Byla 2S-1871-431/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti ir išieškoti iš atsakovės M. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas sumokėti 87 Eur žyminį mokestį ir suformuluoti tinkamai ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką, nes nėra aišku, kaip susidarė prašoma priteisti skola. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1147-431/2018 paliko minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė ieškovui papildomą 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pagal Gyventojų registro duomenis atsakove nurodyta M. K. mirė ( - ). Todėl įpareigojo ieškovą patikslinti proceso dalyvius, tai yra nurodyti atsakovės teisių perėmėjus.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pripažino ieškovo ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas nustatė, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų: nenurodė atsakovės M. K. materialinių teisių perėmėjų, nesuformulavo ieškinio reikalavimų, nenurodė konkrečių ir aiškių faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, nesumokėjo žyminio mokesčio.
  4. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį pripažinti niekine. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėja U. V. siekia pasisavinti ieškovo 8 688,60 Eur ieškinio kompensaciją. Ieškovas tokią sumą pateikė teismui, kaip sukauptą per 10 bendro gyvenimo santuokoje metų. Teismas neįvykdė CPK 87 straipsnio 3 dalies nuostatos, teismas ieškinį pasisavino. Teismas negrąžino 10 000 Lt, kuriuos ieškovas paskolino savo sutuoktinei. Ištuokos liudijime neteisingai nurodyta skyrybų data, o tai jau teismo klaida, nes teismas priėmė galutinį sprendimą. Teismas nepriėmė vykdomojo rašto. Todėl ieškovas prašė teismo įsakymu priteisti ir išieškoti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo biudžeto 30 000 Lt (8 688,60 Eur) skolą ieškovui.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui E. S. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
  2. Teismas nustatė, jog ieškovas prašo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį niekine. Teismas išaiškino ieškovui, kad nesutikdamas su 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, jis turi teisę pateikti atskirąjį skundą, atitinkantį CPK bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir specifinius atskirojo skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje (CPK 338 straipsnis). Atskirajame skunde turi būti nurodyti du esminiai elementai, t. y. skundo pagrindas (aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas) ir dalykas (apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas). Ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka šių atskirajam skundui keliamų reikalavimų, todėl nustatytinas terminas pašalinti trūkumus – aiškiai, glaustai ir dalykiškai išdėstyti aplinkybes, ieškovo manymu, patvirtinančias 2018 m. kovo 30 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, faktinius ir teisinius argumentus bei ieškovo (apelianto) prašymą.
  3. Procesiniu dokumentu ieškovas kelia naujus savarankiškus reikalavimus, t. y. prašo priteisti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 8 688,60 Eur. Teismas ieškovui išaiškino, kad siekdamas pareikšti naujus reikalavimus jis turi teisę kreiptis į teismą, pareikšdamas naują ieškinį ar pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, savo turiniu ir forma atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, bet ne papildomus procesinius dokumentus jau išnagrinėtoje byloje. Atskirajame skunde naujų reikalavimų kėlimas taip pat negalimas (CPK 312, 338 straipsniai). Ieškovui taip pat išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas ir šio teismo teisėja U. V. šališkai, siekdama savanaudiškų tikslų ir pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, pasisavino ieškovo ieškinio 8 688,60 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas ieškiniu prašo teismo išieškoti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo biudžeto 8 688,60 Eur piniginę kompensaciją ir pervesti ją į ieškovo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Teismų įstatymą, todėl nėra svarbu, koks yra ieškovo pateikto dokumento pavadinimas.
    2. Teismo nutartis yra niekinė, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Teismų įstatymui, yra priimta „už akių“ ir „savo nuožiūra“. Šiuo atveju ieškovas nustato Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, sprendimo teisėtumą ir teisingumą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas yra biudžetinė įstaiga, kuri yra išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina Lietuvos piliečių teises, o teismo pareiga yra vykdyti Lietuvos piliečių prašymus, o ne spręsti „savo nuožiūra“.
    3. Teismų įstatymas suteikia ieškovui teisę keisti bylos nagrinėjimo metu ieškinį, ieškinio dydį ir jo grąžinimo būdą. Svarbiausia, kad ieškinys būtų suprantamas, aiškus ir tenkintinas. Ištuokos liudijime yra neteisingai nurodyta skyrybų data. Tai yra teismo padaryta klaida, nes teismas priėmė galutinį sprendimą savo nuožiūra už akių. Teismas nepriėmė teismo sprendimo vykdomojo rašto, kai įvyko skyrybos ir negrąžino žyminio mokesčio ieškovui. Patį mokestį pasisavino teisėja V. V., pasinaudodama tarnybine padėtimi.
    4. Ieškovas nesuinteresuotas žinoti, ką nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-966/2009. Ieškovas toje byloje nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Ieškovas prašo teismo įsakymu priteisti ir išieškoti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo biudžeto 30 000 Lt (8 688,60 Eur) (iki 2013 m. lapkričio 13 d.) susidariusią skolą kaip pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą nuo 1998 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d, ir pervesti ją į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
  2. CPK 111 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti byloje dalyvaujančių asmenų pateikiami procesiniai dokumentai. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, taip pat aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Taip pat CPK nustato ir specialiuosius reikalavimus konkretaus pobūdžio procesiniams dokumentams, tai yra CPK 433 straipsnis nustato reikalavimus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui, CPK 306, 338 straipsniai – reikalavimus atskirojo skundo turiniui.
  3. Ieškovo pateiktas procesinis dokumentas, kuriam pirmos instancijos teismas nustatė terminą trūkumams šalinti, neatitinka CPK nustatytų reikalavimų nei pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo, nei atskirajam skundui. Ieškovas, reikšdamas savo reikalavimus, nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimus, bei nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti jo reikalavimo pagrindą. Pažymėtina, jog ir atskirajame skunde, kuriuo prašoma pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartis niekinėmis, nėra nurodyta jokių aplinkybių, ar teisinių argumentų bei įrodymų, galinčių patvirtinti šių nutarčių neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ieškovas tik dar kartą perrašo faktiškai tą patį tekstą su tais pačiais reikalavimais.
  4. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai ir detaliai išdėstė ieškovui, kokie yra jo procesinio dokumento trūkumai, ir kaip jis turėtų juos pašalinti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  5. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

5Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai