Byla 3K-3-472/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Transporto pasaulis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Transporto pasaulis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas UAB „Transporto pasaulis“ prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,80 ha žemės sklype ( - ), yra buvusi sodyba. Pareiškėjas nurodė, kad yra šio žemės sklypo savininkas pagal 2005 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypą įsigijo iš S. L., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą Utenos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Žemės sklype pareiškėjas ketina atkurti sodybą, tačiau šis yra Labanoro regioninio parko teritorijoje, todėl jam taikomas specialusis režimas. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 patvirtintų Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 52 punktą sklype gali būti atstatoma buvusi sodyba. Sodybos buvimo faktas gali būti įrodytas archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tai patvirtina išlikusios jos liekanos - buvusio pastato pamatų fragmentai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino dalį pareiškimo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,80 ha žemės sklype( - ), yra buvęs ūkinės paskirties pastatas. Juridinį faktą teismas nustatė statinio atstatymo tikslu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sklype buvo ūkinės paskirties pastatas, kuris ilgainiui sunyko. Pareiškėjo valdomame sklype negalėjo būti visa ( - )sodyba, o tik vienas sodybai priklausęs pastatas. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4, 5 dalimis pareiškėjo žemės sklype draudžiama naujų statinių statyba, tačiau leidžiama rekonstruoti buvusius statinius (statinį), jeigu teismine tvarka nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad toks pastatas sklype buvo. Taigi pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pareiškimą atmetė. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo ne sodyba, o vienas iš sodybai priklausiusių pastatų, kuris ilgainiui sunyko, tačiau nurodė, kad remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjui priklausantis 0,80 ha žemės sklypas yra kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjui priklausančiame 0,80 ha žemės sklype yra buvęs ūkinės paskirties pastatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog šio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes, t. y. pareiškėjas galėtų rekonstruoti buvusius statinius (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal kompleksiniams draustiniams taikytiną teisinį režimą, statyba juose galima tik nustačius Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų išimčių buvimo faktą. Nagrinėjamu atveju dėl galimybės vykdyti statybos darbus negalima spręsti tik pagal veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose reglamentuojančių Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statyba - tai veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Taigi draudimas statyti pastatus kompleksiniuose draustiniuose apima ne tik draudimą statyti naujus pastatus, bet ir atstatyti, rekonstruoti, remontuoti senus pastatus. Dėl to bet kokie statybos darbai nagrinėjamu atveju būtų galimi tik nustačius pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvusios sodybos faktą, t. y. tik šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukeltų jo nurodomas teisines pasekmes (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Transporto pasaulis“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

111. Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo. Analizuojant šias teisės normas svarbūs du aspektai: įstatymų leidėjas galimas statybas saugomoje teritorijoje sieja su tam tikra vieta, t. y. esama ar buvusia sodyba. Statyba buvusiose sodybose galima, kai: 1) yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų; 2) sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose; 3) nustatomas juridinis faktas. Taigi pirmiausia turi būti nustatyta buvusios sodybos vieta, o toliau galimi du variantai: 1) esant išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba esant vietovės ar kitų planų, kuriuose yra pažymėtos sodybos, kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado; 2) nesant pirmame punkte įvardytų sąlygų - kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiuo atveju esminis teisinis klausimas - ar taikytinos šios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos dėl buvusios sodybos atstatymo, jei žemės sklype yra buvusi ne visa sodyba, bet tik jos dalis. Nei Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad buvusia sodyba laikomas tik tas žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas, o ne visa buvusios sodybos teritorija, kurioje buvo ir gyvenamojo namo priklausiniai ar sodas. Jokiame norminiame akte nesutapatinamos sodybos ir gyvenamojo namo sąvokos. Įstatymų leidėjas konkrečiai įvardija, kad galima atstatyti buvusią sodybą, kai yra išlikę buvę statiniai ir (ar) sodų liekanos. Kiekviena iš šių sąlygų atskirai sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sukuriantį subjektinę teisę atstatyti žemės sklype buvusius sodybos statinius. Įstatymų leidėjas vartoja sąvoką „buvę statiniai“, taip pabrėždamas, kad sodyba nėra tik gyvenamasis namas. Be to, įstatymų leidėjas vartoja ir sodo sąvoką. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto dispozicijas, siekė apibrėžti buvusių sodybų atstatymo saugomose teritorijose teisines prielaidas.

122. Dėl netinkamo CPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sodybos sąvoką prilyginęs gyvenamojo namo sąvokai, padarė neteisingą išvadą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto teisinių pasekmių.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija prašo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pagal CPK 444 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pirmiausia turi nustatyti, kokias teisines pasekmes šis faktas lems, t. y. ar nustatytas faktas lems asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Fakto, kad yra buvęs ūkinis pastatas, nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-656/2006). Ieškovo žemės sklype statyba galima tik nustačius Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas išimtis. Pažymėtina, kad sodyba yra siejama su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, o ne atskirais sodybos priklausiniais.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jame nurodoma, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas aiškus statinių ir sodybos (buvusios ar esamos) ryšys, t. y. statinių rekonstravimas ar perstatymas leidžiamas tik esamos ar buvusios sodybos vietoje. Tiek šiame įstatyme, tiek Labanoro regioninio parko apsaugos reglamente yra nuoroda apie esamas ar buvusias sodybas. Pagal aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ sodyba - tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju (pastatu) namu ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais, įrenginiais). Saugomose teritorijose įstatymas suteikia išimtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, taip pat jame yra (ar buvo) gyvenamasis namas, o ne tiems asmenims, kurių žemėje liko tik gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nėra gyvenamojo namo ir sodybinio sklypo. Priešingu atveju būtų iškreipta įstatymo paskirtis, nes, pardavus atskirais sklypais žemės ūkio paskirties žemę keliems asmenims su juose išlikusiais ar buvusiais gyvenamojo namo priklausiniais, jie visi įgytų tokias pačias teises kaip ir savininkas, kurio žemėje liko suformuotas sodybinis sklypas ir gyvenamas namas. Taigi teisines pasekmes - statinių atstatymą - gali sukelti tik juridinio fakto dėl buvusios sodybos, o ne dėl atskiro sodybos priklausinio, nustatymas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti tik ūkinės paskirties pastato juridinę reikšmę turintis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, pagrįsta (CPK 444 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta byloje A. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-474/2001; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-656/2006). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju yra ginamas viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

17Pareiškėjui 2005 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausančiame 0,80 ha žemės sklype( - ), buvo ne sodyba, o vienas iš sodybai priklausiusių pastatų, kuris ilgainiui sunyko.

18V. Kasacinio teismo argumentai

19Kolegija bylą nagrinėja pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t. y.

20kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, neperžengiant kasacinio skundo ribų.

21Kasatorius akcentuoja Saugomų teritorijų įstatymo atitinkamų nuostatų, konkrečiai - 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei CPK 444 straipsnio 1 dalies netinkamą aiškinimą ir taikymą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nekritikuojamas teismų atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, t. y. pripažįstama, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos taikytos tinkamai, taigi šiuo aspektu byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamos.

22Kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos tinkamu nagrinėjamos bylos dalyką reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (CPK 346 straipsnis).

23Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nes nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės.

24Nagrinėjamoje byloje ši problema nekyla, nes pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, rėmėsi tinkamomis pirmiau nurodytomis materialinės teisės normomis - Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kurių pagrindu, nustačius atitinkamus faktus, galėtų atsirasti pareiškėjo teisės, konkrečiai - teisė statyti. Bylą nagrinėję teismai, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, turėjo pagrindą aiškinti ir taikyti šias materialinės teisės normas, o tai, minėta, tinkamai atliko apeliacinės instancijos teismas. Nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, skirtą žemės ūkio paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo valdomame žemės sklype nebuvo sodybos, o tik buvo vienas kitai sodybai priklausęs pastatas, kuris ilgainiui sunyko. Dėl to pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas materialinės teisės normoje nustatytomis sąlygomis ir nesukels teisinių pasekmių, t. y. neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų galima statyba gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Kasatorius kasaciniame skunde netinkamai aiškina Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto turinį, nepagrįstai išskaidydamas teisės normos dispoziciją, o ne aiškindamas teisės normos visumą, pagal kurią esminė ir suteikianti statybos teisę (suprantama, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą) aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas. Remiantis šia teisės norma galėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad yra išlikę buvusioje sodyboje buvusių statinių liekanų ir tik toks faktas sukels teisines pasekmes – statybos teisę. Analogiški reikalavimai, o vienas jų - sodybos buvimo fakto konstatavimas, nustatyti ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Tačiau šioje byloje, minėta, nenustatyta, kad pareiškėjo valdomame žemės sklype yra buvusi sodyba. Būtent šia linkme, t. y. statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu, konkrečiose bylose teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija, bylos Nr. 3K-3-373/2007).

25Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas UAB „Transporto pasaulis“ prašė teismo nustatyti juridinę... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Transporto pasaulis“ prašo panaikinti... 11. 1. Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 20... 12. 2. Dėl netinkamo CPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 17. Pareiškėjui 2005 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu... 18. V. Kasacinio teismo argumentai... 19. Kolegija bylą nagrinėja pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 20. kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose... 21. Kasatorius akcentuoja Saugomų teritorijų įstatymo atitinkamų nuostatų,... 22. Kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes... 23. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 24. Nagrinėjamoje byloje ši problema nekyla, nes pareiškėjas, kreipdamasis į... 25. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...