Byla 2A-42-163/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atstovo advokato Dariaus Krenciaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo (buvusio Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V. ir G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir V. V. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės R. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe su atsakovu tvarką, pagal kurią ieškovės R. V. ir G. V. bendrai naudosis 0,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta raide A, 10 618,53 Eur vertės ((33017 Eur – 0,4975 ha) x 0,1600 ha = 10 618,53 Eur); daržine, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta 2I1ž, 831 Eur vertės; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 4I1p, 15 321 Eur vertės; šuliniu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu k, 20 Eur vertės, adresu ( - ). Atsakovas V. V. naudosis 0,3375 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta raide B, 22 398,47 Eur vertės ((33017 Eur – 0,4975 ha) x 0,3375 ha = 22 398,47 Eur); gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 7Alž, 42 600 Eur vertės; lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu k2, 100 Eur vertės; vasarnamiu (pirtimi), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 5I1m, 3 070 Eur vertės, adresu ( - ).
  2. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. mirė jų sutuoktinis ir tėvas M. V.. Atsakovas nesutiko, kad tik R. V. su M. V. šeimos lėšomis įgijo palikimą sudarantį ginčo turtą – nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu ( - ), todėl 2009-01-12 jis pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui ieškinį jai, R. V., dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį turtą pripažinimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑411-299/2009 buvo patvirtinta šalių 2009-05-14 sudaryta taikos sutartis. Pažymėjo, jog šioje nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes nebuvo nurodyta mirusiajam M. V. tenkanti turto dalis. Teigia, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2‑2237-204/2009 patvirtino kitą jos ir mirusio sutuoktinio M. V. tėvo V. V. 2009‑10‑02 taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad: 1) V. V. ir ji pripažįsta, kad M. V. ir jai (R. V.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir M. V. vardu registruoto 0,4975 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis; 1/2 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalis šulinio, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalis lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra įsigytos už V. V. asmenines lėšas ir jam priklauso nuosavybės teise; 2) V. V. ir ji pripažįsta, kad M. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių ir iki šiol Nekilnojamojo turto registre neregistruotų nebaigtų statyti statinių dalys – 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalis vasarnamio, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), yra pastatyta už V. V. asmenines lėšas ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.
  3. Pažymėjo, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatytos tik idealiosios ginčo nekilnojamųjų daiktų dalys, tačiau nenustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka. Prieš pasirašant taikos sutartį, ieškovės ir atsakovas buvo draugiškai sutarę dėl 0,4975 ha žemės sklypo dalių ir atitinkamai jose esančių statinių naudojimosi. 2013-06-18 Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. patvirtino šalių susitarimą (notarinio registro Nr. 2-2647), kuriuo šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos: G. V. ir R. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, V. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B. Žemės sklypo planas, sudarytas 2012 m. lapkričio 28 d. UAB „Šilutės hidroprojektas“, yra neatskiriama šio susitarimo dalis. Šiuo susitarimu ieškovė įsipareigojo padovanoti V. V. 0,05546875 ha žemės sklypo dalį, 5/16 dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus numeris ( - ), G. V. įsipareigojo padovanoti V. V. 0,03328125 ha minėto žemės sklypo, 3/16 dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus numeris ( - ), V. V. įsipareigojo padovanoti joms lygiomis dalimis jam nuosavybės teise priklausančio pastato – daržinės 2I1ž 1/2 dalį, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus numeris ( - ), ir notariškai įforminti, kai bus atlikti nauji pastatų kadastriniai matavimai, atlikta jų teisinė registracija. Teigia, jog joms tenkančioje ginčo žemės sklypo dalyje A esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 4I1p, pagal susitarimą su atsakovu taip pat atiteko naudotis joms, tačiau šio nekilnojamojo daikto notarė negalėjo įtraukti į 2013-06-18 susitarimą, nes šis statinys dar nebuvo įregistruotas viešajame registre, o įregistruotas tik 2014-10-01.
  4. Ieškovės atkreipė dėmesį, jog atsakovas V. V. pažadėjo, kad jis laikysis tokio šalių susitarimo ir jokių pretenzijų dėl ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), plane žymimo 4I1p, neturės. Teigia, jog ji nuoširdžiai tikėdama, kad atsakovas garbingai laikysis šalių susitarimo, toliau tvarkė ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), įregistravimo dokumentus, užsakė ir apmokėjo kadastrinius matavimus. 2010-03-03 buvo parengtas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-98, 2013-06-12 parengta Nekilnojamojo daikto kadastro byla. Kuomet ieškovė R. V. sutvarkė visus dokumentus ir 2014-10-01 ūkinį pastatą įregistravo viešajame registre, apie tai sužinojęs V. V. 2015-06-22 įregistravo ir savo 1/2 dalį nuosavybės teisės į šį pastatą. Nors atsakovas ir buvo įsipareigojęs atiduoti minėtą ūkinį pastatą valdyti jai su dukra, tačiau savo prievolės nevykdė.
  5. Atsakovas V. V. su ieškovių pateiktu ieškiniu nesutiko ir savo patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką: ieškovėms paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B, sklypo dalies plotas 3 000 kv. m, vertė 19 909 Eur. Taip pat ieškovėms paskirti naudotis pirtimi ir pradėtu statyti vasarnamiu, kurio vertė 3 070 Eur, kilnojamuoju nameliu („karavanu“), vertė 3 000 Eur, lauko tualetu, vertė 100 Eur. Bendra ieškovėms paskirtinų naudotis daiktų vertė – 26 079 Eur. Jam paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, sklypo dalies plotas 1 975 kv. m, vertė 13 107 Eur, ūkiniu pastatu, vertė 15 321 Eur, daržine, vertė 831 Eur, šuliniu, vertė 20 Eur. Bendra jam paskirtinų naudotis daiktų vertė – 29 279 Eur. Jam paskirtinų naudotis daiktų vertė 3 200 Eur didesnė, tačiau jis sutinka šią sumą ieškovėms kompensuoti.
  6. Nurodė, kad visais statiniais būtų naudojamasi pagal paskirtį ir tai maksimaliai atitiktų bendraturčių poreikius. Teigia, jog atsakovo dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra šiame gyvenamajame name, todėl jis galėtų naudotis ūkiniu pastatu, kuris yra būtinai reikalingas. Pažymėjo, jog susidėvėjęs ir menkavertis daržinės pastatas turėtų būti nugriautas pagal projektą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės turėtų galimybę pabaigti vasarnamio statybą, jame galėtų laikinai, sezonais gyventi. Vasarnamio statybos projektas yra suderintas, leidimas statybai išduotas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės apylinkės teismas (anksčiau – Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-08-07 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė bei nustatė R. V. ir G. V. naudojimosi bendrąja daline nuosavybe su V. V. tvarką, t. y. nustatė, jog R. V. ir G. V. bendrai naudosis: 0,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta raide A, 10 618,53 Eur vertės; daržine, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta 2I1ž, 831 Eur vertės; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 4I1p, 15 321 Eur vertės; šuliniu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu k, 20 Eur vertės, adresu ( - ). Viso turto vertė – 26 790,53 Eur. V. V. naudosis 0,3375 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta raide B, 22 398,47 Eur vertės; gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 7Alž, 42 600 Eur vertės; lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu k2, 100 Eur vertės; vasarnamiu (pirtimi), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 5I1m, 3 070 Eur vertės, adresu ( - ). Taip pat nustatė, jog požeminėmis sklypo komunikacijomis R. V., G. V., V. V. naudosis bendrai.
  2. Nurodė, kad įvertinus tai, kad tarp šalių yra labai blogi, konfliktiški tarpusavio santykiai, ieškovių pateiktas pasiūlymo variantas dėl naudojimosi turtu tvarkos leistų šalims būti maksimaliai nepriklausomoms viena nuo kitos (abi žemės sklypo dalys būtų aiškiai atribotos (šiuo metu ribą žymi gyvatvorė), į kiekvieną iš sklypų būtų patenkama atskiru įvažiavimu, šalys naudotųsi atskirais pastatais).
  3. Taip pat nurodė, kad atsakovo argumentas, jog sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas, todėl ieškovės negali įsirengti savo dalyje gyvenamųjų patalpų, taip pat yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog pagal atsakovo dėstomas aplinkybes išeitų tokia situacija, kad ieškovės iš viso negali turėti gyvenamųjų patalpų, nes sodyboje jau yra gyvenamasis namas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis atsakovui. Darė išvadą, jog visi ankstesni tarp šalių sudaryti susitarimai rodo, kad šalys naudojimosi bendru turtu perspektyvą įsivaizdavo panašiai taip, kaip ieškovės pasiūlė savo ieškinyje, t. y. kad ieškovės naudosis žemės sklypo dalimi A su į ją patenkančiais statiniais, o atsakovas – sklypo dalimi B, su į ją patenkančiais statiniais.
  4. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas ir tik laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašius tokį aktą gali būti parengiamas žemės sklypo planas.
  5. Atkreipė dėmesį, jog sklypo dalyje B esantis laikinas pastatas „karavanas“ negali būti įtrauktas į naudojamų objektų sąrašą, kadangi jis turi būti pašalintas iš sodybos. Pažymėjo, jog ieškovės siūlomame plane neaptarė sklype esančių požeminių komunikacijų naudojimo, tačiau, teismo vertinimu, visos komunikacijos turėtų būti naudojamos bendrai, kadangi jos sujungtos su visais sklype esančiais statiniais.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo (buvusio Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-08-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti bei apelianto patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi pastatai (ūkinis pastatas, daržinė, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai) yra namų valdos žemės sklype ir susiję funkciniu ryšiu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, skirti būtiniausioms ūkinėms reikmėms tenkinti, todėl dalis jų (daržinė ir ūkinis pastatas) iš esmės yra pagrindinio daikto priklausiniai. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės negyvena adresu ( - ), nesinaudoja pastatais ir žemės sklypu, veiklos nevykdo, o daržinės dalis ir ūkinio pastato dalys yra būtinos apeliantui.
  2. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad V. V. pasižadėjo, jog jokių pretenzijų į ūkinį pastatą neturės. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų atsisakęs nuosavybės teisių į 1/2 dalį ūkinio pastato. Pažymėjo, jog apeliantas turi ūkinio pastato dalies raktus, iki šio apeliacinio skundo surašymo dienos visą laiką naudojasi juo savo ūkio reikmėms, tačiau kitomis ūkinio pastato dalimis apeliantas negali naudotis, nes ieškovė R. V. pakeitė jose esančių durų spynas.
  3. Apeliantas pažymėjo, jog teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė tik į nekilnojamojo turto dalių vertę, bet neatsižvelgė į turto naudojimo funkcinę paskirtį. Mano, jog priėmus 2017-08-07 sprendimą, apeliantui teko galimybė naudotis didesne žemės sklypo dalimi, o ieškovėms abiem pastatais (daržine ir ūkiniu pastatu).
  4. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo bendro ploto padidėjimo bei namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovių ir atsakovo, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimas. Teigia, jog ieškovė nurodo aplinkybes dėl ūkinio pastato remonto. Nurodė, kad pateiktoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje ieškovės prašo žemės sklypą ties šiuo pastatu skirti tik ieškovėms, tačiau neprašo pakeisti nuosavybės teisės dalių į šį pastatą (kaip ir į daržinę), todėl mano, kad teismas privalėjo įpareigoti ieškoves patikslinti ieškinio reikalavimus dėl šių pastatų, t. y. nustatyti, ar byloje kyla ginčas dėl ieškovių nuosavybės teisių į šiuos pastatus, ir įpareigoti pateikti tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame būtų nurodyta galimybė šiais pastatais naudotis ir atsakovui kaip 1/2 dalies bendraturčiui pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą.
  5. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog niekuo nepagrįsti teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad „visi ankstesni tarp šalių sudaryti susitarimai rodo, kad ieškovės naudosis žemės sklypo „A“ dalimi su į ją patenkančiais statiniais“. Be to, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo teiginiais, pažymi, jog ūkiniame pastate nėra jokio centrinio šildymo, vandentiekio, nuotekų vamzdyno.
  6. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nustatė ir įtraukė į sprendimą apeliantui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Teigia, jog visas gyvenamasis namas apeliantui priklauso nuosavybės teise. Mano, kad teismo sprendime nėra išdėstyti jokie motyvai, kodėl negali būti tenkintinas priešieškinis ar jo dalis.
  7. Taip pat apeliaciniu skundu nurodoma, jog apeliantas neprieštarautų sudaryti taikos sutartį apeliacinės instancijos teisme.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės R. V. ir G. V. prašo atmesti apelianto V. V. apeliacinį skundą ir palikti Tauragės apylinkės teismo (buvusio Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑08‑07 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės ieškiniu reikalauja pakeisti notariniu susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką ir atimti iš jo teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), nors būtent 2013‑06‑18 notariniame susitarime pats apeliantas patvirtino savo sutikimą, kad ieškovės naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A, kur ir stovi ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ).
  9. Pažymėjo, jog ieškovėms atitekusioje žemės sklypo dalyje A stovintis minėtas ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pagal susitarimą su atsakovu atiteko naudotis ieškovėms, tačiau šio statinio notarė negalėjo įtraukti į 2013-06-18 susitarimo turinį, nes ieškovės dar nebuvo susitvarkiusios jo įregistravimo viešajame registre dokumentų. Teigia, jog ieškovė R. V. užsakė ir savo lėšomis apmokėjo ūkinio pastato kadastrinius matavimus (buvo parengti 2010‑03‑03 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-98, 2013-06-12 Nekilnojamojo daikto kadastro byla), 2014-10-01 jį įregistravo viešajame registre. Taip pat nurodė, kad pastate pakeitė vandentiekį bei atliko kitus atnaujinimo darbus, tačiau, ieškovių nuomone, sutvarkius registracijos dokumentus, investavus asmenines lėšas į ūkinio pastato atnaujinimą, atsakovas apsigalvojo ir galbūt siekdamas turtinės naudos, pats pažeisdamas minėtą notarinį susitarimą, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl naudojimosi ieškovėms atitekusia žemės sklypo dalimi ir joje esančiais statiniais.
  10. Ieškovės, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, be kitą ko, nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog visi statiniai yra namų valdos žemės sklype ir susiję funkciniu ryšiu su žemės sklypu bei gyvenamuoju namu, skirti būtiniausioms ūkinėms reikmėms tenkinti, todėl daržinės ir ūkinio pastato dalys iš esmės laikytinos pagrindinio daikto priklausiniais. Atkreipė dėmesį, jog viešajame registre įregistruotas statinys – daržinė iš esmės yra poilsiui lauke skirta atvira pavėsinė vien tik su stogeliu, ji perskirta lenktu baro stalu ir sujungta su lauko virtuvės / sandėliuko patalpomis. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kitame apelianto minimame statinyje – ūkiniame pastate yra įrengti garažai, patalpa pobūviui ir poilsio kambariai. Mano, jog apelianto teiginiai, kad šie du statiniai yra skirti būtiniausioms ūkinėms reikmėms, visiškai nepagrįsti, nes jie buvo pritaikyti ne apgyvendinimui ar kažkokiai ūkinei veiklai, o tik laisvalaikio praleidimui.
  11. Atkreipė dėmesį, jog šalių 2013-06-18 notariniame susitarime naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka negalėjo būti nustatyta, nes šis statinys buvo vėliau, tik 2014-10-01, įregistruotas viešajame registre, todėl notarė sąmoningai atsisakė jį įtraukti į minėtą susitarimą, o apeliantas kaip tik ir nesąžiningai naudojasi šia aplinkybe.
  12. Ieškovės pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išsprendė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, neperžengdamas jų ribų, todėl apeliaciniame skunde pateiktas siūlymas sudaryti taikos sutartį turi būti nenagrinėjamas kaip prieštaraujantis CPK 312 straipsnio reikalavime numatytam draudimui apeliaciniame skunde teikti naujus reikalavimus. Teigia, jog apelianto siūloma taikos sutartis ieškovėms nėra priimtina.
  13. Taip pat atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius, prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šios bylos išsprendimas neturės įtakos institucijos teisėms ir pareigoms, nes disponavimas privačiu turtu yra šio turto valdytojų teisė, pareiga ir prievolė, todėl atsiliepimu dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisakė bei prašė vadovautis institucijos pateikta informacija pirmosios instancijos teisme, t. y. kad galimybė įvažiuoti į žemės sklypą ir kitoje vietoje yra.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimosi tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
  5. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
  6. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo nustatytos idealiosios ginčo nekilnojamųjų daiktų dalys, t. y. jog ieškovės R. V. ir G. V. bei atsakovas V. V. lygiomis dalimis (t. y. po 1/2 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, o būtent 0,4975 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), šulinį, unikalus Nr. ( - ), lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei Nekilnojamojo turto registre neregistruotą nebaigtą statyti statinį – vasarnamį, unikalus Nr. ( - ), esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ). 2013‑06‑18 Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. patvirtino šalių susitarimą (notarinio registro Nr. 2-2647), kuriuo šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos: G. V. ir R. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, V. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B. Žemės sklypo planas, sudarytas 2012 m. lapkričio 28 d. UAB „Šilutės hidroprojektas“, yra neatskiriama šio susitarimo dalis. Šiuo susitarimu ieškovė įsipareigojo padovanoti V. V. 0,05546875 ha žemės sklypo dalį, 5/16 dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus numeris ( - ), G. V. įsipareigojo padovanoti V. V. 0,03328125 ha minėto žemės sklypo, 3/16 dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus numeris ( - ), V. V. įsipareigojo padovanoti joms lygiomis dalimis jam nuosavybės teise priklausančio pastato – daržinės 2I1ž 1/2 dalį, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus numeris ( - ), notariškai įforminti, kai bus atlikti nauji pastatų kadastriniai matavimai, atlikta jų teisinė registracija.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2013‑06‑18 Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. patvirtintu šalių susitarimu nebuvo aptartas ginčo žemės sklype esančių ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto nebaigto statyti statinio – vasarnamio, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos klausimas. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog esminis ginčas byloje kyla dėl žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos. Ieškovių teigimu, ūkinis pastatas pagal susitarimą su atsakovu atiteko naudotis ieškovėms, tačiau šio statinio notarė negalėjo įtraukti į 2013-06-18 susitarimo turinį, nes ieškovės dar nebuvo susitvarkiusios jo įregistravimo viešajame registre dokumentų. Atsakovas savo ruožtu, nesutikdamas su tokiais ieškovių argumentais, apeliaciniu skundu nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų atsisakęs nuosavybės teisių į 1/2 dalį ūkinio pastato. Teigia, jog jis turi ūkinio pastato dalies raktus, iki šio apeliacinio skundo surašymo dienos visą laiką naudojosi juo savo reikmėms, tačiau kitomis ūkinio pastato dalimis apeliantas negali naudotis, nes ieškovė pakeitė jose esančias durų spynas. Pažymėtina, jog civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Nors objektyvių duomenų dėl to, kaip buvo susitarta naudotis ginčo ūkiniu pastatu, byloje nėra, tačiau įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovių išsakyta pozicija, jog buvo susitarta, kad ginčo ūkiniu pastatu naudosis ieškovės. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, 2013‑06‑18 Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. patvirtintą šalių susitarimą, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo ūkiniu pastatu naudosis ieškovės.
