Byla 2-106-460/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

2sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

3dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei,

4atsakovės antstolės R. V. atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

5trečiojo asmens BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui Antanui Bimbiriui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams R. V., antstolei R. V., bankrutavusiai individualiai įmonei „Krova“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje.

7Teismas

Nustatė

8

  1. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės VMI prie LR finansų ministerijos ieškinys, juo prašoma: ieškovei iš BĮI „Krova“ įmonės savininko R. V. bei antstolės R. V. solidariai priteisti 127 692,92 Eur (440 898,11 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolė R. V. 2012-10-12 atšaukė IĮ „Krova“ lėšų areštą ir pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą, duotą 2012-09-25. Sekantį apribojimą IĮ „Krova“ atžvilgiu minėtam bankui antstolė pateikė tik 2013-07-17. Realiai antstolės patvarkymas dėl skolininkės lėšų arešto galiojo nuo 2012-09-25 iki 2012-10-12, vos kelias savaites. Pažymi, jog į įmonės banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 įplaukė 958 166 Lt, o nuo

    92012-02-14 pas antstolę pateiktų vykdymui sprendimų suma sudarė 440 898,11. Mano, kad antstolei tinkamai atliekant savo pareigas, ši skola turėjo būti išieškota (įvykdyta), todėl 440 898,11 Lt suma laikytina patirta žala, susidariusi dėl antstolės R. V. neteisėtų veiksmų, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

  2. Atsakovė antstolė su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog antstolė aktyviai atliko vykdymo veiksmus. Pažymi, kad antstolė piniginių lėšų disponavimo apribojimus panaikino siekdama suteikti skolininkui galimybę sumokėti darbuotojams atlyginimus ir mokesčius valstybei. Atsakovei neaiškus žalos dydžio skaičiavimas. Mano, kad ieškovė, nepraradusi galimybės bankroto procese gauti jai priklausantį turtą, neturi teisės į jo kompensavimą. Teigia, kad nepaisant įmonės kasai nustatytų apribojimų, įmonė jos savininkui R. V. 2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartimi suteikė 895 000 Lt dydžio paskolą. Akivaizdu, kad įmonės savininkas, suprasdamas, kad įmonės kasai yra nustatytas lėšų disponavimo apribojimas, tyčia, veikdamas nesąžiningai ir nepaisydamas apribojimų suteikė sau paskolą. Mano, kad ieškovės reikalavimas atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę taip pat yra nepagrįstas ir todėl atmestinas (t. 1, b. l. 93–103).
  3. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti (t. 1, b. l. 106–107).
  4. Atsakovė BIĮ pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškinį tenkinti iš dalies žalą priteisiant iš atsakovų R. V. ir antstolės R. V.. Nurodo, jog ieškovė pagrindė reikalavimą dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 110–111).
  5. Trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“SE filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog antstolė, panaikindama areštą SEB banke, nesustabdė vykdymo veiksmų ir jų nepanaikino. Tikina, kad ieškovė neįrodė žalos buvimo fakto (t. 1, b. l. 84–88; t. 3, b. l. 112-116).
  6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
  7. Teismo posėdžio metu atsakovės antstolės atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko.
  8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Mano, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu antstolei R. V. pateikė 2012-01-13 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3444 dėl 343312,67 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo IĮ „Krova“ turto. Taip pat antstolei buvo priminta, kad ji vykdo išieškojimą pagal VMI prie FM 2010-04-29 sprendimą Nr.12.-20-4834 dėl 3001,80Lt ir 2010-01-12 sprendimą pakeisti sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3443 dėl 94583,64Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo IĮ „Krova“ turto. Antstolei vykdymui pateiktų pagal tris sprendimus mokestinių nepriemokų suma sudarė 127 692,92 Eur (440 898,11 Lt) Lt, t. y: (343312,67 Lt + 3001,80 Lt + 94583,64 Lt). VMI prie FM 2012-02-14 raštu Nr.(23.4-08-3-5)-RNA-6497, remdamasi CPK 634 str.2 dalies nuostatomis, antstolės prašė savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi mokesčių administratorių netenkino skolininkės veiksmai sumokant įsipareigojimus valstybei, VMI prie FM pagal 2013 m. birželio 27 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 430-6, 2013-07-11 - 2013-08-02 lankėsi IĮ „Krova“, kur tikrinta įmonės kasa, kasos judėjimas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30, pirkimai, pardavimai, atskaitingi asmenys, samdomi darbuotojai, darbo užmokestis, kt. faktiniai patikrinimai. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 į įmonės sąskaitą įplaukė 958 166,87 Lt, o nuo minėtų sprendimų pateikimo vykdyti į VMI prie FM sąskaitą pervesta 74 227,52 Lt (iš jų tikrinamu laikotarpiu – 20 051,12 Lt), apie tai 2013-10-25 skundu Nr. (23.4-08)-RNA-42254 ir buvo informuota antstolė (t. 3, b. l. 104-109). IĮ „Krova“ įmonės vadovui R. V. 2013-07-30 už ATPK 172 str.1 dalies pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda. „Krova“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartimi individualiai įmonei iškelta bankroto byla. 2015-01-13 teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti vėlesnėmis nutartimis (2015-11-05, 2016-03-22). Klaipėdos apygardos teismo

    122015-04-16 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13Dėl ieškinio reikalavimų

  1. Nustatyta, jog ieškovė yra BIĮ „Krova“ kreditorė, kurios kreditinis reikalavimas patvirtintas BIĮ „Krova“ bankroto byloje. Neginčytina, kad patvirtintas kreditinis reikalavimas apima ir nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus. Iš nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad yra reiškiamas tiesioginis ieškinys, nes yra prašoma ieškovei iš atsakovo bei antstolės R. V. priteisti 127 692,92 Eur (440 898,11 Lt) žalos atlyginimą.
  2. Sprendžiant klausimą dėl tiesioginio ieškinio teikimo galimybės pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2,87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą - veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017).
  3. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu bankrutavusi individuali įmonė „Krova“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto (šios bylos nagrinėjimo metu sprendimas dar neįsiteisėjęs). Aktualu tai, kad minėtu sprendimu patvirtintas galutinis ieškovės VMI prie LR FM 345 285,2 Eur kreditinis reikalavimas. Iš viso kreditinių reikalavimų suma sudaro 387 932,15 Eur, taigi ieškovės kreditinis reikalavimas sudaro 89 procentus visų kitų 13 kreditorių kreditinių reikalavimų sumos. Teismo nuomone, tokia faktinė situacija leidžia teigti, kad ieškovė yra specifinė BIĮ „Krova“ kreditorė, kuriai padaryta tiesiogine žala, o žalos atsiradimas bei jos priežasčių nesuvaldymas neabejotinai lėmė įmonės blogą finansinę situaciją. Mokestinės nepriemokos išvengimas ir jos apimtis (89 procentai visų kitų kreditinių reikalavimų) yra susijęs tik su valstybės ieškovei deleguotomis ir išskirtinėmis jos funkcijomis, ši visuma lemia ieškovės teisę reikšti tiesioginį ieškinį nagrinėjamoje byloje. Dėl minėtų priežasčių ieškovė teisėtai įgyvendina savo teisę į tiesioginį ieškinį.
  4. Bylos nagrinėjimo metu išsakyti atsikirtimai į ieškinį bankroto proceso kontekste. Nurodoma, kad nebaigus BIĮ „Krova“ bankroto procedūrų ir nenustačius kreditorės (ieškovės) reikalavimo tenkinimo apimties, šioje byloje negalima nustatyti žalos dydžio. Pirmiausia pastebėtina, kad jau aišku, kad VMI prie LR FM bendras kreditinis reikalavimas, apimantis ir šio ieškinio reikalavimą, sudaro 345 285,2 Eur. Kitas aspektas tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 nurodė pakeitimą ankstesnės teismų praktikos taisyklės, kuri buvo suformuluota kasacinio teismo minėtoje 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kad kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir/ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos pasibaigus bankroto procesui. Kasacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 konstatuota, kad „kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. <...> pagal aktualiausią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala“. Todėl darytina išvada, kad tiek kreditoriaus, tiek administratoriaus teisės pareikšti ieškinį, tiek bylos pagal tokį ieškinį nagrinėjimo iš esmės neriboja bankroto bylos stadija, nes kreditorius (administratorius, ginantis kreditorių interesus) tokiu atveju reiškia reikalavimą ne bankrutuojančiai įmonei, o jos valdymo organams/jų nariams dėl jų veiksmais jiems (kreditoriams) individualiai padarytos žalos atlyginimo. Svarbu ir tai, jog kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka. Prievolės nepasibaigia ir tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą į skolininką (individualios įmonės savininką, kaip fizinį asmenį) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, kurias atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).
  5. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo, pabrėžtina, jog tuo atveju, kai bendrovės vadovai ir (ar) dalyviai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Tam, kad būtų konstatuota atsakovės antstolės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti atsakovės specifiniai neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos ieškovei, o ne visiems BIĮ „Krova“ kreditoriams, atsiradimą.
  6. Vertinant atsakovų veiksmus civilinės atsakomybės kontekste pažymėtina, jog bylos baigčiai neturi lemiamos reikšmės tai, ar pati ieškovė galėjo / turėjo galimybę vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo iš įmonės veiksmus. Esminę aplinkybę sudaro faktas, kad ieškovė antstolei R. V. pateikė 2012-01-13 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3444 bei kitus sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš IĮ „Krova“ turto. Taigi, antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus bei juos vykdydama, ir yra / buvo atsakinga už tinkamą mokestinės nepriemokos išieškojimą. Manytina, kad dubliuoti antstolės veiksmų ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes būtent antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
