Byla e2A-1328-560/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui UAB „GEROVĖS“ konservų fabrikui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko priteisti 695,09 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008-03-27 paskolos sutartį Nr. 04 ieškovė suteikė atsakovui 8 000,00 Lt iki 2010-03-27 beprocentinę terminuotą paskolą su tiksline paskirtimi, t. y. atsakovo kredito Nr. KS/491 grąžinimui. Ieškovė savo prievolę perduoti atsakovui pinigus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nustatytu terminu pinigų negrąžino. 2016-05-09 ieškovė pateikė atsakovui rašytinį reikalavimą dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo, kuriuo prašė sugrąžinti 2 316,96 Eur paskolą bei sumokėti 695,09 Eur palūkas už uždelsimą grąžinti paskolą ir už naudojimąsi pinigais. Atsakovas sumokėjo 2 316,96 Eur paskolos sumą, tačiau liko skolingas 695,09 Eur palūkanų sumą. 2016-05-24 ieškovė išsiuntė atsakovui reikalavimą „Dėl skolos grąžinimo“, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovė pervedusi paskolos sumą, prievolę ieškovei įvykdė tik iš dalies.
  2. Atsakovas UAB „GEROVĖS“ konservų fabrikas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos sutartis naujajai atsakovo vadovei A. J. perduota nebuvo ir apie ją buvo sužinota tik gavus ieškovės reikalavimą dėl paskolos grąžinimo. Gavus ieškovės reikalavimą, paskolos pinigai buvo grąžinti ieškovei. Paskolą ieškovė pareikalavimo grąžinti tik 2016-05-09, nors paskolos grąžinimo terminas 2010-03-27. Paskolos sutarties šalis siejo pasitikėjimo santykiai, nes paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir atsakovo akcininko, todėl paskolos grąžinimo terminas buvo žodžiu sutartas tarp paskolos šalių iki pareikalavimo, nes nelogiška ieškovei būtų laukti 6 metus paskolos grąžinimo, negaunant už paskolintus pinigus jokių palūkanų. Paskolos suma yra neatlygintinė, t. y. kad už paskolintus pinigus palūkanos nėra mokamos, todėl esant tokiam šalių susitarimui, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį negali būti priteisiamo kompensacinės palūkanos, net jei teismas ir laikytų, kad atsakovas yra praleidęs paskolos grąžinimo terminą. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui pritesit palūkanas už šešerius metus, todėl pritaikius 5 metų ieškinio senatį, ieškovės naudai galėtų būti priteista maksimaliai 579,24 Eur palūkanų suma, o ne 695,09 Eur. Kadangi ieškovė ieškinyje prašo ne tik kompensuojamųjų palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalį, bet ir procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, o įstatymas draudžia priteisti palūkanas už priskaičiuotas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas atmestinas.
  3. Trečiasis asmuo D. Š. palaikė ieškovės ieškinį ir nurodė, kad negrąžinus ieškovei paskolos iki sutartyje nurodyto termino, ji turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensacinių palūkanų. Atsakovo vadovės A. J. teiginys, jog apie paskolos sutartis ji sužinojo tik gavusi ieškovės ieškinį, atmestinas, nes visos paskolos ir paskolų sutartys įrašytos į atsakovo balansus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei L. J. iš atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko 579,24 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 579,24 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-08-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 278,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui D. Š. iš ieškovės L. J. priteisė 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko 207,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog paskola yra beprocentinė, ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės reikalauti priteisti jai palūkanas už paskolos grąžinimo termino praleidimą, nes žodžiu tarp paskolos davėjo ir gavėjo buvo susitarta grąžinti paskolą ieškovei pareikalavus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos gavėjas ir paskolos davėjas buvo susitarę grąžinti paskolą paskolos davėjui pareikalavus, todėl atsakovo teiginius teismas laikė neįrodytais. Tai, kad atsakovas laiku negrąžino pasiskolintos sumos ir ieškovė nereikalavo grąžinto paskolintų pinigų, nekeičia atsakovo prievolės grąžinti paskolos pinigus paskolos sutartyje nustatytu laiku bei ieškovės teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų iš paskolos gavėjo. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas praleido terminą grąžinti paskolą sutartyje sutartu laiku.
  2. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog teismas privalo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika analogiškoje byloje Nr. e2-34538-845/2016. Pirma, atsakovo nurodoma praktika, suformuota pirmosios instancijos teisme, yra neįsiteisėjusiame teismo sprendime. Antra, svarbiausia, teismas šioje byloje privalėjo ir vadovavosi ne horizontaliu, bet vertikaliu precedentu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs aiškią praktiką dėl kompensuojamų palūkanų mokėjimo, todėl teismas vadovavosi vertikaliu precedentu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
  3. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014; 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011) teismas konstatavo, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už prievolės grąžinti paskolos sumą praleidimą laikė pagrįstu.
  4. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2016-07-29, paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas 2010-03-27. Ieškovė apie tai žinojo, šio termino neginčijo, pati nurodė, jog dėl papildomo paskolos grąžinimo termino su atsakovu nebuvo tartasi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė kompensacines palūkanas, kurių senaties terminas nėra pasibaigęs, o reikalavimą dalyje dėl palūkanų, senesnių nei senaties terminas (5 metai), t. y. kurių senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, – atmetė, ieškovei iš atsakovo priteisė 579,24 Eur (2 316,96 x 5 % x 5) kompensuojamųjų palūkanų už paskolos negrąžinimą sutartu laiku.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas UAB „GEROVĖS“ konservų fabrikas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pareikalavo grąžinti pinigus pagal paskolos sutartį tik 2016-05-09. Reikalavimas anksčiau atsakovui nebuvo pateiktas, nors sutartyje nurodyta, kad pinigai turi būti grąžinti iki 2010-03-27. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš atsakovo anksčiau pinigų grąžinimo nereikalavo, nes tarp ieškovės ir atsakovo, atstovaujamo tuometinės direktorės D. Š., buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki ieškovės pareikalavimo dienos. Toks susitarimas nebuvo raštiškai įformintas, kadangi sutarties šalis siejo abipusis pasitikėjimas.
  2. Nagrinėjama byla yra analogiška Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-34538-845/2016, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-34538-845/2016 padarytomis išvadomis.
  3. Paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji yra neatlygintinė, t. y., kad už paskolintus pinigus palūkanos nėra mokamos (sutarties 1 punktas). Esant tokiam šalių susitarimui, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį negali būti priteisiamos kompensacinės palūkanos.
  4. CK 6.37 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, todėl sprendimo dalis, kuria priteistos 5 procentų dydžio palūkanos yra neteisėta.
  5. Ieškovė L. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė niekada nesitarė su atsakovu ir atsakovui nėra davusi jokio sutikimo nei dėl paskolos sutarties pratęsimo, nei kokio tai kitokio paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Šalys paskolos sutarties 4.2 punkte įtvirtino, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik raštišku šalių susitarimu.
  6. Apeliantas yra juridinis asmuo ir skolininkas, kuris laiku neatsiskaitė pagal paskolos sutartį bei naudojosi visą laikotarpį mano pinigais, todėl už sutarties sąlygų pažeidimą, už termino grąžinti paskolą laiku praleidimą, teismas pagrįstai ieškovei skaičiavo įstatymu numatytas metines 5 procentų dydžio palūkanas.
  7. Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. J. su atsakovu UAB „GEROVĖS“ konservų fabriku 2008-03-27 sudarė paskolos sutartį Nr. 04. Šalys sutarties 3.2. punkte susitarė, kad apeliantas prievolę grąžinti paskolą įvykdys iki 2010-03-27. Taigi, tarp šalių sudaryta paskolos sutartis buvo terminuota. Šalys sutarties 4.2. punkte taip pat susitarė, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik raštišku šalių susitarimu. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Taigi, remiantis CK 6.183 straipsnio 1 dalies ir sutarties 4.2. punkto nuostatomis, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad tarp ieškovės ir atsakovo tuometės direktorės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki ieškovės pareikalavimo dienos, nes šalys negalėjo pakeisti jų 2008-03-27 sudarytos rašytinės paskolos sutarties žodiniu susitarimu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas laiku negrąžino pasiskolintos sumos ir ieškovė nereikalavo grąžinti paskolintų pinigų, nekeičia atsakovo prievolės grąžinti paskolos pinigus paskolos sutartyje nustatytu laiku bei ieškovės teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų iš paskolos gavėjo. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šalys savo elgesiu pakeitė paskolos sutarties rūšį ar pratęsė jos terminą.
  3. Pasak apelianto, paskolos sutartyje nurodyta, kad ji neatlygintinė, todėl esant tokiam šalių susitarimui, kompensacinės palūkanos negali būti priteisiamos, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir pažymi, kad nors paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad paskola yra beprocentė, tačiau remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas (atsakovas) turi mokėti paskolos davėjui (ieškovei) palūkanas, kurios numatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kaip pažeidusiam paskolos sutarties nuostatą numatančią pareigą grąžinti paskolą iki 2010-03-27. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskolas gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo.
  4. Apeliantas taip pat nesutinka su 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimu. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2014-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais, bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t. y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, yra kildinamas iš 2008-03-27 paskolos sutarties Nr. 04, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, šiuo atveju atsakovas turi pareigą mokėti įstatymo numatytas 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apelianto argumentai, susiję su šių procesinių palūkanų mokėjimu, atmetami.
  5. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu, nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika analogiškoje byloje Nr. e2-34538-845/2016. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-34538-845/2016 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui UAB „GEROVĖS“ konservų fabrikui dėl skolos priteisimo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko ieškovės D. Š. naudai 2 461,77 Eur skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto argumentus, susijusius su vertikalaus precedento taikymu, laiko teisiškai nereikšmingais.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

  1. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovės – tenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 200,00 Eur.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Ieškovei L. J. iš atsakovo UAB „GEROVĖS“ konservų fabriko priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai