Byla 2A-199-267/2008

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovei Palmirai Gedrikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovo advokato Rolando Tamašausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-02-14 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai V. S. ir A. S. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Šiaulių rajono savivaldybės Maskvytės kaime (žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. ( - ) Bazilionų k.v.; ( - ) Bazilionų k.v.; ir ( - ) Bazilionų k.v.) buvo A. V., gim. ( - ), sodyba, pagal Šiaulių apskrities archyvo pažymą 2007-01-29 Nr. PŽ-111 (8.4) susidedanti iš 1934 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1880 m. pastatyto tvarto ir 1889 m. pastatytos daržinės, kurių dalies pastatų pamatų liekanos išliko. Pareiškėjai nurodė, kad juridinio fakto nustatymas yra reikalingas sodybos rekonstrukcijos klausimui išspręsti. Nurodė, kad šiuose žemės sklypuose, kuriuos nuo 1926-12-31 nuosavybės teise valdė A. V., buvo 1934 m. statytas gyvenamas namas, tvartas, daržinė. Pareiškėjai rėmėsi Šiaulių apskrities archyvo pažyma dėl A. V. turėtų pastatų, Kauno Notarinio archyvo Šiaulių apskrities 1927 metams pripažinimo aktų knygos išrašu. Nurodė, kad yra išlikę ir buvusių pastatų pamatų fragmentai, kurie buvo surasti kasinėjant, ir tai patvirtina antstolės E. Rulienės 2007-07-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

4Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė bei priteisė iš pareiškėjų 16,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad A. V. sodyba buvo ne pareiškėjų nupirktuose sklypuose, o kitoje vietoje. Pažymėjęs, kad antstolės Eurikos Rulienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo kaip įrodymu remiasi pareiškėjų atstovas, nebuvo aiškus ir įtikinamas, dėl to teismas išvyko į vietą ir pareiškėjų atstovo nurodytame žemės sklype, kurį apžiūrėjo ir antstolė E. Rulienė, nerado jokių buvusio gyvenamojo namo ar sodybos pamatų ar jų likučių. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjų nupirkti žemės sklypai ( - ) patenka į Kurtuvėnų regioninio parko rekreacinės teritorijos ribas, kurioje ūkinė veikla leidžiama, kiek neprieštarauja LR Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. nuostatai, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius. Pažymėjo, kad tiek dabartiniame, tiek rengiamame tvirtinti Kurtuvėnų regioninio parko ribų ir jo zonų ribų plano projekte, nenumatyta nauja statyba pareiškėjų valdomuose sklypuose ( - ). Kadangi teismas ne tik nenustatė pareiškėjų sklype buvusios A. V. sodybos statinių - gyvenamojo namo, tvarto ir daržinės liekanų, bet ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. ir Kurtuvėnų regioninio parko ribų ir zonų planas draudžia statybą pareiškėjų nupirktuose žemės sklypuose, todėl konstatavo, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukurs ir teisinių padarinių.

5Apeliaciniu skundu pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimą patenkinti. Apeliacinio skundo motyvai yra tokie:

61. Materialinės teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad nustatęs faktines aplinkybes apie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų priskyrimą Kurtuvėnų regioninio parko rekreacinei teritorijai, teismas netaikė teisės normos, kurią turėjo taikyti - Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 5 d., bei netinkamai aiškino Saugomų teritorijų įstatymo 13 str., kuriame, priešingai teismo padarytoms išvadoms, nenumatytas draudimas atkurti sodybas valstybiniuose parkuose ir šiai veiklai skirtingai nuo ribojimų, taikomų draustiniams, nekeliama jokių specialių sąlygų.

72. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir išvadą dėl to, kad neįrodytas pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose buvusio savininko A. V. sodybos buvimo faktas, padarė netinkamai įvertindamas tiesioginius ir netiesioginius tai patvirtinančius įrodymus, o išvadą, kad minėti žemės sklypai patenka į Kurtuvėnų regioninio parko rekreacinės teritorijos ribas, padarė nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai leidžia patikimai daryti išvadą, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose buvo A. V. sodyba arba jos dalis.

83. Dėl nepagrįstai teismo padarytos išvados, kad remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. valstybiniuose parkuose draudžiama atkurti buvusias sodybas, buvo nepagrįstai padaryta kita išvada – kad pareiškimu prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teisinių pasekmių nesukurs. Kadangi įstatymu nedraudžiamas buvusių sodybų atkūrimas valstybiniuose parkuose, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukurs pareiškėjų nurodomas teisines pasekmes.

9Atsiliepimu į pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovo advokato Rolando Tamašausko apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą.

10Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Pareiškėjai nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame nėra išlikusių statinių ar jų pamatų. Suinteresuotas asmuo Kurtuvėnų regioninio parko direkcija pateikė informaciją, kad pagal esamus ir rengiamus Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planus šioje vietoje nėra numatyta statinių statyba (rekonstravimas). Teismas tinkamai išaiškino Saugomų teritorijų įstatymo normas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjams tokio fakto nustatymas nesukels teisinių padarinių.

122. Teismas tinkamai surinko ir vertino įrodymus, o apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl buvusių sodybų regioniniuose parkuose.

13Atsiliepimu į pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovo advokato Rolando Tamašausko apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą.

14Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateikto 1982-01-01 Šiaulių rajono „Tarybinio artojo“ kolūkio vienkiemių įvertinimo plano, kuris buvo paruoštas iš 1979 m. žemės naudmenų inventorizacijos foto plano, gerai matyti buvusių sodybų išsidėstymas. Pareiškėjų nurodytuose žemės sklypuose ( - ) A. V. sodybos nėra, o aplinkui kaimynystėje matyti išsidėsčiusios P., M., C., V. ir kt. namų valdos.

162. Pareiškėjai žemės sklypus nusipirko 2006-12-11 iš Z. L., kuriai 2006-06-15 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-18632 nuosavybės teisės buvo atkurtos į jos tėvo A. V. žemę. Pažymi, kad iš Apskrities viršininko sprendimo matyti, kad A. V. nuosavybės teise valdė 5,42 ha žemės ( - ). Z. L. asmeniniu prašymu ir Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 1,88 ha žemės dalį, o klausimas dėl likusios 3,54 ha žemės dalies iki šiol nėra išspręstas, nes kaip savo prašyme rašo Z. L., dėl jo kreipsis vėliau, kai bus išspręsti ginčai dėl namų valdos. Todėl suinteresuotas asmuo mano, kad A. V. sodyba yra išlikusi iki šiol, o būtent likusiame 3,54 ha plote ir dėl jos tarp giminaičių iki šiol vyksta ginčai.

173. Nuosavybės teisės atkurtos ir grąžintas 1,88 ha žemės sklypas, kurį visą Z. L. pardavė pareiškėjams, yra žemės ūkio paskirties, ariama žemė, kurios našumo balas yra nuo 24,0 iki 26,0, nebuvo užstatytas ir nebuvo melioruotas, todėl namo, statyto 1934 m., pamatai tikrai būtų išlikę.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių kilusio ginčo sprendimą, ir, atmesdamas pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).

20Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ), buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Šio juridinio fakto nustatymo klausimas gali būti nagrinėjamas teismine tvarka, nes jį nustačius pareiškėjams atsirastų galimybė kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimų projektavimui ir sodybos rekonstrukcijai gavimo.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

22Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Nagrinėjamu atveju prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę suteikia Saugomų teritorijų įstatymas (9 str. 2 d. 8 p.). Pažymėjimuose apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos nurodyta, kad pareiškėjams priklauso besiribojantys 1,35 ha, 0,23 ha, 0,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įgyti pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu iš Z. L.. Šiuose dokumentuose nenurodyta, kad sklypuose būtų kokių nors statinių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo teisme egzistuoja, nes pareiškėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos buvimo pareiškėjų turimuose žemės sklypuose.

23Materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, kaip minėta, yra Saugomų teritorijų įstatymas, taip pat Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 418), kuris yra aktualus nagrinėjamu atveju. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numatyta, kad draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamente. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. ir 13 str. 2 d. normų analizė suponuoja išvadą, kad statybos saugomoje teritorijoje sietinos su tam tikra vieta, t. y. esama ir buvusia sodyba. Statyba galima, kai: 1) yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodo liekanų; 2) sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose; 3) nustatant juridinį faktą. Taigi pirmiausia turi būti nustatyta buvusios sodybos vieta, pažymint, kad gyvenamasis namas yra neatskiriamas sodybos elementas. Pažymėtina, kad šiose įstatymo normose įtvirtintas aiškus statinių ir sodybos (buvusios ar esamos) ryšys, t. y. statinių rekonstravimas ar perstatymas leidžiamas tik esamos ar buvusios sodybos vietoje. Tiek šiame įstatyme, tiek Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamente yra nuoroda apie esamas ar buvusias sodybas. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento 7 p.). Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289) 5.38 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Aptariamam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiam faktui konstatuoti gali būti remiamasi ir viena iš faktinių aplinkybių, nurodytų įstatyme ir reglamente (pvz., yra išlikę buvusių statinių liekanų ir pan.).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., CK 4.12 str., 4.13 str. 2 d., 4.19 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurie yra regioniniame parke, nebuvo gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjams dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 str., CK 4.19 str.). Aptarto Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nuostatų aiškinimo yra laikomasi kasacinio teismo praktikoje (2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-373/2007, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Transporto pasaulis“ v. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-472/2007 ir kt.).

25Pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais, kaip įrodymu rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nurodyta aplinkybe buvusiai sodybai patvirtinti: išlikusiais buvusių pastatų pamatų fragmentais, antstolės Eurikos Rulienės 2007-07-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojos I. V. parodymais, 1948-1951 metų Maskvytės kaimo ūkinės knygos ištraukos kopija, Kauno notarinio archyvo Šiaulių apskrities 1927 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščiu išrašu. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas pareiškėjų pateiktus įrodymus bei atlikęs vietos apžiūrą, konstatavo, kad pareiškėjų nurodytas lauko akmuo bei daubos dugne padrikai išmėtyti akmenys nėra įrodymas, patvirtinantis, kad buvusi sodyba buvo būtent pareiškėjų žemės sklype. Teisėjų kolegija, sutikdama su šia pirmosios instancijos teismas išvada, papildomai pažymi, kad žemė užarta, o pareiškėjų kaip įrodymai pateikti pavieniai akmenys, nesurišti statybine medžiaga, negali būti vertinami kaip nekilnojamojo turto objekto sudedamoji dalis.

26Kaip matyti iš suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prie jo pridedamų priedų, nuosavybės teisė į 1,88 ha žemės sklypą buvo atkurta Z. L. jos asmeniniu prašymu. Z. L. turėjo teisę į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą 5,42 ha žemės plotą. Pažymėtina, kad pati Z. L. 2006-03-15 prašyme Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės grąžinimo natūra nurodė, jog prašo atkurti nuosavybės teisę tik į 1,88 ha žemės sklypą, kadangi dėl likusios 3,54 ha žemės dalies kreipsis vėliau, kai išsispręs ginčai dėl namų valdos (b.l. 88). Tai suponuoja išvadą, kad A. V. sodyba yra likusi 3,54 ha valdoje, į kurią nuosavybės teisės dar neatkurtos. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovė Palmira Gedrikienė. Pažymėtina, kad sodybos buvimo vietą pareiškėjai įrodinėjo ir liudytojos I. V. parodymais, tačiau ši liudytoja, apklausiama 2008-02-08 vykusio teismo posėdžio metu, pati nurodė, jog A. V. namą turėjo kitoje kelio Šiauliai – Kelmė pusėje, t.y. ne pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose (b.l. 61). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose A. V. gyvenamojo namo nebuvo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad A. V. sodyba buvo kitoje vietoje. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai neįrodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 178 str.) ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisėtos bei pagrįstos.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 3 atskirus žemės sklypus ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuose sklypuose buvo A. V. sodyba, kai tuo tarpu įrodymus dėl, pareiškėjų manymu, išlikusių buvusių statinių liekanų pateikė tik kalbėdami apie vieną sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (b.l. 17).

28Kadangi aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų žemės sklypuose nebuvo A. V. priklausiusios sodybos, todėl pareiškimas nustatyti tokį juridinį faktą negali būti tenkinamas. Nenustačius tokio fakto, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netaikė teisės normos, kurią turėjo taikyti - Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 5 d., bei netinkamai aiškino to paties įstatymo 13 str. nuostatas. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad minėtos nuostatos yra susijusios su buvusių sodybų atkūrimu, o nagrinėjamu atveju nėra nustatytas tokios sodybos buvimo faktas.

29Pareiškėjai 2006 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo 3 žemės sklypus, skirtus žemės ūkio paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose nebuvo A. V. sodybos. Apeliantų atstovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. turinį, nepagrįstai išskaidydamas teisės normos dispoziciją, o ne aiškindamas teisės normos visumą, pagal kurią esminė ir suteikianti statybos teisę (suprantama, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą) aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas. Remiantis šia teisės norma galėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad yra išlikę buvusioje sodyboje buvusių statinių liekanų ir tik toks faktas sukels teisines pasekmes – statybos teisę. Analogiški reikalavimai, o vienas jų - sodybos buvimo fakto konstatavimas, nustatyti ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 punkte. Tačiau šioje byloje, minėta, nenustatyta, kad pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose yra buvusi sodyba. Būtent šia linkme, t. y. statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu, konkrečiose bylose teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-373/2007).

30Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

31Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize.

32Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė, remdamasis įrodymais - CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

33Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog jiems priklausančiuose sklypuose buvo A. V. sodyba.

34Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.

35Iš pareiškėjų priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b.l. 82).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

37Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Iš pareiškėjų V. S. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir A. S. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) solidariai priteisti 16,52 Lt (šešioliką litų 52 ct) pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėjai V. S. ir A. S. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių rajono... 4. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovas advokatas Rolandas... 6. 1. Materialinės teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad nustatęs... 7. 2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų... 8. 3. Dėl nepagrįstai teismo padarytos išvados, kad remiantis Saugomų... 9. Atsiliepimu į pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovo advokato Rolando... 10. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 11. 1. Pareiškėjai nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą,... 12. 2. Teismas tinkamai surinko ir vertino įrodymus, o apeliantų argumentai yra... 13. Atsiliepimu į pareiškėjų V. S. ir A. S. atstovo advokato Rolando... 14. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 15. 1. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateikto 1982-01-01... 16. 2. Pareiškėjai žemės sklypus nusipirko 2006-12-11 iš Z. L., kuriai... 17. 3. Nuosavybės teisės atkurtos ir grąžintas 1,88 ha žemės sklypas, kurį... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas... 22. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę... 23. Materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos... 25. Pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad jiems nuosavybės... 26. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų pareiškimas negali būti... 28. Kadangi aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų žemės sklypuose... 29. Pareiškėjai 2006 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo 3... 30. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių rajono apylinkės... 31. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių... 32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str.,... 33. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 34. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal... 35. Iš pareiškėjų priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 37. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti... 38. Iš pareiškėjų V. S. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir A. S. (a.k. ( - ) gyv. ( -...