Byla 2-89-832/2011

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Mindaugui Klemeniui,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei advokatei L. Ž., atsakovams M. Š. ir S. Š., jų atstovui advokatui V. Ž.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams M. Š., S. Š., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl skolos priteisimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovė B. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ) 24-29, Mažeikiuose, 2009-03-24 ieškiniu (I t., b. l. 1-3), kurį tikslino 2010-01-27 (I t., b. l. 59-61), 2010-12-01 (II t., b. l. 24-26) kreipėsi į teismą atsakovams M. Š., a. k. ( - ) S. Š., a. k. ( - ) gyv. ( - ) trečiajam asmeniui AS SEB bankui, kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, prašydama priteisti iš atsakovų negrąžintą likusią 50716,00 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6A. M. Š. 2009-05-05 atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti, o tarp šalių 2000 metų birželio mėnesį pasirašytą paskolos sutartį teismo iniciatyva pripažinti absoliučiai negaliojančia (niekine) bei nurodė, kad gali patvirtinti, jog tikrai nežinojo ir nesuprato, jog B. M. skolina ne savo, o svetimus pinigus, todėl, mano, jog ieškovė B. M., pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo neturi reikalavimo teisės, o nusikaltimu įgyti pinigai negali būti paskolos sutarties objektu. Ieškovė B. M. ieškinyje nurodo ir patvirtina, kas įrodyta ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jog jai paskolino ne savo, o banko pinigus, todėl negali reikalauti, jog grąžintų jai bankui priklausančius pinigus (I t., b. l. 19).

7A. M. Š. ir S. Š. 2010-10-29 ir 2010-12-20 atsiliepimuose į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pareikštas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, remiantis motyvais, išdėstytais 2009-05-05 teismui pateiktame atsiliepime. Palaikė ir patvirtino 2010-05-05 atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstytą motyvaciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, kad ji pagal banko 64640,00 Lt ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-04/2002 ieškinį sumokėjo. Tik tada jai atsiranda teisė reikšti atgręžtinius reikalavimus paskolos gavėjui. Ji ne kartą minėjo, kad pagrindas tokiam reikalavimui reikšti yra rašytinė paskolos sutartis, tačiau nesant jos (sutarties originalo) ir teismui savo iniciatyva pripažinus 2010 metų birželio mėnesio paskolos sutartį niekine, skolos išieškojimas iš atsakovų negalimas, žinant, kad nusikaltimu įgyti pinigai negali būti paskolos sutarties objektu. Ieškovė B. M. ieškinyje nurodo ir patvirtina, kas įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jog jai paskolino ne savo, o banko pinigus. Net ir pripažįstant tai (kas neįrodyta), B. M. negali reikalauti, jog grąžintų jai pinigus, kurie priklauso bankui (II t., b. l. 12; 34).

8Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jei pasitvirtintų B. M. nurodytos faktinės aplinkybės, ieškinys turėtų būti patenkintas, priteisiant skolą iš atsakovės M. Š.. Nustačius pinigų pasiskolinimo faktą ir faktą, kad jie buvo panaudoti abiejų atsakovų, kaip santuokoje esančių asmenų, poreikiams, mano, kad skola priteistina solidariai ir iš kito atsakovo – S. Š.. Skolos priteisimas gali palengvinti ieškovės prievolių vykdymą AB SEB bankui. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas ieškinys, ieškovės prievolių esmė bankui nesikeičia. Todėl banko įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniui, banko nuomone, neturi pagrindo: teismo sprendimas neturės jokios įtakos nei banko teisėms, nei pareigoms (II t., b. l. 9).

9Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė.

10Ieškovė B. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2000 m. ji dirbo AB Vilniaus banke kasininke. 2000 m. prieš birželio 1 d. Š. atvažiavo pas ją į ( - ) ir prašė, kad jai paskolintų pinigų, nors ji žinojo, kad ji pinigų neturi, ji buvo kažkokioje bėdoje, ji važinėjo pas ją į darbą, skambino jai. Jai reikėjo 60 tūkstančių litų ir prašė jos paskolinti mėnesio laikui. Ji ilgai prašė ir ji sutiko. Ji paėmė iš banko ir jai paskolino 60 tūkstančių litų, buvo 2000 m. gegužės 30 ar 31 d. penktadienis, apie 16 val. Š. atėjo prie kasos ir paėmė tuos pinigus 60 tūkstančių litų. Jie sakė, kad skolinasi mėnesiui, todėl ji paskolino be jokio raštelio. Po mėnesio jie skolos negrąžino. Kai ji nuvažiavo pas juos į Purvėnus, Š. jai pasakė, kad pinigų neturi, bet atiduos pinigus, Š. pasirašė raštelį 57336,00 Lt sumai, tai buvo 2000 m. liepos mėnesį, parašė, kad grąžins iki rugsėjo 1 d. Rugsėjo 1 d. ji pinigų negrąžino, pasakė, kad pinigų neturi, tada jai prasidėjo tardymai. Iki to laiko ji grąžino 6620,00 Lt. iki rugsėjo 1 d. ( - ) baudžiamoji byla buvo nutraukta, o jai buvo teismas ir ji atliko bausmę. Kai prasidėjo byla, Š. išsigando, viską išpardavinėjo ir namą, ir butą, išėjo iš darbo savo noru. Ji yra kalta, kad skolino ( - ), bet Š. turi grąžinti tuos likusius pinigus. Ji ir raštelį parašė, pripažino, kad dalį skolos 6620 Lt. grąžino. Prašė teismo jos ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų 57336 Lt. Ji tiek sąžiningai jai paskolino pinigus, o ji jai pinigų negrąžina. Tegu ji ne jai tuos pinigus moka, o Vilniaus bankui, bankas sutinka, kad ji mokėtų. Jie abu pasinaudojo tais pinigais. Prašė teismo priteisti skolą iš atsakovų solidariai.

11Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.

12A. M. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš tai kažkada ji buvo pasiskolinusi iš jos pinigų, bet viską yra grąžinusi. Tą raštelį ji parašė liepos mėnesį, dėl to, kad atvažiavo pas ją, paprašė, kad ji pasirašytų tokį lapelį, kad jai palengvinti padėtį, nes tuo metu jau jai buvo iškelta byla. Ji atvažiavo pas ją į namus, ji tada buvo atostogose. M. paprašė, kad pasirašytų tokį lapelį, tokiai sumai. M. jai jokių pinigų nedavė. Vyras net nežinojo, kad ji rašo tą raštelį. Ji tuo metu dirbo kitame banke kasininke, o ji atvažiavo paprašė ir jai dėl to padėjo. Ji galvojo, kad taip jai pagelbės, kad jai bus lengvinanti aplinkybė. Iš jos buvo pasiskolinusi, nes pirko valiutą, buvo toks atvejis. Ji buvo iš jos pasiskolinusi 6620 Lt., tai buvo anksčiau, datos nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Pinigų reikėjo, kad pirkti valiutą. Ji taip pat ieškovei kažkada buvo paskolinusi, bet nedidelę sumą, gal tūkstantį, gal du tūkstančius. Skolino savo pinigus, ne banko. Ji butą pardavė dėl to, kad buvo paėmusi kreditą namui iš Vilniaus banko, o vyras neturėjo darbo. Ji tada susirgo ir nebeturėjo iš kur mokėti kreditą. Butas buvo parduotas 2001 m. Nieko neįsigijo pardavę butą. Butą pardavė ir padengė dalį paskolos.

13 (S)

14A. S. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo paskola, tai jis eidavo į banką mokėti tą paskolą kas mėnesį. Jis jokių pinigų iš ieškovės negavo ir nieko jis nenešė. Apie žmoną jis nieko nežino, ar ji skolinosi ar ne, jis nežino ką jos ten darydavo. Jis nežino, ar buvo žmona pasiskolinusi 60 tūkstančių. Apie skolos raštelį, kažką sakė po kurio laiko, bet jis nieko nežino. Paskolą jis mokėjo namui. Tą namą jie pardavė ir butą irgi. Padengus paskolą pinigų neliko. Jie nuomojasi namą iš uošvienės, tai yra uošvienės namas. Tas namas uošvienės nuo 2003 m. Negali tiksliai atsakyti, ar ieškovė reikalavo iš žmonos atiduoti skolą, jis retai būna namuose. Jis kažką ieškovei yra nešęs, bet ką jis negali pasakyti, tai tikrai ne pinigai.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. pasiskolino iš B. M. 57336,00 Lt, kuriuos pasižadėjo grąžinti iki 2000-09-01 (I t., b. l. 10; baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 65).

17Tai, kad atsakovė M. Š. pasiskolino pinigus patvirtina ir prejudiciniai faktai, o būtent 2002 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad „B. M. ...>, iššvaistė svetimą – AB „Vilniaus bankas“ turtą – 60000 litų, perduodama juos M. Š....>“ (I t., b. l. 5; baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, II t., b. l. 39).

18A. M. Š. savo 2009-05-05 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad M. Š. ir S. Š. nežinojo, kad B. M. skolina ne jai, o bankui priklausančius pinigus ir neįkalbinėjo jos paimti bankui priklausančius pinigus. Tikrai nežinojo ir nesuprato, jog B. M. skolina ne savo, o svetimus pinigus, todėl, mano, jog ieškovė B. M., pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo neturi reikalavimo teisės, o nusikaltimu įgyti pinigai negali būti paskolos sutarties objektu (I t., b. l. 19).

19Prie šios civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančiame 2000 m. liepos 5 d. kratos protokole nurodyta, kad pas B. M., ( - ) Mažeikių r., be kitų daiktų, atrasta ir paimta Š. M. parašytas skolos raštelis dėl 57336,00 Lt pasiskolinimo (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 61).

202002 m. rugpjūčio 8 d. poėmio protokole nurodyta, kad M. Š. atidavė lapelį, kuriuo patvirtinama, kad B. M. M. Š. grąžino 4120,00 Lt ir 2500,00 Lt skolą (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 71; 72).

212002-08-08 M. Š. savo prašyme prašė grąžinti iš jos 2002-08-08 poėmio metu paimtą skolos lapelį, nes nurodė, kad jis jai bus reikalingas grąžinant skolą B. M. (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 74).

222000 m. birželio 27 d. AB Vilniaus banko Mažeikių filialo vertybių revizijos akte nurodyta, kad atlikus vertybių, esančių apyvartinėje kasoje, rezerviniuose fonduose reviziją 2000 m. birželio 28 d. būklei trūkumų bei pažeidimų nerasta (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 35).

232000 m. birželio 30 d. AB Vilniaus banko Mažeikių filialo vertybių revizijos akte nurodyta, kad atlikus vertybių, esančių apyvartinėje kasoje, rezerviniuose fonduose reviziją 2000 m. liepos 1 d. būklei rastas trūkumas pas kasininkę B. M. 66640,00 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 53).

242000-07-01 AB Vilniaus banko Mažeikių filialo pareiškime nurodyta, kad perskaičiuojant B. M. suformuotus 7 pakelius po 100,00 Lt kupiūromis pastebėta, kad šiuose pakeliuose įdėta 20 kupiūrų po 100,00 Lt, t. y. 2000,00 Lt, ir 680 kupiūrų po 2,00 Lt, t.y. 1360,00 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 12).

25AB Lietuvos žemės ūkio banko 2000-05-26 įsakyme nurodyta, kad grynųjų pinigų ir vertybių ekspertei M. Š. suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2000 m. birželio 5 d. iki liepos 3 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 107).

262000-07-12 žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo duomenimis M. Š. nuosavybės teisė į butą, esantį M. D. g. 42-3, Mažeikiuose, buvo įregistruota nuo 1992-07-20; į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius ( - ) Mažeikių r., nuo 1999-06-16 (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 114; 115-117).

272000 m. liepos 13 d. nutarimu buvo areštuotas M. Š. priklausantis turtas, esantis ( - ) Mažeikių r. ir M. D. g. 42-3, Mažeikiai (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 118).

28Nekilnojamojo turto kadastro centrinio duomenų banko 2002-07-18 duomenimis M. Š. įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 121).

29A. M. Š. ir S. Š. butą, esantį M. D. g. 42-3, Mažeikiai, pardavė 2000-11-17 (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 124).

30A. M. Š. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) Mažeikių r., pardavė 2001-05-01 (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 127).

312002 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu M. Š. parodė, kad 2000 metų birželio mėnesį jai buvo reikalingi pinigai 63000,00 Lt. Ji neturėjo iš ko pasiskolinti tokios didelės sumos, todėl kreipėsi dėl paskolos į B. M., kuri tuo metu dirbo AB „Vilniaus banke“, kasininke. Pirmą kartą dėl paskolos ji jai paskambino į darbą 2000 metų birželio mėnesio viduryje, pasakė, kad reikia susitikti, jos susitarė susitikti prie „Vilniaus banko“ pastato. Ji jai pasakė, kad jai labai reikia 63000,00 Lt, ar ji galėtų paskolinti. Maždaug po savaitės nuo pirmo pokalbio apie paskolą, ji jai paskambino į darbą ir paklausė ar ji gali, turėdama omenyje paskolinti pinigų, ji pasakė, kad taip, liepė ateiti į Vilniaus banką. Buvo maždaug pietų metas, kai ji atėjo į banką, priėjo prie langelio, už kurio sėdėjo B. M., kuri jai priėjus padavė pinigų kupiūras, kiek jų buvo ji neprisimena, po 100-200 litų. Parėjus namo suskaičiavo pinigus ir jų buvo tiek kiek ji ir norėjo pasiskolinti 63000,00 Lt. Kam jai tokia pinigų suma buvo reikalinga nesakė nei tada, kai skolinosi, nei apklausos metu (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 145).

322002 m. rugpjūčio 2 d. įtariamojo apklausos metu S. Š. parodė, kad apie tai, kad 2000 metų birželio mėn. pradžioje jo žmona M. Š. pasiskolino iš B. M. apie 60000,00 Lt, jis sužinojo tik tada, kai po kurio laiko B. M. atvažiavo reikalauti grąžinti skolą. Kur žmona padėjo pasiskolintus pinigus jis nežino, tikslios sumos taip pat nežino (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 151).

332000 m. liepos 5 d. įtariamojo apklausos metu B. M. parodė, kad 2000 m. birželio mėnesio pradžioje į namus atvažiavusi M. Š. paprašė jos paskolinti 60000,00 Lt. Sekančią dieną apie pietus pas ją į darbą atėjo M. Š. ir ji jai davė 60000,00 Lt. 2000 m. birželio 30 d. ryte, jai atėjus į darbą, buvo pasakyta, kad bus daroma revizija, tai ji norėdama nuslėpti trūkumą, paėmė ir sudarė pundelius po 100,00 Lt, juos suformuodama taip, kad 7 pundeliuose iš abiejų šonų būtų 100,00 Lt banknotai, o viduje po 2,00 Lt, nes jų spalva panaši (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, I t., b. l. 197-198).

34Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. M. parodė, kad Š. prašė paskolinti 60000,00 Lt. Jai reikėjo išeiti atostogų ir perduoti kasą. Turėjo trūkumą, todėl reikėjo įnešti pinigus, kad trūkumų nerastų. „Lėles“ atnešė pakeisti Š., apie 3-4 val. „Lėlės“ po 2,00 Lt, o ant viršaus ir apačioje po 100,00 Lt kupiūros. Buvo šešios „lėlės“ (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, II t., b. l. 32).

35Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje liudytoja M. Š. parodė, kad ji prašė M., kad paskolintų pinigų. Tas buvo 2000 m. birželio mėnesį. Jai reikėjo 63000,00 Lt. Ji pati pasiėmė pinigus, atėjo į banką prie langelio ir M. davė jai 63000,00 Lt. Jai reikėjo pinigų grąžinti skolą kitam žmogui. Jos vyras nežinojo, kad ji skolinosi. Grąžino 6000,00 Lt. 51000,00 Lt kažkur turi grąžinti. Gal apie 50000,00 Lt su viršum. (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, II t., b. l. 35).

36Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje liudytojas S. Š. parodė, kad nenešė ( - ) jokių „lėlių“, pinigų nėjo pasiimti. Nežinojo, kad žmona skolinosi pinigus. Sužinojo tada, kai atėjo M. lapelio prašyti, kad žmona parašytų. Jis nežinojo kam žmona skolinga. Nieko nesakė, nieko nepirko ji. Nežino kur padėjo pinigus (baudžiamoji byla Nr. 1-252-04/2002, II t., b. l. 36).

37Dėl sandorio sudarymo

38Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (LR CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių LR CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (LR CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė.

39Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad šalis siejo sutartiniai santykiai apskritai, to fakto iš pradžių neneigė ir atsakovė. Tai pradėjo neigti tik teismo posėdžio metu, taip galimai siekdama išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovai neigia buvus būtent paskolos teisinius santykius. Dėl to, konstatuojant sutartinių santykių egzistavimo faktą, būtina nustatyti jų pobūdį, t. y. tikrąjį sutarties turinį.

40Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovės įrodinėjamas sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma sandorio sudarymo metu (LR CK 1.73 straipsnis 1 dalis 1 punktas; LR CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės sandorio formos reikalavimas buvo numatytas ir sandorio metu galiojusio 1964 LR CK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Rašytiniame dokumente sutarties šalys būtų įvardijusios sutarties dalyką, nustačiusios tarpusavio teises, pareigas ir kitas sąlygas. Tokio dokumento šalys nesudarė, todėl galioja draudimas remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant tokio sandorio sudarymo faktą (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis; 1964 m. LR CK 293 straipsnio 2 dalis). Tačiau asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (LR CK 1.64 straipsnis). Dėl to tokiu atveju, kada iš šalių elgesio matyti, kad tarp jų apskritai yra sutartiniai santykiai, tačiau jie įstatymo nustatyta tvarka neįforminti (ginčo atveju – nesudaryta rašytinė sutartis ar ji sudaryta vėliau), o įstatyme įsakmiai nenurodyta, kad toks rašytine forma nesudarytas sandoris yra negaliojantis, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, nes atsisakymas tai nustatinėti reikštų atsisakymą nagrinėti ginčą neįstatyminiu pagrindu. LR CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė B. M. 2000 m. birželio mėnesį perdavė atsakovei M. Š. 60000,00 Lt. Ir tik vėliau, t. y. tų pačių metų liepos mėnesį atsakovė M. Š. pasirašė skolos raštelį dėl 57336,00 Lt – kas atitinka rašytinės formos reikalavimus (LR CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės bei tai, kad atsakovė M. Š. grąžino dalį skolos, t. y. 6620,00 Lt, rodo atsakovės valią sudaryti sandorį, kurį jį vėliau patvirtino surašydama skolos raštelį dėl likusios skolos.

41Pažymėtina, kad tai, jog ieškovė B. M. paskolino iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų – AB SEB banko (paskolos sudarymo metu AB Vilniaus bankas) – pasisavintus pinigus, nedaro sandorio negaliojančiu. 2002 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią, nustatyta, kad ieškovė B. M. iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą. Pažymėtina, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Taigi, ieškovė pinigus paskolino – tokiu būdu perleido atsakovei M. Š., pinigai nebuvo išimti iš apyvartos, ir jų apyvarta nebuvo ribota, todėl jie galėjo ir gali būti paskolos objektu. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo tam tikrų būdu įgijęs turtą jį paskolinęs trečiam asmeniui, nebeturėtų teisės reikalauti grąžinti paskolintą turtą, tokiu būdu trečiojo asmens padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų.

42Dėl sutuoktinių bendrų prievolių

43Ieškovė atsakovais patraukė sutuoktinius, kaip solidarius skolininkus, bei prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovų M. Š. ir S. Š.. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

44Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (LR CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be LR CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos LR CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal LR CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

46Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – LR SŠK) 21 straipsnyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Pagal LR SŠK 25 straipsnio nuostatas pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais.

47Ieškovei pareiškus reikalavimą abiem sutuoktiniams, būtina nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis LR CK 3.109 straipsniu. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės B. M. ir atsakovės M. Š. paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovė, siekdama, kad atsakovės M. Š. prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LR CPK 178 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (nėra jokių duomenų apie atsakovų įgytą turtą, dovanojimo sandorius, nepagrįstai dideles išlaidas ir pan.), teismas mano, kad pagal paskolos sutartį gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. A. M. Š. prisiimant prievoles savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, ir neinformuojant apie tai sutuoktinio, nėra teisinio pagrindo priskirti tokių prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto.

48Dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje

49Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmąja instancija, į bylą būtina įtraukti AB SEB banką trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje (I t., b. l. 141), todėl teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi įtraukė į bylą AB SEB banką trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Visgi, kaip minėta anksčiau, tretysis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad teismo sprendimas neturės jokios įtakos nei banko teisėms, nei pareigoms (II t., b. l. 9).

50Svarbu pažymėti, kad ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. LR CPK 46 ir 47 straipsniuose tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to LR CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai.

51Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Vis dėl to, LR CPK 47 straipsnyje įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai, pavyzdžiui, atsakovas, kurio pusėje buvo trečiasis asmuo, pralaimėjęs bylą, gali nukreipti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų LR CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Antai LR CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į LR CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus.

52Šios bylos kontekste konstatuotina, kad teismo sprendimas turės įtakos AB SEB banko teisėms, kadangi gali palengvinti ieškovės prievolių vykdymą bankui. Trečiajam asmeniui AB SEB bankui nepareiškus savarankiško ieškinio dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovė su atsakovais jau bylinėjasi, teismas negali tenkindamas ieškinį (visiškai ar iš dalies) priteisti pinigus trečiajam asmeniui, kuris šito neprašo.

53Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką yra ne kartą pasisakęs, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

54Byloje esanti visuma įrodymų leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė M. Š. pasiskolino iš ieškovės B. M. 57336,00 Lt. Atsakovės veiksmai pradėjus ieškovės B. M. baudžiamąjį persekiojimą, pačiai atsakovei M. Š. tapus įtariamąja (M. Š. apklausta įtariamąja 2002 m. liepos 29 d.) – buto bei namo pardavimas, kito šeimos turto neįgijimas, rodo atsakovės siekį išvengti prievolės bei apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą. A. M. Š. prievolės, paskolos neigimas, šiuo atveju vertintinas kaip galimas būdas išvengti civilinės atsakomybės ir iš to kylančios pasekmės – skolos atlyginimo.

55Ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (I t., b. l. 14), todėl bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš atsakovės, kurias sudaro 1521,00 Lt žyminis mokestis (50716,00 Lt x 3 % = 1521,48 Lt), 640,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I t., b. l. 32), bei 105,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (51,24 Lt + 5,25 Lt + 48,56 Lt = 105,05 Lt), viso: 2266,05 Lt.

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96, 99, 259, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

57Ieškinį patenkinti iš dalies.

58Priteisti iš atsakovės M. Š. (a. k. ( - ) gyv. ( - ) ieškovei B. M. (a. k. ( - ) gyv. ( - ) 24-29, Mažeikiuose):

59- 50716,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių septynis šimtus šešiolika litų 00 ct) skolos;

60- penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50716,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61Išieškoti iš atsakovės M. Š.:

62- 1521,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną litą 00 ct) žyminio mokesčio;

63- 640,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

64- 105,05 Lt (vieną šimtą penkis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660; valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, įmokos kodas – 5630).

65Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

66Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Mindaugui... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovė B. M., a. k. ( - ) gyv. 6. A. M. Š. 2009-05-05 atsiliepime į... 7. A. M. Š. ir 8. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad... 9. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė.... 10. Ieškovė B. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2000 m.... 11. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.... 12. A. M. Š. teismo posėdyje... 13. (S)... 14. A. S. Š. teismo posėdyje... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 17. Tai, kad atsakovė 18. A. M. Š. savo 2009-05-05... 19. Prie šios civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančiame 2000... 20. 2002 m. rugpjūčio 8 d. poėmio protokole nurodyta, 21. 2002-08-08 M.... 22. 2000 m. birželio 27 d. AB Vilniaus banko Mažeikių filialo vertybių... 23. 2000 m. birželio 30 d. AB Vilniaus banko Mažeikių filialo vertybių... 24. 2000-07-01 AB Vilniaus banko Mažeikių filialo pareiškime nurodyta, kad... 25. AB Lietuvos žemės ūkio banko 2000-05-26 įsakyme nurodyta, kad grynųjų... 26. 2000-07-12 žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės... 27. 2000 m. liepos 13 d. nutarimu buvo areštuotas 28. Nekilnojamojo turto kadastro centrinio duomenų banko 2002-07-18 29. A. M. Š. ir 30. A. M. Š. nekilnojamąjį turtą,... 31. 2002 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos 32. 2002 m. rugpjūčio 2 d. įtariamojo apklausos metu 33. 2000 m. liepos 5 d. įtariamojo apklausos metu B. M.... 34. Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje... 35. Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje... 36. Baudžiamosios bylos Nr. 1-252-04/2002 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje... 37. Dėl sandorio sudarymo... 38. Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių... 39. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad šalis siejo sutartiniai santykiai... 40. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovės įrodinėjamas... 41. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovė B. M. paskolino iš... 42. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių... 43. Ieškovė atsakovais patraukė sutuoktinius, kaip solidarius skolininkus, bei... 44. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių)... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad... 46. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir... 47. Ieškovei pareiškus reikalavimą abiem sutuoktiniams, būtina nustatyti, ar... 48. Dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje... 49. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodė, kad... 50. Svarbu pažymėti, kad ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis... 51. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 52. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad teismo sprendimas turės įtakos AB... 53. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką yra ne kartą... 54. Byloje esanti visuma įrodymų leidžia pagrįstai teigti, kad 55. Ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų... 56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92,... 57. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 58. Priteisti iš 59. - 50716,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių septynis šimtus šešiolika litų... 60. - penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50716,00... 61. Išieškoti iš 62. - 1521,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną litą 00 ct)... 63. - 640,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) valstybės... 64. - 105,05 Lt (vieną šimtą penkis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su... 65. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 66. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...