Byla I-829-643/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2dalyvaujant pareiškėjai V. P. ir atsakovo atstovei Meilutei Saidienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P. ir V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

4Pareiškėjai S. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1-13), vėliau su patikslintu skundu (tomas I, b.l. 125-126, 146-148, 153-163, 174) prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau – ir NŽT Širvintų skyrius) 10615,40 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos.

5Pareiškėjai nurodo, kad dėl NŽT Širvintų skyriaus kaltės, grąžinus žemę buvusiam jos savininkui V. Z., jie neteko įvažiavimo į savo kiemą ir privažiavimo prie ūkinių pastatų, neteko galimybės eksploatuoti kanalizacijos trasos, kanalizacijos šulinio, kanalizacijos duobės. 1980 metais architekto patvirtintame gyvenamojo namo ir sklypo plane buvo numatyta, kad į jų namo kiemą patenkama per transporto aikštelę, kuri yra neatskiriama pagrindinio kelio Vileikiškiai- Užušiliai dalis. 1990 m. spalio 16 d. Ukmergės techninis biuras užregistravo 58,32 aro namų valdą. Širvintų rajono architektas parengė S. P. namų valdos sklypo schemą, kuriame nurodytas 58,32 aro sklypo plotas. 1992 m. balandžio 28 d. Musninkų apylinkės taryba S. P. paskyrė 58,32 aro žemės sklypą namų valdai prie turinio gyvenamojo namo. Ukmergės techninis inventorizavimo biuras pagal 1992 m. gegužės 24 d. užsakymą atliko pastatų ir namų valdos inventorizaciją. Registracijos duomenys patvirtina, kad naudojamo žemės sklypo plotas 58,32 aro. Šiame namų valdos sklype užregistruoti gyvenamasis namas ir 12 ūkinių pastatų. 1992 m. liepos mėnesį aukcione nusipirko klėtį, kuri buvo šalia gyvenamojo namo. 1995 m. vasario 1 d. Musninkų agrarinės reformos tarybos specialistas parengė S. P. asmeninės žemės ir namų valdos žemės sklypų abirisus, kuriuose nurodytas žemės plotas - 62,60 a. Abrise nurodytas įvažiavimas vakarinėje sklypo dalyje, kurio ilgis 37 m., o plotis 6 m. ir 31 m. ilgio privažiavimas apie trijų šiltnamių, kanalizacijos trasos ir lauko rūsio. Be to, paliktas 6 m. pločio žemės ruožas nuo klėties, kuriuo galima privažiuoti su žemės ūkio technika prie ūkio pastatų. Žemėtvarkos skyriuje esančioje S. P. namų valdos byloje yra kiti dokumentai, nei registrų centre esančioje duomenų byloje Nr. 89033140, reg. Nr. 98/24673. Prašyme parduoti namų valdos plotas ištaisytas iš 5832 kv.m. į 5232 kv.m. Šio ir kitų dokumentų klastojimas rodo, kad žemėtvarkos skyriaus specialistai, klastodami namų valdos pardavimo dokumentus, sumažino namų valdą iki neleistinos ribos. Tokiu būdu iš jų buvo atimtas jų pačių įrengtas asfaltuotas kelias, gyvenamojo namo priklausinys – kanalizacijos trasa, o likusi nuosavybės buvo apribota. Šiuo metu nėra galimybės privažiuoti prie rūsio, prie tvarto ir kanalizacijos trasos duobės. 1994 m. vasarą matininkas A. R. atliko namų valdos kadastrinius matavimus sąlyginėje koordinačių sistemoje. Buvo nustatytas 62,60 a. sklypo plotas. Tačiau žemėtvarkos skyriaus vedėjas plano nepatvirtino. Planas su suklastotu S. P. parašu rengtas 1997 metais. Šiame plane pastatai sustumti į sklypo vidų, nes sklypo plotis prie kelio nurodyta 45 m., o turi būti pagal abrisą 56 m. 2003 m. V. Z. buvo grąžinta jo paveldėta žemė. Tai buvo padaryta nesilaikant žemėtvarkos projekto, kuris buvo patvirtintas 2000 m. apskrities viršininko įsakymu. Grąžinti sklypai vietovėje nebuvo perženklinti, nebuvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, nors S. P. asmeninės ir namų valdos žemės sklypai ribojasi su penkiais V. Z. sklypais. Į V. Z. namų valdą įtrauktas savivaldybei priklausantis asfaltuotas kelias. 2004 m. vasarą V. Z. užtvėrė buvusį kelią tokiu būdu atimdamas galimybę įvažiuoti į namo kiemą ir privažiuoti prie pastatų. Širvintų žemėtvarkos skyriaus specialistai pripažino klaidą, tačiau jos neištaisė. 2005 m. pradžioje rytinėje sklypo pusėje V. Z. sklype buvo įrašytas kelio servitutas. Šiuo servitutu prie dalies ūkinių pastatų galėjo įvažiuoti tik žemės ūkio technika. Dirva buvo šlapia, duobėta, permirkusi vandeniu. Šiuo servitutiniu keliu nėra galimybės privažiuoti prie 15 arų žemės sklypo dalies, kuriame yra kanalizacijos duobė, kaupiamos organinės trąšos. 2005 m. vasarą, kad galėtų privažiuoti prie garažų, iškirto 3 arų vyšnių sodą, išnaikino dalį gyvatvorės, iškirto dekoratyvinius krūmus. Įvažiavimą į namo kiemą įrengė ant vandentiekio trasos. Įvažiavimas siauras, iš abiejų pusių kliūtys: elektros stulpas su parama, garažo kampas.

6Turtinę žalą sudaro: žvyro vertė ir atvežimas (1199 Lt), elektros stulpo demontavimas ir atatampos sumontavimas į priešingą pusę (750 Lt), šunų voljero vertė ir sugaištas laikas ją demontuojant (500 Lt), skysto kuro statinės išvežimas, pakrovimas, demontavimas (200 Lt), obels, sodintos 19852 m., vertė, iškirtimas ir sutvarkymas (200 Lt), aštuonių vyšnių, sodintų 1982 m., vertė, iškirtimas ir sutvarkymas (400 Lt), ūkinio pastato vertė, jo išgriovimo ir sutvarkymo išlaidos (1392 Lt), gyvatvorės, sodintos 1982 m., ir alyvų alėjos vertė, iškirtimas ir sutvarkymas (600 Lt), dekoratyvinių medžių, sodintų 1982 m., vertė, iškirtimas ir sutvarkymas (200 Lt), žvyro paskleidimas ant kelio (400 Lt), dviejų lauko tualetų pastatymas ir medžiagos (2000 Lt), žvyras (774,40 Lt) (viso 10615,40 Lt).

7Dėl neturtinės žalos nurodo, kad V. Z., pasinaudojęs neteisingais, suklastotais, ištrintais, ištaisytais žemėtvarkos skyriaus dokumentais, piktnaudžiaudamas savo teisėmis nepalieka jų (pareiškėjų) ramybėje. Dažnai važiuoja policija, atliekami ikiteisminiai tyrimai, inicijuojamos administracinės, civilinės bylos. Tokie V. Z. veiksmai kenkia jų sveikatai. V. P., be kitų ligų, serga ir sunkiai vaistais kontroliuojama hipertonija III0 . Dėl nuolatinio streso ir nervinės įtampos V. P. kraujo spaudimas laikosi ties kritine riba. Dalis V. Z. pretenzijų dėl namų valdos, dėl pastatyto namo, dėl įrengtos kanalizacijos, dėl sklypo ribų, riboženklių pradėjo reikštis nuo 2004 m., kai užtvėrė kėlią. Dėl užtverto kelio, einant prie mašinos, kuri buvo palikta ant viešo naudojimo kelio, S. P. ištiko miokardo infarktas. Pareiškėjai abu yra invalidai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių vidutinis lygis, dėl Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų buvo priversti bylinėtis su V. Z. daugelyje teismų procesų, kuriuose žemėtvarkos skyrius buvo atsakovu arba trečiuoju asmeniu. 2008 m. rugsėjo 18 d. iš teismo posėdžio salės V. P. buvo išvežta į sveikatos centrą dėl aukšto kraujo spaudimo, kuris grėsė gyvybei. Dėl užsikimšusios kanalizacijos, kurios išvalyti negali, nes kanalizacijos trasos dalis yra V. Z. žemėje, 2008 m. rugpjūčio 12 d. S. P. grįždamas iš lauko tualeto nukrito ant namo laiptų, jį ištiko koma, buvo išvežtas į reanimacijos skyrių. V. Z. advokatas primygtinai reikalavo S. P. dalyvavimo posėdžiuose, nors jis turi gydytojų pažymą, kad jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes gali pablogėti sveikatos būklė.

8Teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. skundą palaikė iš esmės patikslintame skunde ir rašytinuose paaiškinimuose nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

9Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus, atsiliepimu į skundą (tomas II, b. l. 2-13) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, turi būti nustatoma, kokios valdžios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

10Atsakovės nuomone, pareiškėjai skunde nenurodė, kokios valdžios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, dėl kurių pareiškėjams atsirado žala. Pareiškėjai abstrakčiai teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba tariamai neteisėtai gražino žemę V. Z., t. y. nesilaikant žemės reformos žemėtvarkos projekto, nekviečiant gretimų žemės sklypų savininkų į gražinamų žemės sklypų ženklinimą vietovėje, nenustatant kelio servituto teisės ir kanalizacijos trasos, esančios gretimame žemės sklype, servituto.

11Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P89/98-0026 įsigijo 0,4944 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ). Musninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 44 S. P. buvo skirtas 52,35 arų žemės sklypas namų valdai. 1992 m. liepos 22 d. komisija, apžiūrėjusi S. P. namų valdą, pasiūlė ją parduoti pagal naudojamos namų valdos žemės sklypo schemą, t. y. 32,62 arus. Vėliau, t. y. 1997 m. namų valdos žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatyta, kad S. P. namų valdos žemės sklypo plotas yra ne 38,62 arai, o 49,44 arai, todėl papildomai buvo parduoti 10,82 arai namų valdos žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 702-89 „Dėl namų valdų žemės sklypų Širvintų rajone pardavimo 3 namų valdų savininkams (bendrasavininkams)" 2 punkte nustatė, kad S. P. Vileikiškių ( - ) namų valda po geodezinių matavimų yra 4944 kv. metrų (t. y. 0,4944 ha). Toks žemės sklypo plotas pareiškėjams buvo parduotas 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P89/98-0026. Pagal Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus Vileikiškių dvaro (Z. P.) žemės parceliacijos planą, sudarytą 1940 m. P. Z. valdė 89,66 ha žemės Vileikiškių kaime, Širvintų rajone. 1991 m. spalio 10 d. V. Z. kreipėsi į Musninkų agrarinės reformos tarnybą Širvintų rajone su prašymu grąžinti P. Z. nuosavybės teisėmis valdyta 86.66 ha žemės Vileikiškių kaime, Širvintų rajone. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-89 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Širvintų rajone ir VAVA 2000-04-17 įsakymo Nr. 1273-89 papildymo“ buvo patvirtintas R. B. individualios įmonės parengtas Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai V. Z. grąžinti natūra, ir pažymėti Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo parengtas vadovaujantis tuo metu galiojančiai teisės aktais: Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje", Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo".

12Vadovaujantis parengtu Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, tuometinė Vileikiškių kadastro vietovės projekto autorė R. B. suprojektuotus žemės sklypus V. Z. 2002 m. balandžio 4 d. paženklino vietovėje, nustatė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, servitutus bei kitus kadastro duomenis ir parengė nuosavybės teisės atkūrimo bylą.

13Atsakovės nuomone, servitutas - teisė privažiuoti, prieiti, aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti kanalizacijos trasos įrenginius, statinius V. Z. žemės sklype (projektinis Nr. 105-1, kadastrinis Nr. 8970/0002:185) nebuvo įrašytas dėl objektyvių priežasčių, t. y. neturint minėtų įrenginių teisinės registracijos bei kitų duomenų apie įrenginių buvimą ir priklausomumą. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu V. Z. atkurtos nuosavybės teisė į 43,2922 ha buvusio savininko P. Z. 86,66 ha turėtos žemės ( - ). Šiuo sprendimu grąžinti natūra žemės sklypas (projektinis Nr. 105-1, kadastrinis Nr. 8970/0002:185), žemės sklypas (projektinis Nr. 105-2, kadastrinis Nr. 8970/0002:186), žemės sklypas (projektinis Nr. 105-4, kadastrinis Nr. 8970/0002:188), yra besiribojantys su pareiškėjų V. ir S. P. žemės sklypu (kadastrinis Nr. 8970/0002:133).

14Ginčas tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, t. y. pareiškėjų ir V. Z., dėl žemės įsigijimo teisėtumo prasidėjo nuo pat nuosavybės teisės atkūrimo proceso į V. Z. paveldėtą jo senelio P. Z. žemę pradžios, kuomet V. Z. sužinojo, kad nėra galimybės visos žemės gražinti natūra buvusioje vietoje, nes dalis žemės yra valstybės išperkama (t. y. suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui ir namų valdom, tame skaičiuje ir V. ir S. P. namų valdai).

15Atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindimui yra svarbūs šie įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-178-104/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1047-823/2011, Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-779/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-261-345/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2009. Minėtuose teisminiuose ginčuose dalyvavo tie patys asmenys, t. y. V. P., S. P., V. Z. ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėjų keliami klausimai dėl jų namų valdos žemės sklypo ploto ir ribų tariamo keitimo, neatitikimo žemės sklypo skyrimo bei suformavimo dokumentams, tariamo dokumentų suklastojimo buvo nagrinėjami teismine tvarka, kuomet ieškovas V. Z. prašė teismo pripažinti 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P89/98-0026, kuria pareiškėjai nusipirko žemės sklypą (kadastrinis Nr. 8970/0002:133), negaliojančia. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-123-779/2008) konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 1998 m. balandžio 15 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 89/98-0026 su S. P. dėl 4944 kv. metrų žemės sklypo Vileikiškių kaime pirkimo - pardavimo negaliojančia, taip pat panaikinti 1992 m. liepos 30 d. Musninkų apylinkės Tarybos sprendimą Nr. 44 dėl žemės namų valdai skyrimo, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad S. P. Vileikiškių kaime, Musninkų seniūnijoje, namų valdos žemės sklypas yra 4944 kv. metrų bei leista parduoti žemės sklypą S. P.. Patys pareiškėjai minėto teisminio proceso metu prašė teismų pripažinti teisėtomis savo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8970/0002:133) suformavimo ir skyrimo procedūras, pagrįsdami savo prašymus rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, remdamiesi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2009) bei Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-261-345/2009) konstatavo, kad pareiškėjams žemė skirta ir išpirkta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Vilniaus apygardos teismo 2009-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-261-345/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2009).

16Pareiškėjai nepagrindžia savo skunde nurodytų teiginių dėl dokumentų klastojimo jokiais įrodymais. Priešingai, anksčiau vykusiuose teismuose šios aplinkybės buvo išsiaiškintos ir faktai dėl pareiškėjų žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8970/0002:133) suformavimo ir skyrimo teisėtumo įrodyti. Be to, pareiškėjų nurodytas kanalizacijos trasos ir kelio servitutų nustatymo klausimas taip pat buvo sprendžiamas pirmos instancijos, apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose.

17Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012 nustatė, kad šalys (V. Z. bei pareiškėjai) yra gretimų žemės sklypų, esančių Širvintų rajone, Vileikiškių kaime, savininkai. Ieškovei V. P. ir jos sutuoktiniui S. P. nuosavybės teise priklauso 0,4944 ha žemės sklypas, kurį jie įsigijo pagal 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šį sklypą Peciukoniai valdo nuo 1980 m., 1982 m. pasistatė jame gyvenamąjį namą. Sklypas ribojasi su atsakovui V. Z. priklausančiais sklypais: iš vakarinės pusės - sklypu Nr. 105-1, iš rytinės - Nr. 105-4. Atsakovui nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę ir formuojant jam žemės sklypą 105-1, nebuvo nustatyta kelio ir ieškovų kanalizacijos trasos, esančios atsakovo žemės sklype, servitutų. Iki atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę, ieškovai naudojosi atsakovo žemės sklype įrengta aikštele ir ja patekdavo į savo kiemą, rūsį, taip pat privažiuodavo prie kanalizacijos trasos ir šulinio. Atsakovas kurį laiką netrukdė naudotis nusistovėjusia tvarka, tačiau 2004 m. kelią užtvėrė ir neleidžia juo naudotis. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 105-1, kelio servitutą nuo kelio Vilcikiškiai - Užušiliai iki lauko rūsio ir kanalizacijos trasos servitutą. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškėjus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę V. Z. nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą, 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis kelias į namų valdos žemės sklypą vakarinėje dalyje ir kelias iki rūsio. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, ir šis klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat nutarė perduoti bylos dalį dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, išnagrinėjusi civilinę bylą (civilinė byla Nr. 2A-178-104/2013) pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, kur trečiuoju asmeniu dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba, nutarė Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame Širvintų rajone. Vileikiškių kaime, Nr. 105-1 kadastrinis Nr. 8970/0002:185, nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, patikslinti ir išdėstyti taip: žemės sklype esančiame, kadastrinis Nr. 8970/0002:185, nustatyti kanalizacijos trasos, IĮ „Tikslūs matavimai" 2013 m. balandžio 29 d. parengtame plane pažymėtos santrumpa KF, servitutą 353 kv. metrų ploto, pažymėtą IĮ „Tikslūs matavimai" 2013 m. balandžio 29 d. parengtame plane S3 pagal nurodytus taškus 41-42-43-44-45-46-47-48-8-7-41; servituto didžiausias plotis yra 6, 04 m., mažiausias servituto plotis 2,17 m., vakarinės kraštinės ilgis yra 65, 62 m., rytinės - 68, 42 m. šiaurinės 3,96 m. pietinės 6, 04 m.; nustatyti, kad esant poreikiui atlikti kanalizacijos trasos remonto ir priežiūros darbus, turi būti prieinama (privažiuojama) prie kanalizacijos trasos (IĮ „Tikslūs matavimai" 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF) nuo Užušilio gatvės pusės. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-1047-823/2011) išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, kur trečiuoju asmeniu dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba, nutarė panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame Širvintų rajone, Vileikiškių kaime Nr. 105-1, kadastrinis Nr. 8970/0002:185, nustatytas kelio servitutas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atmesti. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame Širvintų rajone, Vileikiškių kaime Nr. 105-1, kadastrinis Nr. 8970/0002:185, nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, panaikinti ir grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18Pareiškėjai patikslintame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų ir nepateikia konkrečių įrodymų dėl neteisėto žemės grąžinimo ir sklypų suformavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose buvo išspręstas pareiškėjų keliamas ginčas, Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota, nebuvo pripažinti žemės sklypo (projektinis Nr. 105-1, kadastrinis Nr. 8970/0002:185) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8970/0002:133) suformavimo dokumentai neteisėtais, nėra jokio pagrindo vertinti, jog aukščiau aptarti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai buvo neteisėti, dėl ko galėjo būti padaryta žala pareiškėjams. Tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinės deliktinės atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str. 1 d.), dėl ko žalos atlyginimas iš valstybės negali būti priteisiamas. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, todėl priežastinis ryšys su ieškovų galimai patirta žala negali egzistuoti, o priežastinio ryšio nesant, civilinė atsakomybė netaikytina. Pareiškėjai turtinę žalą įvertina 10615,40 Lt suma, tačiau nepateikia jokių šią sumą pagrindžiančių įrodymų, (sąskaitų už atliktus kelių įrengimo bei sutvirtinimo darbus, sodo iškirtimo darbus, lauko tualetų įrengimo darbus ir pan.), kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjai turėjo realiai patirtų išlaidų, kurios galėtų būti pripažintos nuostoliais šioje byloje. Atsakovės nuomone, kad, kaip ir turtinė žala, neturtinė žala šioje administracinėje byloje negali būti priteisiama, nes nėra Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjų tariamai patirta žala.

19Pareiškėjų teiginius, kad jie neturi privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 8970/0002:133), paneigia rašytiniai įrodymai (žemės sklypų planai) bei faktai, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėjų argumentai, kad jie neturi galimybių patekti prie kanalizacijos šulinio, yra nepagrįsti, nes servitutas yra nustatytas teismo.

20Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, žala pareiškėjams nebuvo padaryta, todėl pareiškėjų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstus.

21Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Meilutė Saidienė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

22Skundas atmestinas.

23Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiškėjams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jų vertinimu, jie patyrė dėl neteisėtų NŽT Širvintų skyriaus veiksmų klastojant dokumentus, nesilaikant žemės reformos žemėtvarkos projekto, nekviečiant gretimų žemės sklypų savininkų į gražinamų žemės sklypų ženklinimą vietovėje, nenustatant kelio servituto teisės ir kanalizacijos trasos, esančios gretimame žemės sklype, servituto, grąžinant žemę V. Z..

24Kiek tai susiję su neturtine žala, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismų praktikoje (pvz. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala (turtinė) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

25Atkreiptinas dėmesys, kad savo skunde pareiškėjai nurodo argumentus ir dėl patirtos žalos dėl V. Z. veiksmų (neteisėtai užtveriant kelią, inicijuojant teisminius procesus). Ginčai dėl fizinių asmenų padarytos žalos yra nagrinėjami Civilinio kodekso nustatyta tvarka bendros kompetencijos teismuose, todėl šių argumentų teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nevertins ir dėl jų nepasisakys.

26Sprendžiant dėl valstybės deliktinės atsakomybės ir jos sąlygas visų pirma pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

27Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo elgtis. Nors pareiškėjai savo skunde dėl žalos atlyginimo tiksliai nenurodo, kokie konkrečiai NŽT Širvintų skyriaus aktai (sprendimai), kiti veiksmai ar neveikimas ir kokiems teisės aktams prieštarauja, tačiau iš pradinio pareiškėjų skundo (tomas I, b.l. 1-13) galima spręsti, kad iš esmės pareiškėjai reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - ir VAVA)1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 „Dėl namų valdų žemės sklypų Širvintų rajone pardavimo 3 namų valdų savininkams (bendrasavininkiams)“ 2 punkto neteisėtumu. Pradiniu skundu pareiškėjai prašė šį VAVA įsakymo punktą panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (tomas I, b.l. 125-126) minėtą pareiškėjų reikalavimą atsisakė priimti nagrinėti kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ta pačia teismo nutartimi pareiškėjams išaiškinta, kad ginčai dėl namų valdos žemės sklypų ribų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

28VAVA 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 (tomas I, b.l. 15) 2 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, nustatyta, kad S. P. Vileikiškių kaime, Musninkų seniūnijoje, namų valdos žemės sklypas yra 4944 kv.m. ploto. Iki sklypo geodezinių matavimų jis buvo 3862 kv.m. ploto. Pažymėtina, kad VAVA 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 teisėtumas patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimas Nr. 2-123-779/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-03-18 nutartis Nr. 2A-261-345/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-390/2009). Teismai nustatė, kad naikinti VAVA 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 nėra teisinio pagrindo. Toks žemės sklypas pareiškėjams buvo parduotas 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P89/98-0026 (tomas II, b.l. 15). Ši sutartis taip pat nenuginčyta teismine tvarka.

29Dar vienas argumentas, pareiškėjų vertinimu, patvirtinantis atsakovės veiksmų neteisėtumą yra nuosavybės teisių grąžinimo V. Z. neteisėtumas, nulėmęs jų patekimo į kiemą, kanalizacijos trasos eksploatavimo, privažiavimo prie ūkinių pastatų apsunkinimą. Nuosavybės teisės V. Z. buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 89-9561 (tomas II, b.l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai skunde nenurodo, kokiems teisės aktams, jų manymu, prieštarauja šis VAVA sprendimas. Iš pareiškėjų skundo turinio akivaizdu, kad jų netenkina faktinė aplinkybė, kad V. Z. atkūrus nuosavybės teises į gretimą žemės sklypą, buvo apsunkintas jų naudojimasis savo žemės sklypu. Šioje vietoje pažymėtina, kad savo pažeistas valdymo teises pareiškėjai gynė teismine tvarka, reikalaudami nustatyti kelio ir kanalizacijos trasos servitutus. Šios aplinkybės teismų jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis Nr. 3K-3-118/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartis Nr. 2A-178/104/2013). Teismai, įvertinę civilinėje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus padarė išvadą, kad pareiškėjai gali normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudoti savo lauko rūsį nenustačius kelio servituto, t. y. nenustatė servituto būtinumo. Be to, teismas sprendimu žemės sklype esančiame Širvintų rajone, Vileikiškių kaime Nr. 1051, kadastrinis Nr. 89700020185, nustatė kanalizacijos trasos, IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013 m. balandžio 29 d. parengtame plane pažymėtos santrumpa KF, servitutą 353 kv. metrų ploto, pažymėtą IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013 m. balandžio 29 d. parengtame plane S3 pagal nurodytus taškus 41-42-43-44-45-46-47-48-8-7-41; servituto didžiausias plotis yra 6, 04 m., mažiausias servituto plotis 2,17 m., vakarinės kraštinės ilgis yra 65, 62 m., rytinės – 68, 42 m. šiaurinės 3,96 m. pietinės 6, 04 m.; taip pat nustatė, kad esant poreikiui atlikti kanalizacijos trasos remonto ir priežiūros darbus, turi būti prieinama (privažiuojama) prie kanalizacijos trasos (IĮ „Tikslūs matavimai“ 2013 m. balandžio 29 d. parengtame plane pažymėtos santrumpa KF) nuo Užušilio gatvės pusės. Teismams nagrinėjant aplinkybes, susijusias su pareiškėjų galimybėmis naudotis įvažiavimu į kiemą, privažiavimu prie ūkinių pastatų ir kanalizacijos trasa, Nacionalinė žemės tarnyba buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad teismai paminėtais sprendimais nėra nustatę jokių Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) sprendžiant keliamus klausimus. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad kaimynas V. Z. trukdo jiems naudotis savo sklypu, vertintinos kaip nereikšmingos, sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą.

30Dar vienas pareiškėjų argumentas dėl NŽT Širvintų skyriaus neteisėtų veiksmų yra dokumentų klastojimas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai į bylą nepateikė jokių objektyvių, šiuos faktus įrodančių, duomenų.

31Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai reikalavimą atlyginti žalą kildina iš NŽT Širvintų skyriaus tariamai neteisėtų veiksmų ir sprendimų laikotarpyje nuo 1990 metų iki 2004 metų.

32Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta NŽT Širvintų skyriaus neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienos iš trijų būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žala) civilinė atsakomybė nekyla. Byloje padarius išvadą, kad NŽT Širvintų skyrius neatliko neteisėtų veiksmų, dėl priežastinio ryšio ir žalos fakto teismas sprendime nebepasisako, o pareiškėjų reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Širvintų skyriaus, atmeta, kaip nepagrįstą.

33Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pareiškėja pateikdama skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 33, 34). Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai grąžintinas. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

35Pareiškėjų S. P. ir V. P. skundą atmesti.

36Grąžinti V. P. 2013 m. liepos 25 d. sumokėtą 100 Lt (šimtas Lt) žyminį mokestį.

37Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. dalyvaujant pareiškėjai V. P. ir atsakovo atstovei Meilutei Saidienei,... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 4. Pareiškėjai S. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą... 5. Pareiškėjai nurodo, kad dėl NŽT Širvintų skyriaus kaltės, grąžinus... 6. Turtinę žalą sudaro: žvyro vertė ir atvežimas (1199 Lt), elektros stulpo... 7. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad V. Z., pasinaudojęs neteisingais,... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. skundą palaikė iš esmės... 9. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos... 10. Atsakovės nuomone, pareiškėjai skunde nenurodė, kokios valdžios... 11. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės... 12. Vadovaujantis parengtu Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos... 13. Atsakovės nuomone, servitutas - teisė privažiuoti, prieiti, aptarnauti,... 14. Ginčas tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, t. y. pareiškėjų ir V.... 15. Atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindimui yra svarbūs šie... 16. Pareiškėjai nepagrindžia savo skunde nurodytų teiginių dėl dokumentų... 17. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje... 18. Pareiškėjai patikslintame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų ir... 19. Pareiškėjų teiginius, kad jie neturi privažiavimo prie jiems nuosavybės... 20. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų... 21. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Meilutė Saidienė su skundu nesutiko... 22. Skundas atmestinas.... 23. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiškėjams atlyginti... 24. Kiek tai susiję su neturtine žala, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1... 25. Atkreiptinas dėmesys, kad savo skunde pareiškėjai nurodo argumentus ir dėl... 26. Sprendžiant dėl valstybės deliktinės atsakomybės ir jos sąlygas visų... 27. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė... 28. VAVA 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 (tomas I, b.l. 15) 2 punktu,... 29. Dar vienas argumentas, pareiškėjų vertinimu, patvirtinantis atsakovės... 30. Dar vienas pareiškėjų argumentas dėl NŽT Širvintų skyriaus neteisėtų... 31. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos... 32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo... 33. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 35. Pareiškėjų S. P. ir V. P. skundą atmesti.... 36. Grąžinti V. P. 2013 m. liepos 25 d. sumokėtą 100 Lt (šimtas Lt) žyminį... 37. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...