Byla e2S-1560-601/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės MB ,,Jorititas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Scandi house“ ieškinį atsakovei MB ,,Jorititas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės MB „Jorititas“ 36 213,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36 213,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 380 Eur žyminį mokestį ir 302,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas ieškovei UAB „Scandi house”. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. galutiniu sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės MB „Jorititas“ 363 Eur išlaidas už teisines paslaugas ieškovei UAB „Scandi house”. Priteisė iš atsakovės MB „Jorititas“ 380 Eur žyminio mokesčio valstybei. Dėl priimto sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-525-652/2017 dalyje dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir priimti naują sprendimą – išdėstyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. preliminaraus sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, t. y. 36 213,64 Eur sumą mokant periodinėmis įmokomis po 1 508,90 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Scandi house“ atsakovės MB „Jorititas“ naudai. MB ,,Jorititas“ taip pat prašė atidėti 31 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki. Laikinosios apsaugos priemonės riboja ne tik bankinių mokėjimų atlikimą, bet ir visą apeliantės verslo veiklą. 31 Eur sumą dėl apeliantės sunkios finansinės padėties ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių (pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) galimybės apmokėti apeliacinio skundo pateikimo metu, nėra, todėl tik žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas suteiktų apeliantei procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliantės (atsakovės) MB ,,Jorititas“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų ir turto leista atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, valstybe, mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokesčius bei kitus privalomuosius mokėjimus biudžetui, išmokėti darbo užmokestį, išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra ribojama apeliantės veikla. Apeliantė (atsakovė) nepateikė prie apeliacinio skundo jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos finansinė padėtis šiuo momentu yra sunki, kad ji neturi piniginių lėšų sumokėti mokėtiną žyminį mokestį apeliacinio skundo pateikimo teismui metu. Darė išvadą, kad nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti apeliantės (atsakovės) turtinę padėtį sunkia, kad teismas galėtų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą, žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą yra tik 31 Eur, į tai, jog apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atidėti apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliantės prašymą atmetė.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-525-652/2017, ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos išlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones nesuteikia pagrindo teigti, jog apeliantė gali laisvai vykdyti savo komercinę – ūkinę veiklą. Dėl pritaikytų apribojimų apeliantė negali aktyviai dalyvauti versle ir turėti bent minimalių pajamų, todėl dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties šiuo metu ne tik negali išmokėti darbo užmokesčio, bet ir sumokėti 31 Eur žyminio mokesčio, siekiant pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo. Šiai dienai apeliantės banko sąskaitos likutis yra 00,00 Eur. Apeliantė pateikė 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kuri patvirtina, jog dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (kreditorinių įsiskolinimų, laikinųjų apsaugos priemonių, verslo rizikos) finansinė padėtis yra labai sunki, t. y. 2016 metų laikotarpyje apeliantė patyrė 19 611 Eur nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu pateikus pirminius dokumentus, patvirtinančius sunkią jos materialinę padėtį, teismas šių įrodymų nevertino, o tik formaliai priėmė sprendimą atmesti apeliantės prašymą, nesuteikdamas galimybės pateikti papildomų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas mano esant būtinus dėl turtinės padėties įvertinimo, t. y. netaikė trūkumų šalinimo instituto. Apeliantė neturi jokių lėšų, iš kurių turėtų galimybę apmokėti žyminį mokestį. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galimybė gauti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Žyminio mokesčio mokėtina suma nėra didelė, tačiau apeliantė neturi šiuo metu iš ko sumokėti, nors akivaizdu, kad juridinis asmuo šią sumą ateityje tikrai galės sumokėti. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės MB „Jorititas“ atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-525-652/2017, palikti nepakeistą. Prašė CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti atsakovei MB „Jorititas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovės UAB „Scandi house“ naudai. Nurodė, kad atsakovė grįsdama reikalavimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nepateikė jokių papildomų duomenų apie savo finansinę padėtį, kas tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovės procesiniai veiksmai neabejotinai pažeidžia CPK 7 str. 2 d. įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais yra grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovė, prisidengdama teisiniais formalumais ir tariamai įgyvendindama savo procesines teises, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o taip pat siekia nepagrįstai suvaržyti ieškovės teisę į savo pažeistų interesų pusiausvyros atkūrimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo priteistų piniginių lėšų susigrąžinimą. Atsakovės piktnaudžiavimu yra kėsinamasi į teismo, kaip į vienos iš valstybinių valdžių, galias tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas – nagrinėti ir spręsti civilines bylas. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsakovės pateiktas banko išrašas ir duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti sunkią atsakovės finansinę padėtį. Visų pirma, DNB atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas yra pateiktas tik už 8 dienų laikotarpį, ko nepakanka finansinių operacijų intensyvumui įvertinti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog nurodyta DNB atsiskaitomoji banko sąskaita yra vienintelė jos turima ir ūkinėje komercinėje veikloje naudojama banko sąskaita. Į bylą nėra pateiktų atsakovės kasos knygos duomenų, nors įprastinėje verslo praktikoje ūkio subjektai, vykdydami ūkinę komercinę veiklą, disponuoja ne tik banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau taip pat ir grynaisiais pinigais. Be kita ko, prašomo atidėti žyminio mokesčio suma (31 Eur) yra nedidelė, o ypatingai juridiniam asmeniui. Be to, minėtus įrodymus atsakovė teikia su atskiruoju skundu, tačiau visiškai nėra aišku, kodėl atsakovė įrodinėjamų aplinkybių nesistengė įrodyti teikdama apeliacinį skundą. Tai tik patvirtina, jog atsakovė piktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str.1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte pažymėta, kad kituose ginčuose mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (CPK 80 str. 7 d.). CPK 84 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti nuo didesnės/ mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, šiuo atveju, nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja galimybės sumokėti žyminio mokesčio, kadangi iš areštuotų piniginių lėšų ir turto leista atsakovei atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, valstybe, mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokesčius bei kitus privalomuosius mokėjimus biudžetui, išmokėti darbo užmokestį, išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Atskirajame skunde dėl žyminio mokesčio atidėjimo apeliantas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki, t. y. 2016 metais patyrė 19 611 Eur nuostolį, banko sąskaitose neturi piniginių lėšų, VĮ ,,Registrų centras“ duomenis neturi nekilnojamojo turto. Nurodė, kad šiuo metu apeliantas neturi iš ko susimokėti, nors akivaizdu, kad ateityje tikrai galės sumokėti. Kaip minėta, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis pagerės ateityje (per ilgesnį laikotarpį). Taigi, žyminio mokesčio atidėjimo, priešingai nei atleidimo nuo žyminio mokesčio, instituto taikymo esmė – kad procesinį dokumentą, apmokestintiną žyminiu mokesčiu, teikiančio asmens turtinė padėtis yra sunki procesinio dokumento teikimo metu, tačiau ji laikina ir ateityje pagerės. Šiuo atveju, iš pateiktų argumentų ir įrodymų galima spręsti apie galimus įmonės finansinius sunkumus, tačiau nėra aišku, dėl galimai pagerėsiančios įmonės turtinės padėties, t. y. kokios priežastys lėmė, kad šiuo metu įmonės turtinė padėtis sunki ir kaip (kokiu būdu) ji pagerės. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paaiškintų ir pagrįstų įmonės gerėsiančios finansinės padėties galimybę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės interesams atstovauja advokatės A. P. kontoros advokatas E. G., kas reiškia, kad už profesionalaus teisininko teikiamas paslaugas apeliantė sumokėti turi galimybę, o sumokėti tik 31 Eur dydžio žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą – ne. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs žyminio mokesčio atidėjimo instituto esmę, mokėtino žyminio mokesčio dydį ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nustatytinas atsakovei (apeliantei) MB ,,Jorititas“ terminas iki 2017 m. liepos 3 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį.

13Dėl baudos skyrimo Ieškovės atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti atsakovei MB „Jorititas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovės UAB „Scandi house“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria teismas nustatė atsakovei terminą trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pateiktas atskirasis skundas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė, naudodamasi bylos nagrinėjimo procese jai suteikta teise į apeliaciją, kreipėsi į teismą siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį. Ieškovė, atstovaujama advokato L. S., pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 484 Eur sumai už atsiliepimo į atsakovės pareikštą atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, kad visų byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą (nutartį), kuriuo yra užbaigiama byla (CPK 93 str.). Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovės MB ,,Jorititas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1560-601/2017, nėra priimtas galutinis sprendimas (nutartis), todėl šioje stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nustatyti atsakovei (apeliantei) MB ,,Jorititas“ iki 2017 m. liepos 3 d. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai