Byla 2-340/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laiptida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1082-343/2014 (Nr. B2-2673-343/2013) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Laiptida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Laiptida“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ paskyrimo (b.l. 2-4). Nurodė, kad ieškovas yra UAB „Laiptida“ kreditorius 2013 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, reikalavimo teisę perėmė iš UAB „Mantoras“. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra skolingas 1 875,61 Lt, į raginimą sumokėti skolą nereagavo. Todėl ieškovo nuomone, atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir galimai yra nemokus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Laiptida“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (b.l. 35-36). Teismas sprendė, kad atsakovas sutinka su bankroto bylos iškėlimu, nes nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, nesumoka kreditoriui įsiskolinimo. Teismas pripažino UAB „Laiptida“ nemokia ir iškėlė bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 pagrindu, nustačius, kad įmonė nesumoka kreditoriui įsiskolinimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „Laiptida“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Laiptida“ bankroto bylą (b.l. 68-71). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nesutiktina, kad apeliantas sutinka su bankroto bylos iškėlimu dėl to, kad nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei įmonės buhalterinių dokumentų. Apeliantas nurodo, kad atsiliepimas į ieškinį ir dokumentai nepateikti, nes įmonėje nebedirba administratorė, o teismo dokumentai buvo įteikti gamybos vadovui, kuris perdavė juos direktoriui jau praleidus teismo nustatytus terminus.
  2. Apeliantas yra mokus, pelningai veikia ir laiku atsiskaito su valstybės biudžetu bei darbuotojais, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. 2013 m. lapkričio 15 d. atsakovas pradelstų įsipareigojimų turėjo tik ieškovui.
  3. 1875,61 Lt skolą ieškovui sumokėjo apelianto direktorius R. K. 2013 m. lapkričio 18 d. banko pavedimu, t. y. atsiskaitė su ieškovu, inicijavusiu bankroto bylos iškėlimą. Be to, skola sumokėta dar neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai.
  4. Apeliantas sėkmingai vykdo veiklą, yra sudaręs sutartis su užsakovais, turi nemažai debitorinių įsipareigojimų. Pagal pelno (nuostolio) ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. apelianto pardavimo pajamos sudarė 129 991 Lt, grynasis pelnas – 21 781,17 Lt; banko sąskaitoje 2013 m. gruodžio 11 d. buvo 12 916,16 Lt. Apeliantas turi vertingo nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė yra virš 159 000 Lt. Taigi, nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindai.
  5. Teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, kad būtų tinkamai įvertina apelianto tikroji finansinė padėtis, neatsižvelgė į tai, kad apeliantui nėra iškeltų bylų dėl skolų išieškojimo. Bankroto procedūra apelianto atžvilgiu pradėta formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti nutraukta.

9UAB „Laiptida“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 108-109). Nurodo, kad gavo UAB „Omnitel“ prašymą įtraukti jį į UAB „Laiptida“ kreditorių sąrašą su 1 891,14 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Todėl apelianto teiginiai, kad neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nepagrįsti. Administratorius neturi jokių duomenų apie tikrąją apelianto finansinę būklę, byloje nėra kreditorių ir skolininkų sąrašų, įmonės buhalterinių dokumentų, finansinių ataskaitų, todėl, sprendžiant apie tikrąją apelianto finansinę padėtį, šie dokumentai išreikalautini.

10Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą, inter alia bankroto bylos iškėlimą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ).

15ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti trys savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

16Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Laiptida“ konstatavęs jos nemokumą, nes įmonė nesumoka kreditoriui (ieškovui) įsiskolinimo. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutinka su bankroto bylos iškėlimu, nes nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei finansinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

17Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto (ne)mokumo klausimą, net nenustatinėjo jo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykio, nors juridinio asmens nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jo ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais įmonės finansiniais dokumentais ir turto vertinimo duomenimis. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. Kaip matyti iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas nepateikė jokių duomenų (pvz. atsakovo balansų iš VĮ Registrų centras), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie apelianto nemokumą, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.), o apeliantas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus įmonės finansinius dokumentus. Tačiau ir teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie apelianto finansinę padėtį, bet spręsdamas jo (ne)mokumo klausimą, nesiėmė jokių priemonių duomenims, galintiems turėti reikšmės nagrinėjimo klausimo teisingam išsprendimui, surinkti, t.y. nesivadovavo duomenimis iš teismų ar kitų informacinių sistemų bei registrų, neužklausė valstybinių institucijų apie apelianto galimus įsiskolinimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams ir pan. (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskritai bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, o juo labiau – šių kriterijų net elementariai nesiaiškinant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iškėlęs apeliantui bankroto bylą, nesivadovavo ĮBĮ nuostatomis, aktualiomis sprendžiant klausimą dėl bendrovės nemokumo bei nenustatė apelianto pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykio (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas itin formaliai išnagrinėjo klausimą, nes net nenustatinėjo realios apelianto turtinės padėties: pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų), jos turimo turto vertės bei santykio tarp jų, kas galėjo lemti nepagrįstas teismo išvadas, nutartis iškelti bankroto bylą faktiškai priimta ne nustačius įrodymais ĮBĮ numatytus bankroto iškėlimo pagrindus, o remiantis procesiniu argumentu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bei nesumokėtos skolos faktu. Todėl skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina.

18ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako kelti įmonei bankroto bylą, inter alia jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.). Įstatymo leidėjas įtvirtino savarankišką atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindą, kas leidžia daryti išvadą, kad teismas turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą tuo atveju, jei atsakovas iki nutarties priėmimo sumoka kreditoriui, inicijavusiam bankroto bylos iškėlimą, skolą. Byloje nustatyta, kad apeliantas (direktorius R. K.) po skundžiamos nutarties priėmimo 2013 m. lapkričio 18 d. sumokėjo ieškovui 1 875,61 Lt ir tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu atsiskaitė su kreditoriumi (ieškovu), inicijavusiu apeliantui bankroto bylos iškėlimą (b.l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus skundžiamą nutartį ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendžia, kad netikslinga klausimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą. Todėl tikslinga šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme iš esmės atsisakant iškelti UAB „Laiptida“ bankroto bylą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

19Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įmonės vadovui įstatymas numato pareigą, esant ĮBĮ numatytiems pagrindams, pačiam inicijuoti bankroto bylą (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Tuo tarpu pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Atitinkamai įmonės vadovas privalėtų padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

22Atsisakyti kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laiptida” ( - ) bankroto bylą.

23Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Laiptida“ atžvilgiu, taikytas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi.

24Nutarties kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Turto arešto registro tvarkytojui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB „Laiptida“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo... 9. UAB „Laiptida“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ atsiliepimu į... 10. Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Atskirasis skundas tenkintinas.... 14. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 15. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti trys savarankiški bankroto bylos... 16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą... 17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto (ne)mokumo klausimą, net... 18. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis teismas... 19. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įmonės vadovui įstatymas numato... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 21. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir... 22. Atsisakyti kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laiptida” ( - )... 23. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės... 24. Nutarties kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Turto arešto...