Byla 3K-3-560/2014
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. Ž. 56 000 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2001 m. balandžio 6 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovei 22 200 Lt vienam mėnesiui, vėliau paskolos grąžinimo terminą pratęsė. Atsakovė laiku paskolos negrąžino, su ieškovu atsiskaitė tik 2011 metais, taigi ji dešimt metų neteisėtai naudojosi ieškovo lėšomis neatlygintinai ir be jo sutikimo, gaudama naudą sau. Ieškovas nurodė dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų patyręs 56 000 Lt žalos, nes dešimt metų negalėjo pinigų naudoti savo reikmėms, investuoti jų kaip indėlių Turkijos banke ir Vokietijos žemės ūkio bendrovėje ir gauti po 12 proc. metinių palūkanų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatytas skolininkės įsipareigojimas už praleistą skolos grąžinimo terminą mokėti po 1 proc. delspinigių nuo skolinamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Skolos grąžinimui užtikrinti atsakovė 2001 m. balandžio 26 d. įregistruotu hipotekos lakštu įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas 2010 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto atsakovės buto. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių atsakovės butą ir išieškoti 22 200 Lt negrąžintos paskolos, 2011,32 Lt netesybų ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Atsakovė J. Ž. skolą kreditoriui E. Č. grąžino, 2011 m. birželio 10 d. pervesdama į Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitą 24 211,32 Lt ir 2011 m. spalio 17 d. sumokėdama 740 Lt procesinių palūkanų. Skolininkei atsiskaičius, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino buto areštą ir konstatavo, kad įkeitimas pagal hipotekos lakštą baigėsi.

7Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad netesybos ieškovui yra visiškai atlygintos, nes jam Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi buvo priteista po 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo

84 d. (konstatuojant, kad ieškovas pripažino, jog netesybos už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio jam sumokėtos) ir šis sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, nurodant, kad priteisti 2011,32 Lt netesybų atitinka kreditoriaus interesus.

9Teismo vertinimu, šie įsiteisėję Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo procesiniai sprendimai ir jais nustatytos aplinkybės dėl netesybų pagrįstumo ir jų dydžio nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę, todėl jų iš naujo įrodinėti nereikia. Dėl šios priežasties, pripažinus netesybas visiškai atlygintomis, pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl netesybų įskaitymo į nuostolius, ieškovas turėtų teisę į šias netesybas viršijantį nuostolių atlyginimą tik tuo atveju, jei įrodytų tokių nuostolių realumą ir pagrįstumą. Kadangi ieškovas įrodymų, patvirtinančių, nuostolius nepateikė, taip pat neįrodė, kad investuodavo lėšas ir gaudavo ieškinyje nurodyto dydžio palūkanas, teismas ieškinį atmetė.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2013 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 7331,18 Lt minimalių nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nurodė, kad pagrindinis bylos klausimas – ar ieškovui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi priteistos netesybos (2011,32 Lt delspinigių) padengia jo patirtus nuostolius.

12Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.261 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad ieškovo teisę gauti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas paneigia įsiteisėjusi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, kuria priteistos netesybos, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, o buvo sprendžiamas tik netesybų dydžio klausimas. Minimalių nuostolių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos sutartyje nustatytu laiku (iki 2001 m. gegužės 6 d.) negrąžino paskolos, naudojosi ieškovo pinigais apytiksliai nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų, skaičiuotinos įstatyminės 5 proc. dydžio metinės palūkanos, nustatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje (CK 6.874 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinų minimalių nuostolių dydis yra 9342,50 Lt (22 200 Lt x 5 % x 8 m. 5 mėn.).

13CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi, nustačius, kad ieškovas patyrė 9342,50 Lt nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos, o 2011 m. kovo 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi yra priteista 2011,32 Lt netesybų, atliktinas įskaitymas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 7331,18 Lt minimalių nuostolių, atsiradusių dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo. Be to, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7331,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą.

16Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17 Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybas ir palūkanas. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 (toliau – Apžvalga) aiškinant netesybų sampratą ir tikslus išaiškinta, kad sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

18Aiškindamas CK 6.261 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie sutartyse su skolininkais nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

19Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatyti prievolės nevykdymo teisiniai padariniai – 1 proc. delspinigių nuo skolinamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovui kreipusis į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto atsakovės turto, teismas sumažino sutartimi sulygtų netesybų dydį iki 0,02 proc., nes laikė, kad sutartyje nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Šios netesybos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais, kuriuos jis patyrė atsakovei laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ir kuriuos atsakovė ieškovui visiškai atlygino.

20Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, nepagrįstai ieškovui priteisė minimalių nuostolių atlyginimą, nes paskolos sutartyje šalys buvo nustačiusios kitokius prievolės neįvykdymo padarinius – netesybų (delspinigių) mokėjimą. Palūkanos, išieškotinos iš skolininko už termino įvykdyti prievolę praleidimą ir laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo dienos iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Už šį laikotarpį ieškovui buvo sumokėtos netesybos. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose negalimos vienarūšės palūkanos ir netesybos, nes taip atsakovei buvo pritaikyta dviguba civilinė atsakomybė už prievolės neįvykdymą, o ieškovas atsakovės sąskaita nepagrįstai praturtėjo.

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalį (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimu priteistas 2011,32 Lt netesybų įskaitė į priskaičiuotus 9342,50 Lt minimalių nuostolių ir priteisė ieškovui 7331,18 Lt minimalių nuostolių atlyginimą), nes pagal kasacinio teismo praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius, t. y. į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.258 straipsnio 2 dalis) galimas tais atvejais, kai šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku numato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje ieškovas ir atsakovė už prievolės neįvykdymą buvo nustatę tik netesybas (delspinigius), o ne kompensuojamąsias palūkanas.

22Ieškovas reikalavimą dėl minimalius nuostolius atitinkančių palūkanų pagal CK 6.261 straipsnį priteisimo turėjo reikšti ieškinyje Šiaulių miesto apylinkės teismui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Šioje byloje ieškinys savo turiniu yra dėl nuostolių, kiek jų nepadengia netesybos, priteisimo. Tai yra savarankiška sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl ieškinio dalykas turi būti nuostolių, kiek jų nepadengė sutartimi sulygtos netesybos, įrodinėjimas ir priteisimas, o ne prievolės neįvykdymo laiku pasekmių taikymas – minimalius nuostolius atitinkančių palūkanų priteisimas.

23Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimų tikslinimą. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti 56 000 Lt žalos bei 5 proc. procesinių palūkanų. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimais, pateikė atsiliepimą, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovė žodžiu pareiškė reikalavimą taikyti CK 6.261 straipsnį ir priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas už laikotarpį nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovo ieškinį atmetė, tačiau padarė proceso taisyklių pažeidimą, priimdamas ir svarstydamas reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinio reikalavimus dėl 56 000 Lt žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, neturėjo galimybės atsikirsti į ieškovo atstovės žodžiu pareikštą reikalavimą priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas. Taip buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam principai, Atsakovė savo poziciją išdėstė atsiliepime į ieškinį ir pasinaudojo teise bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl negalėjo tikėtis, kad posėdžio metu nepateikiant patikslinto ieškinio, į kurį atsakovė būtų įpareigota pateikti atsiliepimą, ieškovas žodžiu pateiks naują reikalavimą.

24Teismo posėdyje pareikštas reikalavimas priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas laikytinas ieškinio tikslinimu papildant ieškinio dalyką papildomu reikalavimu, t. y. iš dalies keičiant ieškinio dalyką. Pagal CPK 141 straipsnio nuostatas ieškinio dalyką ieškovas turi teisę keisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis keitimas galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba buvo gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pareiškimas pakeisti ieškinio dalyką turi būti įteikiamas teismui raštu ir atitikti visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

25Ieškinio reikalavimo (dalyko) sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, tačiau šiuo atveju laikytina, kad ieškovas ne padidino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, bet pareiškė naują, savarankišką reikalavimą dėl minimalius nuostolius atitinkančių palūkanų už laikotarpį nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio priteisimo.

26Apeliacinės instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl CK 6.261 straipsnio taikymo, nes reikalavimas priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas ieškinyje nebuvo pareikštas. Tenkindamas apeliacinį skundą iš dalies ir priteisdamas minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas, apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes šio reikalavimo ieškinyje nebuvo nurodyta, jis buvo pareikštas tik žodžiu teismo posėdyje, nepateikiant patikslinto ieškinio CPK nustatyta tvarka ir nesant atsakovės atsiliepimo į šį reikalavimą.

27Atsiliepimu ieškovas E. Č. su atsakovės kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybas ir palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino netesybas ir minimalius nuostolius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis, 6,261 straipsnis) ir atsakovei pritaikė ne dvigubą civilinę atsakomybę, o atliko priteistų netesybų įskaitymą į nuostolius ir ieškovo naudai priteisė 7331,18 Lt minimalių nuostolių, atsiradusių dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo, atlyginimą. Jei apeliacinės instancijos teismas nebūtų priteistų netesybų įskaitęs į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį, būtų galima kelti klausimą dėl dvigubos atsakomybės taikymo atsakovei ir ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, o nagrinėjamu atveju įskaitymas padarytas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.261 straipsnį, nes pagal jo sprendimą atsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, neprivalo mokėti už termino praleidimą įstatymo nustatytų palūkanų.

30Dėl proceso teisės normų. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Atsakovė savo laisva valia pasirinko nesinaudoti teise dalyvauti teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jai buvo žinoma, kokie bus nedalyvavimo padariniai. T. y. atsakovė suprato, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka pakeitusi ieškinio pagrindą ar dalyką, ji neteks galimybės duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio skundo motyvai dėl šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam principų pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini (CPK 13 straipsnis, 178 straipsnis).

31CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasatorė savo valia atsisakė dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neįvykdė CPK 318 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos raštu pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, todėl laikytina, kad kasaciniame skunde ji remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei nebuvo kliūčių teikti prieštaravimus dėl CK 6.261 straipsnio taikymo bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose ir kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų netinkamo šios teisės normos taikymo laikytini atsakovės piktnaudžiavimu subjektinėmis teisėmis, todėl teismas turi pagrindą atsisakyti ginti ieškovės teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl ieškinio reikalavimo apimties

35Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti 56 000 Lt žalos bei 5 proc. procesinių palūkanų, o bylos nagrinėjimo metu žodžiu pareiškė reikalavimą taikyti CK 6.261 straipsnį ir priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas už laikotarpį nuo

362001 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Atsakovės nuomone, teismo posėdyje pareikštas reikalavimas priteisti minimalius nuostolius atitinkančias palūkanas laikytinas ieškinio tikslinimu papildant ieškinio dalyką papildomu reikalavimu, t. y. iš dalies keičiant ieškinio dalyką, todėl turėjo būti pateiktas patikslintas ieškinys. Kadangi to nebuvo padaryta, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisęs ieškovui minimalius nuostolius, peržengė ieškinio ribas.

37Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. UAB „Mobusta“, bylos Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-514/2005; kt.).

38CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi, reikalavimas atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą turtinę žalą, be kita ko, apima ir reikalavimą atlyginti minimalius nuostolius. Vien tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta konkreti teisės norma (CK 6.261 straipsnis) nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo pareikštas reikalavimas atlyginti minimalius nuostolius. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl sutarties pažeidimu (negrąžinant pasiskolintų lėšų daugiau kaip dešimt metų) padarytos žalos atlyginimo, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl minimaliųjų nuostolių už sutarties pažeidimą atlyginimo priteisimo, nes, kaip jau minėta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo apima visą kreditoriaus patirtą žalą. Dėl šios priežasties laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir ieškovo ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą, kvalifikavo ginčo santykį ir parinko taikytiną teisės normą, o tai nėra laikoma ieškinio ribų peržengimu.

39Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių palūkanas ir netesybas

40CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansa - LTB” v. A. M., bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; kt.).

41Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė įvertinti sutarties pažeidimo padarinius, t. y. atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą žalą. Nors sutartyje šalys susitarė dėl delspinigių, tačiau hipotekos teisėjo nutartimi jie buvo sumažinti ir priteisti tik už 2009–2011 metus. Dėl šių priežasčių bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant dėl minimalių ieškovo patirtų nuostolių už visą sutarties pažeidimo laiką, atsirado pagrindas vadovautis CK 6.261 ir 6.874 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties pažeidimo padarinius, ir taikyti juose nustatytą specialiąją priemonę nuostoliams atlyginti.

42Kadangi tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas patyrė 9342,50 Lt minimalių nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos, o hipotekos teisėjo nutartimi yra priteista 2011,32 Lt netesybų, pagrįstai atliko įskaitymą ir ieškovui iš atsakovės priteisė 7331,18 Lt minimalių nuostolių, atsiradusių dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo, atlyginimo.

43Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybas ir palūkanas, atmestini, nes nepagrįsti.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

46Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos kasacinės instancijos teisme sudaro 280 Lt (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4799), jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti valstybei iš J. Ž. (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

50Priteisti iš J. Ž. (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis Lt 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. Ž. 56... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad netesybos... 8. 4 d. (konstatuojant, kad ieškovas pripažino, jog netesybos už laikotarpį... 9. Teismo vertinimu, šie įsiteisėję Šiaulių miesto apylinkės teismo ir... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teismas nurodė, kad pagrindinis bylos klausimas – ar ieškovui Šiaulių... 12. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.261... 13. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą dėl... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014... 16. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybas ir... 18. Aiškindamas CK 6.261 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas suformavo... 19. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatyti... 20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu,... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai taikė CK 6.258... 22. Ieškovas reikalavimą dėl minimalius nuostolius atitinkančių palūkanų... 23. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimų... 24. Teismo posėdyje pareikštas reikalavimas priteisti minimalius nuostolius... 25. Ieškinio reikalavimo (dalyko) sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas... 26. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo apeliacinio skundo... 27. Atsiliepimu ieškovas E. Č. su atsakovės kasaciniu skundu nesutinka, prašo... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 29. Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybas ir... 30. Dėl proceso teisės normų. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK... 31. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl ieškinio reikalavimo apimties... 35. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas ieškiniu reikalavo... 36. 2001 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Atsakovės nuomone,... 37. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. CK 6.38 straipsnio 1... 38. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 39. Dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių palūkanas ir netesybas... 40. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku... 41. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė įvertinti sutarties pažeidimo... 42. Kadangi tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių)... 43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 45. Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo teikiama valstybės... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 49. Priteisti valstybei iš J. Ž. (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus... 50. Priteisti iš J. Ž. (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis Lt 81... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...