Byla 3K-3-576/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Š., trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl naudojimosi pastatais ir namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs reikalavimus, prašė nustatyti naudojimosi pastatais ir namų valdos žemės sklypu tvarką pagal jo pridedamą projektą. Ieškovas nurodė, kad po motinos mirties jis paveldėjo pusę gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Paveldimam turtui 2003 m. vasario 12 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Pirkimo-pardavimo sutartimi 2004 m. vasario 24 d. ieškovas iš valstybės pirko 768/1536 dalis (0,0768 ha) namų valdos žemės sklypo. Atsakovė, kuri yra ieškovo sesuo, turinti teisę į palikimo dalį po motinos mirties, apsigyveno motinos name. Ieškovo teigimu, atsakovė padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės dokumentų dar negavo. Ieškovas nurodė, kad norėtų jam priklausančią dalį pastatų ir žemės sklypo parduoti, tačiau nepavyksta su atsakove susitarti dėl naudojimosi jais tvarkos, dėl to negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kelmės rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino - nustatė naudojimosi tvarką pastatais ir namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini): ieškovui paskyrė naudotis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu 2 (9,82 kv. m), 3 (25,29 kv. m), pirmojo aukšto patalpomis 1–4 (9,00 kv. m), 1–5 (23,04 kv. m), 1–6 (2,14 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–2 (0,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–3 (0,78 kv. m), ūkiniais pastatais 2I1p, 3G1p, žemės sklypu (563 kv. m), plane pažymėtu indeksu A; atsakovei, kaip S. A. turto paveldėtojai, paskyrė naudotis rūsio patalpomis 1 (19,98 kv. m), 4 (19,34 kv. m), pirmojo aukšto patalpomis 1–1 (7,04 kv. m), 1–7 (16,76 kv. m), 1–8 (10,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–2 (0,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–3 (0,78 kv. m), ūkiniu pastatu 4I1p, žemės sklypu (563 kv. m), plane pažymėtu indeksu B; žemės sklypą, pažymėtą indeksu C, po 205 kv. m ploto kiekvienai šaliai paskyrė bendrai naudotis; įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovei 480 Lt kompensaciją už tenkančią naudotis didesnę ūkinio pastato dalį. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiausiai atitinka šalių interesus, atsakovei tenka kiek didesnė gyvenamojo namo dalis (51/100), o ieškovui - 49/100 dalys, atsakovė kitokios naudojimosi bendru turtu tvarkos nepasiūlė. Spręsdamas naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas iš bendro 1536 kv. m ploto įsigijo nuosavybėn 0,0768 ha, atsakovė, kaip turto paveldėtoja, turi teisę taip pat į 0,0768 ha. Teismas nurodė, kad naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka nustatytina pagal ieškovo pateiktą planą taip, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys būtų vienoje pusėje.

7Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 28 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad atsakovei po jos motinos S. A. mirties yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį piniginio indėlio. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl kolegija konstatavo, kad atsakovė, priėmusi 1/2 dalį piniginio indėlio, priėmė visą palikimą, ir sprendė, kad ji turėjo pagrindą būti atsakove.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Civilinės bylos nagrinėjimo metu kasatorė nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo ir nebuvo įregistravusi paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, todėl buvo ribojama jos teisė šiuo turtu disponuoti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorei buvo pasiūlyta pirkti ieškovui priklausančią pastatų dalį, tačiau ji neturėjo pirmenybės teisės pirkti parduodamos pastato dalies, taip pat neturėjo teisės perleisti ieškovui savo dalies. Šiuo požiūriu teismas nepagrįstai netaikė ir neaiškino CK 4.37, 4.78, 4.79 straipsnių normų, be to, pažeidė ir procesinės teisės normas - apribojo kasatorės teises užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnis).

112. Bylą nagrinėję teismai, skirdami šalims naudotis patalpas, neatsižvelgė į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui atiteko 70,90 kv. m, o kasatorei - 75,56 kv. m ploto patalpų, todėl teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

123. Ieškovo siūloma rūsio naudojimosi tvarka pažeidžia kasatorės teises, nes ieškovas, naudodamasis rūsio laiptais, patenka į kasatorei priklausančias patalpas, plane pažymėtas indeksu 1 (19,98 kv. m). Pirmojo aukšto patalpą 1-2 (0,83 kv. m) netikslinga ir neprotinga priskirti bendrai naudotis, ši patalpa priskirtina ieškovui, o kasatorė turi realią galimybę naudotis durimis, per kurias galima patekti iš jos patalpų 1-1 (7,04 kv. m) į laiptinę 1-3 (0,78 kv. m). Visiškai nepagrįstai ieškovas priskiria sau patalpas 1-6 (2,14 kv. m). Jeigu ieškovui būtų priskirtos patalpa 1-2 (0,83 kv. m), tai nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo, kasatorei priskirtina patalpa 1-6 (2,14 kv. m). Be to, anot kasatorės, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant dviem bendraturčiams gyvenamajame name negalima palikti vieno įėjimo ir išėjimo į patalpas, nes nuolat kiltų konfliktinės situacijos tarp bendraturčių ir būtų šiurkščiai pažeisti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai.

134. Kasatorė nebuvo dalijamo bendro turto, taip pat ir žemės, savininkė, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pagal valstybės įmonės Registrų centro 2004 m. kovo 8 d. pažymėjimą ginčo žemės sklypo savininkai yra ieškovas ir patikėjimo teise sklypą valdanti Šiaulių apskrities viršininko administracija, todėl byloje turėjo būti pasiūlyta pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu - Šiaulių apskrities viršininko administracija. Šiuo atveju teismai nepagrįstai netaikė CK 4.106, 4.107, 4.109 ir 4.110 straipsnių normų, be to, pažeidė CPK 45 straipsnį.

145. Tarp teismo posėdžių kasatorės advokatė pirmosios instancijos teisme patikslino teismo posėdžio datą - 2004 m. gruodžio 17 d., todėl kasatorė teismuose teigė nežinojusi, kad teismo posėdis įvyks anksčiau, t. y. 2004 m. gruodžio 14 d. Šiuo atveju advokatė privalėjo prašyti atidėti teismo posėdį arba padaryti pertrauką ir iškviesti kasatorę į teismo posėdį. Kasatorės teigimu, advokatė neturėjo teisinio pagrindo sutikti su ieškiniu, nes atstovavimo sutartyje tokio įgaliojimo nėra, todėl teismai privalėjo šią aplinkybę tinkamai įvertinti ir nepažeisti įstatymo. Esant šioms aplinkybėms buvo pažeistos CPK 57, 59 straipsnių normos.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. A. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir patalpas, pažymėtas indeksu 1-2, priskirti ieškovui, o patalpas, pažymėtas indeksu 1-6, priskirti atsakovei; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovo manymu, taip būtų išspręstas privatumo klausimas dėl vaikščiojimo į rūsį. Anot ieškovo, žemės sklypas padalytas ir naudojimosi juo tvarka nustatyta teisingai, nes priskirto sklypo dalis yra būtent toje namo dalyje, kuri yra priskirta ieškovui. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovė kasaciniame skunde nenurodo, kaip turėtų būti padalytas žemės sklypas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Ieškovas po motinos S. A. mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių (duomenys neskelbtini); 2003 m. vasario 12 d. paveldimam turtui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Ieškovas 2004 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės pirko namų valdos žemės sklypo 768/1536 dalis, t. y. 0,0768 ha, bendrame 0,1536 ha žemės sklype nurodytu adresu. Atsakovė, ieškovo sesuo, po motinos mirties turinti paveldėjimo teisę į 1/2 dalį palikimo, gyvena motinai priklausiusiame gyvenamajame name. Paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė gavo 2004 m. gruodžio 20 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdami į ieškovo pateiktus naudojimosi žemės sklypu ir pastatais projektus bei atsakovės argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir paaiškinimuose teismo posėdyje, teismai nustatė naudojimosi ginčo pastatais ir žemės sklypu tvarką.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasaciniame skunde keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrasavininkių teises disponuoti turtu (CK 4.37 straipsnis), nustatyti naudojimosi turtu tvarką (CK 4.81 straipsnis), aiškinimo ir taikymo bei tinkamo atsakovo ir šalies atstovo ieškinio pripažinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

21Dėl bendraturčio teisės disponuoti turtu, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Turto įgijimas nuosavybėn, paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų. Dėl to paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pan. (CK 5.50 straipsnis). Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė gavo 2004 m. gruodžio 20 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o ieškovas – išsiimdamas paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir įregistruodamas paveldėtą 1/2 dalį pastatų nuosavybės teise. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnyje) įtvirtintas savininko teises. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 20 straipsniais. Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė (kasatorė), priėmusi palikimą ir kol nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravusi paveldėto nekilnojamojo turto, neturėjo teisės perleisti (disponuoti) jai nuosavybės teise priklausiančia dalimi. Tačiau tai netrukdė tartis su kitu bendrasavininkiu dėl turto pasidalijimo būdo ar pirkti šiam nuosavybės teise priklausančią dalį. Atsakovė, priėmusi palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, tapo pastatų bendrasavininke, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl naudojimosi tvarkos pastatais ir žemės sklypu nustatymo (CK 4.81 straipsnis). Nustačius naudojimosi pastatais bei žemės sklypu tvarką, bendraturčiams išlieka pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 straipsnis). Taip pat nevaržoma bendraturčių teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis 1 dalis) arba perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, arba tik įstatyme nurodytas teises (2 dalis). Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiamu teismo sprendimu yra suvaržytos bendraturčių teisės disponuoti jiems priklausančia nuosavybe.

23Dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, skirdami šalims naudotis patalpas, neatsižvelgė į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui atiteko 70,90 kv. m, o kasatorei - 75,56 kv. m ploto patalpų, todėl, kasatorės manymu, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai atidalijant ar nustatant naudojimosi bendromis patalpomis tvarką būna neįmanoma kiekvienai ginčo šaliai skirti visiškai vienodas (pagal vertę ir (arba) dydį) patalpas. Tokiais atvejais spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent kasatorei atiteko didesnė patalpų dalis, tuo tarpu ieškovas, kuriam atiteko mažesnė patalpų dalis, tokio teismo sprendimo neginčija, t. y. nelaiko, kad nustačius tokią naudojimosi patalpomis tvarką būtų pažeistos jo, ieškovo, teisės ar teisėti interesai. Bylą nagrinėję teismai, kasatorei skirdami naudotis didesnio ploto patalpomis negu ieškovui, nepažeidė kasatorės teisių ar teisėtų interesų, todėl, pačiam ieškovui nemanant, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, aptariamas kasacinio skundo argumentas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį pastatų. Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką, teismas laikėsi nuostatos, kad kiekvienam bendrasavininkui skiriamos naudotis patalpos atitiktų jų nuosavybės dalis. Teismas nurodė konkrečius kambarius ir kitas patalpas, skiriamas naudotis kiekvienam iš bendrasavininkių, taip pat patalpas, kurios paliekamos bendrai naudotis. Kasatorė nurodo, kad patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-2 (1,66 kv. m), priskirtinos naudotis jai. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą iš dalies sutinka su atsakovės pareikštu pasiūlymu dėl gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtu indeksu 1-2 (1,66 kv. m), palikimo atsakovei, taip būtų išspręstas privatumo klausimas dėl vaikščiojimo į rūsį ir padalyta gyvenamojo namo dalis. Tačiau iš byloje esančio gyvenamojo namo patalpų plano matyti, kad ieškovas neturi įėjimo į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 (1,55 kv. m), kur yra laiptai į rūsį, todėl pagal esamus planus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2 (1,66 kv. m), negali būti paskirta tik atsakovei naudotis. Bendraturčiai šį klausimą gali išspręsti bendru sutarimu, ieškovui įsirengiant įėjimą į patalpą, pažymėtą indeksu 1-3 (1,55 kv. m), iš jam priskirtų patalpų. Įstatyme - CK 4.81 straipsnyje - yra įtvirtinta nuostata, kad namo ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis to namo patalpomis. Jeigu toks bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo bendrosios nuosavybės teisėmis. Dėl to, kas nurodyta, kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu negali būti pagrindas teismų priimtiems sprendimams keisti.

25Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismai nustatė sklypo, kuriuo bendrasavininkiai naudosis bendrai (kiemas, kelias ir kt.), plotą. Kitą žemės sklypo plotą paskyrė naudotis proporcingai jų bendrosios nuosavybės dalims. Naudojimasis žemės sklypu nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančias gyvenamojo namo puses. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 1536 kv. m. Ieškovas yra nusipirkęs 0,0768 ha (lygiai pusę) namų valdos sklypo, į likusią sklypo pusę (0,0768 ha) turi teisę atsakovė, todėl, sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kita ginčo šalis yra atsakovė, o Šiaulių apskrities viršininko administracija, patikėjimo teisės pagrindu valdanti valstybės žemę, pagrįstai į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). CK 4.75 straipsnis įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Byla teisme nagrinėjama nuo 2004 m. birželio 29 d. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškovas sutiko, kad ta namo pusė, kurios pageidavo atsakovė, būtų skirta jai; projekto dėl naudojimosi žemės sklypu ir namų tvarkos atsakovė nepateikė. Nustatyti naudojimosi kiemu tvarką, kur yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, be bendro naudojimosi ploto ir bendro kelio, teismas neturėjo galimybės (pateiktas tik ieškovo projektas). Minėta, jog teismo nustatyta naudojimosi namu ir namų valdos žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ginčą, parinktas bendraturčiams priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Nėra duomenų, kad nustatyta tvarka pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Kasaciniame skunde kasatorė nurodo daugelį materialinės teisės (daiktinės teisės) normų, tačiau nenurodo konkretaus šių normų pažeidimo sprendžiant ginčą, dėl to nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl jų aiškinimo ar taikymo.

26Dėl procesinių teisės normų taikymo. Atsakovei apie teismo posėdį, kuris įvyko 2004 m. gruodžio 14 d., buvo pranešta 2004 m. lapkričio 11 d. posėdyje, tai atsakovė patvirtino savo parašu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prašė mėnesiui atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikaus ginčo išsprendimo ar kitų namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų parengimo. Teismas prašymą patenkino, tačiau atsakovė į teismo posėdį, įvykusį 2004 m. gruodžio 14 d., neatvyko, naudojimosi namu ir žemės sklypu projekto nepateikė. Atsakovės atstovė ir kita šalis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. Atsakovės atstovė ieškinį pripažino. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas bylą nagrinėjo iš esmės, tyrė ir vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, kuriuos įvertino CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat ir atsakovės poziciją dėl ginčo, kuri buvo išreikšta jos pateiktame atsiliepime į ieškinį bei paaiškinimuose, duotuose 2004 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje.

27Pagal CPK 140 straipsnį, priėmęs ieškinio pripažinimą, teismas priima byloje sprendimą patenkinti pareikštą ieškinį. Šioje byloje teismas tokių veiksmų neatliko, dėl reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendė remdamasis byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, dalyvaudama teismo posėdyje, iš dalies pripažino reikalavimą dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, tačiau teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo, vis tiek tikrino teisiškai reikšmingus faktus, kuriuos būtina nustatyti sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti. Kasacinio skundo argumentai ir šiuo aspektu negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

28Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad prie ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas 2006 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 203) patvirtina tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą. Ieškovui nepateikus įrodymų apie jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme, ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti iš atsakovės teismo išlaidas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

30Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistus.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kelmės rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės... 10. 1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu kasatorė nebuvo išsiėmusi paveldėjimo... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai, skirdami šalims naudotis patalpas,... 12. 3. Ieškovo siūloma rūsio naudojimosi tvarka pažeidžia kasatorės teises,... 13. 4. Kasatorė nebuvo dalijamo bendro turto, taip pat ir žemės, savininkė,... 14. 5. Tarp teismo posėdžių kasatorės advokatė pirmosios instancijos teisme... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. A. prašo Kelmės rajono... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Ieškovas po motinos S. A. mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo,... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus... 21. Dėl bendraturčio teisės disponuoti turtu, naudojimosi turtu tvarkos... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė palikimą priėmė faktiškai... 23. Dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kasaciniame... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise... 25. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismai nustatė sklypo, kuriuo... 26. Dėl procesinių teisės normų taikymo. Atsakovei apie teismo posėdį, kuris... 27. Pagal CPK 140 straipsnį, priėmęs ieškinio pripažinimą, teismas priima... 28. Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...