Byla 2-1258-370/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo R. M. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 pagal ieškovo V. K. ieškinį R. M. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi išsimokėtinai, ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų į turtą perkėlimo (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., A. E.).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4V. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl preliminarios sutarties, sudarytos su R. M. (toliau – atsakovas), pripažinimo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų į turtą perkėlimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti ieškovo ir atsakovo 2012 m. gegužės 12 d. sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovo apgaulės; 2) taikyti restituciją, grąžinant sandorio šalis į buvusią padėtį, t. y. įpareigoti grąžinti visą atsakovui priklausantį turtą, kuris yra perduotas ieškovui, o atsakovą (pardavėją) įpareigoti grąžinti ieškovo (pirkėjo) sumokėtą pinigų sumą 963 496,36 Lt; 3) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodė, kad jo materialinė padėtis yra bloga – žemės sklypus, žemės ūkio techniką valdo ieškovas, atsakovo pajamos yra mažos, ūkis nevykdo ūkinės veiklos, atsakovas kitų pajamų neturi, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio.

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovą įpareigojo iki

72014 m. spalio 24 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. konkrečiau išdėstyti restitucijos taikymo reikalavimus, nurodyti priešieškinio kainą, motyvuoti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir prie šio prašymo pridėti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio būtinumą.

8Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį ir, nurodęs, kad ginčas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis, teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius 145 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.

9Šiaulių apygardos teismui 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nustačius, kad pagal preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, šis ieškinys yra turtinis bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą, įpareigojo atsakovą iki 2014 m. lapkričio 14 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 7357,00 Lt (7502,00 – 145,00Lt). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi palikta nepakeista ir atsakovas įpareigotas iki 2015 m. balandžio 8 d. sumokėti 2 130,73 Eur (7357,00 Lt) žyminį mokestį.

102015 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad sumokėti 2130,73 Eur žyminio mokesčio negali dėl sunkios materialinės padėties. Pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pajamų negavo, jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas, kito nekilnojamojo turto neturi, yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2015m. balandžio 13d. nutartimi atsakovo R. M. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir nustatė terminą iki 2015m. balandžio 21 d. sumokėti 2130,73 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia teismui asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau toks asmens prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai). Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su esama asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Pagrindu atleisti nuo žyminio mokesčio gali būti sunki turtinė padėtis, o ne mažos pajamos.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (viena iš jų atsakovo nuosavybės teise įregistruota 2014 m. spalio 7 d., kai priešieškinis teismui pateiktas 2014 m. spalio 9 d.), 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė sudaro apie 147 000 Eur. Nors atsakovas draudžiamųjų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo, tačiau kitų duomenų (pažymų apie piniginių lėšų likučius sąskaitose, pajamų deklaracijų, sutuoktinio gaunamų pajamų ir kt.), patvirtinančių, jog atsakovas (jo sutuoktinė) minėtu laikotarpiu negavo jokių kitų pajamų, atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ir konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo.

  1. Atskirojo skundo argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis šiuo metu negauna jokio atlyginimo. Ūkininko ūkį yra pardavęs ieškovui, kuris beveik nėra atsiskaitęs su atsakovu ir yra užvedęs civilinę bylą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas naudojasi visa technika ir visais žemės sklypais, todėl atsakovas neturi jokių piniginių lėšų. Nors atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė rinkoje nėra maža, tačiau minėtas turtas yra areštuotas, todėl parduoti šio turto ir gauti pajamų negali. Atsižvelgiant į tai, sumokėti žyminį mokestį iki 2015 m. balandžio 21 d. atsakovas neturi galimybės.
  2. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs 350 200 Lt, o ieškovas tariamai pagal finansinius dokumentus yra paėmęs iš kasos 350 200 Lt, tačiau jų atsakovui nėra perdavęs. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai vertino aplinkybes ir be jokio pagrindo nurodė sumokėti 2130,73 Eur žyminio mokesčio.

15Ieškovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje nustatytą draudimą apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus. Patikslintame priešieškinyje atsakovas neprašė pirmosios instancijos teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šio reikalavimo nekėlė ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, jog priešieškinio reikalavimai yra turtiniai. Taigi, atskirajame skunde atsakovas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nors to neprašė pirmosios instancijos teismo.
  2. Atsakovas nepagrįstai prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė jokių įrodymų apie savo blogą turtinę padėtį ir nepagrindė savo atskirojo skundo jokiais įrodymais.
  3. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti motyvai akivaizdžiai prieštarauja preliminariai sutarčiai, kurioje aiškiai nurodyta, kad prieš sutarties sudarymą atsakovas gavo 350 200 Lt sumą. Be to, atsakovas už parduotą ūkį gavo ne tik ginčijamą 350 200 Lt sumą, bet ir 50 000 Lt už pasėlius, 36 300 Lt už traktorių MTZ82, 70 000 Lt už kombainą Class Lechion540, 24 200 Lt už priekabą OZTP-9554, 59 895 Lt už žemės ūkio padargus, 153 049 Lt pagal vekselį, 180 200 Lt už ūkio dalį ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi visas galimybes sumokėti nustatytą žyminį mokestį.

16Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nors bloga finansinė padėtis negali užkirsti asmeniui teisės į teisminę gynybą, tačiau atsakovas turėjo pirmosios instancijos teismui pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir savo blogą finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 23 d. sumokėjo 145 Lt (41,99 Eur) žyminį mokestį už priešieškinį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 2130,73 Eur (7357,00 Lt), teismo prašė jį atleisti, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu negauna jokių draudžiamųjų pajamų, turimas turtas yra areštuotas. Savo sunkią turtinę padėtį apeliantas grindė pridėtais įrodymais –VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažyma iš VĮ „Regitra“, pažyma iš VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 transporto priemonės, 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė apytiksliai siekia 147 000 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas draudžiamųjų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo, tačiau kitų duomenų (pažymų apie piniginių lėšų likučius sąskaitose, pajamų deklaracijų, sutuoktinio gaunamų pajamų ir kt.), patvirtinančių, jog atsakovas (jo sutuoktinė) minėtu laikotarpiu negavo jokių kitų pajamų, atsakovas teismui nepateikė.

19Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

20Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t. y. sunkią finansinę padėtį ir duomenis, kad tokia padėtis ateityje nepagerės, turi įrodyti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teikiantis asmuo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens padėtį, kaip pagrindą asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, įstatymų leidėjas sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

22Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padarė išvadą, kad turimų duomenų nepakanka atsakovo pateiktam prašymui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

23Apeliantas, teismui teikdamas atskirąjį skundą, kritiškai vertino pirmosios instancijos teismo motyvus, t. y. nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, tačiau nepridėjo papildomų įrodymų (duomenų apie turtinę padėtį – šeimos sudėtį, kito sutuoktinio gaunamas pajamas, pažymas apie piniginių lėšų likučius banko sąskaitose, pajamų deklaracijų), kurių visuma leistų daryti išvadą apie sunkią jo finansinę padėtį, nors, kaip minėta, pagrįsti atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto taikymą, turi asmuo, besikreipiantis su tokiu prašymu.

24Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472-236/2015).

25Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pastarasis nuosavybės teise valdo 2 transporto priemones, viena iš jų įsigyta priešieškinio pateikimo metu (transporto priemonė registruota 2014 m. spalio 7 d., o priešieškinis teisme gautas 2014 m. spalio 10 d.). Atskirajame skunde atsakovas nepateikia jokių motyvų, susijusių su transporto priemonės įsigijimo pagrindu, t. y. atsakovas nenurodo kokiomis aplinkybėmis buvo įsigyta transporto priemonė, už kokią sumą ir pan. Tai suponuoja išvadą, kad tikėtinai atsakovas, teikdamas teismui priešieškinį, turėjo piniginių lėšų, todėl galėjo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

26Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo ir 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė siekia apytiksliai 147 000 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir jis negali jų parduoti bei gauti pajamų, šis argumentas nelaikytinas pagrindu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekilnojamojo turto areštas dar nereiškia, kad asmuo neturi turto apskritai. Tai reiškia, kad asmuo atitinkamu periodu netenka teisės jį valdyti ir (ar) naudoti ir (ar) juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindą atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo įstatymų leidėjas sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nagrinėjamu atveju gali pagrįsti tik apelianto patiriamus laikinus finansinius sunkumus, o tai galėtų būti vienas iš pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, bet ne atleisti nuo jo.

27Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nors apeliantas laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo draudžiamųjų pajamų, tačiau apeliantui nepateikus kitų įrodymų (pažymų apie piniginių lėšų likučius banko sąskaitose, sutuoktinio gaunamas pajamas ir kt.), byloje esantys duomenys, nustatytų faktinių aplinkybių visetas ir apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto vertė nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

28Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su tarp šalių kilusio ginčo esme, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

29Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė atsakovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatant atsakovui naują terminą žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio13d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nustatyti atsakovui R. M. terminą iki 2015 m. spalio 2 d. (įskaitytinai) sumokėti 2130,73 Eur dydžio žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Šiaulių apygardos teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. V. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu... 5. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovą... 7. 2014 m. spalio 24 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y.... 8. Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį ir, nurodęs, kad... 9. Šiaulių apygardos teismui 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nustačius, kad... 10. 2015 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo... 11. Šiaulių apygardos teismas 2015m. balandžio 13d. nutartimi atsakovo R. M.... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reguliavimas... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise... 14. Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m.... 15. Ieškovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirąjį... 16. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 23 d.... 19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo... 20. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atleisti asmenį nuo... 22. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl... 23. Apeliantas, teismui teikdamas atskirąjį skundą, kritiškai vertino pirmosios... 24. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, vertindamas asmens galimybę... 25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo į bylą... 26. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise... 27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nors apeliantas... 28. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su tarp šalių kilusio ginčo esme,... 29. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 –... 31. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio13d. nutartį palikti nepakeistą.... 32. Nustatyti atsakovui R. M. terminą iki 2015 m. spalio 2 d. (įskaitytinai)...