Byla A-1346-602/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. , E. B., S. B. ir E. B. skundus atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai A. B., E. B., S. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4) (toliau – ir Departamento raštas); 2) panaikinti Departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) ir įpareigoti Administraciją peržiūrėti pareiškėjos S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., toliau – ir Paramos būstui įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad socialinių paslaugų kaina priklauso nuo asmens pajamų dydžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) priteisti iš valstybės biudžeto atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM, Ministerija) neteisėtų veiksmų; 5) priteisti iš savivaldybės biudžeto turtinę ir neturinę žalą dėl Administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) neteisėtų veiksmų.

72.

8Pareiškėjai skunde rėmėsi Konstitucijos 21 straipsniu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, draudžiančia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose; nustatančia, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; valstybė turi pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu ir tokios paramos teikimas neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinusi kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyviu protokolu (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nustatančia, kad valstybės pareiga užtikrinti būstą itin pažeidžiamiems asmenims išimtinais atvejais gali būti kildinama iš Konvencijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nustatančia, kad Lietuvos teisės sistema grindžiama teises aktų hierarchijos principu; nustačius, jog tam tikras individualus administracinis aktas prieštarauja Konstitucijai ir (arba) įstatymams, jis laikytinas neteisėtu; įtvirtinančia būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo, akcentuojant, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1–9 punktuose nurodytais viešojo administravimo principais, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2, 6, 10 12 punktais, 6 straipsnio 12, 14, 15 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 dalimis, 3 straipsniu, 4 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu,11 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 11 dalimi, 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi.

93.

10Skunde nurodė, kad nuo 2005 m. spalio 10 d. buvo įrašyti į neįgaliųjų socialinio būsto eilės sąrašus. Tuo metu pareiškėjų vaikai buvo dar mažamečiai (nepilnamečiai) ir jie turėjo šeimos statusą pagal Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 dalį. 2015 m. rugsėjo 23 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. 1-176 suteikti socialinį būstą (4 asmenų šeimai) adresu: ( - ) (sutartis pasirašyta 2015 m. spalio 5 d. Nr. 1.39-N15/1610). Teigė, kad sūnaus E. B. neteisėtas ir nepagrįstas įtraukimas 2015 m. į pareiškėjų šeimos narius neatitinka Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 dalies ir jis pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą 2015–2017 metais nebuvo šeimos nariu.

114.

12Pareiškėjų nuomone, atsakovai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, t. y. Administracija, pateikdama klaidinančius duomenis Tarybai, o Taryba, veikdama kaip teisėkūros subjektas, neturėjo teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų (Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 punktai) nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą ir neatsižvelgti į tai, kad E. B., laukdamas eilėje su tėvais 10 metų teisės į socialinį būstą, tapo pilnamečiu ir jo teisinis statusas pasikeitė, dėl to jis neatitiko Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatytos „šeimos“ sąvokos, bet atitiko šio straipsnio 7 punkte nustatytą teisinį statusą, t. y. sąvoką „jaunas žmogus“, kuri yra apibrėžta ir Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (toliau – ir Jaunimo įstatymas), kuris taip pat suteikia teisę šiems asmenims į valstybės paramą bei dalyvauti valstybės aprūpinimo būsto programoje.

135.

14Pareiškėjai teigė, kad ginčo atveju Taryba priėmė individualų 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176, pažeisdama įstatymo viršenybės principą (teisinį hierarchijos reikalavimą) bei viršijo savo įgaliojimus, kas suponuoja situaciją, kad Taryba, veikdama kaip teisėkūros subjektas, neatsižvelgė į aukštesnę galią turintį teisės aktą (Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 punktai), pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo, socialinio teisingumo, proporcingumo principus ir konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, pablogino pareiškėjų padėtį, apribojo jų konstitucines teises ir laisves bei pažeidė neatsiejamus teisinės valstybės principų elementus, t. y. teisėtus lūkesčius ir jų apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Akcentavo, kad sūnaus E. B. įtraukimas į šeimos narius neatitiko Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punkto reikalavimų, bet atitiko Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kurie nebuvo realizuoti jo atžvilgiu. Nurodė, kad asmens pajamos buvo skaičiuojamos neteisėtai pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Neteisėtai nustatytas E. B. teisinis statusas bei skaičiavimas šeimos pajamų, teigiant, kad pareiškėjai viršijo (pažeidė) Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (nagrinėjamu atveju už 2016–2017 m.), suponuoja, kad pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala (moralinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai).

156.

16Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), keletą metų specialiai vilkindama atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (nepriimdama teisės akto), kuris atitiktų Paramos būstui įstatymo nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai ėmė iš pareiškėjų nuomos mokestį, neperrašydama iš socialinio būsto sąrašų į Savivaldybės būsto sąrašus, dėl to kilo turtinė žala.

177.

18Pareiškėjai dėl Administracijos veiksmų, išskaičiuojant už socialines paslaugas iš visų pareiškėjos S. B. gaunamų pajamų 20 proc., nurodė, kad Administracija, vadovaudamasi Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu, neteisėtai išskaičiuoja iš visų pareiškėjos S. B. gaunamų pajamų, taip pat ir neįgalumo šalpos pensijos ir tikslinės slaugos (pagalbos) kompensacijos, 20 proc., kas sudaro 110,08 Eur. Remdamiesi Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Piniginės paramos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teigė, jog akivaizdu, kad slaugos (pagalbos) tikslinės kompensacijos, kurios yra skiriamos siekiant neįgaliems asmenims kompensuoti specialiųjų poreikių tenkinimo išlaidas, neturi būti įskaičiuojamos į asmens pajamas. Priešingas traktavimas prieštarautų Piniginės paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktui, konstitucinės teisinės valstybės principui. Pažymėjo, kad Paramos būstui įstatymas taip pat nenumato nuostatos, kad slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos ar neįgalumo gaunamos išmokos būtų įskaitomos į asmens (šeimos) pajamas.

198.

20Pareiškėjų teigimu, Savivaldybė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturėjo diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą ir pažeidė savo kompetencijos ribas bei konstitucinės teisinės valstybės įstatymo viršenybės, teisėtumo principą, konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principus, nes neatsižvelgė į aukštesnę teisinę galią turintį teisės aktą (Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir Piniginės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), klaidina pareiškėjus ir vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nėra realiai atsižvelgiama į asmens pajamas ir galimybę mokėti, nes neįgaliam asmeniui nėra paliekama pajamų tenkinti bent minimalius poreikius pragyventi.

219.

22Savivaldybė nustatė socialiai neteisingą mokėjimą ir rinkimą už socialinių paslaugų teikimą (pagrindus), t. y. nesvarbu, ar lankymo dienos sudaro 19 ar 22 dienas per mėnesį, neįgalūs asmenys vis tiek moką tą pačią pinigų sumą (20 proc. iš visų gaunamų pajamų). Be to, šventinės dienos, kuriomis neįgalūs asmenys negauna socialinių paslaugų, taip pat yra apmokestinamos.

2310.

24Pareiškėjai dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad, kaip jau buvo minėta, Administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, prieštaraujančius Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punktui, ir ignoravo Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, nes pareiškėją E. B. priskyrė prie pareiškėjų E. B. ir A. B. šeimos narių, o Taryba priėmė 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176, pažeisdama konstitucinės teisinės valstybės įstatymo viršenybės, teisėtumo, proporcingumo, socialinio teisingumo, asmenų lygiateisiškumo principus, dėl to buvo atliktas kitas neteisėtas veiksmas – pareiškėjų šeimos pajamų skaičiavimas pagal Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kas lėmė trečią neteisėtą veiksmą – buvo teigiama, kad šeima viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius ir prarado teisę į socialinį būstą. Pastaruoju pagrindu buvo nustatytas Savivaldybės būsto statusas ir mokėjimas pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, bet būstas taip ir nebuvo perrašytas iš socialinio būsto sąrašų į Savivaldybės būsto sąrašus ir Taryba vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti sprendimą šiuo klausimu.

2511.

26Administracija, teikdama Tarybai teikimus (2015–2018 metais), nenurodė ir nuslėpė esminį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą, kad pareiškėjai neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turto ir šeimoje yra trys neįgalūs asmenys, du iš kurių serga lėtinėmis ligomis, įrašytomis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą, sunkia forma, ir šiems neįgaliems asmenims yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (atitinka Paramos būstui įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 11 dalį). Atsakovai, pažeisdami įstatymo viršenybės, teisėtumo, socialinio teisingumo, proporcingumo, asmenų konstitucinį lygiateisiškumo principus, nustatė ir Savivaldybės būsto nuomos mokestį, nors socialinio būsto sąrašas nebuvo pakeistas, kas sudaro pagrindą pripažinti neteisėtus atsakovų veiksmus, kuriais nuo 2016 m. iki skundo padavimo į teismą padaryta pareiškėjams turtinė ir neturtinė žala.

2712.

28Pareiškėjai pažymėjo, kad Savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą) neįgalios S. B. atžvilgiu, nustatydama mokėjimą už socialines paslaugas iš visų jos gaunamų pajamų 20 proc., kai tuo tarpu slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos nėra įskaičiuojamos į pajamas ir tai prieštarauja įstatymams ir jų paskirčiai. Savivaldybė atsisako peržiūrėti savo neteisėtus veiksmus, kuriais ji nustatė tvarką, neatitinkančią aukštesnės galios teisės aktams: Piniginės paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų istatymo11–14 straipsniams, Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktui, ir savo neteisėtais veiksmais pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo, socialinio teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principus ir padarė pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą.

2913.

30Teigė, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų nuostolius (tiesioginius nuostolius) sudaro piniginė išraiška, kurią pareiškėjai moka dėl neteisėtų veiksmų ir vilkinimo atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. už neteisėtą nuomos skaičiavimą – 1 583,91 Eur ir už neteisėtą socialinių paslaugų skaičiavimą – 2 912 Eur (iš viso 4 495,91 Eur). Kadangi Savivaldybė pažeidė konstitucinius imperatyvus, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, tikėdamasi neteisėtai praturtėti, ir darė sistemingą, nuoseklų bei intensyvų žalingą psichologinį poveikį pareiškėjams, siekdama pabloginti neįgalių asmenų padėtį žmogaus teisių ir laisvių srityje, ignoruodama pareiškėjų prigimtinį žmogaus orumą, kuris saugomas ir ginamas Konstitucijos, Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos bei Jungtinių tautų teisės aktų, ir tai nėra mažareikšmiai ar smulkmeniški veiksniai, kurie buvo ir yra pakankamai intensyvūs, ir jie nėra priimtini teigiamos reputacijos ar neįgalaus asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą (tikslingai skurdinant ir darant žalingą psichologinį poveikį), trukmę ir kt., neturtinė žala turi būti įvertinta pinigais.

3114.

32Neturtinę žala pareiškėjai kildina ir žalingo psichologinio poveikio darymo (tai yra dvasinio bei moralinio pobūdžio žala). Atsakovai tikslingai, sistemingai, nuosekliai, siekdami neteisėtai pelnytis, skurdino pareiškėjus, darydami sistemingą ir nuoseklų psichologinį žalingą poveikį, dėl ko pablogėjo pareiškėjos E. B. sveikata. Pareiškėjų nuomone, teismas moralinio pobūdžio žalą turėtų įvertinti ne tik Lietuvos įstatymų kontekste, bet ir tarptautinių teisių aktų kontekste, nes 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, konstatavo ir pabrėžė, kad „skurdas ir socialinė atskirtis yra žmogaus orumo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai“. Prašė priteisti iš Savivaldybės biudžeto neturtines žalos atlyginimą pareiškėjams: E. B. – 15 000 Eur, A. B. – 10 000 Eur, S. B. – 10 000 Eur, E. B. – 10 000 Eur.

3315.

34Pareiškėjai dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės biudžeto dėl neteisėtų SADM veiksmų nurodė, kad SADM rengė ir pateikė Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimui Paramos būstui įstatymą ir jo pakeitimus, kuris 2017 m. gegužės 3 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto (vykdant parlamentinę kontrolę) buvo pripažintas kaip neužtikrinantis, kad būtų veiksmingai įgyvendinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalis ir Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnis, ir prieštaraujančiu Konstitucinio Teismo nutartims. SADM, rengdama įstatymus, prieštaraujančius Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutartims, Lygių galimybių įstatymui ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, apribojo pareiškėjams teisę įsigyti ar išsinuomoti būstą dėl nustatytų neadekvačių pajamų, kurios prieštarauja teisėtumo ir protingumo kriterijams ir neatitinka Konstitucinio Teismo nutartims (išaiškinimams).

3516.

36Nurodė, kad E. B. yra ribojama teisė į darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), nes, gaudama neįgalumo pensiją (195 Eur / mėn.), ji negali pragyventi, o pradėjusi dirbti, yra baudžiama ne tik ji, bet visi pareiškėjai dėl to, kad jos pajamos didesnės, nei nustatytos Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte. S. B. valstybės nustatyta ir mokama neįgalumo pensijos šalpa (270 Eur / mėn.) viršija Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl to yra apribojama jos teisė įsigyti ar išsinuomoti būstą pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas ir prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (pareiškėja S. B. netenka teisės į valstybės paramą, netenka teisės dalyvauti valstybės paramos aprūpinimo būsto programoje, kurią numato ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnį). A. B. mokama neįgalumo šalpa (120 Eur) neatitinka Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto dydžio, dėl to jis net negali pretenduoti į valstybės paramą išsinuomoti būstą dėl itin mažų pajamų, o įsigyti būstą dėl itin mažų pajamų net nėra galimybės. Minėtos pareiškėjų teisės ribojimas dėl socialinės padėties, neįgalumo, turtinės padėties yra netoleruotinas konstitucinėje demokratinėje teisinėje valstybėje, nes Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta valstybės priedermė saugoti ir ginti žmogaus orumą, taip pat yra įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą užtikrinti neįgalių asmenų, kurie visuotinai yra pripažinti pažeidžiamiausia ir jautriausia asmenų grupe, teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Pareiškėjų nuomone, SADM atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą ar veikimą), vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir tai prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Šiuo pagrindu atsirado valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

3717.

38Pareiškėjai prašė teismo pripažinti neteisėtais SADM veiksmus, rengiant ir pateikiant Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto nuostatas, ir priteisti atlyginti iš valstybės biudžeto 50 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl valstybinio administravimo subjekto (SADM) neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), neatlikus bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

3918.

40Pareiškėjai taip pat prašė teismo apsvarstyti galimybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Socialinių paslaugų įstatymas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, jog socialinių paslaugų kaina priklauso nuo asmens pajamų dydžio, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyti pajamų ir turto metiniai dydžiai, neprieštarauja Konstitucijos 5, 18, 21, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsniui ir atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

4119.

42Pareiškėjai atsikirtime į Administracijos ir SADM atsiliepimus nurodė, kad atsiliepimai yra įprastinis gynimosi būdas, mėginant pateisinti savo neteisėtą neveikimą (ar neteisėtą veikimą), vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir įstatymų pažeidimus. Mano, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti tenkintinas. Savivaldybė pažeidė vieno asmens (be šeimos) ir šeimos sąvokas, nustatytas Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 punktuose, todėl neteisėtai skaičiavo sūnaus E. B. (asmens be šeimos) pajamas prie kitų E. B. šeimos asmenų pajamų. Nurodė, kad pareiškėjai sutiko, jog E. B. būtų priskirtas prie šeimos, t. y. gyventų kartu, nes šeimoje yra du neįgalus asmenys, pripažinti nedarbingais su slaugos ir priežiūros nustatytais poreikiais, kuriems reikalinga ypatinga socialinė pagalba, nes jie serga sunkiomis lėtinėmis progresuojančiomis ligomis, ir apie tai buvo informuotas atsakovas, tačiau jokiu būdu nei buvę šeimos nariai, nei pats E. B. nesutiko, kad jo gaunamos darbo pajamos būtų skaičiuojamos prie šeimos pajamų. Savivaldybė nevertino aplinkybių, kad neįgalių asmenų teisių diskriminacija dėl negalios yra draudžiama tiek Lietuvos, tiek tarptautiniais teisės aktais ir atsakovė nenurodo teisinių pagrindų (teisės aktų), kuriais yra pabloginta neįgalių asmenų teisinė, socialinė padėtis, buvusi iki 2016 m.

4320.

44Savivaldybė, įgyvendama jai pavestas funkcijas, neturėjo diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą, veikdama kaip teisėkūros subjektas, neatsižvelgė į aukštesnę teisinę galią turintį teisės aktą (valstybės paramos įstatymą), todėl pažeidė Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 7 ir 13 punktus, 3 ir 11 straipsnius, neįgalių asmenų konstitucines teises, numatytas Konstitucijos 5, 18, 21, 22, 23, 29 straipsniuose bei 48 straipsnio 1 dalyje, Neįgaliųjų teisių konvencijos 5, 12, 15, 22 straipsniuose bei 23 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4, 7, 8, 17, 20, 21, 34, 41 straipsniuose, ir, priimdama norminį teisės aktą, taip pat ir individualų teisės aktą juridinės technikos prasme, pasielgė netinkamai, t. y. pažeidė įstatymo viršenybės principą ir neteisėtai kišosi į asmenų privatų gyvenimą ir nuosavybę ir tuo pagrindu darė neteisėtą psichologinį poveikį ir savavališkai, be nenustatytų teisinių aplinkybių (duomenų), nusprendė, kad pareiškėjų šeima veda bendrą ūkį ir viršijo Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą pajamų dydį, neteisėtai nustatė Savivaldybės būsto mokestį rinkos kaina, kas akivaizdžiai pablogino pareiškėjų finansinę, teisinę ir socialinę padėtį pagal Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus.

4521.

46Dėl S. B. finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas pažymėjo, kad Administracija nė karto nėra perskaičiavusi jos – vieno gyvenančio asmens – finansinių galimybių mokėti už dienos socialinės globos (trumpalaikės priežiūros) institucijoje teikiamas paslaugas ir galėjimą mokėti, nors įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir atsakovės priimti sprendimai (tvarkos aprašas) tai įpareigoja. Pažymėjo, kad nustatytas mokėjimas už teikiamas socialines paslaugas 20 proc. yra konstituciškai nepagrįstas ir nesuprantamas (kodėl ne 5, 10 ar 15 proc.). Taip pat nėra konstituciškai pagrįsta, kodėl neįgalūs asmenys su sunkesniais neįgalumo lygiais ir spec. poreikiais ir tam skirtomis neįgalumo didesnėmis išmokomis turi mokėti daugiau (pagal pajamas) už tokios pat apimties teikiamas socialines paslaugas, kuriomis naudojasi tie neįgalūs asmenys, kurių gaunamos pajamos yra mažesnės dėl nustatytos neįgalumo būklės ir kt. priežasčių. SADM, mažindama skurdą ir socialinę atskirtį, užmiršo visuotinai pripažintą pačia pažeidžiamiausia ir jautriausia atskirų žmonių grupę – neįgalius asmenis, kurie pripažinti nedarbingais su nustatytais slaugos ar priežiūros (pagalbos) spec. poreikiais, tokiu būdu neįgyvendindama Neįgaliųjų teisių konvencijos ir neužtikrindama neįgalių asmenų konstitucinių teisinės valstybės principų elementų, t. y. teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nors yra įpareigota Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1739.

4722.

48SADM 2017 m. sausio 26 d. raštas Nr. (32.9-31) SD-518 įrodo de jure (teisiškai; pagal teisę) ir de fakto (faktiškai; iš tikrųjų), kad Paramos būstui įstatymas yra parengtas diskriminacinio pobūdžio ir įgyvendina socialinio apartheido politiką, nes neįgalūs asmenys ir jų šeimos nariai negali gauti iš komercinių bankų paskolos įsigyti būstą dėl neįgalumo, socialinės kilmės ir turtinės padėties, todėl yra pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisėtumo principas.

4923.

50Prašė teismo apsvarstyti galimybę pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Paramos būstui įstatymas ta apimtimi, kuria įvirtinama, kad neįgalus asmuo (šeima) turi teisę į dvi valstybės paramos formas (įsigyti ar išsinuomoti būstą), nustatant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse metinius pajamų ir turto dydžius, neprieštarauja Konstitucijos 5, 18, 21, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 daliai, Lietuvos socialinei orientacijai pagal Konstituciją, socialinės apsaugos ir, inter alia, socialinės paramos oficialiajai doktrinai, konstitucinio solidarumo principui, Konstitucinio Teismo nutartims ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams (Konvencijoms), kurias ratifikavo Seimas. Taip pat prašė inicijuoti ir pradėti norminę bylą dėl Socialinių paslaugų įstatymo ir Paramos būstui įstatymo bei poįstatyminių norminių teisės aktų: Tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 1-2160 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809,, Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42.4 punkte nustatytų terminų, teisėtumo.

5124.

52Atsakovas Administracija, atstovaudama Savivaldybę, taip pat nurodydama, kad Departamentas yra Administracijos padalinys, pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.

5325.

54Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų E. B. ir A. B. šeima 2015 m. sausio mėnesį pateikė Savivaldybei prašymą išnuomoti 3–4 kambarių socialinį būstą ne eilės tvarka, kadangi šeimoje yra du neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas ( - ) darbingumo lygis. Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176 E. B. keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., pilnametis sūnus E. B. ir pilnametė dukra S. B.) buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis adresu: ( - ).

5526.

56Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. E. B. šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą, nes šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, įvertinus leistiną 25 proc. perviršį. Šeimai viršijus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus pajamų dydžius, pareiškėjai buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis. Savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ parengė Tarybos sprendimo projektą dėl socialinio būsto, esančio adresu: ( - ), įrašymo į Savivaldybės būsto fondą ir neterminuotos nuomos sutarties sudarymo, tačiau Socialinių reikalų komitetas nepritarė siūlomam projektui ir siūlė su E. B. sudaryti terminuotą vienerių metų Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Taryba pritarė komiteto siūlymui, tačiau Tarybos sprendimas jau yra netekęs galios, o Savivaldybės būsto nuomos sutarties E. B. nepasirašė. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. pakartotinai teikė Tarybai svarstyti projektą „Dėl socialinio būsto ( - ) nuomos sutarties, sudarytos su E. B., pakeitimo“. Projekte buvo numatyta pakeisti 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610, sudarytą su E. B., į neterminuotą Savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau 2018 m. balandžio 25 d. vykusiame Tarybos posėdyje projektui nebuvo pritarta. Apie priimtą sprendimą E. B. buvo informuota 2018 m. gegužės 21 d.

5727.

58Departamentas 2018 m. birželio 12 d. pateikė pareiškėjams atsakymą „Dėl pateikto skundo“ Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4), kuriame nurodė, jog butas, esantis adresu: ( - ), Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176 išnuomotas keturių asmenų šeimai, todėl, nustatant pareiškėjų šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant pajamas, turi būti vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais dydžiais (keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 19 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių).

5928.

60Nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Departamento raštu, teigė, jog E. B. įtraukimas į šeimos narius neatitinka Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punkto reikalavimų ir pajamos pagal Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo skaičiuojamos neteistai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento Socialinio būsto skyrius, teikdami pareiškėjams pasiūlymą nuomotis socialinį būstą, esantį adresu: ( - ), arba ( - ), paaiškino, kad E. B., vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punktu, negali būti įskaitomas į šeimos sudėtį. Tačiau E. B., A. B. ir E. B. 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. raštais Socialinio būsto skyriui pažymėjo, kad E. B. nuo 2005 m. buvo įrašytas su tėvais į eilę socialinio būsto nuomai, jis nėra vedęs, neturi vaikų ir gyvena su tėvais, padeda prižiūrėti ir slaugyti savo šeimos neįgaliuosius narius ir vien tai, kad sūnus dirba ir jam suėjo 24 metai ir tuo pagrindu jo išbraukimas iš socialinio būsto eilės bei neįskaitymas į šeimos sudėtį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams. Socialinio būsto skyrius 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A51-39821/15 (2.11.3.5-SR3) ir 2015 m. gegužės 12 d. raštu Nr. A51-48489/15 (2.11.3.5-SR3) informavo pareiškėjus, kad E. B. neįskaitomas į šeimos sudėtį ir jam buvo pasiūlyta įsirašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įskaitant buvimo kartu su tėvais sąraše laiką, tačiau jis siūloma galimybe nepasinaudojo.

6129.

62E. B. 2015 m. liepos 17 d. pateikė sutikimą apsigyventi socialiniame būste, kurį pasirašė visi šeimos nariai. Pabrėžė, jog pareiškėjai ne tik kad neprieštaravo, jog E. B. būtų įtrauktas į šeimos sudėtį, bet ir atkakliai Socialinio būsto skyriui įrodinėjo, kad jis yra laikytinas šeimos nariu. Nors vadovaujantis Paramos būstui įstatymu, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys ir vyresni nei 24 metų amžiaus) neįskaitomi į šeimos sudėtį, tačiau Socialinio būsto skyrius į rengiamą Tarybos sprendimo projektą įrašė E. B., palikdamas būsto išnuomojimo jam klausimą spręsti Tarybai, kuri 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176 E. B. keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., pilnametis sūnus E. B. ir pilnametė dukra S. B.) išnuomojo socialinį būstą, esantį adresu: ( - ). Pažymėjo, kad šeima minėto Tarybos sprendimo dalies dėl E. B. priskyrimo E. B. šeimai neskundė ir iš esmės sutiko, kad socialinis būstas adresu: ( - ), būtų išnuomotas visiems šeimos nariams, taip pat ir pilnamečiui E. B., priskiriant jį prie E. B. šeimos.

6330.

64Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, įvertinus leistiną 25 proc. perviršį. Viršiję įstatyme nustatytus pajamų dydžius, pareiškėjai 2017 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Departamentą ir prašė ištaisyti Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176, patikslinti E. B. statusą ne kaip šeimos nario, o kaip jauno asmens, kaip tai apibrėžia Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, ir jų nuomojamą socialinį būstą prašė neterminuotam laikotarpiui perkelti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomoti rinkos kaina, vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi.

6531.

66Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 11 d. Savivaldybėje buvo nutarta rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotos vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ne tik su tais asmenimis ir šeimomis, kuriose yra neįgalus asmuo, arba vyresnis nei 60 metų, arba šeimomis, kurios augina tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, bet ir asmenimis ir šeimomis, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 proc. viršija Paramos būstui įstatyme nustatytus dydžius, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti (tenkanti) papildoma suma, atėmus 25 proc. leidžiamą perviršį, neviršija 1 200 Eur. Įvertinus pareiškėjų šeimos situaciją, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu (Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalis, Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42.4. punktas), pareiškėjai buvo informuoti, kad Savivaldybės būsto nuomos sutartis Tarybos nustatyta tvarka galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

6732.

68Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog E. B. nebeveda bendro ūkio su šeima, t. y. nebėra E. B. šeimos narys, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Savivaldybė raštu buvo informuoti tik 2017 m. balandžio 18 d., todėl nėra pagrindo iki nurodyto laikotarpio E. B. nepripažinti E. B. šeimos nariu. Šiuo metu E. B. socialiniame būste gyvena ir juo naudojasi kaip buvęs pagrindinio buto nuomininko šeimos narys, kuris, vadovaudamasis CK 6.589 straipsnio 2 dalimi, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. teisinis statusas pasikeitė, o socialinio būsto savininkas ir nuomotojas apie tai buvo informuoti tik 2017 m. balandžio 18 d., vertinant visų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2016 metus, buvo vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

6933.

70E. B. ir A. B. gautos pajamos per 2017 metus yra 9 086 Eur, E. B. – 4 528 Eur, o S. B. – 2 688 Eur, pareiškėjai privalomo registruoti turto neturi. Vertinant pareiškėjų pajamas pagal Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jos sudaro 16 302 Eur, o tai 2 882 Eur viršija keturių asmenų šeimai nustatytą dydį su 25 proc. perviršiu, todėl Savivaldybės mero pavaduotojo 2018 m. liepos 19 d. pasitarimo Departamento klausimais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pavesta rengti dar vieną projektą dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties su E. B. sudarymo. Socialinių reikalų komitetas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai nepritarė Tarybos sprendimo projektui ir siūlė būstą nuomoti vieneriems metams. Šiuo metu nei E. B., nei S. B. nėra E. B. šeimos nariais pagal Paramos būstui įstatymą.

7134.

72Nurodė, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Departamento raštą, nenurodo jokių jo panaikinimo pagrindų. Departamento raštas yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

7335.

74Administracija dėl įpareigojimo peržiūrėti S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas nurodo, kad S. B. yra teikiama dienos socialinė globa, kuri priskiriama prie specialiųjų socialinių paslaugų. Mokėjimas už dienos socialinę globą nustatomas ir finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas vertinimas vykdomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, be kita ko, 29 straipsnio 5 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu. S. B. 20 proc. mokama dalis per mėnesį sudaro 110,08 Eur, t. y. 20 proc. jos gaunamos šalpos neįgalumo pensijos (270,40 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (280 Eur). Valstybės mokama dalis už S. B. teikiamas dienos socialinės globos paslaugas sudaro 595,05 Eur. BĮ Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos–daugiafunkcinio centro (toliau – ir Centras) patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur. Taigi, S. B. finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas yra įvertintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

7536.

76Dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad pareiškėjams viršijus Paramos būstui įstatyme nustatytus pajamų dydžius, nėra patvirtinta jų teisė į socialinio būsto nuomą, todėl nuomos mokestis už naudojimąsi butu, esančiu adresu: ( - ), apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 „Dėl savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ patvirtintą metodiką ir toks nuomos mokesčio skaičiavimas negali būti laikomas neteisėtais Savivaldybės veiksmais.

7737.

78Departamentas jo kompetencijai priskirtus veiksmus atlieka vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, todėl laikytina, kad S. B. finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas yra tinkamai įvertintos, o pareiškėjai nepateikė duomenų, įrodančių netinkamą socialinių paslaugų mokėjimų apskaičiavimą, kas sąlygotų reikalaujamos turtinės žalos atsiradimą. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindžia ne tik neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų, bet ir žalos realumo, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka būtent pareiškėjams. Vadovaudamasis LVAT praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių neturtinę žalą, ryšį su atsakovės atstovų atliktais veiksmais bei kitas aplinkybes, leidžiančias teigti esant neturtinei žalai. Savivaldybė ir Administracija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams būtų atsiradusi žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Savivaldybės bei Administracijos veiksmų ir tariamai atsiradusios žalos.

7938.

80Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodė, kad pareiškėjai, prašydami teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, savo prašymą grindžia tuo, jog nustatytų pajamų dydžiai suponuoja situaciją, kad pareiškėjai negali įsigyti būsto dėl itin mažų gaunamų neįgalumo šalpos pensijų, o išsinuomoti būstą negali, nes pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą jų metinės pajamos viršija nustatytus dydžius. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tikslinga, ar ne. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų išdėstytą poziciją bei pateiktus duomenis, jų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkinamas

8139.

82Atsakovas SADM atsiliepime į pareiškėjų skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

8340.

84Atsakovas nurodė, kad teisės į socialinę paramą pagrindas įtvirtintas Konstitucijos 52 straipsnyje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį straipsnį, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Taigi socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, yra ribotas.

8541.

86Paramos būstui įstatyme įtvirtinti pajamų ir turto, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, dydžiai, atsižvelgiant į valstybės finansinės galimybes, buvo perkelti iš Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“, kurio rengėja buvo Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pajamų ir turto dydžiai, vadovaujantis kuriais nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui įsigyti, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento pateiktą statistinę informaciją apie pasikeitusį vartotojų kainų indeksą, buvo padidinti 11,9 proc. Be to, siekiant, kad minėti pajamų ir turto dydžiai būtų susieti su kintančiomis valstybės finansinėmis galimybėmis remti mažas pajamas gaunančius asmenis ir šeimas, jie buvo susieti su valstybės remiamų pajamų dydžiu. Pažymi, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“, vertinant asmenų ir šeimų už 2017 metus deklaruotas pajamas ir turtą, suteikiančias teisę asmenims ir šeimoms gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2018 metais, taikomas padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. 122 Eur.

8742.

88SADM, vykdydama Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo stebėseną, parengė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo XII-1215 pakeitimo projektą, kuriame, be kita ko, įvertinus tai, kad periodiškai didinama minimalioji mėnesinė alga ir pragyvenimo lygis pagal bendrąjį vidaus produktą Lietuvoje kyla, bei atsižvelgiant į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – ir SAD ministras) 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 „Dėl Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, pagal kurią apskaičiuotas asmens ir šeimos minimalių poreikių lygis, pajamų dydžius siūloma padidinti 20 proc., Vyriausybė 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ šiam įstatymo projektui nutarė pritarti ir pateikti Seimui (registracijos Seime Nr. XIIIP-2393). Pažymėjo, kad dėl Seime užregistruotų teisės aktų projektų visuomenė gali teikti komentarus su savo pastebėjimais.

8943.

90Rengdama Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., projektą, SADM vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu ir Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu 1994 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 728 (toliau – ir Vyriausybės darbo reglamentas). Vyriausybės darbo reglamente numatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų, todėl SADM parengtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą siuntė derinti suinteresuotoms institucijoms. Minėtas įstatymo projektas ne kartą buvo skelbtas Seimo teisės aktų informacinės sistemos (toliau – ir TAIS) Teisės aktų projektų posistemėje, kur visuomenė, taip pat ir pareiškėjai, galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus, kurie būtų svarstomi Seime, nes įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas. Atsižvelgdama į tai, kad iš Teisingumo ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kurie privalomai teikia teisines išvadas dėl teisės aktų projektų, nebuvo gauta pastabų dėl galimo 11 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai, sprendė, kad Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

9144.

92Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Vykdant Europos Bendrijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Europos socialinės chartijos nuostatas, valstybei nustatyta pareiga užtikrinti, kad kiekvienam žmogui, kuris yra išnaudojęs visas galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi ir gauti pragyventi reikalingų lėšų, atitinkamos valstybinės tarnybos galėtų teikti tokią pagalbą, kokios gali prireikti, siekiant išvengti nepritekliaus, jį pašalinti arba palengvinti.

9345.

94Vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tikslinga, ar ne. Mano, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų poziciją bei pateiktus duomenis, pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkinamas.

9546.

96Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog savivaldybės būsto nuoma, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 6 straipsniu, nėra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti forma, Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalis neprieštarauja šio įstatymo 3 straipsniui. Pažymėjo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punktu, yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija, kurią vykdydama savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiškosios funkcijos atlikimą.

9747.

98SADM nuomone, esminis šios administracinės bylos elementas – nustatyti, taip pat įrodyti, kad SADM darbuotojų veiksmai buvo neteisėti, t. y. įrodyti SADM pareigą nustatyti pareiškėjų pageidaujamą teisinį reguliavimą jų pageidaujamu metu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir SADM nuostatai), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas SAD ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Al-213 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir SADM darbo reglamentas), apibrėžia SADM kompetenciją ir darbo procesus, tačiau patys savaime nėra įpareigojantys rengti atitinkamo turinio teisės aktų projektus. Dėl teisės aktų turinio sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal esamas faktines aplinkybes, Vyriausybės pasirinktus prioritetus, valstybės finansines išgales ir kitus konkrečiu atveju svarbius faktorius. Padidinus Paramos būstui įstatyme nurodytus dydžius, labai išaugtų asmenų, pretenduojančių į paramą, skaičius. Atitinkamai, tai pareikalautų didesnių finansinių išteklių, o Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“, be to, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“.

9948.

100Teigė, kad iš pareiškėjų skundo nėra aišku, kokie konkretūs valstybės institucijų veiksmai lėmė pareiškėjams padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjai nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jų prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjų skunde nurodomos aplinkybės nekonkrečios, deklaratyvios, o prašymas priteisti neturtinę žalą – nepagrįstas.

101II.

10249.

103Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4) panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

10450.

105Teismas nustatė, kad Administracija, gavusi pareiškėjo A. B. ir jo šeimos narių skundą dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų, susijusių su socialinio būsto, esančio adresu: ( - ), nuomos teisiniais santykiais, jam atsakė Departamento raštu. Departamento rašto dalyje dėl šeimos sąvokos ir pajamų skaičiavimo nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Kontrolierius) dėl šeimos sąvokos, jei konkretus asmuo, vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, neturėtų būti įskaitomas į šeimos sudėtį, tada turėtų būti vertinama, ar atskiro asmens, kuris nepriskirtinas šeimai, apgyvendinimas šeimai išnuomotame socialiniame būste atitinka Paramos būstui įstatymo nustatytus reikalavimus. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad butas adresu: ( - ), vadovaujantis Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176, išnuomotas keturių asmenų šeimai, sprendė, jog, nustatant pareiškėjų šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant pajamas, turi būti vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais dydžiais, todėl teigė, kad, vadovaujantis Kontrolieriaus 2018 m. sausio 5 d. pažymos ir rekomendacijų Nr. 4D-2017/2-791/3D-52 21.3.3. punktu, nustatant pareiškėjų teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant pajamas, buvo pagrįstai vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte (keturių asmenų šeimos pajamos) nustatytais dydžiais. Departamento rašto dalyje dėl socialinio būsto nuomos Savivaldybės būsto nuomos sąlygomis nurodyta, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia galimybę Tarybai įvertinti asmenų ar šeimų padėtį ir kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą. Įvertinusi pareiškėjų šeimoje susiklosčiusią situaciją, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į 2017 m. rugsėjo 25 d. vykusį Tarybos posėdį teikė svarstyti klausimą dėl 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N15/1610, sudarytos su E. B., pakeitimo į neterminuotą Savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau Taryba nepritarė teikiamam projektui ir nusprendė 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610 pakeisti į Savivaldybės būsto nuomos sutartį ir nustatyti Savivaldybės būsto adresu: ( - ), nuomos terminą vieneriems metams. Minėtas Tarybos sprendimas jau yra netekęs galios, o Savivaldybės būsto nuomos sutarties pareiškėjai nepasirašė.

10651.

107Departamento rašte taip pat nurodyta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. pakartotinai teikė Tarybai svarstyti projektą „Dėl socialinio būsto ( - ) nuomos sutarties, sudarytos su E. B., pakeitimo“. Projekte buvo numatyta pakeisti 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610, sudarytą su E. B., į neterminuotą Savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau 2018 m. balandžio 25 d. vykusiame Tarybos posėdyje projektui nebuvo pritarta. Pareiškėjai apie priimtą sprendimą informuoti 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 2372.

10852.

109Teismas nurodė, kad pareiškėjai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė 2017 metų pajamų deklaracijas, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjų pajamos, gautos per 2017 metus, viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Pažymėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš kitų institucijų papildomai surinks informaciją apie pareiškėjų pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti neįskaitomos į pajamas; jeigu pareiškėjai per 2017 metus gavo pajamų, kurios neįskaitomos į vertinamas pajamas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ minėtas pajamas pagal gautus institucijų duomenis išskaičiuos. Departamento rašto dalyje dėl namo, esančio adresu: ( - ), nusidėvėjimo nurodyta, jog VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, buto, esančio adresu: ( - ), fizinio nusidėvėjimo procentas 2018 m. vasario 13 d. apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002 įregistruotais Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais, taikant nustatytą kasmetinį vertės mažinimo procentą, sudaro 32 proc. Be to, nurodyta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 23 d. raštu kreipėsi į UAB „Antakalnio būstas“ su prašymu išaiškinti, ar UAB „Antakalnio būstas“ atlikta ekspertizė bei apžiūros aktas (2018 m. kovo 7 d. Nr. DA133714) patvirtina, jog buto adresu: ( - ), nusidėvėjimas yra 65 proc.

11053.

111Teismas, spręsdamas dėl Departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Departamento raštas negali būti administracinės bylos dalyku, nes jis nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Įvertinus Departamento rašto turinį, matyti, kad jame pareiškėjų atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jiems privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šiuo Departamento raštu pareiškėjų atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir jis yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjų suformuluotą skundo dalyką dėl Departamento rašto, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su Departamento rašte padaryta išvada, jog, nustatant pareiškėjų teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant pajamas, buvo pagrįstai remtasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais dydžiais (skaičiuotos keturių asmenų šeimos pajamos), nėra pagrindas pripažinti, kad Departamento raštas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, nes konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams sukelia konkretūs pareiškėjų atžvilgiu priimti Tarybos sprendimai dėl socialinio būsto nuomos.

11254.

113ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nustatęs, kad Departamento raštas pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių nesukelia, teismas bylos dalį dėl Departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo nutraukė.

11455.

115Teismas dėl Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) ir S. B. finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas nurodė, kad pareiškėjas A. B. 2018 m. vasario 26 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, be kita ko, prašydamas perskaičiuoti S. B. „permokėjimus“ už visą laikotarpį nuo Centro įkūrimo, nes „jos pajamos ir nustatyti Jūsų įkainiai, skaičiuojant nuo visų gaunamų pajamų 20 proc., buvo ir yra nepagrįsti ir neteisėti“. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. A51-23250/18 (2.11.2.4-SR2) informavo pareiškėją A. B., jog pagal Centro pateiktą informaciją, S. B. teikiamos individualios transporto paslaugos, paimant ją iš namų adresu: ( - ), 7.30 val. ir parvežant į namus 16.30 val. Nurodė, jog dienos socialinės globos paslaugos teikiamos 8 val. per dieną, mokama dalis už suteiktas paslaugas yra 20 proc. visų S. B. pajamų. Pažymėjo, kad Centro patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur. Taip pat informavo, kad Centro administracijai pavesta atlikti S. B. finansinių galimybių mokėti už dienos socialinės globos paslaugas vertinimą pagal galiojančius teisės aktus bei suteikti paslaugų gavėjams išsamią informaciją apie mokėjimo už suteiktas paslaugas tvarką.

11656.

117Kontrolierius, 2018 m. gegužės 9 d. gavęs A. B. skundą, be kita ko, dėl Savivaldybės atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su pateiktu atsakymu dėl Savivaldybės kontroliuojamos įstaigos A. B. neįgaliai dukrai teikiamų socialinių paslaugų ir jų apmokėjimu, 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 4D-2018/2-595/3D-1376 6 punktu atsisakė tirti skundą. Minėto sprendimo 7.1 punktu paprašė Administracijos direktoriaus išnagrinėti skundą ir pateikti A. B. motyvuotą atsakymą, išsamiai paaiškinant, kokios socialinės paslaugos yra teikiamos (ji realiai naudojasi) jo dukrai; kokie yra šių teikiamų socialinių paslaugų įkainiai, ar yra numatytos lengvatos, jeigu taip – paaiškinti kokios ir jų suteikimo tvarką; ar socialines paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai; paaiškinti, kuo vadovaujantis (nurodyti teisinį pagrindą) yra įvertintos A. B. dukros finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas; imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jeigu tokie būtų nustatyti.

11857.

119Departamentas, išnagrinėjęs Kontrolieriaus persiųstą A. B. skundą, 2018 m. birželio 12 d. rašte Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) pažymėjo, kad Departamento Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. A51-23250/18 (2.11.2.4-SR2) atsakė į A. B. skunde išdėstytas aplinkybes. Pakartotinai informavo, jog mokėjimas už dienos socialinę globą nustatomas ir finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimas vykdomas, vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas), be kita ko, 30 punktu, bei Socialinių paslaugų įstatymu, be kita ko, 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. atlikus mokėjimo už teikiamas dienos socialinės globos paslaugas Centre perskaičiavimą, S. B. 20 proc. mokama dalis per mėnesį sudaro 110,08 Eur, t. y. 20 proc. jos gaunamos šalpos neįgalumo pensijos (270,40 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (280 Eur). Valstybės mokama dalis už S. B. teikiamas dienos socialinės globos paslaugas sudaro 595,05 Eur. Centro patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur. Departamentas, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 33 punktu, nurodė, kad S. B. mokama dalis už suteiktas dienos socialinės globos paslaugas per mėnesį gali keistis priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 58 punktą, finansinės galimybės mokėti už socialinės globos paslaugas nevertinamos, jei asmuo Piniginės paramos įstatymo nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą. Priminė, kad asmenys, kuriems yra skirtos dienos socialinės globos paslaugos socialinių paslaugų įstaigoje, už transporto paslaugas (pagal patvirtintus grafikus ir maršrutą) moka mėnesinį 80 proc. transporto išlaidų tikslinės kompensacijos dydžio, patvirtinto SAD ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, mokestį – 7,60 Eur. Nurodė, jog pareiškėjas A. B. 2014 m. kovo 10 d. pasirašė sutartį dėl S. B. Centro lankymo ir yra susipažinęs su dienos socialinės globos ir transporto paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarka, bei pasiūlė dėl iškylančių paslaugų teikimo klausimų glaudžiau bendradarbiauti su Centro administracija ir socialiniais darbuotojais.

12058.

121Teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo Administraciją peržiūrėti pareiškėjos S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, vadovavosi ginčui aktualiomis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, Tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2160 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – ir Tarybos sprendimu patvirtintas aprašas).

12259.

123Teismas, įvertinęs Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) turinį, taip pat Kontrolieriaus 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 4D-2018/2-595/3D-1376, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, sprendė, kad atsakovas tinkamai, nepažeisdamas VAĮ nustatytų administracinės procedūros nagrinėjimo terminų, išnagrinėjo A. B. skundą, pateikė jam atsakymą, kuriame paaiškino, kokios socialinės paslaugos yra teikiamos dukrai S. B., kokie teikiamų socialinių paslaugų įkainiai, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis yra vertinamos S. B. finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas. Pažymėjo, kad pareiškėjai skunduose teismui nepateikė nesutikimo argumentų dėl Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašte Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) pateiktų duomenų (neprieštaravo pateiktai informacijai), todėl atsakovo 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog Administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus, nustatydama pareiškėjos S. B., kuriai teikiama dienos socialinė globa, priskiriama prie specialiųjų socialinių paslaugų, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Nustatant pareiškėjos S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas teisėtai ir pagrįstai į jos gaunamas pajamas įskaičiuotos šalpos išmokos ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.

12460.

125Pažymėjo, kad nors pareiškėjai skunde nurodo, jog nesvarbu, ar Centro lankymo dienos sudaro 19 dienų per mėnesį, ar 22 dienas per mėnesį, neįgalūs asmenys vis tiek moka tą pačią pinigų sumą (20 proc. iš visų gaunamų pajamų), tačiau tiek Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše, tiek Tarybos sprendimu patvirtintame apraše yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog mokėjimas apskaičiuojamas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą, t. y. konkretaus kalendorinio mėnesio dienų skaičius neturi įtakos nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydį. Minėti teisės aktai nustato, kad teikiant dienos socialinę globą institucijoje trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, mokėjimo dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Todėl jei pareiškėjai S. B. Centre yra teikiama dienos socialinė globa trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ji turi teisę kreiptis į Centrą, kad jai mokėjimo dydis būtų nustatytas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

12661.

127Teismas konstatavo, kad pareiškėjos S. B. reikalavimas įpareigoti Administraciją peržiūrėti jos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį tenkinti.

12862.

129Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nurodė, kad pareiškėjai reikalavimą priteisti iš valstybės biudžeto 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kildina iš, jų teigimu, neteisėtų SADM veiksmų, rengiant ir pateikiant Vyriausybei ir Seimui Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutartims (išaiškinimams), Lygių galimybių įstatymui ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, apribojusių pareiškėjų teisę įsigyti ar išsinuomoti būstą dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų neadekvačių pajamų, projektą. SADM, be kita ko, formuodama socialinės paramos politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, analizuoja piniginės socialinės paramos būklę, rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl jos tobulinimo, dėl bazinės socialinės išmokos ir VRP dydžių (SADM nuostatų 7.3, 8.3.2, 8.3.3 papunkčiai). Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimo procedūra apibrėžta SADM darbo reglamento IV skyriuje. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Paramos būstui įstatymo projektų rengimas yra viena iš SADM funkcijų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų (jų su skundais teismui nepateikė ir pareiškėjai), kad SADM, rengdama Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., kurio 11 straipsnyje nustatyti asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, projektą, pažeidė įstatymų projektų rengimo procedūrą, nustatytą Teisėkūros pagrindų įstatyme, detalizuotą SADM darbo reglamente. Pažymėjo, kad pareiškėjai dėl Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., projekto, paskelbto TAIS, turėjo teisę teikti pastabas ir pasiūlymus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie teikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo 11 straipsnyje nustatytų dydžių. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisės aktą priimantis subjektas gali tobulinti teisės akto projektą. Po tokio tobulinimo teisės akto projektas gali netgi iš esmės skirtis nuo rengėjo parengto projekto. Tik priimtas teisės aktas negali būti taisomas, išskyrus po teisės akto priėmimo pastebėtas rašybos ir gramatines klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio ir prasmės. Būtent Seimas priėmė Paramos būstui įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. sausio 1 d. Šis įstatymas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl Paramos būstui įstatymo 11 straipsnyje nustatytų dydžių teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 7/2013, 2015 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. KT16-N10/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, tirdamas minėtoje byloje ginčijamų nuostatų atitiktį Konstitucijos 52 straipsniui, kuriame nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai, taip pat 5 straipsnio 1, 2 dalims, kuriose įtvirtintas konstitucinis valdžių padalijimo principas, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad didžiausi šeimų ir asmenų turimo turto ir gautų pajamų dydžiai pagal Konstituciją turi būti nustatyti įstatymu (V dalies 4.2 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustačius konkrečius asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinius dydžius, Konstitucijos nuostatos ir konstitucinis teisinės valstybės principas pažeisti nebuvo.

13063.

131Teismas sprendė, kad sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad SADM, rengdama ir pateikdama Vyriausybei ir Seimui Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., projektą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutiktina su SADM atsiliepime teismui išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kokie konkretūs SADM veiksmai lėmė pareiškėjų nurodomą neturtinę žalą. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus dėl kilusios neturtinės žalos dėl neteisėtų SADM veiksmų, rengiant ir pateikiant Vyriausybei ir Seimui Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą, atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

13264.

133Teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat prašo teismo priteisti iš Savivaldybės biudžeto 45 000 Eur neturtinės žalos ir 4 495,91 Eur turtinės žalos, jų teigimu, kilusios dėl Administracijos ir Tarybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nustatant Savivaldybės būsto statusą ir mokėjimą pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, bei Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), S. B. atžvilgiu nustatant mokėjimą už socialines paslaugas, atlyginimą.

13465.

135Teismas dėl pareiškėjos S. B. finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas, sprendė, jog šiuo aspektu Administracijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nenustatytas. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Todėl pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), S. B. atžvilgiu nustatant mokėjimą už socialines paslaugas, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

13666.

137Teismas nurodė, kad pareiškėjai reikalavimą priteisti iš Savivaldybės biudžeto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą grindžia ir tuo, jog Administracija ir Taryba atliko neteisėtus veiksmus, nustatydamos Savivaldybės būsto statusą ir mokėjimą pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, t. y. Administracija pateikė Tarybai tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėją E. B. nepagrįstai priskirdama prie pareiškėjų E. B. ir A. B. šeimos narių, o Taryba priėmė 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr.1-176, dėl to pareiškėjų šeimos pajamos buvo skaičiuojamos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kas lėmė, kad šeima viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius ir prarado teisę į socialinį būstą. Pastaruoju pagrindu buvo nustatytas Savivaldybės būsto statusas ir mokėjimas pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, bet būstas taip ir nebuvo perrašytas iš socialinio būsto sąrašų į Savivaldybės būsto sąrašus ir Taryba vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti sprendimą šiuo klausimu.

13867.

139Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. sausio 21 d. su prašymu kreipėsi į Departamento Socialinio būsto skyrių išnuomoti 3–4 kambarių socialinį būstą ne eilės tvarka, kadangi šeimoje yra du neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas 20 proc. ir 10 proc. darbingumo lygis.

14068.

141Taryba, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 dalimi, 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176 išnuomojo E. B. keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., sūnus E. B. ir dukra S. B.) socialinį būstą adresu: ( - ). Pareiškėja E. B. su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašė 2015 m. spalio 5 d. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610, o 2015 m. spalio 9 d. – Savivaldybės socialinio būsto perdavimo–priėmimo aktą Nr. N.5.22-1610.

14269.

143Tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo išbrauktas būstas, esantis adresu: ( - ), jį įrašant į Savivaldybės būsto fondo sąrašą. Taip pat nuspręsta pakeisti 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610, sudarytą su E. B., jos keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., sūnus E. B., dukra S. B.) apgyvendinti Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176 pagrindu, į Savivaldybės būsto nuomos sutartį su E. B. dviejų asmenų šeimai (ji ir vyras A. B.) ir buvusiems šeimos nariams – sūnui E. B. ir dukrai S. B. apgyvendinti ir nustatyti Savivaldybės būsto adresu: ( - ), nuomos terminą vieneriems metams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

14470.

145Vertindamas pareiškėjų argumentą, kad, priimant Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176, pareiškėjas E. B. nepagrįstai buvo priskirtas prie pareiškėjų E. B. ir A. B. šeimos narių, teismas nurodė, jog pagal Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

14671.

147Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176 priėmimo metu E. B. buvo nepriskirtinas šeimai pagal Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, tą patvirtino ir Departamento Socialinio būsto skyrius 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. raštuose E. B. ir A. B.. Tačiau neatsižvelgdama į tai, Taryba 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176 E. B. priskyrė E. B. šeimai. Kadangi tai neatitinka Paramos būstui įstatymo nuostatų, E. B. laikymas E. B. šeimos nariu negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

14872.

149Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog būtent pareiškėjai tiek 2015 m. sausio 21 d. prašyme išnuomoti socialinį būstą, tiek vėliau teiktuose skunduose Departamento Socialinio būsto skyriui, taip pat 2015 m. liepos 17 d. prašyme ir sutikime apsigyventi socialiniame būste E. B. laikė šeimos nariu, be kita ko, nurodydami, kad sūnaus „išmetimas iš šeimos sudėties – sveiku protu nesuvokiami veiksmai, prieštaraujantys teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams ir teisinės valstybės konstituciniams principams“. Pareiškėjai neginčijo Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176, priešingai, 2017 m. balandžio 17 d. prašyme nurodė, jog Savivaldybė, priimdama minėtą sprendimą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Taigi būtent pareiškėjų reikalavimu E. B. priskyrus E. B. šeimos nariams ir keturių asmenų šeimai išnuomojus būstą, vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) pagrįstai buvo vertintas kaip keturių asmenų šeimos. Savivaldybei nustačius, kad šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršijo Paramos būstui įstatyme nustatytus dydžius, įvertinus leistiną 25 proc. perviršį, pagrįstai pripažinta, kad 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu E. B. šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad apie E. B. statuso pasikeitimą socialinio būsto savininkas ir nuomotojas buvo informuoti tik 2017 m. balandžio 18 d., vertinant E. B. šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2016 metus, pagrįstai buvo vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

15073.

151Kadangi pareiškėjai kilusią žalą iš esmės sieja su Administracijos veiksmais, nustačius, kad E. B. šeima 2016–2017 m. viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius ir prarado teisę į socialinį būstą, dėl to buvo nustatytas Savivaldybės būsto statusas ir mokėjimas pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, teismui pripažinus, kad už kalendorinius metus pareiškėjų deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) pagrįstai buvo vertintas kaip keturių asmenų šeimos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovų veiksmų neteisėtais. Nenustačius veiksmų neteisėtumo, plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisakė.

15274.

153Teismas dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės aktų nuostatas, be kita ko, atsižvelgus į nagrinėjamai bylai aktualų Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. KT16-N10/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, teismui nekyla abejonių dėl Socialinių paslaugų įstatymo (jo dalies) ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal pareiškėjų išdėstytus teiginius. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Socialinių paslaugų įstatyme, taip pat Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, atitinkamai, nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjų iškeltų abejonių dėl Socialinių paslaugų įstatymo (jo dalies) bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (jo dalies) neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, turi būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

154III.

15575.

156Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą.

15776.

158Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, duomenis byloje vertino selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai, sprendime išvadas grindė ne teisiniais argumentais, bet niekuo neparemtais samprotavimais ir prielaidomis, kurie prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo jurisprudencijai ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams asmenų socialinių ir pagrindinių teisių ir laisvių srityje (teisės aktams).

15977.

160Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencijos nuostatomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta šališkai, turint išankstinę nuomonę dėl sprendimo, teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą pareiškėjų skundą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjų teisė į veiksmingą teisinę gynybą, į teisingą teismo procesą, asmenų lygiateisiškumo principą. Nurodo, kad pareiškėjams kelia abejonių teisėjos J. R. veiksmai, pareiškėjų nuomone, teisėja tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi.

16178.

162Nurodo, kad pareiškėjai nebuvo informuoti apie teismo sudėtį, tai sudaro proceso normų pažeidimą sprendžiant dėl nušalinimo. Be to, teisėjų kolegijoje buvo ir teisėjas A. K., kuris vėliau buvo sulaikytas, todėl pareiškėjams kelia abejonių teismo nešališkumas, dėl to byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16379.

164Teismas ignoravo pareiškėjų pateiktus ir kitus įrodymus, jų nevertino (pvz. atlikto audito išvados, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymų ir kt.). Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

16580.

166Pareiškėjas E. B., įgyvendindamas savo konstitucinę teisę į darbą ir gaudamas minimalų atlyginimą už darbą, prarado teisę į socialinę paramą (nuomotis socialinį būstą), tai prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui. Pareiškėjas pagal išgales rūpinasi neįgaliais tėvais ir seserimi, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, jiems reikalinga slauga ir nuolatinė pagalba, kurios valstybė ir savivaldybės institucijos nesuteikia, todėl jis turi jais rūpintis. Atsakovai neįgyvendina Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 7 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių principų, Konstitucinio Teismo išaiškinimų, tai suponuoja situaciją, kad pareiškėjas E. B. negauna jokios finansinės paramos ir jo galimybės yra apribotos ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o nuo Ministerijos formuojamos socialinės politikos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl pajamų dydžių, kurių užtektų asmeniui tenkinti bent minimalius poreikius.

16781.

168SADM nustatė pajamų dydį į socialinę paramą (teise nuomotis socialinį būstą),kuris neatitinka teisėtumo ir protingumo kriterijų, nes neįgalumo gaunama pensija yra didesnė nei nustatyta asmeniui pajamų dydis (187 eurai), kurį viršijus asmuo netenka teisės į socialinę paramą (teisės nuomotis socialinę būstą) ir tuo labiau įsigyti būstą, kas suponuoja situaciją, kad atsakovai (SADM) parengė ir įgyvendino diskriminacinį socialiai neteisingą, konstituciškai nepagrįstą teisinį reguliavimą, kuris prieštarauja Konstitucijai, Konstituciniams įstatymams, Konstitucinio Teismo nutarimams (išaiškinimams), Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams prieš Jungtinių tautų ir Europos Sąjungos chartijas (teisės aktus) ir įgyvendina diskriminacinę apartheido socialinę politiką, kas yra draudžiama teisėkūros procese, netgi nepažeidžiant procedūrų.

16982.

170Pažymi, kad E. B. nustatytas vidutinio sunkumo nedarbingumo lygis (netektas darbingumas 60 proc.), t. y. ji iš dalies darbinga, todėl neva turi teisę į darbą. Ji gauna 195 Eur neįgalumo pensiją, iš kurios nepragyvena. Šiuo atveju atsakovas SADM nustatė socialinės paramos dydį, kuris neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, nes neįgalumo pensija yra didesnė už asmeniui nustatytas pajamų dydis (187 Eur), kurį viršijus, asmuo netenka teisės į socialinę paramą, juolab įsigyti būstą. Be to, pareiškėja materialiai išlaiko sutuoktinį A. B., kuris pripažintas nedarbingu, jo gaunamos pajamos yra 130 Eur, taip pat dukrą S. B., kuri taip pat nedarbinga, jai nustatytas slaugos (pagalbos) spec. poreikis, kurios pajamos sudaro 270 Eur per mėnesį. Tokiu būdu S. B., gaudama 270 Eur neįgalumo šalpos pensiją, kuri viršija nustatyta pajamų dydį asmeniui (187 Eur) ir netenka teisės į socialinę paramą – teisės nuomotis socialinį būstą.

17183.

172Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjų skundo iš esmės, neatsižvelgė į pareiškėjų pagrindinius reikalavimus, į faktą, kad visų pareiškėjų teisinis statusas yra skirtingas ir tai suponuoja situaciją, jog teismas nenustatė objektyvios tiesos, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimą, kuris iš esmės prieštarauja Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimui.

17384.

174Pareiškėjai pažymi, kad šioje konkrečioje byloje Savivaldybės administracija ir Taryba, priimdama sprendimą (individualų), kai vienas iš šeimos narių (E. B.) nelaikytinas „šeimos nariu”, neturėjo pagrindo turėti teisėtų lūkesčių, kad ateityje nekils teisinių problemų dėl šeimos pajamų dydžių nustatymo ir mokėjimo, neteisėtai kišantis į asmens (šeimos) privatų gyvenimą ir asmens (šeimos) nuosavybę (pajamas). Savivaldybės Taryba, priėmusi 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1-809 ir nustačiusi 1 metų terminą, nors teisės aktai nenumato tokio termino nustatymo, todėl tokiu būdu apribojo pareiškėjų teisę ir galimybę pasinaudoti Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytomis sąlygomis ir procedūromis. Įstatyme pareiškėjų teisė nėra ribojama konkrečiu terminu ir ji yra suteikiama neribotam laikotarpiui, pareiškėjai atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (teisė nustatyta tam tikroms socialinėms grupėms) ir įstatyme šios teisės nėra apribojamos terminu.

17585.

176Pareiškėjai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Raštas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Rašte yra taikytos neigiamo poveikio priemonės pareiškėjų atžvilgiu, todėl sukelia jiems teisines pasekmes. Dėl Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto nurodo, kad Departamentas savo raštais neatsakė į A. B. klausimus, nes nenurodė konkrečių paslaugų įkainių ir neatsakė dėl darbuotojų kvalifikacijos ar jie turi teisę teikti slaugos (pagalbos) spec. poreikius, kurie yra daugiau medicininio pobūdžio. 2014 m. kovo 10 d. pasirašyta sutartis, tačiau joje nenurodoma, kokios konkrečiai yra teikiamos socialinės paslaugos S. B. asmeniškai ir kokiomis ji naudojasi bei tų paslaugų įkainius.

17786.

178Pareiškėjai teigia, kad žala jiems padaryta iki 2018 m., t. y. iki Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

17987.

180Pareiškėjai papildomai pateiktuose paaiškinimuose bei atsiliepimuose į atsakovų atsiliepimus iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prašo jų apeliacinį skundą tenkinti.

18188.

182Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

18389.

184Atsiliepimą atsakovas grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjų skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad šiuo atveju teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo dalies reikalavimus, nenustatęs, jog šios bylos išsprendimas turi (gali turėti) įtaką tam tikriems asmenims, teisėtai pašalino nesusijusį su nagrinėjama byla trečiąjį asmenį iš proceso šalių. Vien tai, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimus pagal pareiškėjų skundus, jokiais būdais nelaikytina aplinkybe, kuri sąlygotų šios tarnybos įtraukimą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, juo labiau, kad bylos išsprendimas nesukels Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teisinių padarinių, taip pat neturi įtakos teisėms ar pareigoms. Vien deklaratyvūs pasisakymai dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijų įgyvendinimo negali būti vertinami kaip įrodantys bei pagrindžiantys būtinumą šiai tarnybai dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Tai, kad teismas bylos nagrinėjimo metu atliko tam tikrus procesinius veiksmus bei priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teisėjai suinteresuoti bylos baigtimi.

18590.

186Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad skundžiamas Raštas jiems sukelia teisines pasekmes. Rašte nurodyta, jog butas, esantis adresu: ( - ), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-176, buvo išnuomotas keturių asmenų šeimai, todėl nustatant pareiškėjų šeimos teisę į paramą būstui išsinuomoti ir skaičiuojant pajamas, turi būti vadovaujamasi Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais dydžiais (keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 19 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžių). Pareiškėjų teigimu, E. B. įtraukimas į šeimos narius neatitinka minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalies reikalavimų ir pajamos pagal 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo skaičiuojamos neteistai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius teikdami pareiškėjams pasiūlymą nuomotis socialinį būstą paaiškino, kad E. B., vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 2 straipsnio 13 punktu, negali būti įskaitomas į šeimos sudėtį. E. B., A. B. ir E. B. 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. raštais Socialinio būsto skyriui pažymėjo, kad E. B. nuo 2005 m. buvo įrašytas su tėvais į eilę socialinio būsto nuomai, jis nėra vedęs, neturi vaikų ir gyvena su tėvais, padeda prižiūrėti ir slaugyti savo šeimos neįgaliuosius narius ir vien tai, kad sūnus dirba ir jam suėjo 24 metai ir tuo pagrindu jo išbraukimas iš socialinio būsto eilės bei neįskaitymas į šeimos sudėtį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams. Socialinio būsto skyrius 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) ir 2015 m. gegužės 12 d. raštu Nr. A51-48489/15(2.11.3.5-SR3) informavo pareiškėjus, kad E. B. neįskaitomas į šeimos sudėtį ir jam buvo pasiūlyta įsirašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įskaitant buvimo kartu su tėvais sąraše laiką, tačiau E. B. siūloma galimybe nepasinaudojo.

18791.

188Atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. 2015 m. liepos 17 d. pateikė sutikimą apsigyventi socialiniame būste, kurį pasirašė visi šeimos nariai. Pareiškėjai ne tik kad neprieštaravo, jog E. B. būtų įtrauktas į šeimos sudėtį, bet ir atkakliai Socialinio būsto skyriui įrodinėjo, kad E. B. yra laikytinas šeimos nariu. Nors vadovaujantis Paramos būstui įstatymu, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys ir vyresni nei 24 metų amžiaus) neįskaitomi į šeimos sudėtį, tačiau Socialinio būsto skyrius į rengiamą Tarybos sprendimo projektą įrašė E. B., palikdamas būsto išnuomojimo jam klausimą spręsti Tarybai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176 pagrindu E. B. keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., pilnametis sūnus E. B. ir pilnametė dukra S. B.) buvo išnuomotas socialinis būstas. Pažymi, kad šeima minėto Tarybos sprendimo dalyje dėl E. B. įskaitymo į E. B. šeimą neskundė ir iš esmės sutiko, kad socialinis būstas būtų išnuomotas visiems šeimos nariams, taip pat ir pilnamečiui E. B., priskiriant jį prie E. B. šeimos.

18992.

190Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija Paramos būstui įstatyme nustatytus dydžius kartu su leistinu 25 procentų perviršiu. Viršijus įstatyme nustatytus pajamų dydžius, pareiškėjai 2017 m. balandžio 18 d. kreipimusi į Socialinių reikalų ir sveikatos departamentą prašė ištaisyti Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176 ir patikslinti E. B. statusą ne kaip šeimos nario, o kaip jauno asmens, kaip tai apibrėžia Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, ir jų nuomojamą socialinį būstą prašė neterminuotam laikotarpiui perkelti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomoti rinkos kaina, vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjai buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, taip pat, kad Savivaldybės būsto nuomos sutartis Tarybos nustatyta tvarka galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

19193.

192Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog E. B. nebeveda bendro ūkio su šeima (t. y. nebėra E. B. šeimos narys) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Savivaldybė raštu buvo informuoti tik 2017 m. balandžio 18 d., todėl nėra pagrindo iki pirmiau nurodyto laikotarpio E. B. nepripažinti E. B. šeimos nariu. Šiuo metu E. B. socialiniame būste gyvena ir juo naudojasi kaip buvęs pagrindinio buto nuomininko šeimos narys, kuris vadovaujantis Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 2 dalimi, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. teisinis statusas pasikeitė, o socialinio būsto savininkas ir nuomotojas apie tai buvo informuoti tik 2017 m. balandžio 18 d., vertinant visų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2016 metus, buvo vadovaujamasi Paramos būsto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

19394.

194Akcentuoja, kad E. B. ir A. B. gautos pajamos per 2017 metus yra 9 086 Eur, E. B. pajamos yra 4 528 Eur, o S. B. – 2 688 Eur, pareiškėjai privalomo registruoti turto neturi. Vertinant pajamas Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, šeimos pajamos sudaro 16 302 Eur, o tai 2 882 Eur viršija keturių asmenų šeimai nustatytą dydį su 25 proc. perviršiu, tad Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2018 m. liepos 19 d. pasitarimo socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pavesta rengti dar vieną projektą dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties su E. B. sudarymo. Socialinių reikalų komitetas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai nepritarė Tarybos sprendimo projektui ir siūlė būstą nuomoti vieneriems metams. Šiuo metu nei E. B., nei S. B. nėra E. B. šeimos nariais Paramos būstui įstatymo prasme.

19595.

196Teismas, įvertinęs Rašo turinį, pagrįstai konstatavo, kad jame pareiškėjų atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jiems privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šiuo Raštu pareiškėjų atžvilgiu nėra taikytos neigiamos poveikio priemonės ir jis yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių.

19796.

198Atsakovas dėl įpareigojimo peržiūrėti S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. A51-23250/18(2.11.2.4-SR2) informavo A. B., kad pagal Centro pateiktą informaciją S. B. teikiamos individualios transporto paslaugos, paimant ją iš namų 7:30 val. ir parvežant į namus 16:30 val. Be kita ko nurodė, jog dienos socialinės globos paslaugos teikiamos 8 val. per dieną, mokama dalis už suteiktas paslaugas yra 20 proc. visų S. B. pajamų. Rašte taip pat pažymėta, kad Centro patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur. Pažymėtina, kad S. B. 20 procentų mokama dalis per mėnesį sudaro 110,08 Eur, t. y. 20 procentų jos gaunamos šalpos neįgalumo pensijos – 270, 40 Eur ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos – 280 Eur. Valstybės mokama dalis už S. B. teikiamas dienos socialinės globos paslaugas sudaro – 595,05 Eur. Kadangi Centro patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur, tad laikytina, kad S. B. finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas yra įvertintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai išnagrinėjo A. B. skundą, pateikė jam atsakymą, kuriame paaiškino, kokios socialinės paslaugos yra teikiamos S. B., kokie teikiamų socialinių paslaugų įkainiai, taip pat atsakyme buvo nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis vertinamos S. B. finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. birželio 12 d. raštas Nr. A63-195/18(3.2.1-EM4) yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, nekvestionuotina laikytina ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustatydama S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

19997.

200Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjai apeliaciniame skunde ir nepateikia jokių prieštaravimų dėl teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalies, kuria atmesti reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau deklaratyviai mini, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmus vertina kaip turtinės ir neturtinės žalos tikslingu darymu. Pareiškėjai šių savo teiginių nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde negrindžia jokiais realiai duomenimis, neįrodinėja nei turtinės, nei neturtinės žalos padarymo fakto, dydžio. Pareiškėjai, be kita ko, reikalavo ir žalos atlyginimo, kurį kildino iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, tačiau teismui konstatavus, kad E. B. šeima 2016-2017 m. viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius ir prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko buvo nustatytas Savivaldybės būsto statusas ir mokėjimas pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius, teismui pripažinus, kad už kalendorinius metus pareiškėjų deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) pagrįstai buvo vertintas kaip keturių asmenų šeimos, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo pripažinti Administracijos veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams būtų atsiradusi žala, neatliko, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimo. Dėl šios priežasties laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

20198.

202Atsakovas pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvimo, laiko nepagrįstais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų išdėstytą poziciją bei pateiktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekilo abejonių dėl Socialinių paslaugų įstatymo (jo dalies) ir Paramos būstui įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal pareiškėjų išdėstytus argumentus.

20399.

204Atsakovas SADM atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

205100.

206Atsiliepime nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tikslinga, ar ne. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų išdėstytą poziciją bei pateiktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekilo abejonių dėl Socialinių paslaugų įstatymo (jo dalies) ir Paramos būstui įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal pareiškėjų išdėstytus argumentus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvimo, laikytini nepagrįstais.

207101.

208SADM dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Paramos būstui įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio l d.) 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodo, kad teisės į socialinę paramą pagrindas įtvirtintas Konstitucijos 52 straipsnyje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas). Taigi, socialinės paramos paskirtis - padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėta, kad konstitucinis socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus. Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime nurodė, kad socialinės apsaugos, socialinio apsirūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją. Tam tikrą diskreciją šioje srityje turi ir teisėkūros subjektai, leidžiantys poįstatyminius teisės aktus; ši diskreciją turi būti pagrįsta įstatymuose įtvirtintais atitinkamų institucijų (pareigūnų) įgaliojimais, ji negali paneigti įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas).

209102.

210Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuoja Paramos būstui, kuriame, be kita ko, numatyti reikalavimai, kuriuos asmuo / šeima privalo atitikti kreipiantis dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Vienas šių reikalavimų - asmenų / šeimų gaunamos pajamos ir turimas turtas turi neviršyti Įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių. Įstatyme taip pat įtvirtinta šeimos sąvoka, kurios privaloma laikytis nustatant asmenų / šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat ir nuomoj ant socialinį būstą: šeima - sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra .likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Atsižvelgiant į šeimos sąvoką, pilnamečiai vaikai, kurie nesimoko bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), jeigu teismo tvarka jie nėra pripažinti šeimos nariais, nėra įskaitomi į šeimos sudėtį ir dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gali kreiptis savarankiškai. Įstatyme įtvirtinti pajamų ir turto, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, dydžiai, atsižvelgiant į valstybės finansinės galimybes, buvo perkelti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“, kurio rengėja buvo Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pajamų ir turto dydžiai, vadovaujantis kuriais nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui įsigyti, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento pateiktą statistinę informaciją apie pasikeitusį vartotojų kainų indeksą, buvo padidinti 11,9 procentų. Be to, siekiant, kad minėti pajamų ir turto dydžiai būtų susieti su kintančiomis valstybės finansinėmis galimybėmis remti mažas pajamas gaunančius asmenis ir šeimas, jie buvo susieti su valstybės remiamų pajamų dydžiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“, vertinant asmenų ir šeimų už 2017 metus deklaruotas pajamas ir turtą, suteikiančias teisę asmenims ir šeimoms gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2018 metais, taikomas padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. 122 eurai. Ministerija, vykdydama Paramos būstui įstatymo stebėseną, parengė Paramos būstui įstatymo XII-1215 pakeitimo projektą, kuriame, be kita ko, įvertinus tai, kad periodiškai didinama minimalioji mėnesinė alga ir pragyvenimo lygis pagal bendrąjį vidaus produktą, Lietuvoje kyla, bei atsižvelgiant į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. Al-236 „Dėl Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, pagal kurią apskaičiuotas asmens ir šeimos minimalių poreikių lygis, pajamų dydžius siūloma padidinti 20 procentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ šiam įstatymo projektui nutarė pritarti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (registracijos Seime Nr. XIIIP-2393). Seime užregistruotiems teisės aktų projektams visuomenė gali teikti komentarus su savo pastebėjimais.

211103.

212Pažymi, kad rengiant Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., projektą, SADM vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu 1994 m. rugpjūčio 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 728. Vyriausybės darbo reglamente numatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą siuntė derinti suinteresuotoms institucijoms. Minėtas įstatymo projektas ne kartą buvo skelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Teisės aktų projektų posistemėje (TAIS), kur visuomenė, taip pat ir apeliantai, galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus, kurie būtų svarstomi Seime, nes įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad iš Teisingumo ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kurie privalomai teikia teisines išvadas teisės aktų projektams, nebuvo gauta pastabų dėl galimo 11 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai, darytina išvada, kad Įstatymo 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

213104.

214Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą aiškintina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Vykdant Europos Bendrijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Europos socialinės chartijos nuostatas, valstybei nustatyta pareiga užtikrinti, kad kiekvienam žmogui, kuris yra išnaudojęs visas galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi ir gauti pragyvenimui reikalingų lėšų, atitinkamos valstybinės tarnybos galėtų teikti tokią pagalbą, kokios gali prireikti, siekiant išvengti nepritekliaus, jį pašalinti arba palengvinti.

215105.

216SADM teigia, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tikslinga, ar ne. Šiuo nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų išdėstytą poziciją bei pateiktus duomenis, darytina išvada, kad prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkinamas.

217106.

218SADM dėl Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalies prieštaravimo šio įstatymo 3 straipsniui nurodo, kad 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai bei nustatyta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais: lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo, veiksmingumo ir efektyvumo, o 6 straipsnyje įtvirtintos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos: parama būstui įsigyti - valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; parama būstui išsinuomoti - nuomoj ant socialinį būstą arba mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, tuo tarpu Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama savivaldybės būsto nuoma tai atvejais, kai asmens / šeimos, nuomojančio (-ios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės būsto nuoma, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, nėra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti forma, todėl Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Įstatymo 3 straipsniui. Be to, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punktu yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija, kurią vykdydama savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiškosios funkcijos atlikimą.

219107.

220SADM dėl reikalavimo priteisti žalą nurodo, kad iš pareiškėjų skundo nėra aišku, kokie konkretūs valstybės institucijų veiksmai lėmė pareiškėjams padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjai nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jų prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, skunde nurodomos aplinkybės nekonkrečios, deklaratyvios. Nagrinėjamu atveju Ministerija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams būtų atsiradusi žala, neatliko, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų reikalavimo netenkino.

221Teisėjų kolegija

konstatuoja:

222IV.

223108.

224Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

225109.

226Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. B., E. B., S. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4); 2) panaikinti Departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) ir įpareigoti Administraciją peržiūrėti pareiškėjos S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad socialinių paslaugų kaina priklauso nuo asmens pajamų dydžio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) priteisti iš valstybės biudžeto atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtų veiksmų; 5) priteisti iš savivaldybės biudžeto turtinę ir neturinę žalą dėl Administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtų veiksmų.

227110.

228Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4) panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

229V.

230111.

231Pareiškėjai nurodo, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

232112.

233Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

234113.

235Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo jiems nebuvo žinoma teismo sudėtis. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija šios bylos nagrinėjimui, 2018 m. gruodžio 19 d. dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsti pranešimai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2019 m. sausio 21 d. 9 val. Pareiškėjams 2019 m. sausio 15 d. išsiųsta nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas nušalinti teisėją J. R. nuo šios bylos nagrinėjimo. 2019 m. sausio 15 d. nutartį priėmė teisėjų kolegijos nariai (A. K. ir V. V.), kuriems nebuvo pareikštas nušalinimas, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje.

236114.

237Byla išnagrinėta 2019 m. sausio 21 d., sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019 m. sausio 29 d. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo galėjo susipažinti su bylos dokumentais ir sužinoti apie teismo sudėtį iki bylos nagrinėjimo, be to pareiškėjai neabejotinai konkrečiu atveju sužinojo apie teismo sudėtį gavę 2019 m. sausio 15 d. nutartį.

238115.

239Daugiau nušalinimų pareiškėjai teisėjams nereiškė. Pareiškėjų tvirtinimas, kad teismo sudėtis neteisėta dėl to, jog bylą išnagrinėjo teisėjas A. K., kuris vėliau buvo sulaikytas, nėra pagrįsta konkrečiais pareiškėjų argumentais dėl teisėjo galimo šališkumo nagrinėjant šią bylą. Pareiškėjai nenurodė argumentų, kad teisėjas buvo asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjai nenurodė argumentų, kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjamoje byloje.

240116.

241Nepagrįstos yra pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl teisėjos J. R. nešališkumo, susijusios su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi teisėja atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, nutartyje pažymėta, kad pareikšti nauji reikalavimai. Pareiškėjai patikslintu skundu siekė apskųsti veiksmus, kurie atlikti po nagrinėjamos bylos iškėlimo. ABTĮ 50 straipsnis nustato galimybę pareiškėjui pakeisti teisme nagrinėjamo skundo dalyką arba pagrindą, šis straipsnis nesuteikia teisės pareiškėjui pakeisti abiejų skundo elementų, nes tai laikytina nauju skundo reikalavimu, kuris turėtų būti reiškiamas naujoje byloje. Naujų reikalavimų priėmimas sudarytų pagrindą pareiškėjui piktnaudžiauti procesu, nes dėl naujų reikalavimų priėmimo nagrinėjamoje byloje, teismo procesas nepagrįstai būtų prailginamas. Taigi ABTĮ 50 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui pakeisti skundo dalyką arba pagrindą ir tai turi būti padaryta laikantis šiame straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos principo, t. y. tik iki tam tikro termino, kuo ankstesnėje proceso stadijoje. Todėl teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų patikslintą skundą, tinkamai taikė ABTĮ 50 straipsnį ir teisingai išaiškino pareiškėjams, kad nauji reikalavimai gali būti reiškiami bendra tvarka, t. y. inicijuojant kitą bylą.

242117.

243Dėl kitų teisėjos J. R. priimtų nutarčių buvo atmesti pareiškėjų atskirieji skundai, taigi nėra pagrindo spręsti, kad šiomis nutartimis išspręsti klausimai išnagrinėti pažeidžiant ABTĮ reikalavimus. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

244118.

245Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack prieš Belgiją, Nr. 8692/79, 1982 m. spalio 1 d. sprendimas; Micallef prieš Maltą, Nr. 17056/06, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas).

246119.

247Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef prieš Maltą; Lavents prieš Lettonie, Nr. 58442/00, 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimas).

248120.

249Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras prieš Lietuvą, Nr. 42095/98, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas; Neštak prieš Slovakiją, Nr. 65559/01, 2007 m. vasario 27 d. sprendimas; a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją, 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas, Nr. 30342/96; Lindon, Otchakovsky - Laurens ir July prieš Prancūziją, Nr. 21279/02 ir 36448/02, 2007 m. spalio 22 d. sprendimas; Poppe prieš Nyderlandus, Nr. 32271/04, 2009 m. kovo 24 d. sprendimas).

250121.

251Pažymėtina, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios būtų teisinė prielaida teigti apie teisėjų J. R. ir A. K. šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi šioje administracinėje byloje nenustatyta.

252VI.

253122.

254Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą.

255123.

256Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Dėl teisės į socialinį būstą, kuriuo Konstitucinis Teismas prieštaravusiu Konstitucijai pripažino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje (2010 m. spalio 12 d. redakcija) buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukiama šio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijus Vyriausybės nustatytus didžiausius dydžius (4 dalis), o jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys buvo įsiregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis arba buvo pripažintas nedarbingu, – nuomininko (jo šeimos) gautoms pajamoms tuos dydžius viršijus daugiau kaip 5 procentais (5 dalis), tiek, kiek buvo nustatyta, kad sutartis nutraukiama ir tais atvejais, kai socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršijo mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti. Prieštaravusia Konstitucijai taip pat pripažinta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 12 d. redakcija) tiek, kiek Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai nustatyti didžiausius turto ir pajamų dydžius, kurių neviršijus šeimos ir asmenys turėjo teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą.

257124.

258Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas socialinės paramos būsto neturintiems asmenims apsirūpinant būstu santykius, turi nustatyti asmenis, kurie negali apsirūpinti būstu iš darbo ir (ar) kitokių pajamų ir kuriems dėl šios priežasties teikiama valstybės parama apsirūpinimui būstu, tokios paramos teikimo pagrindus, sąlygas, dydžius. Įstatymų leidėjui valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejus su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, jie gali būti ir santykiniai, t. y. susieti su Vyriausybės ar kitos kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į tam tikrus ekonomikos rodiklius, nustatomais dydžiais.

259125.

260Nutarime pažymėta, kad valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą susiejęs su asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, įstatymų leidėjas turi nustatyti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį, kurį pasiekus šios paramos teikimas nutraukiamas. Nustatant šį lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, jos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinio teisinės valstybės principo (konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų), lemiančių tai, kad tokios paramos teikimas neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu.

261126.

262Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Dėl teisės į socialinį būstą ir tyrė 1992 m. balandžio 7 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (Nr. I-2455) 11 straipsnyje (2010 m. spalio 12 d. redakcija) buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2010 m. spalio 12 d. redakcija) buvusį nustatytą teisinį reguliavimą. 2014 m. spalio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215, kuriame yra įtvirtintas reguliavimas (paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti) buvęs įtvirtintas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

263127.

264Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintas reguliavimas skiriasi nuo reguliavimo, kurį tyrė Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarime, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nėra teisės normų, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.

265128.

266Iš minėtų Konstitucinis Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime išdėstytų išaiškinimų matyti, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjų skunde nurodytų klausimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo.

267VII.

268129.

269Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

270130.

271Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-152 straipsnio redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 19 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių.

272131.

273Pareiškėjai, reikalaudami priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento veiksmai buvo neteisėti, nes atsisakyta išnuomoti pareiškėjams socialinį būstą remiantis minėtomis teisės normomis.

274132.

275Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu pareiškėjams neturėtų būti priteista, nes pareiškėjų prašymu, motyvuojant aktualiais šeimos poreikiais, į šeimos sudėtį buvo įtrauktas pilnametis sūnus, kas neturėjo būti daroma remiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžta šeimos sąvoka.

276133.

277Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018).

278134.

279Nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento veiksmai (neveikimas) buvo žalos priežastis, kuri pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė dėl tokių veiksmų (neveikimo). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad patys pareiškėjai primygtinai prašė, jog socialinis būstas būtų išnuomotas keturių asmenų šeimai.

280VIII.

281135.

282Nepagrįsti yra pareiškėjų skundo argumentai, kad teismas negalėjo nutraukti bylos dalyje dėl Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4), kuriuo Administracija, gavusi pareiškėjo A. B. ir jo šeimos narių skundą dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų, susijusių su socialinio būsto, esančio adresu: ( - ), nuomos teisiniais santykiais, jam atsakė nurodytu Departamento raštu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams sukelia konkretūs pareiškėjų atžvilgiu priimti Tarybos sprendimai dėl socialinio būsto nuomos. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra procesinio pobūdžio aplinkybė – neigiama teisinė prielaida, dėl kurios teismo procesas negali vykti, nes pareikštas reikalavimas, kuris negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 103 str. 1 p.).

283136.

284Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4) ir įpareigoti Administraciją peržiūrėti pareiškėjos S. B. finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Skundžiamame rašte, be kita ko, pažymėta: Departamento Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. A51-23250/18 (2.11.2.4-SR2) atsakė į A. B. skunde išdėstytas aplinkybes; mokėjimas už dienos socialinę globą nustatomas ir finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimas vykdomas, vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ , be kita ko, 30 punktu, bei Socialinių paslaugų įstatymu, be kita ko, 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu; 2018 m. gegužės 31 d. atlikus mokėjimo už teikiamas dienos socialinės globos paslaugas BĮ Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos – daugiafunkciniame centre perskaičiavimą, S. B. 20 proc. mokama dalis per mėnesį sudaro 110,08 Eur, t. y. 20 proc. jos gaunamos šalpos neįgalumo pensijos (270,40 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (280 Eur), valstybės mokama dalis už S. B. teikiamas dienos socialinės globos paslaugas sudaro 595,05 Eur, Centro patvirtinta dienos socialinės globos kaina vienam gavėjui per mėnesį – 705,13 Eur.

285137.

286Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Departamento skundžiamo sprendimo teisiniam pagrindimui – Socialinių paslaugų įstatymo 26 straipsnis, 30 straipsnis ir kitos normos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 26 straipsnio nuostatas, mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas (1 dalis). Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos, inter alia, šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą (7 punktas (2016 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIII-175 redakcija)). Departamento skundžiamame sprendime šios ir kitos teisės normos taikytos tinkamai.

287138.

288Nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, kaip nurodė teismas – galiojusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., nors žala pareiškėjams padaryta iki 2018 metų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Socialinių paslaugų įstatymo normomis, kurios nebuvo keistos 2018 metais, redakcija nurodyta remiantis teisės aktų Infolex sistemoje nurodomomis teisės aktų redakcijų laikotarpiais, tačiau tai nedaro įtakos teisingam bylos išsprendimui.

289139.

290Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Departamento veiksmų išdėstant institucijos poziciją 2018 m. birželio 12 d. rašte Nr. A63-195/18 (3.2.1-EM4), pagrįstai sprendė, kad negali būti priteistas žalos atlyginimas.

291140.

292Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą priteisti iš valstybės biudžeto 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris kildinamas iš, jų teigimu, neteisėtų SADM veiksmų, rengiant ir pateikiant Vyriausybei ir Seimui Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutartims (išaiškinimams), Lygių galimybių įstatymui ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, apribojusių pareiškėjų teisę įsigyti ar išsinuomoti būstą dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų neadekvačių pajamų, projektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kokie konkretūs SADM veiksmai lėmė pareiškėjų nurodomą neturtinę žalą. Pritartina ir kitiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl nepriimtų teisės aktų buvo pažeistos pareiškėjų teisės.

293141.

294Nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų faktų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai. Teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto administracinių aktų teisėtumą bei teisingai išnagrinėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

295Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

296Pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. apeliacinį skundą atmesti.

297Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

298Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai A. B., E. B., S. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su skundais,... 7. 2.... 8. Pareiškėjai skunde rėmėsi Konstitucijos 21 straipsniu, Konstitucinio Teismo... 9. 3.... 10. Skunde nurodė, kad nuo 2005 m. spalio 10 d. buvo įrašyti į neįgaliųjų... 11. 4.... 12. Pareiškėjų nuomone, atsakovai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, t.... 13. 5.... 14. Pareiškėjai teigė, kad ginčo atveju Taryba priėmė individualų 2015 m.... 15. 6.... 16. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), keletą... 17. 7.... 18. Pareiškėjai dėl Administracijos veiksmų, išskaičiuojant už socialines... 19. 8.... 20. Pareiškėjų teigimu, Savivaldybė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas,... 21. 9.... 22. Savivaldybė nustatė socialiai neteisingą mokėjimą ir rinkimą už... 23. 10.... 24. Pareiškėjai dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad, kaip jau buvo... 25. 11.... 26. Administracija, teikdama Tarybai teikimus (2015–2018 metais), nenurodė ir... 27. 12.... 28. Pareiškėjai pažymėjo, kad Savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus... 29. 13.... 30. Teigė, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų nuostolius (tiesioginius... 31. 14.... 32. Neturtinę žala pareiškėjai kildina ir žalingo psichologinio poveikio... 33. 15.... 34. Pareiškėjai dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės biudžeto dėl... 35. 16.... 36. Nurodė, kad E. B. yra ribojama teisė į darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1... 37. 17.... 38. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti neteisėtais SADM veiksmus, rengiant... 39. 18.... 40. Pareiškėjai taip pat prašė teismo apsvarstyti galimybę pagal Lietuvos... 41. 19.... 42. Pareiškėjai atsikirtime į Administracijos ir SADM atsiliepimus nurodė, kad... 43. 20.... 44. Savivaldybė, įgyvendama jai pavestas funkcijas, neturėjo diskrecijos teisės... 45. 21.... 46. Dėl S. B. finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas pažymėjo,... 47. 22.... 48. SADM 2017 m. sausio 26 d. raštas Nr. (32.9-31) SD-518 įrodo de jure... 49. 23.... 50. Prašė teismo apsvarstyti galimybę pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį kreiptis... 51. 24.... 52. Atsakovas Administracija, atstovaudama Savivaldybę, taip pat nurodydama, kad... 53. 25.... 54. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų E. B. ir A. B. šeima 2015 m. sausio... 55. 26.... 56. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. E. B. šeimai... 57. 27.... 58. Departamentas 2018 m. birželio 12 d. pateikė pareiškėjams atsakymą „Dėl... 59. 28.... 60. Nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Departamento raštu, teigė, jog E.... 61. 29.... 62. E. B. 2015 m. liepos 17 d. pateikė sutikimą apsigyventi socialiniame būste,... 63. 30.... 64. Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų šeimai nėra patvirtinta... 65. 31.... 66. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 11 d. Savivaldybėje buvo nutarta rengti... 67. 32.... 68. Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog E. B. nebeveda bendro ūkio su... 69. 33.... 70. E. B. ir A. B. gautos pajamos per 2017 metus yra 9 086 Eur, E. B. – 4 528... 71. 34.... 72. Nurodė, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Departamento raštą,... 73. 35.... 74. Administracija dėl įpareigojimo peržiūrėti S. B. finansines galimybes... 75. 36.... 76. Dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad pareiškėjams viršijus... 77. 37.... 78. Departamentas jo kompetencijai priskirtus veiksmus atlieka vadovaudamasis... 79. 38.... 80. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodė, kad pareiškėjai, prašydami... 81. 39.... 82. Atsakovas SADM atsiliepime į pareiškėjų skundus su jais nesutiko ir prašė... 83. 40.... 84. Atsakovas nurodė, kad teisės į socialinę paramą pagrindas įtvirtintas... 85. 41.... 86. Paramos būstui įstatyme įtvirtinti pajamų ir turto, kuriais vadovaujantis... 87. 42.... 88. SADM, vykdydama Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo stebėseną,... 89. 43.... 90. Rengdama Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d.,... 91. 44.... 92. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Konstitucijoje... 93. 45.... 94. Vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad teismas turi diskrecijos... 95. 46.... 96. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog savivaldybės būsto nuoma,... 97. 47.... 98. SADM nuomone, esminis šios administracinės bylos elementas – nustatyti,... 99. 48.... 100. Teigė, kad iš pareiškėjų skundo nėra aišku, kokie konkretūs valstybės... 101. II.... 102. 49.... 103. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu bylos... 104. 50.... 105. Teismas nustatė, kad Administracija, gavusi pareiškėjo A. B. ir jo šeimos... 106. 51.... 107. Departamento rašte taip pat nurodyta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“... 108. 52.... 109. Teismas nurodė, kad pareiškėjai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė... 110. 53.... 111. Teismas, spręsdamas dėl Departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo,... 112. 54.... 113. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu... 114. 55.... 115. Teismas dėl Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A63-195/18... 116. 56.... 117. Kontrolierius, 2018 m. gegužės 9 d. gavęs A. B. skundą, be kita ko, dėl... 118. 57.... 119. Departamentas, išnagrinėjęs Kontrolieriaus persiųstą A. B. skundą, 2018... 120. 58.... 121. Teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo Administraciją peržiūrėti... 122. 59.... 123. Teismas, įvertinęs Departamento 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. A63-195/18... 124. 60.... 125. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai skunde nurodo, jog nesvarbu, ar Centro... 126. 61.... 127. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos S. B. reikalavimas įpareigoti... 128. 62.... 129. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti turtinę ir... 130. 63.... 131. Teismas sprendė, kad sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos... 132. 64.... 133. Teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat prašo teismo priteisti iš... 134. 65.... 135. Teismas dėl pareiškėjos S. B. finansinių galimybių mokėti už socialines... 136. 66.... 137. Teismas nurodė, kad pareiškėjai reikalavimą priteisti iš Savivaldybės... 138. 67.... 139. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. sausio 21 d. su prašymu kreipėsi... 140. 68.... 141. Taryba, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16... 142. 69.... 143. Tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš Savivaldybės socialinio būsto... 144. 70.... 145. Vertindamas pareiškėjų argumentą, kad, priimant Tarybos 2015 m. rugsėjo 23... 146. 71.... 147. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Tarybos... 148. 72.... 149. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog būtent... 150. 73.... 151. Kadangi pareiškėjai kilusią žalą iš esmės sieja su Administracijos... 152. 74.... 153. Teismas dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė,... 154. III.... 155. 75.... 156. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 157. 76.... 158. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis... 159. 77.... 160. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,... 161. 78.... 162. Nurodo, kad pareiškėjai nebuvo informuoti apie teismo sudėtį, tai sudaro... 163. 79.... 164. Teismas ignoravo pareiškėjų pateiktus ir kitus įrodymus, jų nevertino... 165. 80.... 166. Pareiškėjas E. B., įgyvendindamas savo konstitucinę teisę į darbą ir... 167. 81.... 168. SADM nustatė pajamų dydį į socialinę paramą (teise nuomotis socialinį... 169. 82.... 170. Pažymi, kad E. B. nustatytas vidutinio sunkumo nedarbingumo lygis (netektas... 171. 83.... 172. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjų skundo iš esmės,... 173. 84.... 174. Pareiškėjai pažymi, kad šioje konkrečioje byloje Savivaldybės... 175. 85.... 176. Pareiškėjai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 177. 86.... 178. Pareiškėjai teigia, kad žala jiems padaryta iki 2018 m., t. y. iki... 179. 87.... 180. Pareiškėjai papildomai pateiktuose paaiškinimuose bei atsiliepimuose į... 181. 88.... 182. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su... 183. 89.... 184. Atsiliepimą atsakovas grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į... 185. 90.... 186. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad skundžiamas Raštas jiems... 187. 91.... 188. Atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. 2015 m. liepos 17 d. pateikė sutikimą... 189. 92.... 190. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų šeimai nėra patvirtinta teisė į... 191. 93.... 192. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog E. B. nebeveda bendro ūkio su... 193. 94.... 194. Akcentuoja, kad E. B. ir A. B. gautos pajamos per 2017 metus yra 9 086 Eur, E.... 195. 95.... 196. Teismas, įvertinęs Rašo turinį, pagrįstai konstatavo, kad jame... 197. 96.... 198. Atsakovas dėl įpareigojimo peržiūrėti S. B. finansines galimybes mokėti... 199. 97.... 200. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjai apeliaciniame skunde ir nepateikia... 201. 98.... 202. Atsakovas pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama... 203. 99.... 204. Atsakovas SADM atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo... 205. 100.... 206. Atsiliepime nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis... 207. 101.... 208. SADM dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl... 209. 102.... 210. Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuoja Paramos būstui,... 211. 103.... 212. Pažymi, kad rengiant Paramos būstui įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio... 213. 104.... 214. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos... 215. 105.... 216. SADM teigia, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kreiptis į... 217. 106.... 218. SADM dėl Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 6 dalies prieštaravimo šio... 219. 107.... 220. SADM dėl reikalavimo priteisti žalą nurodo, kad iš pareiškėjų skundo... 221. Teisėjų kolegija... 222. IV.... 223. 108.... 224. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir... 225. 109.... 226. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. B., E. B., S. B. ir E. B. kreipėsi į... 227. 110.... 228. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu bylos... 229. V.... 230. 111.... 231. Pareiškėjai nurodo, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.... 232. 112.... 233. Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44... 234. 113.... 235. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo jiems nebuvo... 236. 114.... 237. Byla išnagrinėta 2019 m. sausio 21 d., sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019... 238. 115.... 239. Daugiau nušalinimų pareiškėjai teisėjams nereiškė. Pareiškėjų... 240. 116.... 241. Nepagrįstos yra pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl teisėjos J. R.... 242. 117.... 243. Dėl kitų teisėjos J. R. priimtų nutarčių buvo atmesti pareiškėjų... 244. 118.... 245. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos... 246. 119.... 247. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 248. 120.... 249. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi... 250. 121.... 251. Pažymėtina, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik... 252. VI.... 253. 122.... 254. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai... 255. 123.... 256. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė... 257. 124.... 258. Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu... 259. 125.... 260. Nutarime pažymėta, kad valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimą... 261. 126.... 262. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė... 263. 127.... 264. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintas reguliavimas... 265. 128.... 266. Iš minėtų Konstitucinis Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime išdėstytų... 267. VII.... 268. 129.... 269. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje... 270. 130.... 271. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio (2016 m.... 272. 131.... 273. Pareiškėjai, reikalaudami priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad atsakovo... 274. 132.... 275. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala remiantis Lietuvos... 276. 133.... 277. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti... 278. 134.... 279. Nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 280. VIII.... 281. 135.... 282. Nepagrįsti yra pareiškėjų skundo argumentai, kad teismas negalėjo... 283. 136.... 284. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundo... 285. 137.... 286. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Departamento skundžiamo... 287. 138.... 288. Nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios... 289. 139.... 290. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Departamento veiksmų... 291. 140.... 292. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą... 293. 141.... 294. Nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 295. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 296. Pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. apeliacinį skundą atmesti.... 297. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą... 298. Nutartis neskundžiama....