Byla 2A-3326-450/2013
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kokybiški sprendimai verslui“, prašydama priteisti iš atsakovo 5446,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 231,32 Lt palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2012 m. sausio 27 d., tačiau atsakovas (darbdavys) uždelsė atsiskaityti – priskaičiuotas 994,95 Lt darbo užmokestis ieškovei sumokėtas dalimis 2012 m. balandžio 4 d. ir 2013 m. kovo 22 d. Ieškovės teigimu, ji tik darbo ginčų komisijoje išgirdo atsakovo teiginius, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalimi atsakovas ketino padengti ieškovės (darbuotojos) apmokymo išlaidas. Anot ieškovės, iki ginčo iškėlimo darbo ginčų komisijoje atsakovas buvo nurodęs, kad atsiskaitys su ieškove užmokestį padalindamas į dvi dalis.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas neproporcingas, nes ieškovei neišmokėta suma atleidžiant ją iš darbo nebuvo didelė, o ieškinio pateikimo dieną atsakovas jau buvo visiškai atsiskaitęs; be to, ieškovė prašo taikyti dvigubą sankciją – vidutinį darbo užmokestį ir palūkanas. Atsakovo teigimu, ieškovė liko skolinga atsakovui už jai organizuotus mokymus. Remdamasis kasacinio teismo praktika, atsakovas nurodė, kad ieškovei galėtų būti priteisiama mažesnė negu reikalaujama suma, atsižvelgiant į neišmokėtos sumos dydį (kiek daugiau negu 300 Lt), šalis siejusių darbo santykių trukmę (5 mėnesiai), taip pat atsižvelgiant į ieškovės įsidarbinimą kitoje darbovietėje ir delsimą pareikšti nagrinėjamus reikalavimus. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės prastus darbo rezultatus, priimtos dirbti ieškovės apmokymus. Atsakovo teigimu, jis siūlė tartis taikiai, pasiūlė 1000 Lt sumą, tačiau tai ieškovės netenkino.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės A. D. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ 6164 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteisė valstybei 184,92 Lt žyminio mokesčio ir 12,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nurodė, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pažymėjo, kad jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai – ieškovei priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimas dalimis po šalių darbo santykių nutraukimo, taip pat bendrovės direktorės 2012 m. birželio 1 d. el. laiško turinys (nieko jame nenurodant apie ketinimus ieškovės reikalautu darbo užmokesčiu padengti darbdavio išlaidas, susijusias su ieškovės kaip darbuotojos apmokymais) – paneigė atsakovo teiginius, kad ieškovė liko skolinga atsakovui už jai organizuotus mokymus, kad šalys buvo susitarusios, jog atleidžiant ieškovę iš darbo atsiskaitymas vyks darbuotojui atlyginant darbdavio patirtas išlaidas mokymams. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimais atskleistą „mokymų“ turinį-pobūdį, padarė išvadą, kad tai buvo ne apmokymai, o įvadinis instruktažas, darbuotojo supažindinimas su darbo pobūdžiu, funkcijomis, ypatybėmis. Todėl konstatavo, kad atsakovo vykdytas uždelstas atsiskaitymas su atleista iš darbo ieškove nebuvo susijęs su atsakovo nurodomomis išlaidomis ieškovės (darbuotojos) apmokymams. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbuotojo nesikreipimas į darbdavį negali būti vertinamas kaip darbuotojo kaltė DK 141 str. 3 d. prasme – darbuotojo kreipimosi nebuvimas neatleidžia darbdavio nuo įstatyme įtvirtintos pareigos laiku atsiskaityti su darbuotoju. Teismas darė išvadą, kad darbdavio pareigai mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neturi jokios įtakos-reikšmės atleisto iš darbo asmens kitų pajamų faktas ir (arba) dydis, taip pat darbdavio turtinė-finansinė būklė. Todėl teismas, vadovaudamasis DK 141 str. 3 d. nutarė ieškovei už tam tikrus uždelsimo laikotarpius priteisti atitinkamą vidutinio darbo užmokesčio dalį, proporcingą tuo laikotarpiu neišmokėtų sumų santykiui su darbo užmokesčio dydžiu. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į DK 141 str. nuostatas, kuriose uždelsusiam atsiskaityti darbdaviui nustatyta vienintelė sankcija – vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas – darė išvadą, kad ieškinio reikalavimų priteisti ir netesybas (palūkanas) patenkinimas reikštų dvigubos sankcijos darbdaviui nepagrįstą taikymą. Todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti ir palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir ieškovės A. D. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentu, kad su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo iš darbo dieną (2012-01-27) atsakovas nebuvo pilnai atsiskaitęs. Pažymėjo, kad darbo sutartis buvo nutraukta pačios darbuotojos prašymu ir ieškovė liko skolinga atsakovui už pravestus mokymus. Ieškovė pati sutiko gauti visus įmanomus mokymus ir informaciją būtiną darbui su valymu susijusiame sektoriuje. Pažymėjo, kad darbo sutarties Nr. 22, 6 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt., o sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad darbdavys gali įmonėje nustatyta tvarka organizuoti darbuotojo kvalifikacijos kėlimą ir gali apmokėti tokio kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbdavio darbuotojams būtinus darbo įgūdžių mokymus veda tik užsienio specialistai ir šie mokymai visiems įmonės darbuotojams vedami kiekvienais metais. Užsienio kompanijų mokymai brangiai kainuoja, dėl to ieškovės apmokymai buvo organizuojami darbovietėje, vedė juos atsakovo darbuotojai, kurie anksčiau jau buvo apmokyti užsienio specialistų, ir vyko jie atsakovo ar įmonės klientų patalpose. Pažymėjo, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį nepraėjus metams, todėl darbuotoja privalėjo darbdaviui atlyginti jo turėtas išlaidas mokymų organizavimui. Nurodė, kad ieškovės mokymams patirtos išlaidos viršijo darbuotojos priskaičiuoto atlygio dydį, todėl buvo priimtas sprendimas išskaičiuoti tik paskutinio mėnesio atlyginimą ir nereikšti atskiro reikalavimo dėl patirtų išlaidų mokymams. Atsakovas UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ sumažino išskaičiuotą sumą iki 340,81 Lt. Nurodė, kad po LR Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčo posėdžio įmonės direktorė suprato, kad neturi raštu patvirtinto ieškovės supažindinimo su išskaičiuota suma, todėl nusprendė tą pačią dieną pervesti darbuotojai išskaičiuotą 340,80 Lt sumą už mokymus. Pažymėjo, kad ieškovė nesikreipė į darbdavį dėl išskaičiuotos sumos išmokėjimo nepilnus metus, taip patvirtindama, kad susitarimas buvo ir jis galiojo. Be to kreipimosi į teismą dieną su darbuotoja buvo pilnai atsikaityta. Apeliantas mano, kad ieškovė nesąžininga, nes jau kitą dieną po atleidimo ji dirbo kitoje įstaigoje. Nurodė, kad reikia atskirti darbo užmokesčio nesumokėjimą nuo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo: atlyginimas ieškovei realiai buvo išmokėtas, tačiau nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darbo santykių bylose yra nurodoma, kad priimant sprendimą yra būtina atsižvelgti į šalių teisinių santykių praktiką, šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į darbo sutartyje sulygtas sąlygas bei faktinius šalių tarpusavio santykius. Nurodė, kad ginčo suma yra tik 340,81 Lt, o ieškovė prašė jai išmokėti 5446,40 Lt darbo užmokestį ir 231,32 Lt palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Apeliantas pareiškė, kad teismas nepagrįstai argumentavo, jog mokymų nebuvo ir kad priteista 6164 Lt suma yra nepagrįsta, nesąžininga ir neprotinga, todėl prašė vadovautis LR CK 1.5 str.

11Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių ir darbo teisės normų. Prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantas taip ir nesugebėjo pateikti įrodymų apie tinkamą DK 141 str. įtvirtintų pareigų vykdymą. Be to, ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu darbdavys pripažino, kad tinkamai ir laiku neatsiskaitė su darbuotoja. Ieškovės reikalavimo pagrįstumo pripažinimą rodo ir darbdavio veiksmai: kitą dieną po DGK posėdžio, t. y. 2013 m. kovo 22 d. darbdavys pavėlavęs daugiau nei metus, pervedė uždelstą darbo užmokesčio dalį - 340,81 Lt. Pažymėjo, kad tai įrodo, jog su darbuotoja nebuvo tinkamai atsiskaityta DK 141 str. nustatyta tvarka. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad mokymų išlaidoms viršijus mokėtiną darbo užmokestį, buvo priimtas sprendimas įskaityti šias sumas į paskutinio mėnesio atlyginimą. Pažymėjo, kad ši darbdavio pozicija yra gynybinė taktika, kuria remiantis siekiama nesąžiningai išvengti atsakomybės už įstatymo pažeidimus. DK 224 str. draudžia įskaitymą darbo santykiuose, numatydamas, kad tai leidžiama daryti tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vadinamieji „mokymai“ iš esmės buvo ne apmokymai, o įvadinis instruktažas, darbuotojo supažindinimas su darbo pobūdžiu, funkcijomis, ypatybėmis. Įvadinio pobūdžio instruktažas yra įprasta, sudėtinė darbo santykių dalis, jis būdingas iš esmės visiems darbo santykiams, todėl darbdavys negali tikėtis, kad kiekvienu atveju gaus už tai kompensaciją iš darbuotojo. Pažymėjo, kad tokia darbo santykių praktika reikštų paslėptą darbo užmokesčio mažinimą ir susigrąžinimą. Nurodė, kad paties darbdavio veiksmai - ieškovei priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimas dalimis po šalių darbo santykių nutraukimo, taip pat bendrovės direktorės 2012 m. birželio 1 d. el. laiško turinys (nieko jame nenurodant apie ketinimus ieškovės reikalautu darbo užmokesčiu padengti darbdavio išlaidas, susijusias su ieškovės kaip darbuotojos apmokymais) - paneigia apelianto teiginius, kad ieškovė liko skolinga atsakovui už jai organizuotus mokymus, kad šalys buvo susitarusios, jog atleidžiant ieškovę iš darbo atsiskaitymas vyks darbuotojui atlyginant darbdavio patirtas išlaidas mokymams. Ieškovė mano, kad darbdavio teiginys, jog darbuotoja yra nesąžininga, nes susirado kitą darbą, nors pats darbdavys pažeidė jos teises, yra nepriimtinas ir atmestinas. Pažymėjo, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodytas oficialus darbdavio prisipažinimas, kad netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą gali būti pagrindu teismui svarstyti CPK 299-300 str. reglamentuojamų procesinių veiksmų atlikimą, nes pagal LR BK 222-223 str. už aplaidų arba apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Nepriklausomai nuo to, akivaizdu, kad aplaidus apskaitos tvarkymas ar kiti netvarką darbovietėje liudijantys faktai negali būti laikomas pagrindais pateisinančiais DK 141 str. pažeidimą. Pažymėjo, kad darbo santykius reglamentuoja, visų pirma, darbo, bet ne civiliniai įstatymai (CK 1.1 straipsnis). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, bet mažinimas laikytinas išimtimi, todėl teismai mažina (jei mažina iš viso) tik atsargiai, atsižvelgdami į faktines aplinkybes, kai nemažinimas reikštų aiškų neteisingumą ir dažniausiai mažinimo atvejai kilę iš bylų kur priskaičiuojamos didžiulės sumos. Nurodė, kad apelianto prašomas žodinis bylos nagrinėjimas, vertintinas kaip proceso vilkinimas, nes tai dar vienas būdas pratęsti bylos nagrinėjimą, nes tokiu atveju atsiranda galimybės neatvykti į teismo posėdį dėl ligos ar įvairiausių kitų priežasčių, bandyti nereikalingai išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką, teikti įvairius prašymus ir naujus įrodymus, neracionaliai kartoti įrodymų tyrimus. Todėl mano, kad žodinis procesas būtų netikslingas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirbo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 27 d. projektų vadybininke, o nuo 2012 m. sausio 30 d. ieškovė dirbo jau kitoje darbovietėje (b. l. 15, 32). Šalims nutraukus darbo santykius, atsakovas 2012 m. vasario 6 d. išmokėjo ieškovei 452,73 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėnesį, 2012 m. balandžio 3 d. išmokėjo dalį (480 Lt) darbo užmokesčio už 2012 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Galutinai šalys atsiskaitė 2013 m. kovo 22 d., t. y. po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kai atsakovas išmokėjo ieškovei 340,81 Lt (b. l. 47). Ieškovė 2012 m. birželio 1 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą dėl visiško atsiskaitymo. Į tai atsakydama, atsakovo bendrovės direktorė 2012 m. birželio 1 d. el. laiške nurodė: „patikrinsiu – turėjo būti viskas pervesta. Siunčiu buhalterei, kad atsiųstų informaciją, ar mes tau skolingi“ (b. l. 17). Darbo ginčų komisija 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-3239, nusprendė pripažinti, kad ieškovės prašymas komisijai pateiktas praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ir dėl šios priežasties prašymą atmesti (b. l. 7-9). Atsakovas pirmos instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija tik dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybės, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl šių ginčijamų aspektų.

16DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pirmos instancijos teismas ieškovės naudai priteisė maksimalią sumą už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t.y. 6164 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, be abejo, turi reikalavimo teisę dėl vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką su atleidžiamu iš darbo darbuotoju priteisimo, tokios savo pareigos apeliaciniame skunde nekvestionuoja ir pats apeliantas, tačiau keliamas klausimas dėl priteistinos sumos pagrįsto dydžio nagrinėjamu atveju.

17Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis yra tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodytos normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 str. 3 d. būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.).

18Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2 str., 35 str., 36 str. 1, 2 dalyse, 141 str. 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką bei dydžius, į nustatytą trumpą darbuotoją ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 27 d. (viso 5 mėnesiai), į tai, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 6164 Lt – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. bei 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priteista vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma mažintina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Be to, pabrėžtina, kad atleidimo iš darbo ir darbdavio delsimo atsiskaityti su ieškove faktas nesudarė kliūčių ieškovei jau sekančią dieną įsidarbinti pas kitą darbdavį ir vėl gauti su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas.

19Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pirmiau išdėstytų aplinkybių visetu, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas mažinti pirmos instancijos teismo priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 3082 Lt. Nurodyta suma būtų adekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui.

20Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai mažinamos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei priteista 2200 Lt suma advokato pagalbai apmokėti mažintina pusiau ir iš atsakovo pastarosios naudai priteistina 1100 Lt suma. Valstybei žyminio mokesčio priteistina 92,46 Lt iš atsakovo, nes ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo kaip darbuotoja dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (LR CPK 187 str. 1 d. 1 p.). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padalinus ieškovui ir atsakovui pusiau sudaro 6,33 Lt sumą, jos nepriteistinos į valstybės biudžetą, vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

22Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – pusė atsakovo sumokėto žyminio mokesčio 125,46 Lt. Taip pat, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti pastarosios naudai 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir pateikė duomenis, kad ji turėjo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi atsakovo skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai priteistina 725 Lt suma advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų patvirtinančių pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos apmokėti nepateikė, todėl jo prašymas nenagrinėtinas.

23Taigi, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimas dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką keistinas sumažinant priteistą vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti sumą iki 3 082 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

26„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

27Priteisti ieškovei A. D., a. k. ( - ), iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“, įm. k. 302420835, 3 082 Lt (tris tūkstančius aštuoniasdešimt du litus) vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

28Priteisti ieškovei A. D. iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ 92,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei“.

30Iš ieškovės A. D., a. k. ( - ) atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“, įm. k. 302420835 naudai priteisti 125,46 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

31Iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“, įm. k. 302420835, ieškovės A. D., a. k. ( - ), naudai priteisti 725 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kokybiški... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės A.... 8. Teismas nurodė, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus... 11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ apeliacinis skundas... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirbo UAB „Kokybiški sprendimai... 16. DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 17. Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo,... 18. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2 str., 35 str., 36 str. 1, 2... 19. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pirmiau išdėstytų... 20. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra... 21. Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 22. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 23. Taigi, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir... 26. „Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.... 27. Priteisti ieškovei A. D., a. k. ( - ), iš atsakovo UAB „Kokybiški... 28. Priteisti ieškovei A. D. iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ 92,46 Lt... 30. Iš ieškovės A. D., a. k. ( - ) atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai... 31. Iš atsakovo UAB „Kokybiški sprendimai verslui“, įm. k. 302420835,...