Byla 2A-139-544/2017
Dėl procesinių palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. Č. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1016-844/2016 pagal J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl procesinių palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2261,67 Eur procesinių palūkanų, 68 Eur žyminio mokesčio, 0,77 Eur dokumentų kopijų paruošimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad pagal 1997 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį paskolino atsakovei 4014,13 Eur, kuriuos ji turėjo grąžinti iki 1997 m. spalio 19 d. Atsakovė skolos negrąžino, todėl 2001 m. balandžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių I. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) g. ( - ), Visagine ir nustatyta, kad atsakovės I. B. skolinis įsipareigojimas kreditoriui J. V. yra 7488,84 Eur (25 857,45 Lt) ir jis susideda iš 4014,13 Eur paskolos, 3452,16 Eur delspinigių pagal sutartį (1 procentas nuo negrąžintos skolos), 19,65 Eur (67,85 Lt) teismo išlaidų, 2,90 Eur (10,00 Lt) už įspėjimo išsiuntimą. Šios skolos išieškojimas iš įkeisto buto tebevyksta iki šiol.
  3. Nurodė, kad pagal antstolio pažymas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 3 d. galimai išieškota 1737,99 Eur, iš jų 72,64 Eur – vykdymo išlaidos (72,41 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 0,23 Eur banko komisinis mokestis ir 3,77 Eur už skolininkės paieškos paskelbimą). Atsakovė ieškovui tiesiogiai yra sumokėjusi 1665,35 Eur, tačiau antstolis nepateikia tikslių ir aiškių pažymų apie dalies skolos išieškojimą.
  4. Paaiškino, jog ankstesniais įsiteisėjusiais Visagino miesto apylinkės teismo procesiniais sprendimais jam iš atsakovės yra priteistos palūkanos už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 17 d. ir 5 procentų metinės palūkanos už 714,30 Eur (2466,32 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau procesinės palūkanos už 4014,13 Eur skolą nepriteistos nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2016 m. birželio 16 d. ir sudaro 535,59 Eur bei jos nepriteistos už 3452,16 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 16 d. ir sudaro 1726,08 Eur. Todėl iš viso Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d. pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2261,67 Eur procesinių palūkanų.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 535,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 535,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 16,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti procesines palūkanas nuo 4014,13 Eur paskolos ir 3452,16 Eur delspinigių, neišskaičiavęs sugrąžintos 1665,35 Eur sumos. Atsižvelgiant į CK 6.54 straipsnio 1-4 d. nuostatas, teismas sprendė, jog atsakovė sumokėjo dalį išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, sumokėjo dalį delspinigių, tačiau 4014,13 Eur paskola nesumokėta. Nors ieškovas prašė nuo šios negrąžintos paskolos sumos priteisti 535,59 Eur arba 5 procentus procesinių metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2016 m. birželio 16 d., tačiau teismas sprendė, kad ieškovo ieškinyje šalių santykių kvalifikavimui nurodytos teisės normos teismo nesaisto, o ieškovas, sutrinkamai su CK 6.210, 6.251, 6.261 straipsniais, turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas.
  3. Kadangi atsakovė grąžino ieškovui 1665,35 Eur sumą iš 3452,16 Eur delspinigių sumos, o kompensuojamos palūkanas nuo negrąžintų delspinigių nepriteisiamos, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 1726,08 Eur procesines palūkanas nuo 3452,16 Eur delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 16 d. atmetė.
  4. Kadangi byla iškelta 2016 m. rugpjūčio 3 d., tai teismas nuo šios dienos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 535,59 Eur sumą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliantas (ieškovas) J. V. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba, be jau skundžiamu sprendimu priteistų sumų, priteisti 1318,83 Eur proceso palūkanų už priteistą delspinigių sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, grąžinti permokėtą žyminį mokestį, įpareigoti antstolį L. J. pateikti tikslią pažymą, kurioje būtų nurodyti dar 2016 m. rugsėjo 12 d. patikslintoje pažymoje neįrašyti duomenys apie 19,65 Eur teismo išlaidų, 2,90 Eur įspėjimo skolininkei išsiuntimo išlaidų ir 1642,80 Eur delspinigių išieškojimą bei kada atliktas sumokėjimas. Kartu išaiškinti, kodėl jam nėra galimybės gauti iš antstolio teisingos pažymos.
  2. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad procesinių palūkanų nepriteisimas nuo delspinigių prieštarauja įstatymui ir visų lygių teismų praktikai.
  3. Paaiškino, jog jam nesupranta, kodėl teismas priteisė tik 535,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų, nors jis prašė priteisti 5 procentus procesinių palūkanų ir nuo pagrindinės skolos, ir nuo priteistos delspinigių sumos. Nesupranta, kodėl sprendime nurodyta, kad jis prašė procesines palūkanas priteisti nuo negrąžintos paskolos, o ne nuo priteistos sumos. Be to, 2261,67 Eur procesinių palūkanų prašė priteisti nuo anksčiau civilinėje byloje Nr. L2-1119/1999 teismo įsakymu priteistos sumos, todėl neaišku, kodėl jas nuo vienos sumos teismas priteisė, o nuo kitos – nepriteisė.
