Byla 2-1583-823/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1388-524/2017, kuria pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“ pareiškimą teismas iškėlė V. K. individuliai įmonei „Geduva“ bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. individualios įmonės „Geduva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1388-524/2017, kuria pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“ pareiškimą teismas iškėlė V. K. individuliai įmonei „Geduva“ bankroto bylą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja UAB „Reikalavimas LT“ prašė iškelti atsakovei V. K. individualiai įmonei „Geduva“ bankroto bylą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4034-987/2017 priteisė pareiškėjai iš atsakovės 145,20 Eur skolos, 5,23 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8,89 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, 2017 m. kovo 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė skolos nesumokėjo.
  2. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškėjos procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai 2017 m. birželio 14 d.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė V. K. IĮ „Geduva“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Būrai“.
  2. Teismas pripažino teisiškai reikšminga aplinkybę, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodinėjo savo mokumo, neįvykdė pareigos pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus teismui. Duomenų apie įmonės turtinę padėtį nėra, atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“. Kadangi, įmonė nemoka skolos pareiškėjai, teismas nusprendė, kad įmonė yra nemoki, todėl jai iškeliama bankroto bylą dėl nemokumo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 10 straipsnis).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė V. K. IĮ „Geduva“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti atsakovei V. K. IĮ „Geduva“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovė, 2017 m. birželio 14 d. gavusi teismo pranešimą dėl pareiškėjos UAB „Reikalavimas LT“ prašymo iškelti bankroto bylą, 2017 m. birželio 15 d. ir 16 d. sumokėjo pareiškėjai skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja 2017 m. birželio 20 d. pranešė teismui, kad atsakovė patenkino jos reikalavimus, todėl ji atsisako pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
    2. Teismas, iškeldamas atsakovei bankroto bylą, netinkamai vertino ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose nurodytus pagrindus, kuriems esant teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo sumokėjo pareiškėjai visą skolą, todėl teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
  2. Pareiškėja UAB „Reikalavimas LT“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, numatančias atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindus (CPK 320 straipsnis).
  2. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas teismų praktikoje yra pažymėta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014).
  3. Dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo nagrinėjamoje byloje kreipėsi pareiškėja UAB „Reikalavimas LT“, kuriai atsakovė buvo skolinga 316,23 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą už akių. Pagal viešus duomenis apeliantė 2017 m. balandžio 19 d. taip pat buvo skolinga VSDFV 3 911,82 Eur., antstolė vykdė 267,88 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš apeliantės Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nurodyti kreditoriai į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo nesikreipė.
  4. Apeliantė V. K. IĮ „Geduva“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus - mokėjimo pavedimus, patvirtinančius skolos sumokėjimą pareiškėjai UAB „Reikalavimas LT“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės naujai teikiami įrodymai turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl įstatyme numatytų pagrindų iškelti apeliantei bankroto bylą egzistavimo, į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina apeliantės piktnaudžiavimo naujų įrodymų pateikimo galimybe (iš bylos duomenų matyti, kad apie apeliantės atsiskaitymą su ja pirmosios instancijos teismui raštu pranešė pareiškėja, tačiau paminėtas pareiškėjos raštas teisme buvo gautas kitą dieną po ginčijamos nutarties priėmimo), apeliantės naujai teikiamus įrodymus priima ir juos vertina.
  6. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad skola pareiškėjai buvo sumokėta 2017 m. birželio 15-16 dienomis, taip pat pirmosios instancijos teisme jau po ginčijamos nutarties priėmimo gautas pareiškėjos pranešimas dėl reikalavimo atsisakymo, patvirtina, jog iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo apeliantė patenkino kreditorės, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, todėl ginčijamos teismo nutarties priėmimo metu jau egzistavo ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atsisakyti apeliantei iškelti bankroto bylą. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.
  7. Panaikinus ginčijamą nutartį ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindui, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, netikslinga klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą. Todėl tikslinga šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme iš esmės atsisakant iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2014).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, kuria V. K. IĮ „Geduva“ iškelta bankroto byla, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti V. K. IĮ „Geduva“ bankroto bylą.

Proceso dalyviai
Ryšiai