Byla e2-1957-1009/2017
Dėl skolos priteisimo

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. S. 515,76 Eur negrąžintos paskolos, 66,86 Eur palūkanų, 28,60 Eur administravimo mokesčio, 30,65 Eur mokėjimo palūkanų, 13,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.

6Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2015-11-03 atsakovas ieškovo administruojamame portale www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo 1050,00 Eur sumai. Tokiu būdu tarp atsakovo ir 67 skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1050,00 Eur kreditas, kurį, mokėdamas kartu su palūkanomis, jis turėjo grąžini dalimis pagal mokėjimų grafiką per 24 mėnesių laikotarpį. Bylos duomenimis atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, skolintojams laiku nepervedė lėšų, todėl ieškovas 2017-09-13 pateikė atsakovui pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo. Po sutarties nutraukimo ieškovo teigimu atsakovas liko skolingas 515,76 Eur negrąžintos paskolos, 66,86 Eur palūkanų, 28,60 Eur administravimo mokesčio, 30,65 Eur mokėjimo palūkanų, 13,66 Eur delspinigių. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovas būtų sumokėjęs, byloje nėra. 2017-10-02 sąskaita už teisines paslaugas bei Danske Bank 2017-10-09 sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas byloje patyrė 169,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 20,00 Eur sumokėdamas žyminį mokestį.

8Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 515,76 Eur negrąžinto kredito, 66,86 Eur palūkanų ir 28,60 Eur administravimo mokesčio priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

9Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 30,65 Eur mokėjimo (vėlavimo) palūkanas ir 13,66 Eur delspinigius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos paskaičiavimo lentelės, vėlavimo palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už atsakovo pagal grafiką nesumokėtas sumas. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas (5.4 punktas), taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal grafiką, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (8.1.1, 8.1.2 punktai). Teismas pažymi, kad palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

10Pažymėtina, kad tiek vėlavimo palūkanų, tiek delspinigių tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y., netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į mokėjimo (vėlavimo) palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, tai priteisiant pagal tokius reikalavimus – mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra mažesni, todėl jie įskaitytini į priskaičiuotų mokėjimo (vėlavimo) palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 30,65 Eur mokėjimo (vėlavimo) palūkanos, o ieškovo reikalavimas dėl 13,66 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.

11Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

12Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis bei 169,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (97,92 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 185,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (189/100x97,92=185,07)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

13Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. ( - ) 515,76 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų 76 ct) negrąžintos paskolos, 66,86 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 86 ct) palūkanų, 28,60 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 60 ct) administravimo mokesčio, 30,65 Eur (trisdešimt eurų 65 ct) mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,07 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“, į. k. 303259527, naudai.

17Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Proceso dalyviai
Ryšiai