bendrija neskundė. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal jokį detalųjį teritorijų planavimo dokumentą, jis nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą procesinį sprendimą, įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją išnuomoti ieškovui individualiais požymiais neapibrėžtą daiktą.

18III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė žemės kodekso, Sodininkų bendrijų įstatymo, Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių normas ir nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypas ieškovui nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad 1952 m. Kauno m. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 2-6 žemės sklypas buvo skirtas naudotis TSRS Gynybos ministerijai. Kasatoriaus nuomone, Kaune dislokuoto karinio dalinio viršininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymas skirti žemės sklypą daržininkų sodininkų bendrijai priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės normų;

212) kasatoriaus bendrijos nariai nuo 1979 m. vasario mėnesio naudojosi žemės sklypu, nuo 1996 m. buvo sudarytos dvi žemės nuomos sutartys, todėl bendrijos nariai turi pagrįstą lūkestį naudotis žemės sklypu. Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją yra ginama asmens turima nuosavybė ar turtas, taip pat teisiniai reikalavimai, kuriais remdamasis pareiškėjas gali įrodinėti, jog turi bent ,,teisėtą lūkestį“ disponuoti nuosavybe;

223) apeliacinės instancijos teismas neanalizavo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų ir dėl jų nepasisakė, nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo teisėtumą. Dėl to teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme suformuotos praktikos, kad apeliacinio teismo pareiga yra motyvuotai atsakyti į visus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003 ir kt.);

234) kasatorius nesutinka su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas visuotinai žinoma aplinkybe pripažino tą faktą, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas Kauno mieste yra užsitęsęs dėl laisvos žemės trūkumo. Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybės, jeigu nėra ginčo, kad ji visiems žinoma, tačiau, kilus ginčui, ar šios aplinkybės pripažintinos visiems žinomomis, teismas gali siūlyti šaliai, kuri remiasi tokiomis aplinkybėmis, pateikti įrodymus, patvirtinančius tokį teiginį. Tokiais atvejais teismas pripažįsta aplinkybes visiems žinomomis žodine arba rašytine nutartimi pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, o nagrinėdamas bylą teisme – paprasta žodine nutartimi. Jokių įrodymų, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo procesas Kauno mieste yra užsitęsęs dėl laisvos žemės trūkumo, šioje byloje nėra, todėl teismas, konstatuodamas tokią aplinkybę, pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas.

24Tretieji asmenys E. M., A. P., J. G., R. M., A. Š., K. M., F. Z., M. M., V. R., K. G., D. K., V. B., V. U., K. B., O. S., A. J., M. S., A. P., J. G., Z. B., J. V., A. V., L. B., E. M., N. B., J. Š., D. A., L. D., J. K., V. R., L. G., L. K., V. K., V. K., B.-O. J., B. K., E. P., L. U., L. P., V. S., F. T., B. S., L. B., S. J., M. R., S. K., G. P., V. M., J. K., P. D., B. D., V. N., S. A., N. J., V. U., Z. F., V. A., N. M., A. K. pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir prašo kasacinį skundą tenkinti.

25Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teisinga yra apeliacinės instancijos teismo išvada, jog įgulos viršininko įsakymas negali būti laikomas tinkamu pagrindu paskirti žemės sklypą bendrijai, todėl sodininkų bendrija ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo įkurta. Kauno apskrities viršininko administracija su kasatoriumi nebuvo sudariusi jokių valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių, o Kauno miesto savivaldybė, sudarydama tokias nuomos sutartis neturėjo tam jokio teisinio pagrindo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad daržininkų bendrijos ,,Baltasis gandras“ teisinis statusas į sodininkų bendriją pakeistas neteisėtai, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnį, nes steigiant bendriją nei pati bendrija, nei jos nariai jokiu teisiniu pagrindu nevaldė žemės sklypo.

26Kasatoriaus pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas pagal jokį detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre (CK 1.109, 6.546 straipsniai). Kadangi teisės aktų nustatyta tvarka žemės kasatoriui ar jo nariams nebuvo suteikta, tai nėra galimybės šios žemės parduoti ar išnuomoti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 nustatyta tvarka.

27Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl proceso teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismui surašant sprendimą. Kasatoriaus nuorodos, kad 1952 m. Kauno m. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 2-6 žemė perduota TSRS gynybos ministerijai, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, kaip ir to, kad kasatoriui ginčo žemės sklypas buvo suteiktas laikantis tuo metu galiojusių teisės normų pagrindu.

28Kasatoriaus argumentas dėl visuotinai pripažintos aplinkybės nėra pagrįstas, nes faktas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Kauno mieste yra užsitęsęs dėl laisvos žemės trūkumo, yra žinomas visiems vidutinio išprusimo žmonėms. Be to, ši aplinkybė buvo akcentuota abiejų instancijų teismuose.

29Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčo sklypo suteikimo aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje nėra vykdomojo komiteto sprendimo dėl ginčo teritorijos suteikimo įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti daržininkų bendrijai. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad žemės sklypas skirtas naudotis TSRS gynybos ministerijai 1952 m. Kauno m. vykdomojo komiteto sprendimu, pabrėžia ne ką kita, o tą faktą, kad sklypas buvo suteiktas Gynybos ministerijai, o ne kasatoriui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kasatorius žemės sklypu naudojasi neturėdamas teisėtų skyrimo dokumentų, todėl atsakovo atsisakymas sudaryti nuomos sutartį negali būti laikomas prieštaraujančiu nurodytoms materialiosios teisės normoms.

30Kasatorius nepagrįstai savo teisėtą lūkestį naudotis žemės sklypu grindžia sudarytomis su juo valstybinės žemės nuomos sutartimis. Visose buvusiose su kasatoriumi nuomos sutartyse jis įsipareigojo pasibaigus sutarčių galiojimui, išvežti laikinus statinius ir sutvarkyti žemės sklypą. Kasatoriaus lūkesčiai negali būti ginami, nes neatitinka ir šiuo metu galiojančių teisės normų.

31Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, aiškiai išdėstė motyvus ir argumentus, dėl ko pirmosios instancijos teismas laikytinas neteisėtu ir pagrįstu. Kasatoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių administracinių aktų teisėtumą; apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo administracinių aktų teisėtumo klausimą pagal CPK 320 straipsnio nurodytas nagrinėjimo ribas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiškinimo ir taikymo

35Sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimuose patvirtintuose Tipiniais darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka, kolektyvinei daržininkystei – laikotarpiui iki penkerių metų vykdomojo komiteto sprendimu. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimą arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimą. Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo būti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnis). Žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei miesto (rajono) vykdomieji komitetai galėjo skirti iš valstybinio rezervo ir valstybinio miško fondo žemės, taip pat iš miestų laisvos žemės (Žemės kodekso 14, 73 straipsniai).

36Ministrų tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Šiuo nutarimu nustatyta, kad sodininkų bendrijų įstatus, parengtus pagal tipinius įstatus, apsvarstytus sodininkų bendrijos visuotiniame susirinkime ir patvirtintus įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos bei profsąjungos komiteto sprendimu, registruoja miesto (rajono) vykdomasis komitetas. Leidimus projektuoti kolektyvinius sodus vykdomiesiems komitetams išduoda Ministrų taryba jų teikimu. Gavę leidimą, vykdomieji komitetai išduoda atitinkamus leidimus įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prie kurių steigiami kolektyviniai sodai (Nutarimo 6 punktas). Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiška kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Šiuo nutarimu patvirtintuose sodininkų bendrijų įstatuose buvo nustatyta, kad kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektą, žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą.

37Minėtą Ministrų tarybos nutarimą keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogišką sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarką.

38Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Taigi tam, kad sodininkų bendrija būtų pripažįstama teisėtai įkurta, reikėjo teisėtai (mėgėjiškai sodininkystei) paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos ir įregistruotos bendrijos – įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai turėjo būti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo būti skiriamas žemės sklypas bei išduodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas. Atlikus šiuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, sodininkų bendrija buvo laikoma teisėtai įsteigta ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypais.

39Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas ir naudojamas TSRS gynybos ministerijos. Šioje teritorijoje veikė karinis dalinys. Karinio dalinio vadas 1979 m. vasario 20 d. įsakymu nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę išskyrė sodininkystės-daržininkystės bendrijai ir gavo TSRS gynybos ministerijos leidimą ši žemės sklypą perduoti Kauno m. vykdomajam komitetui sodininkų bendrijai įteisinti. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad žemės naudotojui TSRS gynybos ministerijai buvo žinomi Lietuvos teritorijoje sodininkų bendrijos veiklą nustatantys teisės aktai, tačiau aptartas žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. nebuvo perduotas Kauno m. vykdomajam komitetui ir sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka – Bendrijos įstatai neįregistruoti Kauno m. vykdomajame komitete, neatlikti kiti bendrijos įteisinimo veiksmai. Minėta, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimą dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Taigi Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, kasatoriui jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas taip pat nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus.

40Dėl teisės aktų, galiojusių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir nustačiusių sodininkų bendrijų steigimą ir veiklą, aiškinimo ir taikymo

41Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtino Sodininkų bendrijos laikinuosius pavyzdinius įstatus bei nustatė, kad sodininkų bendrija laikoma įsteigta, kai jos įstatus įregistruoja miesto (rajono), kurio teritorijoje yra bendrijos sodui skiriamas žemės sklypas, valdyba, bendrijos sodo teritorija pradedama naudoti po to, kai žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas, kai įvykdomos miesto valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos ir, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, surašomas žemės perdavimo aktas bei išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas. Pagal minėtą teisės aktą sodininkų bendrijos steigimo ir žemės jai suteikimo tvarka iš esmės liko panaši į anksčiau buvusią, t. y. bendrija laikoma įsteigta, kai jos įstatai įregistruojami miesto (rajono) valdyboje, žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas ir kai įvykdomos miesto (rajono) valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos bei surašomas žemės perdavimo aktas, išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas. Šiuo teisės aktu miestų (rajonų) valdyboms buvo pavesta įregistruoti sodininkų bendrijų valdybų teikimu iki 1991 m. gruodžio 1 d. buvusių sodininkų bendrijų įstatus. Neįregistravusios įstatų sodininkų bendrijos laikomos juridiniais asmenimis, savavališkai naudojančiais žemę. Teismai šioje byloje nenustatė, kad karinis dalinys (žemės naudotojas) ar kasatorius iki žemės sklypo perdavimo Lietuvos valstybei 1993 m. rugsėjo 20 d. aktu minėtu Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 nustatyta tvarka kreipėsi į Kauno m. valdybą dėl sodininkų bendrijos įsteigimo, įstatų įregistravimo, kitų teisinių veiksnių bendrijos įteisinimui atlikimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius po žemės sklypo perdavimo Lietuvos valstybei kreipėsi į atsakovą (savivaldybę) su pareiškimu dėl sodininkų bendrijos įsteigimo ir sklypo jai suteikimo, tačiau naujos sodininkų bendrijos įregistravimui Žemės ūkio ministerija, Statybos ministerija ir Kauno miesto valdyba nepritarė. Dėl to, nepritarus naujos sodininkų bendrijos įsteigimui miesto teritorijoje ir žemės sklypo jam suteikimui, Kauno miesto mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkiu buvo įregistruota visuomeninė organizacija-daržininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ ir Kauno miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimu laikinai išnuomota ne aukciono tvarka bendrijai jos faktiškai naudota žemė žemės ūkio veiklai (daržininkystės reikmėms). 1999 m. balandžio 20 d. Kauno miesto valdyba žemės nuomos sutartį pratęsė vieneriems metams, o 2000 m. vasario 11 d. sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams. Vėliau sutartis nebebuvo tęsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos žemės nuomos sutartys buvo terminuotos ir žemės sklypas buvo skiriamas žemės ūkio veiklai (daržininkystei). Taigi, šalių sudarytos žemės nuomos sutartys buvo ne dėl žemės nuomos mėgėjiškai sodininkystei įsteigtai sodininkų bendrijai, o tik daržininkystei. Be to, bendrijos faktiškai naudotas žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise nebuvo perduotas, šios žemės nuomos klausimus tvarkė Apskrities viršininko administracija, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės su bendrija sudaryti 1996 m. žemės nuomos sutarties žemės ūkio veiklai.

42Pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas įsteigti ar kitos teisinės formos juridinį asmenį pertvarkyti į sodininkų bendriją gali tik tokie asmenys, kurie nuosavybės ar kitokia teise naudoja teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirtą, pagal žemėtvarkos projektą ar kitą planavimo dokumentą suformuotą teritoriją (6 straipsnio 1dalis, 9 straipsnis). Šiuo atveju 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant sodininkų bendriją ,,Baltasis gandras“, nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, be to, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiškai sodininkystei. Dėl to daržininkų bendrijos ,,Baltasis gandras“ pervardinimas (perregistravimas) į sodininkų bendriją, nesilaikant 2003 m. priimto Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatų, kasatoriui nesukūrė ieškiniu reikalaujamų teisių į ginčo žemės sklypą.

43Įvertinusi tai, kad pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Dėl to kasatorius įstatymu pagrįstų teisių į naudojamo žemės sklypo nuomą neįgijo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino aptartas aplinkybes bei tinkamai taikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

44Dėl teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypu

45Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius turi pagrįstą lūkestį toliau naudotis žemės sklypu, ir šį argumentą grindžia žemės sklypo naudojimu iki 1990 m., valstybinėmis žemės nuomos sutartimis bei Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymu.

46Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

47Minėta, kad sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl kasatoriui negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei. Kauno miesto savivaldybei atsisakius skirti žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei Kauno miesto teritorijoje, su kasatoriumi kaip visuomenine organizacija buvo sudarytos terminuotos žemės nuomos sutartys, nurodant, kad žemė nuomojama daržininkystei iki jos prireiks visuomenės poreikiams. Be to, kasatoriaus faktiškai naudotas žemės sklypas Kauno m. savivaldybei patikėjimo teise nebuvo perduotas, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės sudaryti su kasatoriumi 1996 m. žemės nuomos sutarties žemės ūkio veiklai, taip pat vėlesnių žemės nuomos sutarčių. Įvertinusi tai, kas pažymėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kasatoriui neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus, nebuvo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui dėl žemės nuomos mėgėjiškai sodininkystei. Atsakovams atsisakius sudaryti naują žemės nuomos sutartį, nebuvo pažeisti kasatoriaus teisėti lūkesčiai.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 32 straipsnyje valstybinės žemės administravimas paskirtas Vyriausybės, apskričių viršininkų ir savivaldybių kompetencijai. Šios institucijos Žemės įstatymo, jų veiklą reglamentuojančių (Apskrities valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų) ir kitų teisės aktų pagrindu vykdo valstybės politiką teritorijų planavimo ir žemės naudojimo srityje. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybinės žemės kaip viešosios teisės objekto, naudojamo viešajam interesui patenkinti, svarba. Dėl to įstatymai valstybinės žemės administravimui nustato specialius, dažniausiai imperatyvius reikalavimus, kurie garantuoja viešojo intereso apsaugą. Kauno m. savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, būdamos atsakingos už teritorijų planavimą ir argumentuodamos laisvos valstybinės žemės stygiumi Kauno mieste, atsisakė skirti ginčo žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų sprendimai neskirti Kauno miesto teritorijoje esančio žemės sklypo mėgėjiškai sodininkystei ir panaudoti jį kito viešojo intereso tenkinimui, priimti kompetentingai, nepažeidžia žemės naudojimą reglamentuojančių normų. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad atsakovų sprendimai pažeidė kasatoriaus teisėtus lūkesčius.

49Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

50Kasatoriaus argumentas, kad teismai pažeidė proceso teisės normas dėl aplinkybės – laisvos žemės trūkumo Kauno m. – pripažinimo visuotinai žinoma, nėra esminis nagrinėjamoje byloje, nes neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo priėmimo teisėtumui.

51Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumento, galėtų būti pripažintas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau kad toks pažeidimas būtų vertinamas kaip kasacijos pagrindas, būtina argumentuotai pagrįsti tokio pažeidimo įtaką neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatorius tokių argumentų nepateikė, todėl šis kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. B. K., D. S. K., V. K., A. K., J. K., V. M., G. P., E. P., V. R., V. R., M. S.,... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ginčas kilo dėl sodininkų-daržininkų bendrijos įsteigimo, žemės... 7. Ieškovas 2005 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, o... 8. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu tenkino... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 12. Kauno miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 380 ne aukciono... 13. 1999 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 410 minėta žemės nuomos sutartis... 14. Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 25 d. raštu... 15. Remdamasi šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis,... 16. teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 17. Teisėjų kolegija byloje esančių įrodymų visuma pripažino, kad sodininkų... 18. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 20. 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė žemės kodekso,... 21. 2) kasatoriaus bendrijos nariai nuo 1979 m. vasario mėnesio naudojosi žemės... 22. 3) apeliacinės instancijos teismas neanalizavo atsiliepimo į apeliacinį... 23. 4) kasatorius nesutinka su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas visuotinai... 24. Tretieji asmenys E. M., A. P., J. G., R. M., A. Š., K. M., F. Z., M. M., V.... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko... 26. Kasatoriaus pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas nėra... 27. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl proceso teisės normų pažeidimo... 28. Kasatoriaus argumentas dėl visuotinai pripažintos aplinkybės nėra... 29. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės... 30. Kasatorius nepagrįstai savo teisėtą lūkestį naudotis žemės sklypu... 31. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės... 35. Sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės... 36. Ministrų tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti... 37. Minėtą Ministrų tarybos nutarimą keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5... 38. Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos... 39. Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas iki 1993 m.... 40. Dėl teisės aktų, galiojusių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir... 41. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė 1991 m. gegužės 21 d.... 42. Pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas... 43. Įvertinusi tai, kad pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su... 44. Dėl teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypu... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius turi pagrįstą lūkestį toliau... 46. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti,... 47. Minėta, kad sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 32 straipsnyje valstybinės... 49. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 50. Kasatoriaus argumentas, kad teismai pažeidė proceso teisės normas dėl... 51. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...