Byla 3K-3-179/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. (P. S.) ir atsakovo UAB „Eurėja“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB „Eurėja“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės pašalpos, nesumokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už komandiruotėse patirtas išlaidas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką bei atsiskaitymo uždelsimą, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą prašydamas darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu; negrąžinti jo į darbą ir priteisti iš atsakovo nustatyto dydžio išeitinę išmoką už du mėnesius – 2100 Lt, nesumokėtą darbo užmokestį - 650 Lt, piniginę kompensaciją už komandiruotėse patirtas išlaidas – 16 066 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei atsiskaitymo uždelsimą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1500 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad jis turėjo būti atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes 2010 m. rugsėjo 29 d. jam buvo išduota nedarbingumo lygio pažyma (netektas darbingumas – 70 proc.), vadinasi, turėjo būti sumokėta dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Ieškovo finansinė padėtis yra sunki, dėl sveikatos jis negali dirbti, todėl atsakovo galutinis neatsiskaitymas su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, nerimo, neužtikrintumo ir pažeminimo, dėl ko ieškovas prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

7Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2673,82 Lt negrąžinto avanso ir bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad yra ieškovui permokėjęs 2673,82 Lt už komandiruotėse patirtas išlaidas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė atleidimo pagrindą į DK 127 straipsnio 2 dalį ir priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 573,82 Lt negrąžinto avanso, 289,71 Lt advokato padėjėjo atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų atsakovo naudai.

10Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo atleistas paties prašymu, todėl aplinkybių pripažinti ginčo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Kartu teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Ieškovas savo prašyme atleisti iš darbo atsakovui nurodė, kad turi darbingumo lygio pažymą nuo 2010 m. rugsėjo 29 d., todėl atsakovas, kaip darbdavys, turėjo prievolę pareikalauti ieškovą pateikti pažymą apie jo sveikatą, nes tokiu atveju keičiasi darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o darbdavys turi pareigą įforminti darbo sutarties pasibaigimą tinkamai. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo atleidimo pagrindas iš DK 127 straipsnio 1 dalies keistinas į DK 127 straipsnio 2 dalį bei ieškovui priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

11Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimus priteisti išlaidas, patirtas komandiruotėse, atsižvelgė į tai, kad įrodymų dėl didesnių ieškovo kelionės išlaidų, nei pateikė atsakovas, byloje nesurinkta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimu administracinė byla Nr. A2.1-755-296/2011 dėl UAB „Eurėja“ direktoriaus buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (nemokant P. S. darbo užmokesčio bei išmokų, susijusių su darbo santykiais), todėl atmetė ieškovo prašymą priteisti kitas sumas. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo permokėta 2673,82 Lt todėl atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu keičiamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas ir pripažintinas pagrįstu jo reikalavimas priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2100 Lt), teismas nurodė, kad priešieškinis tenkintinas iš dalies, t. y. priteistina 573,82 Lt suma.

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nurodant kitą pagrindą, panaikino ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, taip pat, kad ieškovas yra atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7350 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei valstybei 220,50 Lt žyminio mokesčio ir 232 Lt už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; kitas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

13Teismas nurodė, kad, darbo sutartį nutraukiant darbuotojo pareiškimu, darbdavio sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistu kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009). Jei darbuotojas pateikė prašymą atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, bet buvo atleistas remiantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, tai kvalifikuotina kaip neteisėtas atleidimas ir atleidimo pagrindo pakeitimas nelaikytinas pakankamu darbuotojo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimu DK 35 straipsnio prasme. Atsakovui neteisėtai atleidus ieškovą iš darbo, pastarajam privalo būti išmokėta išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovo naudai priteistina ne tik 2100 Lt išeitinė išmoka, bet ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 14 700 Lt. Kolegija sprendė, kad tokios sumos priteisimas pažeistų proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl sumažino ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki 7350 Lt. Dėl kitų reikalavimų teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį ir ieškinį patenkinti visiškai; negrąžinti ieškovo į darbą ir priteisti iš atsakovo: DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką už du mėnesius, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nesumokėtą darbo užmokestį (650 Lt); 1500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nesumokėtą piniginę kompensaciją dėl komandiruotėse patirtų išlaidų (16 066 Lt), vidutinį darbo užmokestį dėl atsakovo uždelsimo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; atsakovo priešieškinį dėl 573,82 Lt negrąžinto avanso priteisimo iš ieškovo atmesti; priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

16Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovui privalo būti išmokėta išeitinė išmoka (2100 Lt) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau neteisėtai šias išmokas sudėjo ir išmokamą sumą sumažino iki 7350 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti išeitinės išmokos sumos, priteistinos DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, o ieškovui priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką taip pat sumažinta neteisėtai, nes išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžiai ir laikotarpis, už kurį jie apskaičiuojami, yra nustatyti imperatyviai, todėl darbdavys ar teismas negali jų pakeisti ar sumažinti nesant įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2181/2008). Taigi, apeliacinės instancijos teismas laikytinas pažeidusiu DK 140 straipsnio 2 dalį ir 297 straipsnio 4 dalį.
  2. Apeliacinės instancijos teismas esant teisėtam pagrindui nepagrįstai nepritaikė DK 141 straipsnio 3 dalies (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Darbdavys privalėjo ieškovui sumokėti DK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo atmetimo, nenurodė jokių atmetimo motyvų, todėl teigtina, kad šis reikalavimas neteisėtai ir nepagristai liko nenagrinėtas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 250 straipsnį, nes konstatavo, kad neteisėto atleidimo iš darbo faktas, savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju kasatorius patyrė tokios žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, todėl prašė apeliacinės instancijos teismo ją priteisti iš buvusio darbdavio. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009), netinkamai pritaikė DK 250 straipsnį, todėl dalis apeliacinės instancijos teismo nutarties naikintina.
  4. Apeliacines instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (komandiruočių skaičius, vykimo maršrutai, pravažiuotas kilometrų skaičius, turėtos išlaidos) apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis logikos dėsniais, turėjo galimybę padaryti išvadą, kad trijų komandiruočių metu ieškovo patirtos išlaidos yra panašios savo dydžiu, bet darbdavys dviejų komandiruočių atvejais atlygino ieškovui daug mažesnes, negu realiai patirtos, išlaidas. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti, kad, ieškovui neturint galimybės pateikti rašytinių įrodymų dėl išlaidų komandiruočių metu patyrimo, nes šie įrodymai buvo pateikti darbdaviui, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pats nustatyti nuostolių dydį.

175.

18DK 224 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, tą patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1443-567/2010). Darbdavys reikalavimą grąžinti tariamai permokėtą avansą pateikė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tai reiškia, kad darbdavys jokio avanso likučio įskaitymo į darbo užmokestį nėra atlikęs ir neatliko, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo padaryti tokios išvados.

196. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė darbdavio priešieškinio patenkinimo materialiosios teisės normą, konstatuodamas, jog, remiantis DK 253 straipsnio 6 punktu ir šalių sudaryta visiškos materialines atsakomybes sutartimi, darbdavio priešieškinis yra pagristas. Ši išvada yra neteisėta, nes teismas netinkamai taikė DK 246 straipsnį ir be pagrindo pritaikė DK 253 straipsnio 6 punktą. Žalos atlyginimas darbdavio valia taikomas tuo atveju, kai darbuotojas natūra ar pinigais neatlygina darbdaviui padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju darbdavys reikalavimą atlyginti žalą pareiškė po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Visiška materialinė atsakomybė darbuotojui, net ir sudariusiam visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taikoma tik tada, kai yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos DK 246 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškinęs ir nenustatęs konkrečios ieškovo kaltės, neteisėtai pritaikė materialinę atsakomybę.

20Atsakovas su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismai konstatavo, kad ieškovui iki atleidimo iš darbo buvo permokėta 2673,82 Lt, o dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka yra 2100 Lt, todėl pagrįstai iš atsakovui priteisė 573,82 L, laikydamas, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas sumokėjo ieškovui 2100 Lt išeitinės išmokos. Taigi, ieškovo nurodomi argumentai, kad išeitinė išmoka buvo susumuota su vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelsimą atsiskaityti, yra nepagrįsti, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbuotojui priklausanti 2100 Lt išeitinė išmoka jam išmokėta.
  2. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikytų, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti priteisiamas, tai atsakovas palaiko apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl šios sumos mažinimo, nes tai atitinka teismų praktiką. Atsakovas, net ir nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo sprendimu dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, buvo sąžiningas ir rūpestingas bei įvykdė teismo sprendimą, tai turėtų būti vertinama, sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio sumažinimo, be to, turėtų būti atsižvelgiama į prastą atsakovo ekonominę padėtį.
  3. DK 141 straipsnio 3 dalies tikslas – užtikrinti, kad atleidimo iš darbo dieną darbuotojas gautų visas jam priklausančias sumas, priešingu atveju darbuotojas, netekęs darbo, netektų ir pagrindinių pragyvenimo pajamų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, bylos. Nr. 3K-3-82/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos šių sąlygų, nes atleidimo iš darbo dieną darbdavio permoka darbuotojui buvo 2673,82 Lt (išeitinė išmoka – 2100 Lt), todėl atleidimo iš darbo dieną ne darbdavys, bet darbuotojas buvo skolingas darbdaviui. Be to, ieškovas nebendradarbiavo, nesąžiningai įgyvendino savo teises, nes pateikdamas prašymą darbdaviui atleisti iš pareigų nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, taip pat jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių komandiruotės išlaidas papildomai 2673,82 Lt sumai, neatvyko pasirašyti reikiamų dokumentų, į telefoninius skambučius neatsakinėjo, gyvenamojoje vietoje darbuotojo rasti nepavyko. Kasacinio teismo praktikoje darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo dieną, kai jis iki atleidimo savo nesąžiningais veiksmais sukuria tokią situaciją, kad atleidimo dieną su juo atsiskaityti nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-215/2010). Dėl šių priežasčių būtinųjų sąlygų taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją nėra.
  4. Neturtinei žalai atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo išreiškęs valią būti atleistas iš darbo, taigi nors atsakovas ir nesiėmė visų reikiamų priemonių ir veiksmų užtikrinti, kad darbo teisiniai santykiai būtų nutraukti laikantis DK nustatytos tvarkos, tačiau neaišku, ar tokie atsakovo veiksmai galėjo sukelti ieškovui neturtinės žalos. Nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
  5. Ieškovo skaičiavimais komandiruotės nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 6 d. metu jis išleido 7976 Lt kurui, 1072 Lt mokesčiams už kelius ir 236 Lt už automobilio stovėjimą, tačiau byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių 236 Lt išlaidų už automobilio stovėjimą; už kelius sumokėta 940,62 Lt, o ne 1072 Lt. Be to, atsakovas prieš siųsdamas ieškovą į komandiruotę, užpylė pilną vilkiko baką dyzelinio kuro, o ieškovas jam pateikė dokumentus, patvirtinančius kuro pirkimą tik už 5281,79 Lt. Skirtumų dėl kuro išlaidų skirtingų komandiruočių metu atsirado dėl kuro užpylimo fakto prieš išvažiuojant į pirmą ir trečią komandiruotę, todėl atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išsamiai išdėstytais argumentais dėl išlaidų komandiruotėse vertinimo.
  6. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad pagal DK 224 straipsnį avansas nepriskiriamas prie sumų, iš kurių išieškoti draudžiama, teisėtai bei pagrįstai įskaitė darbuotojo ir darbdavio tarpusavio reikalavimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas atleidimo iš darbo dieną nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 2673,82 Lt komandiruotės išlaidas, ir negrąžino šios permokėtos avanso dalies darbdaviui, todėl atleidimo iš darbo dieną ši suma traktuotina kaip darbuotojo darbdaviui padaryta žala (DK 253 straipsnio 6 punktas). Materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-47/2011). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja DK 246 straipsnyje įvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: atsakovo patirta žala – 573,82 Lt negražintų sumų; neteisėti ieškovo veiksmai, nepateikus įrodymų patvirtinančių komandiruotės išlaidas, negrąžintos permokėtos piniginės sumos; priežastinis neteisėto ieškovo elgesio ir atsakovo patirtos žalos ryšys; ieškovo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo konkrečiomis sąlygomis (nepateikė komandiruotės išlaidas patvirtinančių įrodymų, negrąžino permokėtos sumos); ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu saistė darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su ieškovo darbo veikla.

21Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eurėja“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 7350 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, dėl šios dalies ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (128,07 Lt) bei kasacinės instancijos teisme.

22Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė DK 297 straipsnio 4 dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą. Atlyginimas (vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Tuo atveju, kai darbuotojas yra pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, o darbdavys neteisėtai nutraukia darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, laikas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nelaikomas priverstine pravaikšta, nes pats darbuotojas buvo suinteresuotas nutraukti darbo santykius. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuota, kad, darbuotojui pačiam siekiant nutraukti darbo sutartį, priverstinės pravaikštos nėra, o iš esmės ginčas vyksta dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Pagal darbuotojo teismui pateiktą nedarbingumo pažymą jam nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, todėl laikas nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo negali būti laikomas priverstine pravaikšta, nes darbuotojas negalėjo dirbti dėl savo sveikatos, o ne darbdavio kaltės. Taigi, teismai turėjo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą neturėtų būti priteisiamas.
  2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt išlaidų bei pateikė dokumentus, pagrindžiančius šią sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė iš ieškovui 7350 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadinasi, įsiteisėjus teismo sprendimui visiškai tenkintas (100 proc.) ieškinio pagrindinis reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteista 7350 Lt iš reikalautų 47 616 Lt ir netenkintas prašymas atmesti 2673,82 Lt priešieškinį. Įvertinus visiškai ir iš dalies tenkintų reikalavimų dalį darytina išvada, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalies procentinė išraiška – 57,31 proc. ((100 proc. + 14,62 proc.)/2), t. y. atmesta 42,69 proc. visų reikalavimų. Atsižvelgiant į apskaičiuotą procentinę proporciją, turėjo būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovui iš ieškovo turėjo būti priteista 42,69 proc. nuo 300 Lt, t. y. 128,07 Lt.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ieškovo kasacinis skundas, papildomai nurodoma, kad atsakovas kasaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi byloje Nr. 3K-3-390/2011, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos. Taip pat nurodoma, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai, o ne procentiškai, todėl atsakovo skaičiavimas yra nepagrįstas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

27Dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintų teisių gynimo būdų taikymo nagrinėjamoje byloje

28Šioje byloje ieškovas kreipėsi į darbdavį prašydamas atleisti jį iš darbo nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. dėl jo netekto darbingumo (DK 127 straipsnio 2 dalis), o darbdavys jį atleido DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, byloje yra iš esmės ginčijamas ne atleidimo faktas, nes ieškovas pats siekė nutraukti darbo santykius, bet atleidimo iš darbo pagrindas. Šios aplinkybės suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Ieškovo reikalavimai byloje vertintini ne kaip reikalavimai atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DK 297 straipsnio 3 dalis), o kaip reikalavimai pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę (DK 295 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Šiems reikalavimams taikomi skirtingi teisiniai padariniai: neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojo pažeistos teisės ginamos, be kita ko, DK 297 straipsnio 3 arba 4 dalyje įtvirtintais teisių gynimo būdais, tuo tarpu tenkinant ieškinio reikalavimus pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę DK 297 straipsnio 3 arba 4 dalies nuostatos netaikytinos.

29Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nurodytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005; 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. UAB ,,Elguva“, bylos Nr. 3K-3-390/2011). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas pats prašė ir siekė darbo sutartį nutraukti, tai konstatuotina, kad priverstinės pravaikštos nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282, išaiškinta, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nepriteisiamas, kai teismai konstatuoja, kad darbuotojas turėjo būti atleistas jo paties prašymu. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo atveju taikęs DK 297 straipsnio 4 dalį ir priteisęs 7350 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

30Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog, ieškovui savo prašyme atleisti iš darbo nurodžius turint darbingumo lygio netekimo pažymėjimą nuo 2010 m. rugsėjo 29 d., atsakovui kilo pareiga pareikalauti iš ieškovo pateikti šį dokumentą, nes tokiu atveju keičiasi darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o darbdavys turi pareigą įforminti darbo sutarties pasibaigimą tinkamai, yra pagrįsta.

32Darbdaviui parinkus netinkamą atleidimo pagrindą, darbuotojui nebuvo išmokėta jam priklausanti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (2100 Lt). DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis).

33Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media News“, bylos Nr. 3K-3-116/2011). Ši norma reiškia, kad atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, tarp jų – ir išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 2 dalis, 141 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylosNr. 3K-3-267/2008).

34Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011).

35Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančios dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos; darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra, todėl yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išeitinė išmoka darbuotojui atleidimo dieną nebuvo išmokėta, tačiau, atmesdamas reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už atsiskaitymo uždelsimą, nepagrįstai netaikė DK 141 straipsnio 3 dalies, todėl ši jo sprendimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta.

36Kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė DK 297 straipsnio 4 dalį ir skaičiavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 141 straipsnio 3 dalies ir nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaitymo uždelsimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo neilgai (5 mėnesius), ir šis laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra kelis kartus trumpesnis, kad atsakovo įmonės finansinė būklė, byloje esančiais duomenimis, nėra gera, kad ieškovas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus ir kartu su prašymu atleisti iš darbo nepateikė darbingumo netekimo lygį patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 10 000 Lt. Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

37Kadangi atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 7350 Lt, tai šia suma atitinkamai mažinama iš jo priteistina suma (2100 Lt išeitinės išmokos ir 10 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti) ir nustatytina, kad likusi ieškovui iš atsakovo priteistina suma yra 4750 Lt.

38Dėl įrodymų, susijusių su komandiruotėse patirtomis išlaidomis, tyrimo ir vertinimo

39Ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai nustatė jo komandiruotėse patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tokius kasatoriaus argumentus, būtina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei aiškinimo ir taikymo praktiką. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje I. K. v. R. S.. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P.. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky W. T. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

40Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, bylą nagrinėjusių teismų nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai, nustatydami ieškovo komandiruotėse patirtas išlaidas, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas negrąžino dalies avanso (2673,82 Lt), gauto iš atsakovo komandiruotės išlaidoms, todėl pagrįstai ją priteisė iš ieškovo. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 224 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus ir tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Pagal DK 224 straipsnio 3 dalį negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Nagrinėjamu atveju darbdavys priešieškiniu prašė priteisti negrąžintą dalį avanso, išmokėtą komandiruotės reikmėms, kuri, pagal byloje esančius įrodymus, nebuvo panaudota. DK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nurodyti išskaityti iš darbo užmokesčio neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas komandiruotės reikmėms ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju išskaitos dydis viršijo darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį, todėl darbdavys turėjo pagrindą dėl šios išskaitos kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad darbdavys kreipėsi į teismą po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir išmokų priteisimo, nėra svarbi sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas nepateikė teisinių argumentų dėl įrodymų pakankamumo ir vertinimo, kuriais remdamasis kasacinis teismas dėl nepanaudoto avanso dalies dydžio galėtų daryti kitokias išvadas nei nurodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismų priimtų sprendimų dalis tenkinti priešieškinyje nurodytą reikalavimą dėl negrąžintos avanso dalies ar keisti atsakovo naudai priteistą sumą (2673,82 Lt). Bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė negrąžintos avanso dalies dydį, tačiau nepagrįstai atliko ieškovui ir atsakovui priteistinų sumų įskaitymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis keistina ir nurodyta suma priteistina iš ieškovo (DK 224 straipsnio 2 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

41Dėl neturtinės žalos

42Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

43Aiškindamas ir taikydamas šias materialiosios teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

44Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu nėra teisinio bei faktinio pagrindo; darbdavio neteisėti veiksmai – netinkamas atleidimo iš darbo pagrindo parinkimas ir darbuotojui priklausančios išeitinės išmokos nesumokėjimas. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009) konstatuota, kad neteisėti darbdavio veiksmai savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti neturinės žalos atlyginimą. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, ieškovas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, turėjo įrodyti ir kitas būtinosios atsakomybės sąlygas, inter alia dėl neteisėtos veikos patirtą neturtinę žalą bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti apginamos ir konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus – be kita ko, netinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą.

45Ieškovo kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remdamasis šis teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos manymu, darbdavio neteisėtų veiksmų konstatavimas ir ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas yra pakankami ieškovo pažeistoms teisėms apginti. Kasacinio skundo prašymas panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas šis ieškovo reikalavimas, netenkintinas.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

48Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje tenkinamas pagrindinis ieškovo reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą bei priteisiama išeitinė išmoka, taip pat į tai, kad tenkinamas atsakovo reikalavimas priteisti dalį avanso, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šalims turi būti paskirstomos priteisiant atitinkamai po 1/3 iš ieškovo ir 2/3 – iš atsakovo.

49Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra 663 Lt. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 442 Lt.

50Valstybės garantuojama advokato pagalba ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 1656,68 Lt. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 1104,45 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

51Advokato pagalba atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 1850 Lt. Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1/3 šios sumos, t. y. 616,67 Lt.

52Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kasacinis skundas yra atmestas, išlaidos advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme jo naudai nepriteistinos.

53Kasaciniame teisme patirta 28,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

54Visa iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma – 1575,35 Lt.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

57Pakeisti 2010 m. balandžio 23 d. UAB „Eurėja“ ( - ) ir P. S. ( - ) darbo sutarties Nr. 5 nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 127 straipsnio 2 dalį.

58Priteisti iš atsakovo UAB „Eurėja“ ieškovo P. S. naudai 4750 (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) Lt.

59Priteisti iš ieškovo P. S. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Eurėja“ ( - ) naudai 2673,82 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris litus 82 ct) negrąžinto avanso.

60Priteisti iš atsakovo UAB Eurėja“ ( - ) 1575,35 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis litus 35 ct) valstybės naudai.

61Priteisti iš ieškovo P. S. ( - ) atsakovo UAB „Eurėja“ ( - ) naudai 616,67 Lt (šešis šimtus šešiolika litų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą prašydamas darbo sutarties nutraukimą... 6. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo būti atleistas iš darbo DK 127 straipsnio... 7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu... 10. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo atleistas paties prašymu, todėl... 11. Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimus priteisti išlaidas, patirtas... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto... 13. Teismas nurodė, kad, darbo sutartį nutraukiant darbuotojo pareiškimu,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 16. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Vilniaus... 17. 5.... 18. DK 224 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti... 19. 6. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė darbdavio priešieškinio... 20. Atsakovas su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 21. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eurėja“ prašo panaikinti Vilniaus... 22. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintų teisių gynimo būdų taikymo... 28. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į darbdavį prašydamas atleisti jį iš... 29. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo... 30. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos... 32. Darbdaviui parinkus netinkamą atleidimo pagrindą, darbuotojui nebuvo... 33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju... 34. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35... 35. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo... 36. Kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 37. Kadangi atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 7350... 38. Dėl įrodymų, susijusių su komandiruotėse patirtomis išlaidomis, tyrimo ir... 39. Ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai vertino įrodymus... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų... 41. Dėl neturtinės žalos... 42. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 43. Aiškindamas ir taikydamas šias materialiosios teisės normas,... 44. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad darbo sutarties nutraukimą pripažinti... 45. Ieškovo kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos... 48. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje tenkinamas pagrindinis... 49. Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra 663 Lt. Ieškovas nuo žyminio... 50. Valstybės garantuojama advokato pagalba ieškovui pirmosios ir apeliacinės... 51. Advokato pagalba atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose... 52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kasacinis skundas yra atmestas, išlaidos... 53. Kasaciniame teisme patirta 28,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 54. Visa iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma – 1575,35 Lt.... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 57. Pakeisti 2010 m. balandžio 23 d. UAB „Eurėja“ ( - ) ir P. S. ( - ) darbo... 58. Priteisti iš atsakovo UAB „Eurėja“ ieškovo P. S. naudai 4750 (keturis... 59. Priteisti iš ieškovo P. S. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Eurėja“... 60. Priteisti iš atsakovo UAB Eurėja“ ( - ) 1575,35 Lt (vieną tūkstantį... 61. Priteisti iš ieškovo P. S. ( - ) atsakovo UAB „Eurėja“ ( - ) naudai...