Byla 3K-3-389/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“, V. G., A. J., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nigema” dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievolę (CK 2.50 straipsnio 3 dalies), atsakomybę skolininkų daugeto atveju (CK 6.5 straipsnio), skolininkų solidariąją pareigą (CK 6.6 straipsnio), atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą (CK 6.279 straipsnio), aiškinimo ir taikymo bei proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punkto), įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 14, 178–185 straipsnių), teismo sprendimo motyvavimą (CPK 270 straipsnio 3 dalies), pažeidimo.

6Ieškovas 2007 m. lapkričio 5 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 0511/07/G (toliau – Sutartis) su UAB „Nigema“, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti darbus (pagaminti gaminius), o UAB „Nigema“ – priimti gaminius ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. 2008 m. balandžio 3 d. pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties. UAB „Nigema“ įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras prieš pasiimdama gaminius, t. y. per penkias dienas nuo pranešimo apie pagaminimą gavimo. Ieškovas pateikė UAB „Nigema“ 2008 m. lapkričio 19 d., 2008 m. lapkričio 20 d., 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. sausio 21 d. PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos nebuvo visiškai apmokėtos. Sutartyje nustatyta, kad, UAB „Nigema“ laiku neatsiskaičius su ieškovu, šis turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Įsiskolinimas pagal Sutartį – 55 922,11 Lt, delspinigiai – 35 705,15 Lt. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Nigema“ 2008 m. lapkričio 30 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, dėl kurių šalys nebuvo pasirašiusios rašytinės sutarties. Nesumokėjus jose nurodytų sumų (10 903,09 Lt ir 7208,41 Lt), apskaičiuotos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

7Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Nigema“ iškelta bankroto byla.

8BUAB „Nigema“ akcininkai buvo atsakovai V. G. (49 proc. akcijų) ir A. J. (51 proc. akcijų). V. G. taip pat buvo bendrovės direktorius, o A. J. – darbuotojas.

9Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 111 786,30 Lt žalos atlyginimo (skolą – 74 033,61 Lt, delspinigius ir palūkanas – 37 752,69 Lt), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta dėl UAB „Nigema“ akcininkų ir su jais susijusios UAB „Statybų kryptis“ nesąžiningų veiksmų.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. G. ir A. J. 76 850,57 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

12Teismas nurodė, kad prieš bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą UAB „Nigema“ 2009 m. rugsėjo 14 d. grąžino atsakovui V. G. 60 000 Lt paskolą; abiem atsakovams – akcininkams 2009 m. spalio 28 d. iš kasos buvo išmokėta po 50 000 Lt dividendų; akcininkai priėmė sprendimus (2009 m. liepos 22 d. akcininkų susirinkimo protokolas) už žemesnę nei likutinė vertė perleisti atsakovui UAB „Statybų kryptis“ UAB „Nigema“ turtą (mechanizmus) kuriuos po dviejų savaičių UAB „Nigema“, atstovaujama V. G., išsinuomojo iš UAB „Statybų kryptis“ už iš esmės tokią pat kainą, už kurią turtas buvo perleistas; 2009 metais UAB „Nigema“ suteikė 190 000 Lt paskolų UAB „Vendis“ bei įnešė į UAB „Vendis“ turtinį 620 699,79 Lt įnašą, 2009 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi UAB „Nigema“ laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Vendis“ įsipareigojimus pagal 20 mln. Lt paskolos sutartį. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl akcininkų veiksmų buvo sumažintas UAB „Nigema“ mokumas, įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolės sumokėti kreditoriui UAB „Mitnija“ susidariusią skolą. Teismas nurodė, kad akcininkai (atsakovai) negalėjo nežinoti, jog toks jų elgesys neigiamai veikia bendrovės mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, padarė išvadą, kad atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi, dėl ko jiems taikytina atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas 76 850,57 Lt UAB „Mitnija“ reikalavimas UAB „Nigema“ bankroto byloje, dėl ko teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti daugiau ieškinio reikalavimų, iš atsakovų solidariai priteistini 76 850,57 Lt.

13Teismas atmetė ieškinį UAB „Statybos kryptis“, nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog BUAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ buvo tarpusavyje susijusios, UAB „Nigema“ verslas perkeltas UAB „Statybų kryptis“, pažymėjo, kad atsakovas V. G. niekada tuo pat metu nedirbo abiejose bendrovėse, iš BUAB „Nigema“ buvo atleistas ĮBĮ nustatyta tvarka, o UAB „Statybų kryptis“ pradėjo dirbti po to, kai UAB „Nigema“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo teiginių, teismo nuomone, nepatvirtina ir kitos jo nurodytos aplinkybės, nors UAB „Nigema“ bei UAB „Statybų kryptis“ siejo verslo ryšiai. BUAB „Nigema“, pardavusi dalį UAB „Statybų kryptis“ technikos priemonių, vėliau keletą jų nuomojosi, nes toliau vykdė veiklą.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo, atsakovų V. G. ir A. J. apeliacinius skundus, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodydama, kad ieškovui solidariai iš atsakovų V. G. ir A. J. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 76 850,57 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis kreditoriui atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, t. y. papildomai greta pagrindinio skolininko; bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisių kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo; subsidiarioji juridinio asmens dalyvio atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti konstatuota tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti savo prievolių ieškovui.

16Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2003 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų protingi; bendrovės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims; ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Spręsdama dėl atsakovų V. G. ir A. J. apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių atsakovų nesąžiningumą grindė būtent jų, kaip BUAB „Nigema“ akcininkų, priimtais sprendimais, lėmusiais negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, ne BUAB „Nigema“ vadovo neteisėtais, priešingais įmonės interesams, veiksmais; atsakovo A. J. nurodoma aplinkybė, kad įmonės vadovas buvo V. G., neeliminuoja jo, kaip įmonės dalyvio, atsakomybės už nesąžiningus veiksmus priimant sprendimus, mažinančius bendrovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti su ieškovu. Nors atsakovai nesutinka, kad jų priimti sprendimai neigiamai paveikė bendrovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti priešingai.

17Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „Nigema“ akcininkai 2009 metais prieš pat bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimą priėmė sprendimus: V. G. buvo grąžinta 60 000 Lt paskola; akcininkams išmokėti 100 000 Lt dividendai; priimti sprendimai už žemesnę nei likutinė vertė perleisti bendrovės turtą, kurio didžiąją dalį UAB „Nigema“ netrukus išsinuomojo; 2009 m. UAB „Nigema“ suteikė UAB „Vendis“ 190 000 Lt paskolų bei įnešė į UAB „Vendis“ turtinį 620 699,79 Lt įnašą, o 2009 m. liepos–lapkričio mėnesį atlikti keturi UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ tarpusavio reikalavimų įskaitymai, teisėjų kolegija nurodė, kad apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu, išvada, kad pirmiau nurodyti akcininkų veiksmai sumažino UAB „Nigema“ mokumą ir galimybes atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrovės akcininkų turtas yra atskiras nuo įmonės turto, todėl įmonės dalyviui atlikus finansinius įnašus į įmonės kasą paskolų ar kitokia forma, jis turi teisę įmokėtas ar kitu būdu perduotas įmonei sumas atgauti bendraisiais pagrindais kartu su kitais kreditoriais arba dividendų forma įstatymų nustatyta tvarka; nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga yra ne tiek tai, kad buvo teiktos ir grąžintos paskolos, išmokėti dividendai, nes akcininkai bendrąja prasme turi teisę susigrąžinti paskolas, gauti dividendus, o aplinkybės, patvirtinančios akcininkų nesąžiningą elgesį, pasireiškusį esant bendrovei nemokiai pirmenybės būtent sau kaip įmonės kreditoriams ir (ar) akcininkams suteikimu, kai įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Įmonės nemokumo atveju sudaryti sandoriai ir vykdomi atsiskaitymai neturėtų suteikti pranašumo nė vienam kreditoriui, nes tai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Atsižvelgusi į tai, kad paskola V. G. grąžinta 2009 m. rugsėjo 14 d., dividendai išmokėti 2009 m. spalio 28 d., o V. G. kaip UAB „Nigema“ vadovo pareiškimas teisme dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo gautas 2009 m. lapkričio 10 d., sprendė, kad atsakovams šių veiksmų atlikimo metu buvo žinoma sunki įmonės finansinė padėtis. Be to, patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį 2009 metais, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, jog jų priimami sprendimai pažeis kitų kreditorių teises.

18Teisėjų kolegija sprendė, kad sisteminis įmonės dalyvių priimtų bei įgyvendintų sprendimų 2009 metais prieš pat bankroto bylos iškėlimą vertinimas leidžia pagrįstai abejoti atsakovų V. G. ir A. J. sąžiningumu priimant su bendrovės turtu susijusius sprendimus. Teiginiai, kad turto perleidimo sandoriai įmonei ekonomiškai buvo naudingi, nes leido išvengti papildomų nuostolių, nepagrįsti įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad ginčo turto nebuvo įmanoma parduoti už rinkoje tuo metu vyraujančias kainas ir kad buvo išnaudotas visos galimybės realizuoti šį turtą išvengiant nuostolių. Turto perleidimo sprendimų sąžiningumu, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia abejoti ir tolesni atsakovo V. G. veiksmai, nes jo atstovaujama UAB „Nigema“ išsinuomojo UAB „Statybų kryptis“ už mažesnę nei rinkos vertė kainą perleistą turtą.

19Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų V. G. ir A. J. veiksmai rodo jų nesąžiningumą, lėmusį sumažėjusias galimybes atsiskaityti inter alia su ieškovu, todėl jiems pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovas taip pat turėjo teisę ir realią galimybę įskaityti skolas UAB „Nigema“ už 37 663,96 Lt, šia teise nepasinaudojo, todėl dėl šios dalies subsidiarioji akcininkų atsakomybė negalima CK 6.245 straipsnio 6 dalies pagrindu arba jos apimtis mažintina, vadovaujantis CK 6.259 straipsniu; nurodė, kad ieškovas, trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, tokios galimybės neturi, be to, įskaitymas yra šalies teisė, ne pareiga, todėl kreditoriaus nesinaudojimas galimybe atlikti įskaitymą negali būti vertinamas kaip prisidėjimas prie nuostolių atsiradimo, juolab kad atliktas įskaitymas gali būti ginčijamas.

20Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodytos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo UAB „Statybų kryptis“ civilinės atsakomybės taikymui. UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Nigema“ yra du savarankiški vienas nuo kito nepriklausantys juridiniai asmenys, turintys savo atskirą valdymo struktūrą. UAB „Statybų kryptis“ nėra UAB „Nigema“ dalyvė, todėl ne tik neturi jokio sprendžiamojo balso, susijusio su UAB „Nigema“ turto valdymu, perleidimu, tačiau ir negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Nigema“ priimamiems (galimai ir nuostolingiems) sprendimams. Byloje nustatyta, kad V. G. tuo pačiu metu nedirbo abiejose įmonėse, o kitų darbuotojų judėjimas po bankroto bylos įmonei iškėlimo į kitą, nors ir verslo santykiais susijusį subjektą, neribojamas nekonkuravimo sutarčių sąlygų ar kitų pagrindų, todėl per se negali būti sąlyga, leidžianti UAB „Statybų kryptis“ neteisėtą, priešingą teisei, veikimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Statybų kryptis“ vadovas V. S. nėra dirbęs UAB „Nigema“, o buvo ilgametis ieškovo darbuotojas. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Nigema“ galimą veiklos perkėlimą į UAB „Statybos kryptis“, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir gali kelti tam tikrų prielaidų tokio pobūdžio išvadai, tačiau jos, patvirtindamos bendrovių verslo sąsajas, nepakankamos daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad buvo perkeltas verslas kaip ekonominis vienetas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovių bendradarbiavimas per se nelemia šių įmonių tokio lygmens sąsajumo, kuris leistų daryti išvadas, jog UAB „Statybų kryptis“ savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie UAB „Nigema“ galimybių atsiskaityti su ieškovu.

21Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo reikalavimai byloje iš dalies patenkinti, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir turėjo būti tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo A. J. atžvilgiu atmesti; nustačius CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimą – panaikinti pirmiau nurodytus sprendimą ir nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

251. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008, ieškinys dėl žalos atlyginimo nepasibaigus bankroto procesui negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl byla stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu; sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai; rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui taikomi akivaizdaus žalingumo, nepateisinamo rizikingumo, protingos verslo rizikos bei gerų verslo standartų kriterijai.

26Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl galimos žalos kreditoriui atsakovų – UAB „Nigema“ akcininkų – veiksmais padarymo, neatsižvelgė į tai, kad iki šiol nėra pasibaigęs UAB „Nigema“ bankroto procesas, todėl žalos fakto ir dydžio negalima nustatyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, teismų sprendimai buvo panaikinti nurodant, kad teismas, nustatęs, jog bankroto procedūra dar nėra baigta, turėjo stabdyti bylą. Šiuo atveju teismai taip pat privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bankroto proceso pabaigos. Skirtinga ieškinių dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo tvarka lemtų skirtingą žalos dydžio nustatymo momento traktavimą, nes žalos dydis bankroto proceso metu ir jo pabaigoje gali iš esmės skirtis. Ginčo atveju teismas priteisė žalą atsižvelgęs į patvirtintino kreditoriaus reikalavimo dydį bankroto byloje, kuris, minėta, nepabaigus bankroto procedūros gali kisti.

27Teismai, spręsdami dėl kasatoriaus, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės, nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotos taisyklės, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Nagrinėjamu atveju visą bendrovės veiklą organizavo kitas akcininkas, kuris tuo pat metu buvo ir bendrovės administracijos vadovas, todėl kasatoriaus dalyvavimas bendrovės veikloje buvo minimalus. Pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus papildo pateiktieji 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.

28Vertindami bendrovės sudarytų sandorių atitikties juridinio asmens veiklos tikslams aspektą, teismai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, kad neteisėtais pripažintini sprendimai, kurie yra akivaizdžiai žalingi, nepateisinamai rizikingi, neatitinka protingos verslo rizikos ar prieštarauja geriems verslo standartams. Nepaisydami šių kriterijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju nesąžiningais pripažintini atsakovų veiksmai sudarant bendrovės vardu sandorius dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Neatsižvelgta į tai, kad nekilnojamojo turto kainos iki 2010 metų mažėjo, nepagrįstai konstatuota, kad sandorių sudarymas 2009 metais šiek tiek mažesne nei praėjusio laikotarpio likutine verte traktuotinas kaip akivaizdžiai žalingas bendrovės tikslams.

292. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.5, 6.6, 6.279 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę skolininkų daugeto atveju, skolininkų solidariąją atsakomybę ir juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę kreditoriams bei kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimo sąlygas. Materialiosios teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismai, spręsdami reikalaujamos atlyginti žalos iš dviejų juridinio asmens dalyvių klausimą, atskirai nevertino kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio), apsiribojo tik CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio nuostatomis bei faktine aplinkybe, kad atsakovai V. G. ir A. J. buvo bendrovės akcininkai. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad juridinio asmens dalyviai privalo atsakyti solidariai. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyviai, nustačius jų nesąžiningumą, atsako subsidiariai, o esant keliems juridinio asmens dalyviams, taikytinos ir CK 6.279 straipsnio nuostatos dėl kelių asmenų atsakomybės. Pažymėtina, kad CK 6.5 straipsnyje nustatyta, jog, esant keliems skolininkams, jų atsakomybė – dalinė. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji atsakomybė preziumuojama, kai sprendžiama dėl bendrai kelių asmenų padarytos žalos atlyginimo. Tačiau CK 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui atsižvelgti į kiekvieno iš jų kaltę. Svarbu tai, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Ginčo atveju priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis skirtingas, t. y. vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito (kasatoriaus) – tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, taigi atsakovų atsakomybė dalinė. Spręsdami dėl taikytinos solidariosios ar dalinės atsakomybės teismai privalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. To nepadarę teismai pažeidė pirmiau nurodytas CK nuostatas ir priėmė neteisingus sprendimus, nepagrįstai priteisė žalą solidariai iš atsakovų.

303. Teismai pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo pareigą tiesiogiai ištirti visus įrodymus, CPK 176–185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą teisme; CPK 270 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią teismą motyvuoti savo sprendimą. Proceso teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismai tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos, netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl atsakovų atsakomybės, nekilnojamojo turto perleidimo laikotarpiu buvusius rinkos pokyčius, apsiribojo tik Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo medžiaga, vadovavosi vien ieškovo pozicija, ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismų procesiniai sprendimai tinkamai nemotyvuoti, paremti prielaidomis.

31Spręsdami dėl galimos žalos kreditoriui atsakovų – UAB „Nigema“ akcininkų – veiksmais padarymo teismai, minėta, neatsižvelgė į tai, kad iki šiol nėra pasibaigęs UAB „Nigema“ bankroto procesas. Nustatę, kad bankroto procedūra nebaigta, teismai turėjo stabdyti bylą. Šis pažeidimas yra esminis, jo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl, nustačius pažeidimą, sprendimas ir nutartis naikintini, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir spręsti bylos sustabdymo klausimą.

32Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

331. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos; nebuvo pagrindo stabdyti bylą dėl civilinės atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu taikymo iki bus baigtas bankroto procesas. Nagrinėjamoje byloje taikytina kasacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, suformuota taisyklė, kad aplinkybė, jog juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, nėra privalomas civilinės bylos, kurioje juridinio asmens dalyviams yra pareikštas ieškinys pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, sustabdymo pagrindas per se. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, neužbaigus bankroto bylos, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos dydžio. Priešingai nei teigia kasatorius, kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, BUAB „Nigema“ turtas jau parduotas, trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai pagal bankroto procedūrą nebus tenkinami, įskaitant ir UAB „Mitnija“. Kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Nigema“ bankroto byloje – 22 343 314,74 Lt, o turto vertė – 390 300 Lt, iš kurių turto, priklausančio įkaito turėtojui, vertė – 349 900 Lt. Už parduotą turtą gauta tik 148 400 Lt. Taigi nepagrįstai teigiama, kad ieškovo galutinė finansinių reikalavimų suma dar gali keistis. Teismai išanalizavo ir tinkamai įvertino pirmiau nurodytas faktines aplinkybes.

34Nuo išaiškinimų, pateiktų 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kuriais remiasi kasatorius, teismai nenukrypo, jie netaikytini, nes skiriasi šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-19/2012 faktinės aplinkybės. Esant nustatytai aiškiai aplinkybei, kad ieškovo finansinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas jokia apimtimi, nebuvo pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bankroto bylos pabaigos. Be to, reikalavimas kasatoriaus cituojamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 buvo pareikštas juridinio asmens vadovui dėl jo, kaip vadovo, atliktų neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą kreditoriams, o nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nesąžiningų akcininkų sprendimų. t. y. keliamas klausimas dėl netinkamo funkcijų, kurios yra būdingos valdymo organams, vykdymo.

352. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiariojo skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, 2011 kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Be to, kasacinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012, nurodė, kad kreditoriui kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės už juridinio asmens prievoles, kreditorius dar gali nežinoti, kokio dydžio žalos patirs. Ieškinys CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti teikiamas ir tenkinamas tada, kai dar nėra žinoma, kokia apimtimi prievolės kreditoriui neįvykdys pagrindinis skolininkas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nustatyta, kad bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisių kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų.

363. Šioje civilinėje byloje nustatytos visos kasatoriaus ir atsakovo V. G. civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos. Pagal CK 2.50 straipsnį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius tokias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali vykdyti prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs dėl jo dalyvių nesąžiningų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo, nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nustatyti BUAB „Nigema“ akcininkų nesąžiningi veiksmai. Jie pagrįstai vertinti kaip įmonės dalyvių, ne valdymo organų, nes žala ieškovui padaryta dėl sprendimų, kuriuos vienbalsiai priėmė bendrovės dalyviai ir kurie priskirtini dalyvių kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbiausius sprendimus (dėl dividendų išmokėjimo, turto perleidimo už nepagrįstai mažą kainą, nepagrįstai ir neproporcingai didelių įsipareigojimų prisiėmimo) priėmė kasatorius kartu su kitu akcininku, be to, kasatorius, turėdamas didesnį akcijų, taigi, ir balsų, skaičių turėjo galimybę daryti įtaką priimamiems sprendimams ir tam tikrų sprendimų nepriimti, taip pat turėjo pareigą domėtis įmonės, bendrovės vadovo veikla. Kasatorius šias pareigas atliko itin aplaidžiai ir nesąžiningai, todėl yra pagrindas jo solidariajai atsakomybei (kartu su kitu akcininku) kilti. Kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, konstatavo, kad jei akcininkas, elgdamasis nesąžiningai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoja už jo paties naudai priimamą sprendimą ir realiai pasinaudoja tokio sprendimo sukurtais padariniais, tai tokiam akcininkui, esant kitoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, gali būti taikoma CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidiarioji atsakomybė už juridinio asmens prievoles. Pažymėtina, kad įmonės dalyvių nesąžiningumą, priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo dėl ilgalaikio turto perleidimo, patvirtina ne tik turto perleidimas už mažesnę nei likutinę vertę, bet ir vėlesnė to paties turto nuoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už perleisto turto trijų mėnesių nuomą BUAB „Nigema“ sumokėta suma atitinka šio turto pardavimo kainą.

374. Kasatoriaus ir atsakovo V. G. atsakomybė pagal BUAB „Nigema“ prievoles ieškovui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu yra solidari, nes žala ieškovui kilo dėl bendrų atsakovų veiksmų. Šioje civilinėje byloje žala kilo dėl abiejų akcininkų vienbalsiai priimtų sprendimų, todėl taikytina solidarioji atsakomybė. Be to, pažymėtina, kad jeigu kasatorius, turintis 51 proc. balsų, nebūtų pritaręs šiems sprendimas, kito akcininko balsų nebūtų pakakę jiems priimti, t. y. turimais balsais kasatorius galėjo blokuoti ginčijamų sprendimų priėmimą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasacinio skundo teiginiai, kad jo, kaip akcininko, veiksmai galėjo turėti daugiausiai netiesioginę įtaką galimai žalai atsirasti, todėl jam negalima solidarioji atsakomybė kartu su bendrovės vadovu, yra nepagrįsti.

385. Teismai nepažeidė proceso teisės normų. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai atliko išsamų byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimą bei byloje taikytinų teisės normų analizę, priimti procesiniai sprendimai, kiek jie susiję su solidariosios atsakomybės BUAB „Nigema“ akcininkams taikymu CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, yra pagrįsti ir teisėti. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų teismai nepažeidė, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių bylos duomenų.

39Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas V. G. prašo kasacinį skundą iš dalies patenkinti, panaikinti skundžiamus procesinius teismų sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas nurodo, kad sutinka su dalimi kasacinio skundo argumentų. Jis nesutinka su tais, kuriais teigiama, kad teismai nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, neįvertinę kasatoriaus vaidmens ir realios galimybės daryti įtaką juridinio asmens veiklai; visą bendrovės veiklą organizavo ne kasatorius, o atsakovas, tuo pat metu buvęs bendrovės administracijos vadovu. Kasatorius negalėjo nežinoti apie įmonės veiklą ir jos priimamus sprendimus, nes pats valdė įmonę, jo turimų akcijų kiekis sudarė pagrindą daryti esminę įtaką įmonės veiklai ir jos priimamiems sprendimams. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad kasatorius neturėjo realios galimybės daryti įtaką juridinio asmens veiklai ar tai, jog jo vaidmuo įmonėje nebuvo žymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus pozicija yra nenuosekli: jis teigia, kad neturėjo jokios įtakos įmonės veiklai ir tuo pat metu teisina neva tik dėl atsakovo įtakos sudarytus sandorius, argumentuodamas, jog jie nelaikytini nesąžiningais. Laikant, jog žala yra konstatuota, jos atsiradimui tiesioginę įtaką turėjo tiek kasatoriaus, tiek atsakovo bendri veiksmai – ginčo sandorių sudarymas. Jų sudarymas netraktuotinas kaip skirtingi kasatoriaus ir atsakovo veiksmai, nes tai atlikta bendrais veiksmais (priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime), kurių nėra galimybės atskirti ir įvertinti atribojant vieną nuo kito. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju galbūt padaryta žala įmonei yra bendra, o kiekvieno iš atsakovų dalinės atsakomybės nėra galimybės atriboti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo esant solidariąją kasatoriaus ir atsakovo atsakomybę.

40Jei būtų pripažinta, kad yra kilusi žala dėl atsakovų veiksmų, laikytina, kad teismai, konstatuodami kasatoriaus kaip solidariojo atsakovo civilinę atsakomybę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl, nenustačius kitų skunde nurodomų teisės normų taikymo ir jų aiškinimo pažeidimų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis paliktini galioti.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui – juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kai pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla

44Kasacinis skundas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo netinkamu CK 2.50 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygas pagal juridinio asmens prievoles, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punkto), taikymu.

45Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011, kt.). Taigi viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės.

46Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens nemokumu pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iš akcininkų.

47Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nepasibaigus bankroto procesui negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl byla stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012, kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiesioginis kreditoriaus ieškinys bendrovės vadovams ir akcininkams dėl žalos atlyginimo iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes, neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip nepagrįstą, nes žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir aiškus, kaip ir aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti. Šią aplinkybę pagrindžia bankroto administratoriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Nigema“ bankroto byloje – 22 343 314,74 Lt, o turto vertė – tik 390 300 Lt, iš kurių turto, priklausančio įkaito turėtojui, vertė – 349 900 Lt. Už parduotą turtą gauta tik 148 400 Lt. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kasacinio skundo teiginys, kad ieškovo galutinė finansinių reikalavimų suma dar gali kisti, yra nepagrįstas, nes tam nėra jokių objektyvių prielaidų.

48Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai juridinio asmens dalyviams dėl jų nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tais atvejais, kai žala akcininko veiksmais padaryta pačiai bendrovei, o ne konkrečiam kreditoriui. Teismų praktikoje pripažįstama iš bendrųjų Civilinio kodekso nuostatų (CK 6.68 straipsnis) išplaukianti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė pareikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos bankrutuojančiai bendrovei, padarytos akcininko ir (ar) vadovo atlyginimo, jei bankroto administratorius tokio reikalavimo nereiškia. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis) ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB , Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Tas pats ratio decidendi taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės. Įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl darytina išvada, kad kreditorius bankroto proceso metu gali reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei.

49Nors kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį akcininkui nelemia bankroto bylos iškėlimo faktas ir neriboja bankroto proceso stadija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje taisyklėje nėra kreditoriaus pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygų. Akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali būti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu.

50Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus juridinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais.

51Toks išaiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kurioje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė pareikšti ieškinį ir kreditoriaus teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais dėl vadovų (dalyvių) civilinės atsakomybės neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę), o teismas neturėjo pagrindo kreditoriaus pareikštą tiesioginį ieškinį perkvalifikuoti kaip netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius.

52Dėl juridinio asmens dalyvių ir vadovų civilinės atsakomybės pagrindų

53Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai, spręsdami dėl kasatoriaus, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotos taisyklės, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai bei pripažindami atsakovus solidariai atsakingus pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį netinkamai taikė CK 6.5, 6.6, 6.279 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę skolininkų daugeto atveju, skolininkų solidariąją atsakomybę bei kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimo sąlygas.

54Teisėjų kolegija pripažįsta šį kasacinio skundo argumentą pagrįstu ir pasisako dėl akcininkų, iš kurių vienas yra ir bendrovės vadovas, atsakomybės pagrindų bei juridinio asmens dalyvių atsakomybės rūšies. Nagrinėjamoje byloje abu atsakovai buvo bendrovės akcininkai – kasatorius A. J. valdė 51 proc. UAB „Nigema“ akcijų, o atsakovas V. G. – 49 proc. UAB „Nigema“ akcijų ir buvo bendrovės administracijos vadovas; teismai jiems taikė solidariąją civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip bendrovės akcininkams, nesilaikydami kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad, esant dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, įvertinus jo faktiškai atliekamas funkcijas, taikoma valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis).

55Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008).

56Taip pat kasacinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.

57Nagrinėjamoje byloje teismai taikė atsakovams atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. kaip bendrovės akcininkams, nors tik vienas iš nesąžiningais pripažintų akcininkų veiksmų priskirtinas išimtinai akcininkų susirinkimo kompetencijai – tai 2009 m. spalio 28 d., likus kelioms savaitėms iki bankroto bylos iškėlimo, akcininkams (atsakovams) V. G. ir A. J. iš įmonės kasos atliktas po 50 000 Lt dividendų išmokėjimas. Dalis nesąžiningais akcininko veiksmais kvalifikuotų veikų pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra išimtinai bendrovės vadovo kompetencija ir buvo atlikta tik atsakovo V. G., pavyzdžiui, 60 000 Lt paskolos sau susigrąžinimas, 2009 m. liepos 29 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. spalio 31 d., 2009 m. lapkričio 3 d. atlikti keturi BUAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ tarpusavio reikalavimų įskaitymai.

58Trečioji, didžiausia grupė teismų nesąžiningais pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kvalifikuotų veiksmų taip pat nepriskirtini dalyvio ar dalyvių susirinkimo kompetencijai, nes tai vadovo kompetencijai pagal ABĮ priskirti su bendrovės valdymu susiję sprendimai, atlikti su akcininkų susirinkimo pritarimu (2009 m. liepos 22 d. akcininkai V. G. ir A. J. priėmė sprendimus už žemesnę (48 298 Lt) nei likutinė vertė perleisti BUAB „Nigema“ turtą (mechanizmus) atsakovui UAB „Statybų kryptis“, kuriuos po dviejų savaičių UAB „Nigema“ išsinuomojo iš UAB „Statybų kryptis“; 2009 metais UAB „Nigema“ suteikė 190 000 Lt paskolų UAB „Vendis“ bei įnešė į UAB „Vendis“ turtinį 620 699,79 Lt įnašą. 2009 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi UAB „Nigema“ laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Vendis“ įsipareigojimus pagal 20 mln. Lt paskolos sutartį.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostatas akcininkų susirinkimo pritarimas šiems sandoriams neatleidžia vadovo nuo civilinės atsakomybės už neteisėtais verslo sprendimais padarytą žalą, nes pagal įstatymo normą, jei bendrovės įstatai numato, kad valdyba, o jos nesudarius, vadovas, turi gauti akcininkų susirinkimo pritarimą sandoriui dėl disponavimo turtu, įkeitimo sandoriui, ar kitų asmenų prievolių laidavimo, tokio pritarimo gavimas nenaikina valdymo organo atsakomybės. Ši įstatymo nuostata pakartoja teismų praktikos įtvirtintą taisyklę, kad akcininkas nėra fiduciariniame santykyje su bendrove ir nevykdo valdymo funkcijos, nebūdamas vadovu (arba de facto vadovu), jis neprivalo atsižvelgti į visų interesų grupių interesus, ši pareiga priskirta vadovui ir nedeleguotina, todėl jis yra atsakomybės subjektas, jei žala bendrovei padaryta neteisėtais valdymo organo veiksmais.

60Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje teismo turi būti įvertinta, kokias pareigas pažeidė kiekvienas iš atsakovų – valdymo organo pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis) ar akcininkų pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar akcininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Vertinant akcininko – bendrovės vadovo – sudarytų sandorių teisėtumą, taikytina kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta verslo sprendimo taisyklė – vertinant, ar sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką (ar prieš sudarant sandorį ar priimant sprendimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ v. V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

61Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

62Dėl juridinio asmens dalyvių deliktinės atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui

63Kasatorius kasaciniame skunde kelia klausimą dėl akcininkų atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų, bendrovės akcininkų, atsakomybės rūšies – solidarioji ar dalinė atsakomybė jiems taikytina, visų pirma turi būti tinkamai nustatytas atsakomybės pagrindas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 2.50 straipsnio 3 dalis), t. y. ar žalą padarė bendrovės vadovas, de facto vadovas, ar bendrovės akcininkai bendrais veiksmais, nepriskirtinais vadovo kompetencijai. Esant skirtingiems atsakomybės pagrindams, atsakovams taikytinos skirtingos taisyklės dėl atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui, o jei žala padaryta pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bendrais akcininkų veiksmais, kurie nepriskirti valdymo organo kompetencijai, pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę bendrininkavimo atveju taikytina solidarioji atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir 6.6 straipsnio 3 dalį.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas specialus akcininko gautų dividendų sugrąžinimo pagrindas. ABĮ 14 straipsnio 6 dalis įtvirtina akcininko pareigą grąžinti bendrovei dividendą, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant ABĮ įtvirtintas imperatyviąsias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes 2009 m. spalio 28 d., likus kelioms savaitėms iki bankroto bylos iškėlimo, akcininkams atsakovams V. G. ir A. J. iš kasos buvo išmokėta po 50 000 Lt dividendų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šis dividendų išmokėjimas pagal tuo metu galiojusią ABĮ redakciją buvo neteisėtas, nes ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Taigi ABĮ 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta specialioji norma, skirta neteisėtai išmokėtų dividendų sugrąžinimui, kurios pagrindu kiekvienas akcininkas turi grąžinti tiek dividendų, kiek jų yra gavęs.

65Dėl procesinės bylos baigties

66Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šią bylą nagrinėję teismai, iš dalies tenkindami ieškovo reikalavimus, pareikštus atsakovams V. G. ir A. J., netinkamai taikė pirmiau aptartas teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatskleista jos esmė pagal pirmiau nurodytiems atsakovams pareikštą reikalavimą, tai sudaro pagrindą iš dalies patenkinti kasacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis atitinkamai solidariai iš atsakovų V. G. ir A. J. ieškovui UAB „Mitnija“ priteistas žalos atlyginimas ir šis sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, papildomai priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovui sudarytina galimybė įrodinėti konkrečius neteisėtus atsakovų V. G. ir A. J. veiksmus jo atžvilgiu, taip pat kitas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį arba (ir) CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Ieškovas taip pat gali ginti savo pažeistus interesus, pareikšdamas netiesioginį ieškinį šiems atsakovams dėl žalos BUAB „Nigema“ atlyginimo (CK 6.68 straipsnis).

67Nors atsakovas V. G. apeliacinės instancijos teismo nutarties neskundė, tačiau teismams nustačius abiejų atsakovų (V. G. ir A. J.) solidariąją atsakomybę, o byloje reikšmingoms aplinkybėms esant susijusioms su jų abiejų teisėmis ir pareigomis, yra pagrindas konstatuoti šių atsakovų privalomąjį bendrininkavimą (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei panaikinti procesinius sprendimus taip pat ir kasacinio skundo nepadavusio atsakovo V. G. atžvilgiu.

68Sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis buvo atmesti ieškovo reikalavimai, pareikšti UAB „Statybų kryptis“, paliktinos galioti, nes jos kasacine tvarka neskųstos.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 112,01 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

72Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinys patenkintas iš dalies, priteistas ieškovui solidariai iš atsakovų V. G. ir A. J. žalos atlyginimas, bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria šis sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas ir ieškovui papildomai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

73Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas, pareikštas atsakovui UAB „Statybų kryptis“, palikti nepakeistas.

74Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas 2007 m. lapkričio 5 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 0511/07/G... 7. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Nigema“... 8. BUAB „Nigema“ akcininkai buvo atsakovai V. G. (49 proc. akcijų) ir A. J.... 9. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 111 786,30 Lt žalos... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 12. Teismas nurodė, kad prieš bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą UAB... 13. Teismas atmetė ieškinį UAB „Statybos kryptis“, nurodė, kad nėra... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį,... 16. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2003... 17. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „Nigema“ akcininkai... 18. Teisėjų kolegija sprendė, kad sisteminis įmonės dalyvių priimtų bei... 19. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo,... 20. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 21. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo reikalavimai byloje iš dalies patenkinti,... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 24. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 25. 1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir... 26. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl galimos žalos kreditoriui atsakovų... 27. Teismai, spręsdami dėl kasatoriaus, kaip juridinio asmens dalyvio,... 28. Vertindami bendrovės sudarytų sandorių atitikties juridinio asmens veiklos... 29. 2. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė CK 2.50... 30. 3. Teismai pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo... 31. Spręsdami dėl galimos žalos kreditoriui atsakovų – UAB „Nigema“... 32. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti... 33. 1. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos; nebuvo... 34. Nuo išaiškinimų, pateiktų 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje... 35. 2. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam... 36. 3. Šioje civilinėje byloje nustatytos visos kasatoriaus ir atsakovo V. G.... 37. 4. Kasatoriaus ir atsakovo V. G. atsakomybė pagal BUAB „Nigema“ prievoles... 38. 5. Teismai nepažeidė proceso teisės normų. Priešingai nei nurodoma... 39. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas V. G. prašo kasacinį skundą iš... 40. Jei būtų pripažinta, kad yra kilusi žala dėl atsakovų veiksmų,... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui –... 44. Kasacinis skundas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo netinkamu CK... 45. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 46. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio... 47. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo... 48. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su atsiliepime į kasacinį skundą... 49. Nors kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad... 50. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į... 51. Toks išaiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams,... 52. Dėl juridinio asmens dalyvių ir vadovų civilinės atsakomybės pagrindų... 53. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai, spręsdami dėl... 54. Teisėjų kolegija pripažįsta šį kasacinio skundo argumentą pagrįstu ir... 55. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 56. Taip pat kasacinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 57. Nagrinėjamoje byloje teismai taikė atsakovams atsakomybę CK 2.50 straipsnio... 58. Trečioji, didžiausia grupė teismų nesąžiningais pagal CK 2.50 straipsnio... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34... 60. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje... 61. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją... 62. Dėl juridinio asmens dalyvių deliktinės atsakomybės rūšies esant... 63. Kasatorius kasaciniame skunde kelia klausimą dėl akcininkų atsakomybės... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6... 65. Dėl procesinės bylos baigties... 66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šią... 67. Nors atsakovas V. G. apeliacinės instancijos teismo nutarties neskundė,... 68. Sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis buvo atmesti ieškovo reikalavimai,... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 70. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB... 73. Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo ir Lietuvos... 74. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...