  8. Dar daugiau, iš UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengto ginčo žemės sklypo plano matyti, jog ieškovėms paskirtos naudotis žemės sklypo dalies A riba nėra tiesi. Ši sklypo riba nubrėžta taip, kad ginčo ūkinis pastatas patektų būtent į ieškovių valdomą žemės sklypo dalį. Be to, vertinamas 2013‑06‑18 Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo ieškovės padovanojo atsakovui 0,08875 ha (R. V. padovanojo 0,05546875 ha, o G. V. padovanojo 0,03328/125 ha) žemės sklypo dalį, kurios vertė (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis) yra apie 5 890,00 Eur, o mainais už tai gavo 1/2 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. ( - ), kurios vertė (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis) yra apie 416,00 Eur. Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad sudarant 2013-06-18 notarinį susitarimą buvo aptarta ir naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka, teisę naudotis juo suteikiant ieškovėms, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina ir tai, jog šis pastatas stovi ieškovėms priskirtoje sklypo dalyje, o atsakovui nėra numatyta galimybė bendro naudojimo žemės sklypu iš savo sklypo patekti į šį pastatą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad šalys sudarydamos 2013-06-18 notarinį susitarimą tarėsi ir dėl naudojimosi ginčo ūkiniu pastatu naudojimosi tvarkos, tik toks susitarimas nebuvo įtrauktas į 2013-06-18 notarės patvirtintą susitarimą, kadangi ginčo ūkinis pastatas nebuvo teisiškai įregistruotas viešajame registre.
  9. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl nustatant nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką būtina užkristi galimybę kilti naujiems konfliktams. Šiuo atveju laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta turto naudojimosi tvarka sumažina galimybę naujiems konfliktams kilti, kadangi bendraturčiams paskirtas naudotis turtas yra izoliuotas, o tai sumažina riziką naujiems konfliktams kilti, todėl konstatuotina, jog tokia tvarka labiausiai atitinką šalių interesus. Taip pat paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog ginčo ūkiniu pastatu naudosis ieškovės, atitinkamai nustatė, jog vasarnamiu (pirtimi) naudosis vienas atsakovas, nors 1/2 dalis šio pastato priklauso ieškovėms. Šie duomenys rodo, jog tokiu sprendimu teismas neproporcingai nesuvaržė vieno iš bendraturčių teisių kito bendraturčio naudai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
  10. Taip pat apeliantas nurodė, jog byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo bendrojo ploto padidėjimo bei namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovių ir atsakovo, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šie apeliacinio skundo argumentai būtų aktualūs sprendžiant klausimą dėl turto atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.), tačiau šioje byloje pareikšti reikalavimai nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.81 str. 1 d.). Kadangi šie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
  11. Apelianto teigimu, teismo sprendime niekuo nepagrįsti teiginiai, jog visi ankstesni tarp šalių sudaryti susitarimai rodo, jog ieškovės naudosis žemės sklypo dalimi A su į ją patenkančiais statiniais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog 2013‑06‑18 Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. patvirtino šalių susitarimą, kuriuo šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos: G. V. ir R. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A. Taip pat apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 31 ir 32 punktuose išdėstė visus motyvus, jog šalys iš esmės tarėsi dėl naudojimosi tvarkos, todėl jų nekartodamas teismas konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
  12. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ūkiniame pastate nėra jokio centrinio šildymo, vandentiekio, nuotekų vamzdyno. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas gali nežinoti šių aplinkybių, kadangi jis ginčo ūkiniu pastatu nesinaudoja. Pažymėtina, jog

    82015-11-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše neginčytinai nurodyta, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), turi vietinį centrinį šildymą, vietinį vandentiekį bei vietinį nuotekų šalinimą. Taip pat šias aplinkybes patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 išvažiuojamajame posėdyje surašytas apžiūros protokolas bei civilinėje byloje Nr. A2-2237-204/2009 esančios ginčo ūkinio pastato fotonuotraukos. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

    9

  13. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  14. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarką, nepagrįstai sprendė ir dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 7Alž, naudojimosi tvarkos. Pažymėtina, jog iš 2015-11-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šis gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip apelianto V. V. asmeninė nuosavybė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl naudojimosi šia nuosavybe tvarkos nustatymo. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, iš jos pašalinant dalį, kuria nustatyta, jog V. V. naudosis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 7Alž, 42 600,00 Eur vertės.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Ieškovės R. V. ir G. V., pateikdamos atsiliepimą į apeliacinį skundą, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.
  3. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Tauragės apylinkės teismo (buvusio Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį iš jos pašalinant dalį, kuria nustatyta, jog V. V. naudosis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu 7Alž, 42 600,00 Eur vertės.

Proceso dalyviai
Ryšiai