  7. Kaip nurodyta anksčiau, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 į Įmonės sąskaitą įplaukė 958 166,87 Lt, Akcentuotina, jog išieškojimo metu, 2012-10-12, atšaukus iš AB SEB banko 2012-09-25 antstolės taikytą IĮ „Krova“ lėšų areštą (vykd. b., b. l. 106, 107), sekantis apribojimas IĮ „Krova“ atžvilgiu bankui buvo pateiktas tik 2013-07-17 (vykd. b., b. l. 114). Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 į įmonės banko sąskaitą įplaukė 958 166,87 Lt, o nuo 2012-02-14 antstolei pateiktų vykdymui bendra mokesčių administratoriaus sprendimų suma sudarė - 440 898,11 Lt. Be to, vykdymo veiksmų metu R. V. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. iš įmonės kasos, nors nuo 2008-06-04 buvo areštuota įmonės kasa (vykd. b., b. l. 28, 116), pagal avansines apyskaitas paėmė dideles pinigų sumas, o joms pagrįsti 2013-05-30 surašė 895 000 Lt paskolos sutartį, tokiu būdu sumažindamas įmonės galimybę sumokėti valstybės biudžetui privalomus mokesčius. Spręstina, kad IĮ „Krova“ buvęs vadovas R. V., nevykdė kaip įmonės vadovas teisės aktų, įskaitant Mokesčių administravimo įstatymą, nustačiusių imperatyvią mokesčio mokėtojo pareigą laiku mokėti mokesčius. Pažymėtina, kad nuo minėtų sprendimų pateikimo vykdyti į VMI prie FM sąskaitą pervesta 74 227,52 Lt (iš jų tikrinamu laikotarpiu – 20 051,12 Lt) (vykd. b., b. l. 113). Spręstina, kad atsakovas turėjo realią galimybę su ieškove atsiskaityti ir, kad tokia galimybė buvo prarasta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – piniginių lėšų iš įmonės paėmimo, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog dėl neteisėtų nurodytų atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta individuali žala ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Be to, atsakovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovės reikalavimai BIĮ „Krova“ bankroto byloje nebuvo patenkinti, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės žalos atsiradimo. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, atsakovės antstolės R. V. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 įmonei nebuvo taikomos priverstinio pobūdžio priemonės, t. t. įmonė laisvai disponavo AB SEB banke esančia / turima sąskaita, piniginės lėšos buvo pervedamos iš atsiskaitomosios sąskaitos į įmonės kasą. Akcentuotina, kad antstolei 2012-10-12 atšaukus iš AB SEB banko 2012-09-25 antstolės taikytą IĮ „Krova“ lėšų areštą, įmonė, galėdama laisvai disponuoti lėšomis, nepaisant turėtos skolos valstybei, paskolos sutartimi įmonės vadovui – atsakovui sudarė galimybę sudaryti 895 000 Lt paskolos sutartį. Konstatuotina, kad antstolė R. V. vykdymo procese nevykdė realių išieškojimo veiksmų bei neužtikrino įmonės piniginių lėšų kontrolės ir apsaugos, suteikė piniginių interesų pirmumo teisę ne įmonei, o jos vadovui (neteisėti veiksmai, neveikimas) ir tuo prisidėjo prie žalos padarymo valstybei.
  8. Teismas mano, kad ieškovė savo ieškinyje yra detaliai nurodžiusi visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246.-6.249 straipsniai).
  9. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
  10. Vertinant atsakomybės pobūdžio klausimą, pažymėtina, jog tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).Taigi, taikydamas teismų išaiškinimą, teismas mano, kad šiuo atveju taikytina ne solidari, kaip prašo ieškovė, o dalinė atsakovų atsakomybė.
  11. Svarstant tinkamo atsakomybės proporcijų nustatymo klausimą, teismo nuomone atsakovės antstolės kaltės laipsnis yra mažesnis: antstolės nurodymu nuo 2008 m. birželio 4 d. buvo areštuota įmonės kasa, antstolė 2012-10-12 atšaukė AB SEB banke 2012-09-25 taikytą IĮ „Krova“ lėšų areštą dėl to, kad buvęs vadovas, atsakovas 2012-10-11 pateikė prašymą areštą panaikinti siekiant sumokėti einamuosius mokesčius ir atlyginimus darbuotojams (vykd. b., b. l. 106). Teismas, atsižvelgdamas į priežastinio ryšio pobūdį, į tai, kad dėl jos kaltų veiksmų žala valstybei kilo, mano, kad antstolės dalinė civilinė atsakomybė įvertintina 40 procentų dydžiu, atitinkama ieškovo – 60 procentų dydžiu.
  12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovų veiksmai buvo nukreipti specifiškai prieš ieškovę, nes dauguma žalą sukėlusių aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė jai individualios žalos padarymą vadovo atžvilgiu yra susijusios su CK 2.87 straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų pažeidimu, o antstolės atžvilgiu su netiesiogine civiline atsakomybe. Aptartos aplinkybės nagrinėjamu atveju patvirtina ieškovės individualios žalos patyrimo faktą.
  13. Teismo nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovo ir atsakovų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas iš dalies. Atsižvelgiant į dalinę atsakomybę, ieškovei iš atsakovo priteistina 76 615,75 Eur o iš atsakovės antstolės 51 077,17 Eur. Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

16ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams R. V., antstolei R. V., bankrutavusiai individualiai įmonei „Krova“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, tenkinti:iš dalies.

17Ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. V., asmens kodas ( - ) priteisti 76 615,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (76 615,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovės antstolės R. V. priteisti 51 077,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (51 077,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo..

19Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai