Byla 2-686-413/2010

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovui adv. padėjėjui Fulgentui Mikučioniui, atsakovų atstovams D. V., V. D., A. P., advokatei Snežanai Raižienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovams AB „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centras ir bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto administratoriui UAB „Audersima“, tretiesiems asmenims Marijampolės miesto savivaldybės Turto valdymo skyriui, J. V., UAB „VP Market“, AB SEB banko Alytaus filialui, UAB „Investum“, V. V., AB „Stumbras“, UAB „Litesko“, Alvyrai A. M., AB „Krekenavos agrofirmai“, UAB „Mavista“, UAB „V. R.“, UAB „Statybos ritmas“, UAB „Minordija“, AB „Varėnos pieninė“, UAB „Inta“, UAB „Pieno ūkis“, UAB „Sūduvos vandenys“, AB „Kauno duona“, A. J., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Omnitel“, M. G. įmonei „Gelsva“, LATGA-A, UAB „Kavinukas“, UAB „Mūsų linija“, UAB „Eniro Lietuva“, UAB „Resvilė“, UAB „Lakštas“, UAB „Pačiolis“, UAB „Marijampolės švara“, AB „TEO LT“, UAB „Vaistų skrynelė“, T. V., AB „Marijampolės butų ūkis“, G. Š., D. Ž., UAB „Danglita“, S. Ž., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Gaudrė“, Marijampolės apskrities veterinarijos tarnybai ir UAB „Lateko lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekiniais bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras 2009 m. vasario 12 d. sudarytus atsiskaitymo sandorius, pagal kuriuos įmonė sumokėjo 1 047 282,70 Lt atsakovui AB „Turto bankas“ ir 126 850 Lt atsakovui VSDFV Marijampolės skyriui, taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centras: atsakovui AB „Turto bankui“ - 1 047 282,70 Lt, atsakovui VSDFV Marijampolės skyriui - 126 850 Lt.

4Ieškovai savo reikalavimus grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Neįsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, bankrutuojančios įmonės administratorius tenkino finansinius kai kurių kreditorių reikalavimus ir išmokėjo atsakovams AB „Turto bankas“ ir VSDFV Marijampolės skyriui ginčijamas sumas. Ieškovai teigia, kad atsakovų finansinių reikalavimų tenkinimas, kai yra neįsiteisėjusi teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir kol dėl finansinių reikalavimų dydžio vyksta teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. 2-739-259/2009 ir 2-2005-109/2009, yra neteisėtas, pažeidžia imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies, kitų teisės aktų nuostatas, todėl tokie sandoriai pripažintini niekiniais. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 3 punktą bankroto administratorius turi teisę tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai jie galutinai patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir įmonė yra pripažinta bankrutavusia.

5Atsakovų atstovai prašo ieškovų reikalavimus atmesti. Nurodo, kad finansiniai reikalavimai bankroto byloje patvirtinti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimis: 2004-09-29 civ. byloje Nr. 2-17/2004; 2007-03-16 civ. byloje Nr. B2-40-343/2007; 2008-05-13 ir 2008-09-10 civ. byloje Nr. B2-28-343/2008, laikantis bankroto įstatymo nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir ĮBĮ 35 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir tikslinami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 25-257/2007; 2A-96/2002). Pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagal ĮBĮ 26 str. neužkertamas kelias tolimesniam kreditorių reikalavimų tikslinimui ir nėra pažeidžiamos kreditorių bei įmonės savininkų teisės.

6Ieškinys atmetamas

7Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui iškelta bankroto byla, o 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Dalis kreditorių reikalavimų buvo peržiūrėta teisme apeliacine ir kasacine tvarka, dalis – tikslinama, dėl kai kurių peržiūrėjimo dar nagrinėjami ginčai teisme civilinėse bylose Nr. 2-739-259/2009 ir 2-2005-109/2009. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas dar 2005 m. gruodžio 6 d. nusprendė nesudaryti taikos sutarties pagal pasiūlytą projektą ir įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia,

Nutarė

8ją likviduoti dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė atsakovės V. M. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės V. M. kasacinį skundą, 2009 m. liepos 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

9Byloje keliamas įmonės bankroto procedūras reglamentuojančių teisės normų tenkinant kreditorių (atsakovų) reikalavimus teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, tai yra, ar bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras administratorius, neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009m. sausio 8 d. nutarčiai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, išmokėdamas antros eilės bankrutuojančios įmonės kreditoriams: AB „Turto bankas“ - 1 047 282,70 Lt, o VSDFV Marijampolės skyriui - 126 850 Lt, nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudarančių pagrindą tokius atsiskaitymo su kreditoriais sandorius pripažinti negaliojančiais (ĮBĮ 14 str. 2 d.).

10Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

11Bankrutuojančios įmonės prievolė atsiskaityti su kreditoriais atsiranda įmonei iškėlus bankroto bylą. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartyje bendra tvarka yra tvirtinamas įstojančių į bankroto bylą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurį privalo teismui pateikti bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d., 26 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą šiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2000, 2001 m. kovo 13 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis AB ,,Argovegas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-484/2004 ir kt.), ir nurodoma, kad draudimas bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais yra taikomas todėl, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą, jų finansiniai reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka ir eiliškumu. Ieškovų nuomone, toks kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas galimas tik teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 30 ir 31 str.). Su tokia nuomone sutikti negalima.

12Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Teisminėje praktikoje pažymima, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007 ). Taigi galimi atvejai, kai bankroto procedūra gali būti užbaigta ne tik teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bet ir po bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomi pagrindai, numatyti ĮBĮ 27 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų yra tuomet, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (27 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, įstatymas nedraudžia bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais ir iki įmonės likvidavimo, tačiau toks atsiskaitymas turi būti vykdomas laikantis ĮBĮ 35 straipsnio reikalavimų. Tokią išvadą suponuoja sisteminė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4, 5 punktų, 11 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio ir 35 straipsnio analizė. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad bankroto administratorius su pirmosios eilės kreditoriais yra pilnai atsiskaitęs iki teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties pripažinti individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia, ir šie asmenys teismo nutartimi yra išbraukti iš kreditorių sąrašo. Ieškovų paminėtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-473-153/2006 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovų ieškinyje cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos, todėl nagrinėjamoje byloje, kaip teismo precedentai, negali būti taikomos.

13Minėta, kad bankrutuojančios įmonės savininkų ieškiniai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kreditorinis reikalavimas vėliau perduotas atsakovui AB Turto bankui) finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo paduoti teismui 2008 metais, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams po bankroto bylos iškėlimo ir Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, priėmimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis įsiteisėjusi ir jos teisėtumas patikrintas kasacine tvarka. Todėl ginčijamų atsiskaitymo sandorių panaikinimas ieškovų nurodytais pagrindais yra formalaus pobūdžio, neatitiktų ne tik teisingumo ir protingumo principų, bet prieštarautų paminėtiems įmonių bankroto tikslams. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarčiai, kuria individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei kuria patvirtinti antros ir trečios eilės kreditorių patikslinti finansiniai reikalavimai, ieškovų argumentai dėl nagrinėjamų kitų civilinių bylų, kuriose ginčijami atsakovų VSDFV Marijampolės skyriaus bei AB Turto bankas finansiniai reikalavimai ir kurių baigtis gali turėti tiesioginės įtakos nustatant galutinį tenkintinų finansinių reikalavimų dydį, pripažintini nepagrįstais, kadangi kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami ir po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 26 str. 1 d.), o nustačius, kad kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti neteisėtai – sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje.

14Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad atsakovams, kaip antros eilės kreditoriams, ginčijamos sumos buvo išmokėtos nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos ir eiliškumo, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ieškinį atmetus, bankrutavusiai įmonei iš ieškovų priteistinos advokato atstovavimo išlaidos (t.2, b.l. 21-22) CPK 98 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 - 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

16Ieškinį atmesti.

17Priteisti atsakovei bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centras iš V. M. ir S. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai