Byla eB2-2551-864/2020
Dėl bankrutavusios UAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys H. H. ir V. Z

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės AB „Eurasian foods“ pareiškimą dėl bankrutavusios UAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys H. H. ir V. Z.,

Nustatė

21.

3Kreditorė AB „Eurasian foods“ (toliau ir kreditorė) kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Miros grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu. 2.

4Paaiškina, kad BUAB „Miros grupė“ buvo registruota Juridinių asmenų registre 2017 m. kovo 7 d., t. y. likus trims savaitėms iki sutarties su kreditore sudarymo (tarp BUAB „Miros grupė“ ir kreditorės sutartis Nr. MIR01 dėl transporto ekspedicijos buvo sudaryta 2017 m. kovo 28 d. (toliau ir sutartis)). Nurodo, jog iš esmės įmonė vykdė vienintelę veiklą – krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimą kreditorei. 3.

5Paaiškina, jog siekdama užtikrinti kreditorės įsigyto sviesto transportavimą, įmonė sudarydavo transporto paslaugų sutartis su Ukrainoje ir Lietuvoje veikiančiais subjektais ir atlikdavo jiems mokėjimus; bendra tokių mokėjimų suma, kreditorės skaičiavimais, sudaro 164 886 USD. Atkreipia dėmesį, jog įmonė taip pat vykdydavo kitus mokėjimus už tariamai įmonei suteiktas „transporto organizavimo paslaugas maršrutu nuo ( - ), iki kreditorės fabriko, esančio ( - ) Nurodo, jog per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 25 d. įmonė iš viso gavo tris sąskaitas iš Škotijoje registruoto juridinio asmens Allied & Western L.P., kurių bendra suma sudaro net 251 438 USD, tuo tarpu, peržiūrėjus įmonės dokumentus, nebuvo rasta jokios sutarties su minėta Škotijoje registruota įmone, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atitinkamas transporto paslaugas Škotijoje registruota įmonė būtų suteikusi, galiausiai, nebuvo rasta ir jokios komunikacijos (susirašinėjimų, raštų ir pan.) su minėta įmone. Teigia, jog logiškai nepaaiškinama, kokiu būdu ir kaip Škotijoje registruota įmonė, neturinti jokių verslo Eurazijoje interesų, galėtų organizuoti transporto paslaugas nuo ( - ). Pažymi, kad nors įmonė liko skolinga Škotijoje registruotai bendrovei 37 561,27 Eur, minėta įmonė kreditorinio reikalavimo pareiškusi nėra, jokių pretenzijų dėl skolos apmokėjimo taip pat niekada nereiškė. Kreditorės nuomone, Allied & Western L.P. niekada jokių paslaugų nesuteikė, o mokėjimai jai buvo vykdomi už realiai nesuteiktas paslaugas. 4.

6Paaiškina, jog be įtartinų mokėjimų Allied & Western L.P., įmonė taip pat už tariamai suteiktas transporto paslaugas mokėjo Lietuvoje registruotai bendrovei UAB „Pavėtrija“; UAB „Pavėtrija“ iš viso įmonei yra pateikusi tris sąskaitas, kurių bendra suma 95 700 USD, tuo tarpu, peržiūrėjus įmonės dokumentus, nebuvo rasta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atitinkamas transporto paslaugas UAB „Pavėtrija“ būtų suteikusi, galiausiai, nebuvo rasta ir jokios komunikacijos (susirašinėjimų, raštų ir pan.) su minėta bendrove ar jos darbuotojais, organizavusiais transporto paslaugas. Kreditorės nuomone, UAB „Pavėtrija“ niekada jokių paslaugų įmonei nesuteikė, o mokėjimai jai buvo vykdomi už realiai nesuteiktas paslaugas siekiant „išleisti“ įmonės gautas pajamas. Atkreipia dėmesį, jog UAB „Pavėtrija“ ir įmonė yra susijusios bendrovės, kadangi UAB „Pavėtrija“ vadove nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. spalio 29 d. buvo V. Z. (ta pati V. Z. buvo ir įmonės vadove laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. spalio 31 d.), Juridinių asmenų registre pateikiama analogiška kontaktinė informacija tiek UAB „Pavėtrija“, tiek ir įmonės atveju (tie patys telefono numeriai, tas pats elektroninio pašto adresas), UAB „Pavėtrija“ buveinės adresas yra tas pats (t. y. ( - )), kaip ir tas, kuriuo veikia bendrovė UAB „Ismira Group“ – įmonės buhalterinės apskaitos tvarkytojas, tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą iki įmonei iškeliant bankroto bylą. 5.

7Nurodo, jog aplinkybę, kad tiek Allied & Western L.P., tiek ir UAB „Pavėtrija“ iš įmonės gavo mokėjimus už realiai nesuteiktas paslaugas, liudija ir tas faktas, kad įmonės tuometinis vadovas ( - ) pilietis H. H. dar 2017 m. balandžio 4 d. pranešime (t. y. praėjus savaitei po sutarties sudarymo) raštu buvo nurodęs, kad transporto paslaugų nei iš Allied & Western L.P., nei iš UAB „Pavėtrija“ įsigyti neketina. Pažymi, jog daugumoje Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ įmonei pateiktų sąskaitų taip pat nėra nurodyta ir suteiktų paslaugų apimtis (pvz., už kokį pervežimų skaičių atitinkama suma yra pateikiama apmokėti įmonei). Kreditorės nuomone, suteikiamų paslaugų apimtys minėtose sąskaitose sąmoningai nebuvo nurodomos, kadangi jokios paslaugos teikiamos nebuvo. 6.

8Paaiškina, jog paskutinė ir didžiausiai sumai bendrovės Allied & Western L.P. sąskaita įmonei buvo pateikta 2017 m. birželio 9 d. (141 278 USD sumai); mokėjimai pagal šią sąskaitą buvo vykdomi pradedant 2017 m. birželio 12 d., t. y. tiek nurodyta sąskaita pateikta, tiek ir mokėjimai pagal ją buvo vykdomi jau po to, kai iš Ukrainos buvo išsiųstas kreditorei skirtas krovinys su sviestu, kuris galiausiai nebuvo pristatytas. 7.

9Anot kreditorės, įmonės vadovai H. H. ir V. Z. priėmė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus, kadangi atliko mokėjimus įmonėms UAB „Pavėtrija“ ir Allied & Western L.P.atlikti fiktyvių sąskaitų pagrindu, dėl ko tokie H. H. ir V. Z. veiksmai atitinka Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus požymius. 8.

10Tuo tarpu, atsižvelgiant į aplinkybes, kad įmonei jau žinant, jog krovinys nebus pristatytas kreditorei, įmonė iš Škotijoje registruoto juridinio asmens Allied & Western L.P. priėmė sąskaitą 141 278 USD sumai ir ją pradėjo vykdyti itin skubiai – dar 2017 m. birželio 12 d., t. y. pirmą darbo dieną po to, kai minėta sąskaita buvo išrašyta, anot kreditorės, darytina išvada, jog tokiais veiksmais įmonės turėtos piniginės lėšos buvo pervestos į Škotiją, taip apsunkinant kitų įmonės kreditorių (pirmiausia-kreditorės) galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. 9.

11Nurodo, jog įmonė ne tik nevykdė savo įsipareigojimų kreditorei, tačiau tuo pačiu metu taip pat išmokėjo turimų piniginių lėšų likučius savo akcininkams, t. y. likusius įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus išmokėjo lygiomis dalimis abiem savo akcininkams, dėl ko pažeidė Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. 10.

12Teigia, jog įmonei nuslėpus iš UAB „Pavėtrija“ bei Allied & Western L.P. perkamų paslaugų apimtis bei tokių paslaugų įkainius, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 11.

13BUAB „Miros grupė“ bankroto administratorius MB „Tavix“ (toliau ir bankroto administratorius) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo sprendimą priimti remiantis į bylą pateiktais procesiniais dokumentais savo nuožiūra. 12.

14Suinteresuotieji asmenys H. H. ir V. Z. atsiliepimų byloje nepateikė. Pareiškimas netenkintinas. 13.

15Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta, kad BUAB „Miros grupė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. kovo 7 d., nuo 2019 m. vasario 11 d. Juridinių asmenų registre buvo registruotas įmonės teisinis statusas - likviduojamas; įmonės vadovu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. buvo H. H., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. spalio 31 d. - V. Z., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. - H. H., o nuo 2019 m. vasario 11 d. įmonės likvidatoriumi buvo J. G.. 14.

16Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi likviduojamai UAB „Miros grupė“ buvo iškelta bankroto byla; įmonės administratoriumi paskirta MB „Tavix“; nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. 15.

172019 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta 1 500 Eur plius PVM suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 16.

182019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastinto bankroto procesas, patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas 97 013,83 Eur sumai; nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 17.

192019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustatytas likvidavimo terminas iki 2020 m. vasario 17 d.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d. 18.

202019 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikinti visi BUAB „Miros grupė“ turtinėms teisėms, turtui, tame tarpe piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigų sąskaitose, pritaikyti areštai ir apribojimai. 19.

212020 m. vasario 3 d. teisme gautas kreditorės pareiškimas dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies pagrindu.

22Dėl taikytino įstatymo 20.

23Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Įmonių bankroto įstatymas neteko galios (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153, 155 straipsniai). Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, su nustatytomis išlygomis pereinamajam laikotarpiui. Taisyklės dėl tyčinio bankroto įtvirtintos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-72 straipsniuose. 21.

24Kasacinės instancijos teismas, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, ir teismo pareigą taikyti tinkamą įstatymo redakciją nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu išaiškino dėl proceso ir materialiosios teisės normų, esančių Įmonių bankroto įstatyme, atskyrimo: priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio (tyčinis bankrotas) redakcija: taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu; priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Teismas išaiškino, jog Įmonių bankroto įstatyme yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų; perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Pavyzdžiui, proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Konstatavo, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 277- 313/2016, kt.). 22.

25Atitinkamai, nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika; spręstina, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70- 72 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms dėl pripažinimo tyčiniu bankrotu kriterijų netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, taigi taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, bei suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo.

26Dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų (ne)buvimo 23.

27.Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. 24.

28Šios nutarties 23 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016). 25.

29Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. 26.

30Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo teismo pripažinti BUAB „Miros grupė” bankrotą esant tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose įtvirtintų tyčinių bankroto kriterijų pagrindu bei remiantis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija.

31Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos bei Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto kriterijaus (ne)buvimo 27.

32Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. 28.

33Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinio, yra išaiškinęs, kad šiame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikyta esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms. 29.

34Kreditorė Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos buvimą grindžia aplinkybe, jog įmonė, turėdama įsipareigojimų kreditorei, išmokėjo 2019 m. sausio 1 d. 1 146,15 Eur grynųjų pinigų likutį savo akcininkams. 30.

35Kaip nurodė pareiškime ir pati kreditorė, pretenzija BUAB „Miros grupė“ dėl žalos atlyginimo pateikta buvo 2017 m. liepos 31 d., o skolų suderinimo aktas pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritaria kreditorės argumentui, jog 1 146,15 Eur grynųjų pinigų 2019 m. sausio 1 d. įmonės akcininkams išmokėjimo momentu BUAB „Miros grupė“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditorei, kuriuos turėjo padengti iš turimų įmonės kasoje lėšų pirmiausiai, t. y. padengiant bent iš dalies pradelstą įsiskolinimą kreditorei, o ne išmokant šiuos pinigus įmonės akcininkams. Taigi, kreditorės nurodytas faktas dėl 1 146,15 Eur grynųjų pinigų 2019 m. sausio 1 d. įmonės akcininkams išmokėjimo patvirtina, jog akcininkams išmokėjus aukščiau nurodytą pinigų sumą Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas buvo pažeistas. 31.

36Savo ruožtu, šis faktas savaime nepatvirtina nei Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos, nei Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto pripažinimo kriterijaus egzistavimą dėl toliau nurodomų priežasčių. 32.

37Pažymėtina, jog teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad 1 146,15 Eur išmokėjimo įmonės akcininkams metu daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kaip pareiškime nurodė ir kreditorė, BUAB „Miros grupė“ bankroto byloje yra patvirtintas tik vienintelis kreditorės finansinis reikalavimas, t. y. jokie pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansiniai reikalavimais nėra patvirtinti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės daryti net prielaidą, jog 1 146,15 Eur išmokėjimo įmonės akcininkams metu daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Taigi, vertinant tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikytina esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, o ginčo atveju nesant byloje nustatytai sąlygai - daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos, darytina išvada, jog ši prezumpcija dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti taikytina. 33.

38Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir spręsti, jog egzistuoja dėl šios aplinkybės (t. y. išmokėjus 1 146,15 Eur įmonės akcininkams) Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pripažinimo kriterijus, t. y. įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pagal bylos medžiagą, akcininkams buvo išmokėta, pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tik 1 146,15 Eur suma. Ši suma, teismo vertinimu, nėra didelė ir, akivaizdu, jog dėl šios sumos išmokėjimo įmonės finansinė padėtis galėjo pasikeisti tik nežymiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ginčo mokėjimas, nors ir atliktas, pažeidžiant įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, pagal savo pobūdį nėra laikytinas veiksmu, sąlygojančiu žymų įmonės finansinės padėties pablogėjimą bei atitinkamai galinčiu būti vertinamu kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu kriterijumi, įtvirtintu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

39Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kriterijaus (ne)buvimo 34.

40Kreditorė Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kriterijaus buvimą grindžia aplinkybėmis, jog buvę įmonės vadovai (H. H. ir V. Z.) atlikdavo mokėjimus įmonėms - Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ - fiktyvių sąskaitų pagrindu už realiai nesuteiktas paslaugas, tokiu būdu darydami įmonei žalą. 35.

41Byloje nėra duomenų, jog tarp BUAB „Miros grupė” ir bendrovių Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ buvo koks nors susitarimas dėl fiktyvių sąskaitų išrašymo bei pateikimo BUAB „Miros grupė”, realiai neteikiant jokių paslaugų. Kreditorė nėra pateikusi byloje jokių įrodymų, jog bendrovės Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ realiai negalėjo tuo metu, kai išrašydavo sąskaitas įmonei, suteikti sąskaitose nurodomų paslaugų. 36.

42Kreditorės pareiškime nurodyta abejonė dėl Allied & Western L.P. teiktų paslaugų realumo būtent tuo aspektu, jog logiškai nepaaiškinama, kokiu būdu ir kaip Škotijoje registruota įmonė, neturinti jokių verslo Eurazijoje interesų, galėtų organizuoti transporto paslaugas nuo Ukrainos iki Kazachstano, iš esmės grindžiama vien kreditorės samprotavimu, kadangi įmonės registracijos vieta bei, kaip nurodo kreditorė, jokių verslo Eurazijoje interesų nebuvimas, savaime nėra kliūtimi organizuoti transporto paslaugas nuo ( - ). Pažymėtina, jog teismas sutinka su kreditorės nurodytais argumentais, jog tam tikrą ryšį tarp UAB „Pavėtrija“ ir BUAB „Miros grupė” galima įžvelgti tiek dėl to, jog įmonės BUAB „Miros grupė” vadove V. Z. tapo praėjus keleriems metams nuo to momento, kai nustojo eiti vadovės pareigas UAB „Pavėtrija“, tiek dėl šių įmonių kontaktinės informacijos sutapimo bei aplinkybės, jog UAB „Pavėtrija“ buveinės adresas sutampa su BUAB „Miros grupė” buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buveinės adresu. Savo ruožtu, vien tokio pobūdžio ryšys, nesant jokių kitų šių įmonių galimą susitarimą dėl sutartinių teisinių santykių imitavimo patvirtinančių įrodymų, savaime nepatvirtina, jog realiai UAB „Pavėtrija“ jokių paslaugų neteikė. 37.

43Be to, vien tai, kad tarp įmonės dokumentų kreditorė nerado jokių sutarčių su minėta Škotijoje registruota įmone bei UAB „Pavėtrija“, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atitinkamas transporto paslaugas Škotijoje registruota įmonė bei UAB „Pavėtrija“ būtų suteikusi, nerado ir jokios komunikacijos (susirašinėjimų, raštų ir pan.) su minėtomis įmonėmis, nėra laikytina aplinkybe, sąlygojančia galimybę daryti vienareikšmę išvadą apie tai, jog iš esmės jokios paslaugos nebuvo realiai teikiamos, o įmonei išrašytos bendrovių Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ sąskaitos yra fiktyvios. Teismo vertinimu, aplinkybė dėl papildomų rašytinių dokumentų, patvirtinančių kokius nors susitarimus tarp BUAB „Miros grupė” ir bendrovių Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“, nebuvimas, neleidžia konstatuoti, jog jokie sutartiniai teisiniai santykiai tarp šių įmonė negalėjo būti ir realiai neegzistavo. 38.

44Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra galimybės konstatuoti, jog BUAB „Miros grupė” pateiktos Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ sąskaitos buvo fiktyvios, t. y. išrašomos už realiai nesuteiktas paslaugas, nėra pagrindo ir darytina išvadą, jog šios sąskaitos buvo apmokamos taip pat nepagrįstai, t. y. nesant tam jokio teisinio pagrindo. 39.

45Šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų kreditorės argumentus dėl buvusio tarp BUAB „Miros grupė” ir bendrovių Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ sutartinių teisinių santykių imitavimo, išrašant fiktyvias sąskaitas bei jas atitinkamai apmokant. 40.

46Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog veiksmai, kai yra apmokamos bendrovių Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ pateiktos sąskaitos, kurių fiktyvumas byloje nėra įrodytas, negali būti vertinami kaip patvirtinantys tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, buvimą.

47Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto kriterijaus (ne)buvimo 41.

48Nagrinėjamu atveju, be kita ko, kreditorė įrodinėja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto kriterijaus buvimą aplinkybe, jog įmonei žinant, jog krovinys nebus pristatytas kreditorei, 2017 m. birželio 9 d. įmonė priėmė iš Allied & Western L.P. sąskaitą 141 278 USD sumai ir ją apmokėjo, nors terminas apmokėti suėjo tik 2017 m. liepos 19 d. 42.

49Pažymėtina, jog šioje byloje nustatyta, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog bendrovės Allied & Western L.P. realiai jokių paslaugų nesuteikė, o išrašytos sąskaitos – fiktyvios. Taigi, teismas sprendžia, jog tokiu atveju sąskaitos iš bendrovės Allied & Western L.P. priėmimas bei jos apmokėjimas nėra laikytina veiksmais, dėl kurių kreditorės galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo panaikintos arba apribotos. 43.

50Pažymėtina, jog, kaip nurodė ir pati kreditorė, pretenzija BUAB „Miros grupė“ dėl žalos atlyginimo pateikta buvo 2017 m. liepos 31 d., o skolų suderinimo aktas pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, akivaizdu, jog sąskaitos apmokėjimo momentu (2017 m. birželio 12 d.) neegzistavo jokie pradelsti įsipareigojimai kreditorei. 44.

51Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad 2017 m. birželio 9 d. bendrovės Allied & Western L.P. pateiktos sąskaitos apmokėjimo momentu (2017 m. birželio 12 d.) įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. 45.

52Savo ruožtu, aplinkybė, jog sąskaita buvo apmokėta nedelsiant nuo jos pateikimo (1 darbo dieną po to, kai buvo išrašyta), savaime nepatvirtina jokių įmonės ketinimų apsunkinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, kadangi sąskaitą apmokėti įmonė galėjo bet kuriuo metu nuo jos pateikimo iki nustatyto galutinio termino sąskaitoje – 2017 m. liepos 19 d. 46.

53Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai negu nurodo kreditorė, byloje nėra pateikta duomenų, jog tiek bendrovės Allied & Western L.P. sąskaitos gavimo, tiek jos apmokėjimo momentu įmonei jau buvo žinoma apie tai, jog krovinys nebus pristatytas bei atsiras žala kreditorei. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti prielaidų, jog iš bendrovės Allied & Western L.P. gautos sąskaitos skubus apmokėjimas buvo sąlygotas įmonės ketinimo apsunkinti kitų įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. 47.

54Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog nėra pagrindo spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvimą.

55Dėl kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, (ne)buvimo 48.

56Kreditorė šio tyčinio bankroto pripažinimo kriterijaus egzistavimą grindžia aplinkybe, jog daugumoje bendrovės Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ įmonei pateiktų sąskaitų nėra nurodyta suteiktų paslaugų apimtis (pvz., už kokį pervežimų skaičių atitinkama suma pateikiama apmokėti įmonei) bei suteikiamos paslaugos vieneto kaina. Kreditorės nuomone, suteikiamų paslaugų apimtis minėtose sąskaitose sąmoningai nebuvo nurodomos, kadangi jokios paslaugos teikiamos nebuvo. 49.

57Savo ruožtu, teismas pažymi, jog šie kreditorės argumentai iš esmės grindžiami vien pačios kreditorės samprotavimais, deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone dėl sąskaitų išrašymo netinkamumo bei buvusio jų teikimo metu BUAB „Miros grupė” siekio nuslėpti atitinkamą informaciją (tiek dėl perkamų paslaugų apimčių, tiek ir dėl tokių paslaugų įkainių). 50.

58Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog tarp BUAB „Miros grupė” ir bendrovės Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ buvo susitarimai dėl sutartinių teisinių santykių imitavimo, aplinkybė, kad daugumoje bendrovės Allied & Western L.P. bei UAB „Pavėtrija“ įmonei pateiktų sąskaitų nėra nurodyta suteiktų paslaugų apimtis bei suteikiamos paslaugos vieneto kaina, negali būti vertinama kaip siekis nuslėpti informaciją bei sudaryti kliūtis ateityje įvertinti kokios apimties paslaugos buvo perkamos bei už kokią kainą. 51.

59Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma galimai apgaulingai ir (arba) netinkamai, kreditorė nenurodė. 52.

60Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog nėra pagrindo spręsti ir apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, buvimą. 53.

61Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo UAB „Miros grupė“ bankroto pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 4-5 dalies bei Įmonių bankroto įstatymo 3 dalies 2 punkto pagrindu, dėl ko kreditorės pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

62Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

Nutarė

63kreditorės AB „Eurasian foods“ pareiškimo dėl bankrutavusios UAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

64Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje... 2. 1.... 3. Kreditorė AB „Eurasian foods“ (toliau ir kreditorė) kreipėsi į teismą,... 4. Paaiškina, kad BUAB „Miros grupė“ buvo registruota Juridinių asmenų... 5. Paaiškina, jog siekdama užtikrinti kreditorės įsigyto sviesto... 6. Paaiškina, jog be įtartinų mokėjimų Allied & Western L.P., įmonė taip... 7. Nurodo, jog aplinkybę, kad tiek Allied & Western L.P., tiek ir UAB... 8. Paaiškina, jog paskutinė ir didžiausiai sumai bendrovės Allied & Western... 9. Anot kreditorės, įmonės vadovai H. H. ir V.... 10. Tuo tarpu, atsižvelgiant į aplinkybes, kad įmonei jau žinant, jog krovinys... 11. Nurodo, jog įmonė ne tik nevykdė savo įsipareigojimų kreditorei, tačiau... 12. Teigia, jog įmonei nuslėpus iš UAB „Pavėtrija“ bei Allied & Western... 13. BUAB „Miros grupė“ bankroto administratorius MB „Tavix“ (toliau ir... 14. Suinteresuotieji asmenys H. H. ir V. Z.... 15. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų... 16. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi likviduojamai UAB... 17. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta 1 500 Eur plius PVM suma, kurią... 18. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastinto bankroto... 19. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir... 20. 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikinti visi BUAB „Miros grupė“... 21. 2020 m. vasario 3 d. teisme gautas kreditorės pareiškimas dėl BUAB „Miros... 22. Dėl taikytino įstatymo 20.... 23. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui... 24. Kasacinės instancijos teismas, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo... 25. Atitinkamai, nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto... 26. Dėl BUAB „Miros grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų... 27. .Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas –... 28. Šios nutarties 23 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar... 29. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai,... 30. Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo teismo pripažinti BUAB „Miros... 31. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos... 32. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad... 33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio... 34. Kreditorė Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte... 35. Kaip nurodė pareiškime ir pati kreditorė, pretenzija BUAB „Miros grupė“... 36. Savo ruožtu, šis faktas savaime nepatvirtina nei Įmonių bankroto įstatymo... 37. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų,... 38. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir spręsti, jog... 39. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto... 40. Kreditorė Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 41. Byloje nėra duomenų, jog tarp BUAB „Miros grupė” ir bendrovių Allied &... 42. Kreditorės pareiškime nurodyta abejonė dėl Allied & Western L.P. teiktų... 43. Be to, vien tai, kad tarp įmonės dokumentų kreditorė nerado jokių... 44. Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra galimybės... 45. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog byloje nebuvo... 46. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog veiksmai, kai yra apmokamos... 47. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto... 48. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, kreditorė įrodinėja Įmonių bankroto... 49. Pažymėtina, jog šioje byloje nustatyta, kad byloje nėra pakankamai duomenų... 50. Pažymėtina, jog, kaip nurodė ir pati kreditorė, pretenzija BUAB „Miros... 51. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad 2017 m. birželio 9 d.... 52. Savo ruožtu, aplinkybė, jog sąskaita buvo apmokėta nedelsiant nuo jos... 53. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai negu nurodo kreditorė, byloje nėra... 54. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog nėra pagrindo spręsti... 55. Dėl kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2... 56. Kreditorė šio tyčinio bankroto pripažinimo kriterijaus egzistavimą... 57. Savo ruožtu, teismas pažymi, jog šie kreditorės argumentai iš esmės... 58. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog tarp... 59. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad įmonės buhalterinė apskaita... 60. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog nėra pagrindo spręsti ir... 61. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo UAB „Miros... 62. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas... 63. kreditorės AB „Eurasian foods“ pareiškimo dėl bankrutavusios UAB... 64. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti...