Byla 2-65/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virunija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria papildytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-455-30/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Falga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Virunija“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Falga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Virunija“, kuriuo prašė priteisti 182 136,98 Lt. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo sąskaitą, esančią AB banke „Hansabankas“. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi, remdamasis CPK 144 straipsniu, 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, pastarąjį ieškovo prašymą tenkino, areštavo AB banke „Hansabankas“ sąskaitoje esančias atsakovo pinigines lėšas, neviršijant bendros 182 136,98 Lt sumos, uždrausdamas atsakovui areštuotomis piniginėmis lėšomis disponuoti, tačiau leisdamas į šią sąskaitą įnešti pinigines lėšas, nurodė, kad reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, o tai vertinama kaip grėsmės ieškovo interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl taikomos nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Tas pats teismas 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikė kitą laikinąją apsaugos priemonę ir areštavo AB banke Šiaulių bankas atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias atsakovo pinigines lėšas, neviršijant bendros 182 136,98 Lt sumos, uždrausdamas atsakovui areštuotomis piniginėmis lėšomis disponuoti, tačiau leisdamas į šią sąskaitą įnešti pinigines lėšas. Be to, tas pats teismas, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą, 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė 2006 m. lapkričio 10 d. nutartį ir papildomai leido atsakovui išmokėti uždarbį darbuotojams.

4Ieškovas vėl kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė uždrausti atsakovui išmokėti grynuosius pinigus iš įmonės kasos bei areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

5Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, pakeitė 2006 m. lapkričio 10 d., 2006 m. lapkričio 14 d. ir 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis (iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl rašymo apsirikimo nurodė nutarties priėmimo datą 2006 m. lapkričio 24 d.), ieškiniui užtikrinti pirmiausia areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 182 136,98 Lt sumai, o neužtenkant materialaus turto, neviršijant bendros 182 136,98 Lt sumos, areštavo ir pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitoje AB banke „Hansabankas“ ir atsiskaitomojoje sąskaitoje AB banke Šiaulių banke, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu ir areštuotomis piniginėmis lėšomis disponuoti, tačiau leisdamas į šią sąskaitą įnešti pinigines lėšas bei leisdamas atsakovui išmokėti uždarbį - pinigines lėšas darbuotojams iš areštuotų lėšų, bet uždrausdamas atsakovui atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį grynaisiais pinigais iš areštuotų sąskaitų. Teismas leido atsakovui naudotis areštuotu materialiuoju turtu nemažinant jo vertės bei paliko jį saugoti atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovui išmokėti grynuosius pinigus iš įmonės kasos ar kitų šaltinių yra pagrįstas, nes taip yra sumenkinamas atsakovo turimų piniginių lėšų areštas. Kadangi papildomai prašomas areštuoti atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, tai pirmiausia taikomas minėto turto areštas, o tik po to, jei areštuoto materialaus turto bendra vertė nesudaro reiškiamo ieškinio sumos, ir įmonės piniginės lėšos.

6Atsakovas UAB ,,Virunija“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį pakeisti numatant leidimą iš turimų piniginių lėšų, esančių sąskaitose banke ir įmonės kasoje, sumokėti už ryšio paslaugas, komunalinius patarnavimus, patalpų nuomą, apsaugą, kurą bei langų montavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir įmonėms. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – materialaus turto ir piniginių lėšų areštą, privalėjo nurodyti motyvus, kodėl būtina taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės apsunkino atsakovo veiklą, užkirto kelią išieškoti skolas iš skolininkų, todėl areštavus turtą ir taip sustabdžius įmonės veiklą, patenkinus ieškinį, jo įvykdymas bus ne lengvesnis, o gerokai sunkesnis, nes atsakovo finansinė padėtis pablogės. Atsakovas savo veiklą vykdo visoje Lietuvoje, o, areštavus pinigines lėšas, atsakovas neįstengia sumokėti už patalpų nuomą. Be to, atsakovas negali paskambinti ar nuvykti pas klientus, nes nėra galimybių įsigyti kuro.
  3. Ieškovas laiku neatliko atsakovo užsakymų, nepateikė pagamintos produkcijos kokybės dokumentų, ir taip siekia išvengti garantinio aptarnavimo bei atsakomybės, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis, žinodamas atsakovo darbo specifiką, konkurenciniais tikslais siekia sužlugdyti atsakovą.
  4. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešęs atsakovui, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas to būtų prašęs ar kad buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys šių priemonių taikymą (CPK 148 str. 1 d.).
  5. Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą saugoti areštuotą turtą, tačiau, nesumokėjęs už patalpų nuomą, komunalines paslaugas bei apsaugą, atsakovas neturi galimybės vykdyti teismo nutarties.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Falga“ prašo šį atskirąjį skundą atmesti.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, į kurių sąrašą taip pat yra įtrauktas ir kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.), pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 182 136,98 Lt suma yra pakankamai didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl realios grėsmės nebuvimo.

10Apelianto nurodomos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis iš esmės negali vykdyti savo veiklos, nėra pagrindas laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą neviršydamas ieškinio sumos, be to, pirmosios instancijos tesimas nurodė, jog piniginės lėšos areštuotinos tik tuo atveju, jei kito areštuotino turto vertė bus mažesnė negu 182 136,98 Lt.

11Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos taikomos operatyviai. Galimybė spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešant atsakovui yra numatyta įstatymo (CPK 148 str. 1 d.), todėl nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

12Atskirajame skunde apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl apelianto argumento, jog ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nepasisako.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad piniginės lėšos yra svarbios kiekvienos įmonės normaliai ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti, o jų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl tikslinga leisti atlikti privalomus mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui. Tuo tarpu leidimas sumokėti už ryšio paslaugas, komunalinius patarnavimus, patalpų nuomą, apsaugą, kurą bei langų montavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir įmonėms iš esmės reikštų laikinųjų apsaugos priemonių – lėšų arešto – panaikinimą, o tai prieštarautų anksčiau paminėtam laikinųjų apsaugos priemonių tikslui.

14Kartu konstatuotina, kad jeigu yra taikomas turto areštas, teismas turi išspręsti to turto saugojimo klausimą (CPK 145 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas materialaus turto areštą, įpareigojo atsakovą jį saugoti. Teisėjų kolegijos nuomone, areštavus lėšas ir apribojus jų panaudojimą, tokio teismo įpareigojimo įgyvendinimas akivaizdžiai pasunkės, todėl klausimas dėl areštuoto turto saugotojo perduotinas apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

16Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti. Panaikinti šios nutarties dalį, kuria areštuotas materialus turtas paliktas saugoti atsakovui UAB ,,Virunija“, ir dėl šios dalies bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

17Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį, leidžiant UAB ,,Virunija“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti socialinio draudimo įmokas bei mokesčius į valstybės biudžetą.

18Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai