Byla 2A-261-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo

2Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui V. Z. ir jo atstovui advokatui Daliui Boreikai, atsakovų S. P. ir V. P. atstovams Jūratei Knclerienei ir advokatei Irinai Kizinai viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams S. P., V. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bei restitucijos taikymo.

3Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. Z. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44, dėl žemės namų valdai skyrimo, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr. 702-89, dalyje kurioje buvo nustatyta, kad S. P. ( - ) kaime, M. seniūnijoje, namų valdos žemės sklypas yra 49,44 m2 bei leista parduoti žemės sklypą S. P., taip pat prašė pripažinti 1998-04-15 49,44 kv. m. valstybinės žemės ( - ) kaime pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 89/98-0026 su S. P., negaliojančia ir prašė taikyti restituciją natūra.

5Nurodė, kad ieškovas 1991-10-11 jis kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusiojo savininko, jo senelio P. Z., nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Sprendimas dėl teisių atkūrimo buvo priimtas tik 2003-12-19. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-06-09 jis gavo pranešimą, kad dalis jo paveldimos žemės yra valstybės išperkama (suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, namų valdom). Tai buvo padaryta M. apylinkės Tarybos sprendimais laikotarpiu nuo 1991-04-19 iki 1991-12-18. Tarp asmenų, gavusių žemę buvo ir atsakovas S. P., gavęs 3 ha žemės. Ieškovas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus gavo 2004-09-09 pranešimą Nr. S-1268, kad 52,35 arai jam natūra negrąžintos žemės, buvo M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimu Nr. 44 skirti S. P. namų valdai. Nurodė, kad M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimas Nr. 44 apskritai niekada nebuvo priimtas, nes Širvintų rajono M. apylinkės Tarybos ir viršaičio archyviniame fonde duomenų apie šį sprendimą nėra. Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymu Nr. 702-89 1998-04-15 su S. P. buvo sudaryta 49,44 kv. m. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Žemės sklypas parduotas namų valdai. Šią pirkimo - pardavimo sutartį ieškovas V. Z. ginčija.

6Nurodė, kad „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatymo 12 str. numatytas vienintelis atvejis, kai, savininkui ar kitam teisę į atkūrimą turinčiam asmeniui pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, yra galima tokio prašymo netenkinti – kai tokia žemė yra valstybės išperkama, ir išperkama jau kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu. Tačiau atsakovui žemės sklypas apskritai niekada nebuvo skirtas, o tai reiškia, kad atsakovui žemės sklypą buvo leista pirkti nesant teisinio pagrindo. M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimas Nr. 44 negalėjo būti priimtas, o jei buvo priimtas, tai yra neteisėtas nes buvo priimtas jau po ieškovo 1991-10-11 prašymo, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Tai reiškia, kad S. P. 1992-07-30 sprendimu Nr. 44 skirtos žemės negalima traktuoti kaip skirtos iš valstybinės laisvos žemės fondo. Be to, M. apylinkės Tarybos 1991-05-16 sprendimu S. P. jau buvo suteikta 3 hektarai žemės, nors pagal LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimo „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 1 p., vienai šeimai galėjo būti suteikta iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų. Kadangi M. apylinkės Tarybos 1991-05-16 sprendimu S. P. buvo suteikta 3 hektarai žemės, todėl daugiau žemės ūkio naudmenų žemės S. P. šeimai negalėjo būti skirta. 1998-03-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 702-89 ir jo pagrindu sudaryta ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėti, nes 1998-04-05 atsakovui parduotas žemės sklypas buvo neprivatizuojamoje zonoje. Šią aplinkybę patvirtina M. apylinkės Tarybos 1992-04-16 sprendimas Nr. 31, kuriuo buvo nuspręsta neskirti žemės S. P., nes žemė yra neprivatizuojamoje zonoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymas Nr. 702-89, kuriuo buvo leista parduoti žemės sklypą S. P., 1998-04-15 sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P 89/98-0026 prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes ieškovui kreipiantis dėl žemės grąžinimo, 4944 kv. metrų žemės sklypas nebuvo niekam skirtas naudotis. Valstybės institucijos, privalėjusios per tris mėnesius nuo prašymo padavimo priimti sprendimą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau to nepadarė.

7Kadangi ieškovas apie pažeistas savo teises sužinojo iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-12-09 pranešimo Nr. S-1268, kuriame buvo nurodoma, jog 1992-07-30 sprendimu Nr. 44 M. apylinkės Taryba skyrė S. P. 52,35 aro žemės namų valdai, o 1998-04-15 su S. P. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis dėl 49,44 kv. metrų žemės sklypo ( - ), ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutarčiai ginčyti.

8Atsakovai S. P. ir V. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1992-07-30 M. apylinkės tarybos sprendimo Nr. 44 dėl žemės paskyrimo nebuvimas VĮ Registrų centro archyve neleidžia daryti išvados, kad šis sprendimas nebuvo priimtas, nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui registruojant sandorį registre, o taip pat, kad sandorio sudarymui nebuvo teisinio pagrindo. 2007-11-28 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas registravimo pagrindas: „1998-04-15 Valstybinės žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartis“. 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimo Nr. 44 išrašas atsakovams buvo įteiktas, tai rodo, kad toks sprendimas buvo priimtas, jo priėmimas sukėlė pasekmes: VAVA įsakymo Nr. 702-89 priėmimą bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Dar 1980-04-30 ( - ) kolūkio visuotinio narių susirinkime nuspręsta išskirti kolūkiečiui P. S. neterminuotam naudojimui žemės sklypą 0,15 ha ploto ( - ) gyvenvietėje individualaus gyvenamo namo statybai, o 1980-06-09 M. apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 28 ir patvirtino ( - ) kolūkio visuotinio susirinkimo nutarimą dėl žemės sklypo išsikyrimo individualaus gyvenamojo namo statybai P. S. 1980-09-16 šio žemės sklypo suteikimas patvirtintas notariškai. 1983-10-13 architektas patvirtino sklypo ir pastatų planą. 1982 m. suteiktame žemės plote atsakovai pasistatė gyvenamąjį namą, vėliau - du garažus, o 1982-04-14 ( - ) kolūkio visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta parduoti S. P. ūkinį pastatą 1976 metų statybos, kuris yra prie jų namų ir tuo pagrindu 1982-04-22 buvo sudaryta ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis. 1991-05-16 M. apylinkės taryba sprendimu Nr. 16 nusprendė skirti S. P. 3 ha ploto žemės sklypą asmeniniam ūkiui. Pagal tuo metu galiojančią tvarką ne žemės ūkio naudmenos, esančios tarp asmeninio ūkio žemės sklypų, žemės naudotojams buvo parduodamos pagal žemėtvarkos projektą. T. V. kadastrinėje vietovėje žemėtvarkos projekto sudarymas užsitiesė iki 2005 m. M. apylinkės Taryba priiminėjo sprendimus skirti žmonėms žemės namų valdai, jeigu buvo pastatai, kad žmonės galėtų išsipirkti nors namų valdą ir ją teisiškai įregistruoti. Kadangi tuo metu S. P. pastatai užėmė 0,19 ha žemės, jam buvo skirta 0,30 ha ploto žemės ūkio naudmenos, todėl kitoje vietoje vėliau S. P. buvo skirta asmeninio ūkio žemės jau ne 3 ha, o 2,70 ha, nes jau paskirti 30 arų buvo įskaityti į asmeninio ūkio žemės plotą. 2,70 ha žemės sklypą S. P. nupirko iš valstybės 2006-09-19. 1992-07-22 Širvintų rajono privatizavimo komisija remdamasi 1992-04-24 aukciono rezultatais pardavė jiems prie jų namų esantį klėtį, kas suteikė jiems teisę išpirkti žemę po šiuo pastatu. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, pateikiant prie ieškinio 1992-04-16 M. apylinkės tarybos sprendimą Nr. 31, kuriuo buvo nuspręsta neskirti žemės S. P., nes žemė yra neprivatizuojamoje zonoje, nurodydamas, kad šis sprendimas buvo dėl ginčijamo žemės sklypo, bet šis sprendimas buvo priimtas visiškai dėl kito žemės sklypo: dėl atsakovės V. P., motinai O. S. priklausančios žemės. O. S. prašė jai sugrąžinti 12,07 ha žemės sklypą Molėtų rajone ir parkelti iš Molėtų rajono į Smailių kaimą (( - ). 1992-03-10 matuojant O. S. žemę, paaiškėjo, kad tame lauke liko keli hektarai žemės, todėl atsakovai norėjo išsinuomoti šią žemę, tačiau M. apylinkės taryba nusprendė neskirti S. P. to sklypo nuomai, nes jis jau buvo paskirtas kaip asmeninio ūkio žeme kitam asmeniui (R. R.). Atsakovai nurodė, kad Įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnyje nurodyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 str. numatytus išpirkimo būdus, jeigu ji suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje (12 str. 1 dalies 3 punktas). Žemės sklypai, užimti privačių namų valdų, suteikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pagal šias nuostatas priskiriami prie valstybės išperkamos žemės. 1980 m. žemės sklypo paskyrimas S. P. individualaus gyvenamo namo statybai yra teisėtas, paskirtas nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Žemės sklypas, skirtas namų valdai, taip pat perleistas teisėtai, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl teisinio pagrindo naikinti sandorius. Be to ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas nuo 1991 m. gyvena ( - ) kaime ir žinojo, kad atsakovai nuosavybės teise turi gyvenamąją namą ir pastatus, o todėl turi ir teisę išpirkti iš valstybės žemę prie pastatų. 1990-11-20 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal V. Z. ieškinį atsakovams S. ir V. P. dėl turto grąžinimo nutartyje konstatavo: „bylos duomenimis ginčo pastatas stovi žemės sklype, priklausančiame atsakovui“. Iš pateiktų dokumentų kopijų matosi, kad V. Z. buvo pakankamai apdairus savo teisių atžvilgiu ir dar 1994 m., kai buvo pastatyti jų ir jo žemės riboženkliai, negalėjo nežinoti apie tai, kad žemė prie pastatų priklauso atsakovams. Ginčijamas M. apylinkės tarybos sprendimas buvo priimtas 1992-07-30 pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK normas, pagal kurį senaties terminas buvo 3 metai. Taigi ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki 2001-07-01 t.y., iki 2001 m. LR CK įsigaliojimo, todėl šio kodekso normos šiuo atveju netaikomos.

9Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog aplinkybė, kad 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimo Nr. 44 dėl žemės namų valdai skyrimo nėra Vilniaus apskrities archyvo Ukmergės filiale, neįrodo ginčo sprendimo nebuvimo ar neteisėtumo. S. P. žemės sklypas namų valdai skirtas, o vėliau parduotas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir nustatyta tvarka. 1991 m. bei 1992 m. Širvintų rajono M. apylinkės T. V. kaimo gyventojams (tarp jų ir S. P.) sprendimais skyrė asmeninio ūkio žemės sklypus ir žemės sklypus namų valdoms. Pagal LR žemės reformos įstatymo 18 str. buvo nustatyta žemės suteikimo asmeniniam ūkiui tvarka ir žemę asmeniniam ūkiui iki 1994-07-01 turėjo teisę suteikti apylinkių tarybos. Aplinkybė, jog žemės reformą vykdžiusios institucijos neišsaugojo Tarybos sprendimo suteikti žemės sklypą, nėra pagrindas pripažinti jį neteisėtu. Ginčo namų valda priklauso atsakovams S. P. ir V. P., jie laikomi sąžiningais šios nuosavybės įgijėjais, kol neįrodyta priešingai. Širvintų rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, leidžiančių manyti, kad 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimas Nr. 44 yra suklastotas ar priimtas pažeidžiant galiojusius teisės aktus ir tuo metu galiojusią tvarką.

10Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1991-10-11 ieškovas kreipėsi į M. agrarinės reformos tarnybą Širvintų rajone su prašymu grąžinti P. Z. valdytą 86,66 ha žemę ( - ). Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus iniciatyva buvo kalbėta su ( - ) kaimo gyventojais, kai kurie atsisakė asmeninio ūkio žemės, todėl ieškovui buvo galimybė natūra grąžinti 43,2922 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-12-08 sprendimu Nr. 89-9561 ieškovui atkūrė nuosavybės teises į 43,2922 ha žemės plotą ( - ) kaime, Širvintų rajone. Likusi žemės dalis pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta ( - ) kaimo gyventojų asmeniniais ūkiais ir namų valdomis. M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimu Nr.44 S. P. buvo skirtas 52,35 arų žemės sklypas namų valdai. Šio sprendimo išrašas nekelia atsakovei jokių abejonių. 1992-07-22 komisija, apžiūrėjusi S. P. namų valdą, pasiūlė ją parduoti pagal naudojamos namų valdos žemės sklypo schemą, t. y., 38,62 arus. 1997 m. namų valdos žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatyta, kad S. P. namų valdos žemės sklypo plotas yra ne 38,62 arai, o 49,44 arai, todėl papildomai buvo parduoti 10,82 arai namų valdos žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998-03-10 įsakymu Nr. 702-89 „Dėl namų valdų žemės sklypų Širvintų rajone pardavimo 3 namų valdų savininkams (bendrasavininkams)“ 2 p. nustatė, kad S. P. ( - ) kaime, M. seniūnijoje namų valda po geodezinių matavimų yra 49,44 kv.m. S. P. šį namų valdos žemės sklypą įsigijo pagal 1998-04-15 valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P 89/ 98-0026. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) apylinkės tarybos sprendimu šeimai. Vadovaujantis Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308, 1 punktu, asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos, ganyklos) ir kita žemė (pastatų, kiemo, želdinių užimta žemė ir kitos ne žemės ūkio naudmenos). Pagal LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-06-18 įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3 p., žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), bei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359, 12 str. 2 p., namų valdų (sodybų) žemės sklypai yra valstybės išperkami ir, žemė pagal šių įstatymų 2 str. iš nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šių įstatymų 16 str. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, S. P. namų valdos žemės sklypas buvo skirtas, parduotas teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

11Ieškovui nuo 1991-10-11, kai buvo rašomas prašymas atkurti nuosavybės teises, jau buvo žinoma, kad visa žemė natūra nebus grąžinama. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 1999-06-09 raštu Nr. 319 informavo ieškovą apie dalies paveldimos žemės negrąžinimą, kuri suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, namų valdoms. Ieškovas 2004-03-19 prašyme Žemės ūkio ministerijai rašė, kad Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pardavė S. P., bei kitiems piliečiams namų valdas neteisėtai. Prie šio prašymo pridėjo net S. P. namų valdos žemės sklypo planą. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovui buvo žinoma apie S. P. namų valdos žemės pardavimą, todėl atsakovo nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, dėl 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties panaikinimo.

12Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. Z. atsakovams S. P. ir V. P. 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir 125 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Panaikino 2008-02-04 teismo nutartimi pritaikytas laiknąsias apsaugos priemones - atsakovui S. P. žemės sklypo unikalus ( - ). Konstatavo, kad atsakovui S. P. žemė suteikta asmeniniam ūkiui buvo teisėtai, ir nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ir šio termino neprašė atnaujinti.

13Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimus, nepilnai ištyrė įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą ir sklypų asmeniniam ūkiui skyrimą reglamentavusias teisės normas, nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypų asmeniniam ūkiui santykių specifiką, iškraipė susiklosčiusius civilinius ir administracinius santykius, pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

14Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki ieškovo prašymo pateikimo datos laikytina teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir tik tada tokių asmenų teisės turi būti ginamos prieš pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teises.

15Ieškovas dar 1991-10-11 kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo tarpu M. apylinkės Tarybos sprendimas Nr. 44 skirti S. P. namų valdai sklypą, buvo priimtas tik 1992-07-30, t.y., daug vėliau po V. Z. kreipimosi, todėl darytina išvada, kad S. P. žemės sklypas buvo skirtas ne iš valstybinio laisvos žemės fondo, o pažeidžiant buvusio savininko teises.

16Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pavieniais įrodymais bei aplinkybėmis ir atsakovų sąžiningumą konstatavo nesant jokių įrodymų, remiantis tik suinteresuotų bylos baigtimi atsakovų V. ir S. P., bei M. S. paaiškinimais.

17Teismas sprendime nepagrįstai motyvuoja žemės sklypo namų valdai skyrimo teisėtumą remiantis tuo, kad atsakovui skirta 3 ha žemės dar iki to laiko, kol apeliantas kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę.

18Teismo sprendime nėra pateikta jokia teisės aktų analizė, apsiribojama paviršutinišku atsakovų atsiliepimuose pateiktų subjektyvių samprotavimų citavimu ir teisės aktu ištraukų perrašinėjimu.

19Nurodo, kad pagal galiojusią tvarką ne žemės ūkio naudmenos, esančios tarp asmeninio ūkio žemės sklypų, žemės naudotojams galėjo būti parduodamos tik pagal žemėtvarkos projektus. LR Žemės reformos įstatymo 4 str. l d. nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. ( - ) kadastrinėje vietovėje žemėtvarkos projektas nebuvo sudarytas iki 2005 metų, o negrąžintinos žemės projektas, iš viso nebuvo sudarytas ir niekada nebuvo pateiktas susipažinimui ieškovui.

20Teismas neįsigilino į bylos aplinkybės ir neišsiaiškino, ar buvo parengtas Širvintų rajono ( - ) kadastrinės vietovės preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas, be kurio buvo apskritai draudžiama net laikinai perduoti naudotis sklypais fiziniams ir juridiniams asmenims (jų pageidavimu), įskaitant ir namų valdos sklypo perdavimą naudotis atsakovui S. P..

21Teismas nepasisakė dėl Širvintų rajono žemėtvarkos atitinkamų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir sprendimų dėl 4944 kv.m. dydžio sklypo formavimo, kuris viršijo įstatymais nustatytą maksimalią 3 ha ribą, todėl teismas nepilnai ištyrė visas svarbias aplinkybes.

22Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas S. P. dar 1980-1982 m. šioje žemėje pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, todėl įgijo teisę išpirkti žemę po šiais pastatais. Namų valdai naudojamas žemės sklypas teisiškai nėra laisvos žemės plotas, todėl jis negali būti grąžinamas piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo 5 str. 2 d. l p. normos prasme“.

23Apelianto nuomone, žemės sklypas, buvęs atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir S. P. pirkimo - pardavimo sutarties dalyku, buvo nepagrįstai priskirtas valstybiniam laisvos žemės fondui, dėl ko buvo neteisėtai priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymas Nr. 702-89 dėl žemės sklypo pardavimo S. P., ko pasekoje sudaryta niekinė valstybinės žemės 1998-04-15 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P 89/98-0026.

24Minėti sprendimas, įsakymas bei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įst. 12 str., Žemės reformos įst. 10,15 str., LR Vyriausybės 1991-11-15 nutarimo Nr. 470 2.1 p., LR įst. „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1991-11-15 nutarimu Nr. 470, 3.1 p.), nes V. Z. kreipiantis dėl žemės grąžinimo, 4 944 kv. metrų žemės sklypas nebuvo niekam skirtas naudotis (buvo tik 1500 kv.m. sklypas 1980-04-30 d. kolūkiečių susirinkimo sprendimu suteiktas naudotis kolūkio pirmininkui S. P.), o valstybės institucijos, privalėjusios per tris mėnesius nuo prašymo padavimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, to nepadarė.

25Iš ( - ) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1980-04-30 protokolo Nr. 2 matyti, kad S. P. išskirta neterminuotam naudojimui 0.15 ha ploto žemės sklypas ( - ) gyvenvietės individualaus gyvenamojo namo statybai (t l, b.l. 66). Kolūkio pirmininkas S. P., svarstymo metu nenusišalino nuo šio klausimo nagrinėjimo ir dalyvavo kaip susirinkimo pirmininkas. 1980-09-16 0,15 ha sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartį sklypą suteikusios organizacijos - ( - ) kolūkio, iš vienos pusės, vardu ir statytojo, S. P., vardu, pasirašė tas pats asmuo – S. P..

26Pirmosios instancijos Teismas neobjektyviai ištyrė šias bylos aplinkybes, atmetė apelianto prašymus apklausti atsakovą S. P. apie aplinkybes, susijusias su 0,15 ha sklypo suteikimu jam kaip Kolūkio pirmininkui neterminuotam naudojimuisi.

27Teismas neištyrė ar teisėtai iš 0,15 ha sklypas atsakovui buvo padidintas daugiau negu 3 kartus iki 0,4944 ha dydžio, kurį S. P. įsigijo pagal 1998-04-15 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P.89/ 98-0026 ir įsiregistravo Nekilnojamojo turto registre.

28Pagal LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 2 p. kaime gyvenantys žemės ūkio darbuotojai pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu turėjo kreiptis į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą. Atsakovai nepateikė teismui tokio atsakovo raštiško prašymo, todėl daro išvadą, jog toks prašymas iš viso neegzistavo.

29Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo pripažinti atsakovo S. P. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, todėl byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai.

30Atsakovai nepateikė teismui V. žemės ūkio įmonės - ( - ) agrofirmos raštiško pasiūlymo, adresuoto M. apylinkės tarybai, dėl 52,35 arų žemės sklypo suteikimo asmeniniam S. P. ūkiui.

31Atsakovai klaidina teismą, pateikdami teismui 1992-07-22 komisijos aktą, kad komisija pasiūlė M. apylinkės tarybai parduoti pagal naudojamos namų valdos žemės sklypo schemą, t.y. 38,62 ha. Apelianto nuomone, teismas neįsigilino į 1992-07-20 komisijos sudarymo principus ir pagrindus bei niekam nežinomus šios komisijos veiklos tikslus. Pažymi, kad nei vienas iš komisijos narių (O. S., H. Š. ir H. P.) niekada nedirbo ( - ) agrofirmoje ir neturėjo jokių įgalinimų spręsti žemės sklypo skyrimo S. P. klausimo.

32M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimas Nr. 44 yra neteisėtas, nes juo, viršijant 3 hektarų ribą, atsakovui S. P. buvo skirta 30,13 kv. metrų žemės ūkio naudmenų (iš 49,44 kv.m. dydžio sklypo - po pastatais 19,31 kv. m., daržo – 14,80 kv.m., sodo – 15,33 kv.m.).

331992-04-16 M. apylinkės tarybos sprendimas Nr. 31, kuriuo ši institucija rekomendavo M. apylinkės agrarinės reformos tarnybai neskirti S. P. žemės, nes ji yra neprivatizuojamoje zonoje, turi esminę įrodomąją reikšmę šioje byloje, 1992-04-16 sprendime Nr. 31 yra aiškiai nurodyta priežastis, dėl kurios žemės sklypas negalėjo buvo skirtas atsakovui.

34Nurodo, kad konfliktas dėl atsakovams parduotos aukcione klėties ir kiti nesutarimai tarp šalių vyko nuo 1990 metų, todėl atsakovai žinojo apie ieškovo V. Z. prašymus atkurti nuosavybe natūra ( - ) kaime. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priimant ginčijamus administracinius aktus atsakovai žinojo apie pretendentą atkurti nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti.

35Teismas neužtikrino tinkamo ir teisingo proceso, teisės į sąžiningą ir nešališką teismą, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Iš atsakovų pateiktų dokumentų, t.y., iš asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso, 1992-04-15 S. P. prašymo parduoti žemės sklypą, 1994-06-30 pažymos apie S. P. asmeninę ūkio žemę Širvintų raj. M. apylinkėje ( - ) kaime akivaizdžiai matyti, kad yra daryti trynimai, taisymai, prirašymai, t.y., akivaizdus dokumentų klastojimo požymiai.

36Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo pagal LR CPK 164 str. 4 p., nes prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.10-9-127/08 dėl dokumentų klastojimo bei panaudojimo pagal LR BK 300 str. 1 d. Šis ikiteisminis tyrimas susijęs su nagrinėjama byla, o nustačius dokumentų klastojimą baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu, ieškovui nereikėtų įrodinėti šių aplinkybių civilinėje byloje, taip pat būtų išvengta prieštaringų sprendimų, sutaupyta laiko, lėšų, operatyviau būtų išnagrinėta byla.

37Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti S. P. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Atsakovas visose institucijose dalyvavo siekdamas įgyti nuosavybės teisės į minėtą žemę, todėl jo parodymai ypač reikšmingi.

38Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškovas apie pažeistas savo teises sužinojo tik 2004-12-09 iš Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo Nr. S-1268, kuriame buvo nurodyta, kad 1992-M. apylinkės taryba 1992-07-30 sprendimu nr. 44 atsakovui skyrė 52,35 arus žemės namų valdai, o 1998-04-15 su atsakovu buvo sudaryta 49,44 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymi, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovui iki 2004-12-09 pranešimo Nr.S-1268 gavimo buvo žinoma apie M. apylinkės tarybos 1992-07-30 sprendimą Nr. 44, dėl 52,35 a. žemės namų valdai skyrimo, bei 1998-04-15, 49,44 kv.m. žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-12-09 atsisakymo raštu Nr.S-1268 ieškovui atkurti nuosavybės teises.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. P. ir V. P. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; prijungti prie bylos 1980-1990 m. M. apylinkės V. kolūkio ūkinių knygų 3 puslapių nuorašus ir Darbo stažo pažymos nuorašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40Nurodo, jog atsakovai pateikė teismui oficialius dokumentus, kurie rodo, kad žemės sklypas buvo paskirtas ir nupirktas teisėtai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Nurodo, kad 1980-04-30 ( - ) kolūkio visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl žemės sklypo paskyrimo gyvenamojo namo statybai S. P.. 1980-06-09 M. apylinkės sprendimu Nr. 28 patvirtintas kolūkiečių susirinkimo sprendimas dėl žėmės paskyrimo S. P.. 1980-09-16 notariškai patvirtinta sodybinio sklypo suteikimo sutartis. 1980-1982 m. atsakovai paskirtoje žemėje pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ir dabar. 1982-04-22 iš kolūkio buvo nupirktas 1976 m. statybos ūkinis pastatas. 1992-04-28 M. apylinkės sprendimu Nr. 35 pagal atsakovo prašymą jam buvo paskirtas 58,32 a. žemės sklypas. 1992-07-22 Širvintų rajono privatizavimo komisija remiantis 1992-04-24 aukciono rezultatais pardavė prie namų esantį klėtį. 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendiniu Nr. 44 namų valdos plotas buvo sumažintas iki 52,35 a. 1997 m. atsakovai pasirašė geodezinį žemės sklypo ribų planą, kuriam tuomet neprieštaravo ir ieškovas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 1998-03-10 vadovaujantis LR Vyriausybes 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1 punktu, LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, priėmė įsakymą Nr. 702/89 Dėl namų valdų žemės sklypų Širvintų rajone pardavimo 3 namų valdų savininkams“ ir šio įsakymo tarp kitų asmenų 2 p. nustatė, kad S. P. namų valdos plotas yra 49,44 kv. m. 1998-04-15 minėto VAVA įsakymo Nr. 702/89 pagrindu, kai vadovaujantis LR Žemes reformos įstatymu, LR Žėmės įstatymu, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir S. P. sudarė valstybinės žėmės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P89/98-0026, už namų valdą 1992 m. sumokėta 4202 rub. Chronologinė dokumentų priėmimo tvarka ir byloje esantys dokumentai rodo, kad namų valdos žemės sklypas S. P. buvo paskirtas teisėtai, pagal tuo melu galiojusius teisės aktus, kas paneigia ieškinio teiginius.

41Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neįsigilino į bylos esmę. Nurodo, jog buvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, paskirti net 6 teismo posėdžiai, teismas dažnai tenkino ieškovo net ir nepagrįstus prašymus. Be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovas būdamas to paties kaimo gyventojas žinojo, kad atsakovai turi namą ir išpirko žemę po pastatais.

42Apeliantas ginčydamas atsakovams asmeninio ūkio žemės paskyrimą išėjo už ieškinio ribų. Vadovaujantis 1980 m. ūkinių knygų išrašais atsakovai nuo 1980 m. naudojosi 0,60 arų namų valdai žemės sklypu, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovams buvo nepagrįstai paskirtas didesnis nei 0,15 arų žemės sklypas. Kadangi atsakovas kolūkiui vadovavo tik iki 1984 m., ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas galėjo daryti įtaką žemės paskyrimui ir pirkimui. Atsakovas bylos nagrinėjime negali dalyvauti dėl ligos ir neįgalumo, tačiau apeliaciniame skunde ieškovas šių aplinkybių nenurodė.

43Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Apeliacinis skundas atmestinas.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

46Byloje nustatyta, kad 1991-10-11 ieškovas V. Z. kreipėsi į Širvintų rajono M. apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į P. Z. valdytą 86,66 ha žemę ( - ) (t.1, b.l. 13-14). 1999-06-09 raštu Nr. 319 Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo V. Z., kad dalis jo paveldimos žemės ( - ), yra valstybės išperkama, todėl suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, namų valdom, o iš jos 3 ha M. apylinkės Tarybos 1991-05-16 sprendimu Nr. 16, suteikta atsakovui S. P. (t.1, b.l. 20). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymu Nr. 702-89, 1998-04-15 su S. P. buvo sudaryta 49,44 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas prašo panaikinti 1992-07-30 M. Tarybos sprendimą Nr. 44, dėl žemės namų valdai atsakovui skyrimo, ir Vilniaus apskries viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymo Nr. 702-89 dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo namų valdos žemės sklypas yra 49,44 kv.m., bei pripažinti 1998-04-15 49,44 kv. m. valstybinės žemės pirkimo pardavimo-sutartį Nr. P 89/98-0026, negaliojančia, nes atsakovui suteikta ir išpirkta žemė buvo neteisėtai, pažeidžiant buvusio savininko teises.

47Nagrinėjant ginčą tarp pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir asmens, kuriam žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, būtina vadovautis galiojusius teisės aktais.

48Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p. žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme suformuota vienoda teismų praktika, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų. Taigi m

49Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 patvirtintomis Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatomis (galiojusiomis nuo 1975-06-25 iki 1983-08-04 ) sodybiniai sklypai individualinei statybai kaimo gyvenvietėse galėjo būti teikiami kolūkiečiams, tarybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams ir kitiems kaime gyvenantiems arba dirbantiems asmenims nuolatinėje jų darbo arba gyvenamojoje vietoje, taip pat kitiems asmenims, kuriems ši tiesė suteikta atskirais įstatymais (5 p.). Gyventojas, norėdamas gauti sklypą individualiniam gyvenamajam namui statyti, turėjo paduoti kolūkio valdybai, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, organizacijos, įmonės, kurios gyvenvietėje nori statyti namą, vadovui pareiškimą (6 p.). Sklypai kolūkiuose individualinei statybai buvo suteikiami visuotinio kolūkio narių susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nutarimu, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių, įmonių bei organizacijų gyvenvietėse - atitinkamo ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu (7 p.). Šie nutarimai ir įsakymai įsigaliodavo, kai juos savo sprendimu patvirtindavo apylinkės Tarybos vykdomasis komitetas (7 p.). Vieno buto gyvenamųjų namų statybai kaime buvo teikiami 0,15 ha sodybiniai sklypai.

50Byloje nustatyta, kad ( - ) kolūkio visuotiniame narių susirinkime 1980-04-30 (protokolo Nr. 2) nuspręsta išskirti atsakovui S. P. neterminuotam naudojimuisi 0,15 ha žemės sklypą ( - ) gyvenvietėje, individualaus gyvenamojo namo statybai (t.1, b.l.66). Ieškovas nurodo, jog sprendžiant visuotiniame kolūkio narių susirinkime, dėl jam skirtinos žemės, atsakovas, kaip kolūkio pirmininkas nenusišalino sprendžiant šį klausimą, bei pasirašė visuotinio susirinkimo protokolą. Tačiau Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatose nebuvo nustatyta kolūkio pirmininkui kita kreipimosi dėl sklypo suteikimo ar nagrinėjimo tvarka, todėl atsakovas kaip kolūkio pirmininkas neturėjo pareigos nusišalinti. Be to galutinį sprendimą dėl žemės skyrimo priimdavo atitinkamos apylinkės taryba, šiuo atveju 0,15 ha žemės sklypas skirtas Širvintų rajono M. apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980-06-09 sprendimu Nr. 28 (1t., b.l.67). Pažymėtina, kad atsakovui 0,15 ha žemės sklypas buvo skirtas nepažeidžiant galiojusių įstatymų nuostatų, ir neviršijant 0,15 ha Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 patvirtintų Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui 0,15 ha sklypas namo statybai buvo suteiktas neteisėtai.

51Iš bylos medžiagos matyti, kad 1980-09-16 žemės sklypo suteikimas patvirtintas notariškai (t.1, b.l. 68-69). 1982 m. suteiktame žemės plote atsakovai pasistatė gyvenamąjį namą, ir du garažus. 1982-04-14 ( - ) kolūkio visuotinio susirinkimo metu S. P. nuspręsta parduoti 1976 m. statybos ūkinį pastatą šalia atsakovo namų. 1982-04-22 buvo sudaryta šio ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis (t1., b.l.74-75) ir 1983-10-13 architektas patvirtino sklypo ir pastatų planą (t.1, b.l. 70).

52LR Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarimu nustatė, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Pagal LR Vyriausybės 1991-10-12 Nr.423 nutarimo 2.1.5. p. žemė nuosavybės teise buvo suteikiama asmenims – privačių namų valdoms (esamai namų valdai – pagal faktiškai užimamą jos plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha). Iš pateiktų atsakovo namų knygų išrašų matyti, kad atsakovas nuo 1983 metų naudojosi 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, o nuo 1990 m. - 0,60 ha žemės sklypu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 1990-10-16 Tarptautinio techninio inventorizacijos biuro planas (2t., b.l.139).

53Iš bylos medžiagos matyti, kad 1991-04-19 M. apylinkės taryba sušaukė 6 sesiją (2t., b.l.162), kurioje svarstytas klausimas taip pat ir dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos apylinkėje.

541991-05-16 M. tarybos sprendimu Nr. 16, atsakovui S. P. suteiktas 3 ha žemės sklypas ( - ) agrofirmoje, įpareigojant apylinkės teritorijos vadovą išskirtą žemę asmeniniams ūkiams įforminti vadovaujantis LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin. 1990 m. Nr. 30-735).

55LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 nustatyta, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėje gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Pagal suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės (kurios teritorijoje suteikta žemė), sudaryta komisija (5 p.).

56Taigi atsakovui 3 ha žemė buvo skirta 1991-05-16, t.y., dar iki ieškovo 1991-10-11 kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. O vėlesni sprendimai ir veiksmai, sudaryta komisija nustatyti sklypų ribas (kurią nebūtinai turėjo sudaryti įmonės darbuotojai, kaip nurodo ieškovas), vėliau priimti sprendimai vienoje ar kitoje vietoje atsakovui skirti žemės sklypą, buvo tik 1991-05-16 M. tarybos sprendimo Nr. 16 vykdymas.

57Pagal 1991-07-25 LR žemės reformos įstatymą 16 str. žemės skyrimas asmeniniam gyventojų ūkiui pripažintas sudėtine žemės reformos dalimi. Žemės reformos įstatymo 2 str. nustatė, kad vienas iš žemės reformos tikslų – įgyvendinti socialinį teisingumą.

58Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą skirti iki 3 ha žemės sklypus gyventojų asmeniniam ūkiui dar iki 1991-06-18 įstatymo, kuriuo buvo nustatyta nuosavybės teisės atkūrimo į žemę tvarka ir sąlygos.

59Įstatymų leidėjas, suvokdamas interesų konflikto tarp asmenų, norinčių atkurti nuosavybės teisę į žemę, ir asmenų, gavusių žemės sklypus asmeniniam ūkiui, galimybę, Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad žemė pirmumo eile parduodama nuosavybėn asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui (1993 m. liepos 15 d. redakcija). O pagal 1993-10-19 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 785, kiti žemės sklypai galėjo būti pradėti formuoti tik paženklinus vietovėje asmeniniam ūkiui suteiktų žemės sklypų ribas.

60Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-16 nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos 7 p. buvo nustatyta, kad Įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nurodytai sodybinių sklypų užimtai žemei priskiriama ir žemė, užimta sodybinių sklypų, suteiktų pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimą “Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo”.

61Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarime nurodė, kad suteikdama teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui, ji siekia sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį ūkį ir valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti faktiškai šiam tikslui naudojamą žemės plotą. LR Konstitucinis Teismas, analizuodamas šios normos atitikimą Konstitucijai, konstatavo, kad ši nuostata neprieštarauja LR Konstitucijai, o 1995-03-08 nutarime pažymėjo, kad Žemės reformomis buvo siekiama, kad žemės gautų ją dirbantys, nors istoriškai ir neturėję nuosavybės teisės į ją, asmenys.

62Vadovaujantis namų knygų išrašais, atsakovas nuo 1983 metų naudojosi 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, o nuo 1990 m. - 0,60 ha žemės sklypu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 1990-10-16 Tarptautinio techninio inventorizacijos biuro planas (2t., b.l.139). M. tarybos sprendimu 1991-05-16 Nr. 16, atsakovui S. P. buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas ( - ) agrofirmoje, įpareigojant apylinkės teritorijos vadovą išskirtą žemę asmeniniams ūkiams įforminti vadovaujantis LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 (Žin. 1990 m. Nr. 30-735), kaip turintiems teisę kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims. O gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turėjo nustatyti įmonės (kurios teritorijoje suteikta žemė), sudaryta komisija (5 p., Žin. 1990 m. Nr. 30-735). Iš 1992-04-16 M. tarybos 11 sesijos protokolo matyti, kad S. P. žemė jau buvo atmatuota prie namų valdos, t.y., neprivatizuojamoje zonoje (2t., b.l.165), kuri pagal LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423 29.2 p., yra prie gyvenamųjų vietovių esantys žemės plotai, kurių reikia gyventojų asmeniniam ūkiui. Todėl M. tarybos 1992-04-16 sprendimu Nr.31 rekomenduota S. P. neskirti žemės neprivatizuojamoje zonoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovui žemė buvo reikalinga asmeniniam ūkiui (kaip numato LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423, 29.2 p.), 1992-04-28 M. tarybos sprendimu Nr.35, nuspręsta atsakovui skirti 58,32 ha žemės, t.y., tiek, kiek yra naudojama jo asmeniniam ūkiui. Taigi, atsakovui naudojimuisi buvo priskirtas tik tokio ploto žemės sklypas, kuris reikalingas jo asmeniniam ūkiui (2t., b.l.166-167). Vėliau 1992-07-30 tarybos sprendimu Nr. 44, nuspręsta atsakovui namų valdai skirti mažiau - 52,35 aro žemės (t.1, b.l. 65). 1992-07-22 aktu komisija dar kartą apžiūrėjusi S. P. namų valdą, siūlė tarybai parduoti atsakovui žemės sklypą pagal pridedamą schemą, įtraukiant ir 1982-04-22 parduotą S. P. 1976 m. statybos ūkinį pastatą šalia atsakovo namų, t.y., 58,32 arų žemės. Tačiau Širvintų rajono valdyba 1992-08-04 sprendimu Nr. 212, S. P. nusprendė parduoti tik – 38,62 arų ploto žemės sklypą namų valdai (t.2, b.l. 30-31). Širvintų rajono valdyba 1994-08-11 sprendimu Nr. 249 nusprendė parduoti atsakovui 2,70 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (t. 2, b.l. 32-33).

63Pagal LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 1 p., buvo leista išpirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą žemę LR piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka. O 2.1 punkte buvo nustatyta, kad piliečiams parduodami jų naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai, suteikti apylinkės tarybos sprendimu iki 1994-07-01 (1996-02-26 nutarimo Nr. 282 redakcija). Kadangi 1992-04-28 M. tarybos sprendimu Nr.35, nuspręsta atsakovui skirti 58,32 arus žemės asmeniniam ūkiui, o vėliau 1992-07-30 tarybos sprendimu Nr. 44 mažiau - 52,35 arus, atsakovas įgijo teisę išpirkti visą asmeniniam ūkiui paskirtą žemės sklypą, t.y., ne tik 38,62 arus. 1997 m. atlikus kadastrinius naudojamo sklypo matavimus, ir nustačius, jog naudojamas sklypas yra ne 52,35 arų, kaip skirta naudotis ir ne 38,62 arai, kaip leista išpirkti, o 49,44 arai, atsakovui buvo suteikta teisė išpirkti papildomai 10,82 arus. Atitinkamai Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 1998-03-10 Nr. 702-89 nustatyta, kad S. P. ( - ), namų valdos žemės sklypas yra 49,44 arai (t.1, b.l. 22), ir 1998-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui parduota 49,44 kv. m. ploto sklypas esantis ( - ) k., M. sen., Širvintų r. (t.1, b.l. 23-24).

64Įstatymų leidėjas savo siekį derinti asmenų, kuriems žemės sklypai buvo suteikti asmeniniam ūkiui ir kurie ją dirba, bei asmenų, norinčių atkurti nuosavybės teisę į žemę, interesus patvirtino ir priimdamas 1997-07-01 įstatymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“. Šio Įstatymo 12 str. 8 p. nustatė, kad valstybės išperkama žeme yra žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Pagal 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 12 str. 2 p., namų valdų (sodybų) žemės sklypai yra valstybės išperkami ir, kad žemė pagal šių įstatymų 2 str. iš nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šių įstatymų 16 str.

65Taigi vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog atsakovui žemė skirta ir išpirkta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. O pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal galiojusius įstatymus gyventojams teisėtai suteikti žemės sklypai turi būti kvalifikuojami kaip valstybės išperkama žemė ir buvę žemės savininkai neturi teisės reikalauti šiuos sklypus grąžinti jiems natūra. Vadovaujantis LR Aukščiausios tarybos 1991-06-18 įst. Nr. 1-1454 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 str. 3 p., žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), yra valstybės išperkama žemė. Taigi, kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovo išpirkta žemė nepriklausė valstybės išperkamai žemei. LR Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime konstatavo, kad jeigu negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija. Kompensacijos skyrimas neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymą. Taigi nuosavybės teisės atkūrimas ne natūra, o kitokiu įstatyme nustatytu būdu, yra pripažįstamas tinkama pažeistos nuosavybės teisės gynimo forma.

66Ieškovas nurodo, jog minėtas sklypas naudojimuisi suteiktas nepagrįstai, nes atsakovas nebuvo pateikęs prašymo dėl šio sklypo suteikimo naudojimuisi. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes nesant atsakovo prašymo 1991-05-16 M. apylinkės taryba nebūtų turėjusi nei teisinio pagrindo nei suinteresuotumo spręsti žemės skyrimo klausimo S. P., jeigu jis nebūtų išreiškęs tokios valios.

67Ieškovas nurodo, jog komisija apžiūrėti atsakovo namų valda buvo sudaryta neteisėtai, nes minėti asmenys niekada nedirbo įmonėje, todėl neturėjo teisės spręsti dėl žemės suteikimo naudojimuisi. LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin. 1990 m. Nr. 30-735) 5 p., nustatyta, pagal suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės (kurios teritorijoje suteikta žemė), sudaryta komisija (5 p.). Taigi minėtas nutarimas nereikalavo, jog komisija būtų sudaryta iš įmonės darbuotojų. Nagrinėjamu atveju komisija buvo sudaryta iš rajono architekto-inspektoriaus, žemėtvarkos vyr. inžinieriaus ir apskrities viršaičio, t.y., kompetentingų asmenų, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog šie asmenys neturėjo teisės siūlyti tarybai, leisti išpirkti atsakovui naudojamą skirtą namų valdai žemę.

68Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad žemė pirmumo eile parduodama nuosavybėn asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui (1993 m. liepos 15 d. redakcija). O pagal 1993-10-19 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 785, kiti žemės sklypai galėjo būti pradėti formuoti tik paženklinus vietovėje asmeniniam ūkiui suteiktų žemės sklypų ribas. Todėl pagal galiojančius įstatymus, atsakovui negalėjo būti atkurta nuosavybė per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.

69Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pavieniais įrodymais bei aplinkybėmis ir atsakovų sąžiningumą konstatavo nesant jokių įrodymų, remiantis tik suinteresuotų bylos baigtimi atsakovų V. ir S. P., bei M. S. paaiškinimais, nes sprendimas priimtas atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, bei vadovaujantis galiojusiais teisės aktais.

70Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai (prijungtos bylos, protokolai) patvirtina bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo sveikatą, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo dalyvavimas nagrinėjant bylą turėjo būti pripažintas būtinu.

71Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas dėl ieškovo nurodytų dokumentuose trynimų ir taisymų turėjo skirti dokumentų ekspertizę, nes ieškovo nurodyti dokumentuose trynimai ir taisymai gali būti patikrinti remiantis byloje pateiktais kitais rašytiniais įrodymais. Atitinkamai nebuvo pagrindo stabdyti ir civilinė bylos dėl dokumentų klastojimo, nes pateikti byloje (prijungtose bylose) rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių.

72Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas neištyrė ar teisėtai iš 0,15 ha sklypas atsakovui buvo padidintas iki 0,4944 ha dydžio. Teismo sprendime išnagrinėti galioję teisės aktai parodo, jog 0,15 ha žemės sklypas buvo skirtas gyvenamąjam namui statyti. 1982 m. suteiktame žemės sklype atsakovai pasistatė gyvenamąjį namą, ir du garažus. 1982-04-14 ( - ) kolūkio visuotinio susirinkimo metu S. P. nuspręsta parduoti 1976 m. statybos ūkinį pastatą šalia atsakovo namų. 1982-04-22 buvo sudaryta šio ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis (t1., b.l.74-75) ir 1983-10-13 architekto buvo patvirtintas sklypo ir pastatų planas. (t.1, b.l. 70). Be to iš pateiktų atsakovo namų knygų išrašų matyti, kad atsakovas nuo 1983 metų naudojosi 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, o nuo 1990 m. - 0,60 ha žemės sklypu.

73Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog atsakovas praleido 1964 m. CK nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti ginčyti 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44, LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr.702-89, kuriuo nustatyta, jog atsakovo namų valda yra 49,44 kv.m., bei 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo pardavimo sutartį. Nes minėti teisės aktai priimti vadovaujantis M. apylinkės tarybos 1991-05-16 sprendimu Nr. 16. Todėl galiojant M. apylinkės tarybos 1991-05-16 sprendimui Nr. 16, nėra pagrindo pripažinti 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr.702-89 negaliojančiu ir naikinti 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi M. apylinkės tarybos 1991-05-16 sprendimas Nr. 16 priimtas vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu (kuris priimtas dar iki Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo) kuris nustatė kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims jiems pageidaujant suteikti iki 3 ha žemės vienai šeima, bei vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-10-12 Nr.423 nutarimo 2.1.5. p., pagal kurį žemė nuosavybės teise buvo suteikiama asmenims – privačių namų valdoms (esamai namų valdai – pagal faktiškai užimamą jos plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha), nėra pagrindo konstatuoti, jog M. apylinkės tarybos 1991-05-16 sprendimas Nr. 16 priimtas neteisėtai. Be to ieškovas neginčija VAVA sprendimų, kuriais dalis ieškovo paveldimos žemės yra pripažinta valstybės išperkama, todėl net ir panaikinus 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44, LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr.702-89, bei 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo pardavimo sutartį, ieškovo paveldėta žemė išliktų valstybės išperkama, o tai reiškia, jog tokia žemė natūra atsakovui negalėtų būti grąžinta.

74Kadangi nėra pagrindo teisinio pagrindo naikinti 1992-07-30 M. apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44, LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr.702-89, bei 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo pardavimo sutartį, atitinkamai atmestinas reikalavimas taikyti restituciją.

75Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

76Sutinkamai su LR CPK 93 str., iš ieškovo atsakovams priteistinos 1500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

78Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Priteisti iš ieškovo V. Z. a.k. ( - ) atsakovams S. P. a.k. ( - ) ir V. P. a.k. ( - ) 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Neringos... 3. Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas V. Z. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Nurodė, kad ieškovas 1991-10-11 jis kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės... 6. Nurodė, kad „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 7. Kadangi ieškovas apie pažeistas savo teises sužinojo iš Vilniaus apskrities... 8. Atsakovai S. P. ir V. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1992-07-30 M.... 9. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 10. Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko.... 11. Ieškovui nuo 1991-10-11, kai buvo rašomas prašymas atkurti nuosavybės... 12. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m.... 14. Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tik tinkamai... 15. Ieškovas dar 1991-10-11 kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių... 16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pavieniais įrodymais... 17. Teismas sprendime nepagrįstai motyvuoja žemės sklypo namų valdai skyrimo... 18. Teismo sprendime nėra pateikta jokia teisės aktų analizė, apsiribojama... 19. Nurodo, kad pagal galiojusią tvarką ne žemės ūkio naudmenos, esančios... 20. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybės ir neišsiaiškino, ar buvo parengtas... 21. Teismas nepasisakė dėl Širvintų rajono žemėtvarkos atitinkamų... 22. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas S. P. dar 1980-1982 m.... 23. Apelianto nuomone, žemės sklypas, buvęs atsakovų Vilniaus apskrities... 24. Minėti sprendimas, įsakymas bei sutartis prieštarauja imperatyvioms... 25. Iš ( - ) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1980-04-30... 26. Pirmosios instancijos Teismas neobjektyviai ištyrė šias bylos aplinkybes,... 27. Teismas neištyrė ar teisėtai iš 0,15 ha sklypas atsakovui buvo padidintas... 28. Pagal LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam... 29. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo pripažinti atsakovo S. P.... 30. Atsakovai nepateikė teismui V. žemės ūkio įmonės - ( - ) agrofirmos... 31. Atsakovai klaidina teismą, pateikdami teismui 1992-07-22 komisijos aktą, kad... 32. M. apylinkės Tarybos 1992-07-30 sprendimas Nr. 44 yra neteisėtas, nes juo,... 33. 1992-04-16 M. apylinkės tarybos sprendimas Nr. 31, kuriuo ši institucija... 34. Nurodo, kad konfliktas dėl atsakovams parduotos aukcione klėties ir kiti... 35. Teismas neužtikrino tinkamo ir teisingo proceso, teisės į sąžiningą ir... 36. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl civilinės bylos... 37. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti S. P. dalyvavimą... 38. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. P. ir V. P. prašo Širvintų... 40. Nurodo, jog atsakovai pateikė teismui oficialius dokumentus, kurie rodo, kad... 41. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neįsigilino į bylos esmę.... 42. Apeliantas ginčydamas atsakovams asmeninio ūkio žemės paskyrimą išėjo... 43. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybės... 44. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Byloje nustatyta, kad 1991-10-11 ieškovas V. Z. kreipėsi į Širvintų rajono... 47. Nagrinėjant ginčą tarp pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę... 48. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 49. Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228... 50. Byloje nustatyta, kad ( - ) kolūkio visuotiniame narių susirinkime 1980-04-30... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1980-09-16 žemės sklypo suteikimas... 52. LR Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarimu nustatė, kad kaimo vietovėse... 53. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1991-04-19 M. apylinkės taryba sušaukė 6... 54. 1991-05-16 M. tarybos sprendimu Nr. 16, atsakovui S. P. suteiktas 3 ha žemės... 55. LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 nustatyta, kad teisę naudotis... 56. Taigi atsakovui 3 ha žemė buvo skirta 1991-05-16, t.y., dar iki ieškovo... 57. Pagal 1991-07-25 LR žemės reformos įstatymą 16 str. žemės skyrimas... 58. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą skirti iki 3 ha žemės... 59. Įstatymų leidėjas, suvokdamas interesų konflikto tarp asmenų, norinčių... 60. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-16 nutarimo “Dėl Lietuvos... 61. Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarime nurodė, kad suteikdama... 62. Vadovaujantis namų knygų išrašais, atsakovas nuo 1983 metų naudojosi 0,61... 63. Pagal LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio... 64. Įstatymų leidėjas savo siekį derinti asmenų, kuriems žemės sklypai buvo... 65. Taigi vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog atsakovui žemė... 66. Ieškovas nurodo, jog minėtas sklypas naudojimuisi suteiktas nepagrįstai, nes... 67. Ieškovas nurodo, jog komisija apžiūrėti atsakovo namų valda buvo sudaryta... 68. Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad žemė pirmumo eile... 69. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas... 70. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai (prijungtos bylos, protokolai)... 71. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas dėl... 72. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas neištyrė ar teisėtai iš... 73. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog atsakovas... 74. Kadangi nėra pagrindo teisinio pagrindo naikinti 1992-07-30 M. apylinkės... 75. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 76. Sutinkamai su LR CPK 93 str., iš ieškovo atsakovams priteistinos 1500 Lt... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 78. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti... 79. Priteisti iš ieškovo V. Z. a.k. ( - ) atsakovams S. P. a.k. ( - ) ir V. P....