  4. Antstolio pažyma buvo patikslinta, bet vis tiek liko netiksli. Mano, kad iš tikrųjų 1665,35 Eur, neva, jam grąžinta suma turi būti pakeista į 1642,80 Eur, nes antstolis turėjo pažymoje nurodyti 19,65 Eur teismo išlaidų sumą, 2,90 Eur už įspėjimo išsiuntimą ir 122,26 Eur delspinigių. Teismas šios pažymos ir kitų dokumentų jam neišsiuntė, todėl negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimo dėl 1318,83 Eur procesinių palūkanų priteisimo nuo nesumokėtų delspinigių. Nesant tikslios antstolio pažymos, teismas priėmė skubotą ir neteisėtą sprendimą už akių.
  5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Visagino miesto aplinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  3. Nors byloje nėra tarp šalių sudarytos paskolos sutarties, tačiau iš ieškovo paaiškinimų ir įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad pagal 1997 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovei 4014,13 Eur, kuriuos ji turėjo grąžinti iki 1997 m. spalio 19 d. Paskolos sutartyje buvo nustatyta, kad už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojama 1 procentas delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos (b. l. 1, 2). Atsakovė skolos negrąžino, todėl 2001 m. balandžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo nutartimi Nr. 39 buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių I. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) g. ( - ), Visagine ir nustatyta, kad atsakovės I. B. skolinis įsipareigojimas kreditoriui J. V. yra 7488,84 Eur (25 857,45 Lt) ir jis susideda iš 4014,13 Eur paskolos, 3452,16 Eur delspinigių pagal sutartį (1 procentas nuo negrąžintos skolos), 19,65 Eur (67,85 Lt) teismo išlaidų, 2,90 Eur (10,00 Lt) už įspėjimo išsiuntimą. Šios skolos išieškojimas iš įkeisto buto tebevyksta iki šiol. Pagal antstolio pažymas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 3 d. išieškota 1737,99 Eur, iš jų 72,64 Eur – vykdymo išlaidos (72,41 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 0,23 Eur banko komisinis mokestis ir 3,77 Eur už skolininkės paieškos paskelbimą). Atsakovė ieškovui tiesiogiai yra sumokėjusi 1665,35 Eur (b. l. 11, 28-33, 37-42).
  4. Iš teismų sistemos Liteko duomenų ir šios bylos duomenų nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-601-724/2009 iš atsakovės ieškovui buvo priteista 1559,46 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-887-724/2009 iš atsakovės ieškovui nuo pagrindinės paskolos sumos priteista 194,80 Eur (72,60 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. kovo 27 d. 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-41-724/2014 ieškovui J. V. iš atsakovės I. B. buvo priteista 714,30 Eur (2466,32 Lt) palūkanų akių už pagrindinę 4014,13 Eur skolą nuo 2010 m. kovo 27 d. iki 2013 m. spalio 17 d. ir 5 procentų metinės palūkanos už 714,30 Eur (2466,32 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,50 Eur (91,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
  5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai <...> šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
  6. Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimis teismas buvo įpareigojęs antstolį pateikti teismui pažymą, kurioje būtų nurodyti duomenys apie išieškojimą iš skolininkės I. B. išieškotojo J. V. naudai pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartį Nr. 39 (b. l.25, 34-35). Pažymos su duomenimis apie iš skolininkės išieškotas sumas pateiktos 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 28-29, 37-38). Taigi pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ne tik vienos šalies – ieškovo – įrodymai, tačiau jie buvo gauti ir iš teismo sprendimą priverstinai vykdančio antstolio, todėl sprendimas už akių neturėjo būti priimamas, o bylą teismas privalėjo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
  7. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei I. B., Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria nustatė civilinėje byloje procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą – viešą paskelbimą specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 25). Teismo nustatytos formos pranešimas specialiame internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 22 d., vadinasi, tą pačią dieną atsakovei buvo įteiktas ir pranešimas apie pareigą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 26). Terminas pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį atsakovei baigėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, teismo sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau buvo išspręstas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 43-47). Vadinasi, nebuvo dar vienos sąlygos sprendimo už akių priėmimui.
  8. Be kitų duomenų, pranešime, kuris buvo paskelbtas specialiame internetiniame tinklapyje, buvo nurodyta, kad Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1016-844-2016 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl 2261,67 Eur proceso palūkanų, 68,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. birželio 16 d. kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (b. l. 26). Būtent dėl šiuo pagrindu pareikšto ieškinio reikalavimo atsakovei buvo nurodyta pareiga per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei išaiškinta, kad šios pareigos neįvykdžius teismas turės teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Taigi, nors atsakovei CPK nustatyta tvarka buvo pranešta, kad ieškovas byloje iškėlė reikalavimą priteisti iš jos procesines palūkanas nuo 2001 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi Nr. 39 priteistos paskolos ir delspinigių sumos, tačiau skundžiamuoju sprendimu už akių teismas priteisė ne procesines, o kompensuojamąsias palūkanas, nors apie tokį ieškovo ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes atsakovei CPK nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Taigi, priimant skundžiamą sprendimą už akių buvo pažeistos ir CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios galimybę priimti sprendimą už akių dėl tų reikalavimų, dėl kurių buvo tinkamai (CPK nustatyta tvarka) pranešta atsakovui.
  9. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose nėra išreiškęs pozicijos, jog jis nesutinka, kad dokumentai atsakovei būtų įteikti per antstolį, kad jis neprašo paskirti kuratoriaus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas galimai žino (žinojo), kur faktiškai gyvena atsakovė, nes 2010 - 2012 metais 15 kartų buvo su ja susitikęs ir priėmė dalies skolos grąžinimą, tačiau jam teismas nepasiūlė patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą, kai procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui neįteikti (b. l. 19, 39-41). Esant tokioms aplinkybėms, lieka neaišku, kokių faktinių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, kad nėra galimybės dokumentus įteikti per antstolį ar paskirti kuratoriaus, o tik tokių aplinkybių nustatymas sudaro pagrindą taikyti CPK 130 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdą. Galimas netinkamas CPK 130 straipsnyje numatytų sąlygų nustatymas ir (ar) priešingos šalies procesinis veikimas, dėl kurių atsakovė galėjo neturėti galimybės tinkamai ir pilna apimtimi įgyvendinti savo teisių ir būti išklausyta dėl ginčo esmės, neturėtų atsakovei sukelti sprendimo už akių sukeliamų teisinių padarinių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sprendimo už akių priėmimo galimybė turėjo būti vertinama kaip teismo teisė, o ne pareiga, o šią teisę teismas turėjo įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
  10. Atsižvelgdama į visas virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, padarė eilę procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  11. Kaip jau minėta, pagal šalių sudarytą 1997 m. rugsėjo 19 d. sudarytą paskolos sutartį galimai buvo sutarta, kad, atsakovei negrąžinus ieškovo suteiktos paskolos iki 1997 m. spalio 19 d., už kiekvieną praleistą dieną bus skaičiuojama 1 procentas delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos. Tai reiškia, kad paskolos sutarties šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma ir jų dydžio. Kadangi byloje nėra paskolos sutarties, tai teismui net formaliai nebuvo iš ko vertinti, ar sutartimi buvo (nebuvo) susitarta ir dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-397/2007, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 04 d. sprendimo, kuriuo atmestas jo ieškinys I. B. dėl palūkanų priteisimo, konstatavo, „ kad ginčo šalių paskolos sutartis pasibaigė 1997-10-19, taigi, sutinkamai su LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 str., pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti tiek CK 6.210 str., tiek ir 6.872 str. 1 d. ieškovo reikalavimui, kadangi pasibaigusioje paskolos sutartyje šalys nebuvo sulygusios dėl palūkanų mokėjimo, o nauja paskolos sutartis, galiojant naujojo CK normoms, reguliuojančioms paskolos teisinius santykius – šalių nesudaryta“. Nežiūrint 17 punkte bei šiame punkte nurodytų aplinkybių ir cituoto teismo sprendimo, priimto tarp tų pačių šalių dėl tos pačios sutarties nevykdymo pasekmių, sprendimu už akių teismas nusprendė savo iniciatyva perkvalifikuoti reikalavimą priteisti procesines palūkanas į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir ieškovui jas priteisė nuo iš atsakovės priteistos ir negrąžintinos paskolos dalies už jo prašomą laikotarpį. Tačiau iš sprendimo už akių turinio taip ir liko neaišku, kokių pateiktų ir nurodytų įrodymų formalų vertinimą atlikęs teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
  12. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju 3452,16 Eur netesybų pagal sutartį 2001 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi yra priteista (b. l. 2). Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – jos galėtų būti įskaitytos į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, kadangi tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014 ir kt.).
  13. Dėl šių išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje galimai buvo nustatytas 1 procentas delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, turėjo patikslinti ieškovo pareigą įrodinėti bei spręsti, ar tikrai yra pagrindas priteisti kompensuojamąsias palūkanas ieškovui, kai šalių susitarimu yra numatytos netesybos, iš esmės atliekančios tą pačią funkciją, o ieškovas kelia reikalavimą ne pagal sudarytos paskolos sutarties nuostatas.
  14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, netinkamai taikė 18 punkte nurodytas procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo sąlygas ir tvarką, netinkamai atliko formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, neįsitikino bylos įrodymų turinio pakankamumu priimti tokiam sprendimui, kokį teismas priėmė, todėl skundžiamo teismo sprendimo už akių nėra pagrindo vertinti pagrįstu ir teisėtu. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimas taip pat turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06). Kadangi pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  15. Vengdama išankstinės nuomonės pareiškimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas bylą turės nagrinėti iš naujo visa apimtimi.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai