Byla 2S-895-178/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akvameda plius“ atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus skalbykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akvameda plius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 31 801,59 Lt skolą, 2056,80 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovo nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, - piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 33857,80 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant 33 857,80 Lt sumos. Surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui. Areštuotomis lėšomis atsakovui leista vykdyti atsiskaitymus tik su jo darbuotojais, ieškovu ir valstybe. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Byloje duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, nebuvo pateikta. Teismo manymu, reikalavimų suma atsakovui yra didelė. Todėl teismas sprendė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, veikiantis ūkinėje-komercinėje veikloje, areštas pirmiausia taikytas atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, o tik jo nesant arba esant nepakankamai, – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas praktiškai paralyžavo atsakovo veiklą - skundžiama nutartimi neleista atlikti kitų su bendrovės veikla tiesiogiai susijusių einamųjų mokėjimų. Bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki dviejų metų, o per tą laikotarpį atsakovas negalės atsiskaityti už įgytą kurą, suvartotą elektros energiją, vandenį telefonus, negalės vykdyti įsipareigojimų bankams, daryti kitų mokėjimų, būtinų bendrovės kasdieninei veiklai užtikrinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal savo mastą ir pobūdį ne tik turės neigiamą poveikį atsakovo veiklai, bet praktiškai prives įmonę prie bankroto. Todėl nutartis pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir jo pagrindinių kreditorių interesus. Taip pat buvo pažeistos ir ieškovo teisės, nes atsakovo sąskaitose ir kasoje nėra pakankamai lėšų, kad būtų galima atsiskaityti su ieškovu, o lėšos gali būti gaunamos tik vykdant bent minimalią komercinę veiklą, tačiau esant šioms sąlygoms tai daryti neįmanoma
  2. Teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo ir ieškovo nurodomų grėsmių būsimajam teismo sprendimo įvykdymui realumo, vadovavosi tik vienu argumentu – didele ieškinio suma. Iš skundžiamos nutarties tampa neaišku, kaip teismas nustatė ,,realios grėsmės“ teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Ieškovas neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas nenustatė pagrindo jas taikyti. Todėl mano, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota ir įrodymais nepagrįsta. Taip pat nebuvo vertinamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas ir ekonomiškumas. Teismas šioje situacijoje turėjo pats iš ieškovo pareikalauti nuostolių užtikrinimo, o to nepadarius skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui klausimas buvo sprendžiamas jam nepranešus (CPK 148 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, reikšti prieštaravimus, pateikti prašymus, įrodymus t.y. realizuoti savo procesines teises. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.
  4. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šis kriterijus yra svarbus tuomet, kai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t.y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad ieškovas sąmoningai nepateikė teismui jam prieinamų duomenų (iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro) apie atsakovo turtinę padėtį, kurie akivaizdžiai parodytų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir abejonių dėl atsakovo gebėjimo įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą nėra. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškinio sumos dydis nesudarė pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.

10Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulėmė grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymas priklauso teismo diskrecijai, kuris nutartyje nurodė atsakovui leidimus naudoti areštuotas lėšas. Jei būtų leista atlikti kitus mokėjimus, užtikrinančius kasdieninę įmonės veiklą, tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70/2012). Teismas aiškiai ir motyvuotai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl nutartis yra motyvuota ir teisėta. Teismas įvertino ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir galimo palankaus teismo sprendimo ieškovui vykdymo pasunkėjimą, todėl nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas nesprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo. Teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas įvertino atsakovo juridinio asmens veiklos ypatumus ir areštavo iš pradžių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas. Nesutinka, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia priverstine tvarka išsiieškoti skolą. Priešingai, ieškovas nesiekia vilkinti proceso ir siekia atgauti lėšas, kurios yra būtinos įmonės veiklai. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis pareikš prašymą dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes aktualioje CPK 146 straipsnio redakcijoje teismas šalies prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tuo tarpu savo iniciatyva teismas šių priemonių gali imtis kai siekiama apginti viešąjį interesą. Aktualioje CPK redakcijoje taip pat nurodoma, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nurodyta, kad apie tai atsakovui yra pranešama tik išimtiniais atvejais, tuo tarpu senojoje redakcijoje tik išimtiniais atvejais galėjo būti nepranešama. Ieškovas savo reikalavimą pagrindė didele skola ir sąskaitomis – faktūromis patvirtinančiomis jos susidarymą. Todėl nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o jas taikyti prašantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-544/2005).

16Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

17Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas sprendė, kad reikalavimo atsakovui suma – 33 857,80 Lt yra didelė. Todėl tenkino ieškovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada.

18Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Didelė ieškinio suma yra vertinamasis kriterijus. Kita vertus, sutiktina, kad reikalavimo dydis nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009). Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų pagrįsti galimą grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikėtinumą, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui yra žymiai lengviau pateikti duomenis apie savo mokumą, tuo paneigiant ieškovo argumentus dėl teismo sprendimo, jei jis būtų jam palankus, įvykdymo apsunkinimo. Tokiu atveju įrodžius, kad ieškinio suma nėra atsakovui didelė, teismas neturėtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir sukelti nepatogumų atsakovui, juridiniam asmeniui vykdančiam komercinę veiklą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad vien ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie atsakovo finansinės būklės sunkumą, taip pat jo siekius paslėpti turimą turtą, slapstymąsi, realios veiklos vykdymo vietos keitimą ir (ar) panašius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog atsakovas nepajėgs įvykdyti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie leistų paneigti apylinkės teismo išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas dėl geros apelianto turtinės padėties nebus apsunkintas (CPK 12 str., 178 str.). Ieškinio suma – 33 857,80 Lt iš tikrųjų laikytina didele. Todėl, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie savo finansines galimybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, padarė nepagrįstas išvadas dėl jų taikymo būtinumo, ir sprendžia, kad panaikinti skundžiamosios apylinkės teismo nutarties dėl neva geros atsakovo turtinės padėties nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera, nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taps neįmanomu, nes kaip yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, vien aplinkybė, jog įmonės turtinė padėtis šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė būklė gali pasikeisti ir patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-555/2008; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008).

19Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas, vadovaudamasis tiek įstatymo normomis, tiek teismų formuojama praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, įvertino faktines aplinkybes bei galimą ieškinio pagrįstumą, kurį patvirtino su ieškiniu ieškovo pateiktos atsakovo neapmokėtos sąskaitos faktūros (b.l. 5). Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis šiuo metu byla jau yra išnagrinėta Trakų rajono apylinkės teismui 2012 m. vasario 29 d. priėmus atsakovo atžvilgiu sprendimą iš akių. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nebuvo tikėtinai nepagrįstas ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad apylinkės teismas nevertino galimo ieškinio pagrįstumo ir ieškovo nurodomų grėsmių būsimajam teismo sprendimo įvykdymui realumo.

20Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi paralyžavo atsakovo veiklą, nes jis negalės atsiskaityti už įgytą kurą, suvartotą elektros energiją, vandenį telefonus, negalės vykdyti įsipareigojimų bankams, daryti kitų mokėjimų, būtinų bendrovės kasdieninei veiklai užtikrinti. Taip pat teigia, kad apylinkės teismas nevertino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo, palyginti su galimais nuostoliais. Sutikti su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

21Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010).

22Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nustatytą atsakovo turto ir piniginių lėšų arešto eiliškumą, iš pradžių areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik jo nepakankant atsakovo pinigines lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-65/2007; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573/2008;). Tiek turto, tiek piniginių lėšų arešto mastas neviršija ieškinio reikalavimo sumos – 33 857,80 Lt. Taigi, pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai ar ieškovui suteiktas nepagrįstas pranašumas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad leidimas atlikti kitus būtinus mokėjimus, susijusius su palaikymu normalios bendrovės ūkinės komercinės veiklos funkcionavimu, faktiškai reikštų piniginių lėšų arešto panaikinimą, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70/2012). Be to, apylinkės teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su įmonės darbuotojais, ieškovu ir valstybe. Todėl nėra pagrindo sutikti su jau minėtu atskirojo skundo argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo visiškai paralyžuota atsakovo įmonės veikla. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas šalies prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

23Apeliantas, nurodydamas, jo nuomone, teismo padarytą pažeidimą - nepranešimą atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.) iš esmės remiasi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK redakcija. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius įstatymu. Naujos redakcijos CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, šis klausimas paliekamas teismo diskrecijai ir tik prašymą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, ar apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra būtina pranešti atsakovui. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti visus argumentus ir įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Todėl sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nepranešus atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą buvo apribotos jo teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo.

24Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje. Todėl jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

26Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 31 801,59 Lt skolą, 2056,80... 5. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį.... 10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios... 13. Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144... 16. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų... 17. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas sprendė, kad reikalavimo... 18. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma... 19. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas, vadovaudamasis tiek... 20. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama... 21. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas... 22. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje... 23. Apeliantas, nurodydamas, jo nuomone, teismo padarytą pažeidimą -... 24. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,... 26. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti...