Byla eA-1045-602/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. L., T. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Autobanga“) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zoloto“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 241 Eur žalos atlyginimo.

72.

8Pareiškėjas skundą grindė argumentais:

92.1.

10V. L. ir UAB „Autobanga“ 2013 m. liepos 1 d. sudarė automobilio Subaru Legacy (valst. Nr. ( - ) identifikavimo ID ( - )) (toliau – ir Automobilis) nuomos sutarti?, pagal kurią V. L. Automobiliu turėjo teisę naudotis iki 2013 m. liepos 22 d. Nustatytu terminu Automobilio V. L. negrąžino o, suklastojęs dokumentus (2013 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarti? ir UAB „Autobanga“ įgaliojimą?), 2013 m. liepos 7 d. su UAB „Zoloto“ sudarė? 25 000 Lt ir 15 proc. metiniu? palūkanų? paskolos sutartį, užstatu pateikdamas Automobili?, kuris buvo įvertintas 25 000 Lt. UAB „Zoloto“ sumokėjo V. L. 25 000 Lt bei už suteikta? paskola? 2013 m. liepos 8 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarti? ir įregistravo ja? valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“. 2013 m. liepos 9 d. V. L. pareiškė, kad Automobilį nori atpirkti, jo atpirkėju nurodė Toma? Skaisgiri?. 2013 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Zoloto“ pardavė T. S. Automobili?. UAB „Autobanga“ kreipėsi dėl Automobilio vagystės, 2013 m. liepos 30 d. jis buvo konfiskuotas iš T. S. ir gražintas UAB „Autobanga“. T. S. už Automobilį su UAB „Zoloto“ neatsiskaitė, tačiau 2013 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi i? teismą? dėl 2013 m. liepos 9 d. tarp T. S. ir UAB „Zoloto“ sudarytos Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu V. L. ir UAB „Autobanga“ 2013 m. liepos 3 d. sudarytą Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. liepos 8 d. V. L. ir UAB „Zoloto“ sudarytą Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį bei 2013 m. liepos 9 d. T. S. ir UAB „Zoloto“ sudarytą Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, taip pat priteisė T. S. iš UAB „Zoloto“ 25 000 Lt Automobilio įsigijimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

112.2.

12T. S. nepagrįstai praturtėjo 25 000 Lt (7 240,50 Eur) pareiškėjo sąskaita, tačiau žala pareiškėjui atsirado dėl neteisėtai veikusių asmenų V. L. ir VĮ „Regitra“ veiksmų, t. y. V. L. suklastojus Automobilio įsigijimo dokumentus ir jį pardavus UAB „Zoloto“, o VĮ „Regitra“ nesilaikius teisės aktų nuostatų įregistruojant V. L. nuosavybės teises į Automobilį. VĮ „Regitra“ (jos darbuotojas – M. M.) dokumentų suklastojimo fakto negalėjo nepastebėti, nes jis buvo akivaizdus dėl antspaude aiškiai matomų gramatinių klaidų ir privalomų rekvizitų (direktoriaus vardo ir pavardės) nebuvimo. VĮ „Regitra“ taip pat neįvertino aplinkybių, kad V. L. turi psichikos negalią, o Automobilis buvo ieškomas policijos.

132.3.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad reikalavimo dalyku esančios lėšos UAB „Zoloto“ buvo perduotos ir jos priimtos. Aplinkybę, kad lėšos pareiškėjui nebuvo perduotos, galėtų patvirtinti VĮ „Regitra“ vaizdo medžiaga, iš kurios būtų matyti, jog T. S. su pareiškėju neatsiskaitė. Teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.314 straipsnio nuostatų, pagal kurias pirkėjas turi sumokėti iškart po daikto perdavimo ir turėti tai pagrindžiančius įrodymus. UAB „Zoloto“ sąskaitų išrašai bei balansas įrodo, jog pareiškėjas lėšų už Automobilį negavo. Sutartyje su T. S. nesant jokių konkrečių apmokėjimo už Automobilį sąlygų, nėra pagrindo teigti, kad už Automobilį yra atsiskaityta. Teismai nevertino aplinkybių, kad negavęs lėšų už Automobilį UAB „Zoloto“ direktorius bandė susisiekti tiek su V. L., tiek su T. S. Civilinėje byloje yra pateikta tik Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nėra pateikta atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisėtai, pažeisdami susiformavusią teismų praktiką ir materialiosios teisės normas nustatė, kad ieškovas perdavė pinigus pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, todėl teismai pažeidė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles. Teismai taip pat neatsižvelgė į CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (T. S.) nenaudai ir jas priėmusios šalies (UAB „Zoloto“) naudai.

152.4.

16Teismams pritaikius restituciją, dėl VĮ „Regitra“ veiksmų pareiškėjas patyrė 25 000 Lt (7 240,50 Eur) žalą, kuri yra akivaizdi.

173.

18Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

194.

20VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad Automobilio pirkimo–pardavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias transporto priemonių registro duomenys yra keičiami pagal asmenų pateiktus reikalaujamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju visi besikreipę asmenys patvirtinto, kad jų pateikti duomenys ir informacija buvo teisinga. Automobilis buvo parduodamas pagal šabloninę transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas patvirtina, jog transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise ir tretieji asmenys į ją neturi jokių teisių ar pretenzijų. VĮ „Regitra“ neregistruoja nuosavybės teisių, o yra laikoma registro tvarkytoja, kuri transporto priemones registruoja kaip registro objektus. Transporto priemonės įregistravimas yra tik administracinis leidimas dalyvauti eisme, o ne nuosavybės teisių patvirtinimas, nuosavybės teisės į transporto priemonę įgyjamos pirkimo–pardavimo sandoriu bei faktiniu daikto perdavimu. Nagrinėjamu atveju V. L. savo aktyviais veiksmais suklaidino VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo darbuotoją ir neteisėtai pateikė prašymą pakeisti Automobilio duomenis Kelių transporto priemonių registre. Automobilis buvo grąžintas jo savininkui UAB „Autobanga“, o būtent pirkimo–pardavimo sandoriuose dalyvavę asmenys privalo grąžinti vieni kitiems tai, ką yra gavę be teisėto pagrindo. VĮ „Regitra“ nedalyvavo pirkimo–pardavimo sandoriuose, todėl neturi prievolės grąžinti Automobilio įsigijimo išlaidų pareiškėjui. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų teikti asmeniui, iš kurio jis įsigijo Automobilį, nes jis UAB „Zoloto“ pardavė Automobilį nebūdamas jo savininku.

215.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autobanga“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutinka iš dalies, nurodo, kad jei VĮ „Regitra“ darbuotojai būtų atsakingai vykdę savo pareigas, Automobilis nebūtų perrašytas V. L. vardu. Nagrinėjamu atveju dokumentų klastojimo požymiai buvo akivaizdūs, todėl už tokių dokumentų priėmimą turėtų būti taikoma atsakomybė.

23II.

246.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

267.

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ne tik iš neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų (neveikimo), bet ir iš santykių, kurie jau buvo įvertinti civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo iš valstybės pavestas funkcijas vykdančio VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo (t. y. iš valstybės), prašomą atlyginti žalos dydį sudaro Automobilio sutartinė kaina, t. y. kaina, už kurią UAB „Zoloto“, kaip teigia skunde, nupirko Automobilį iš V. L., tačiau teismas vėliau šią pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia.

288.

29Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skunde žala yra kildinama ne iš UAB „Zoloto“ ir V. L. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o iš kitos sutarties, kuria V. L. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale buvo įregistruotas kaip Automobilio valdytojas. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas automobilį įregistravo V. L. vardu pagal suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastotą UAB „Autobanga“ įgaliojimą, šiuos dokumentus pateikė V. L., VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale prisistatęs kaip asmuo, atstovaujantis tiek pardavėją (suklastotas įgaliojimas), tiek pirkėją (save). Pareiškėjo manymu toks įregistravimas buvo negalimas, nes buvo akivaizdu, kad dokumentai suklastoti, be to, buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai. V. L. neneigia, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pateikė suklastotus dokumentus, vėliau jis Automobiliu disponavo taip, kaip nustatyta civilinėje byloje.

309.

31Civilinėje byloje Nr. 2-2844-866/2014 pateikti duomenys patvirtina, kad V. L. 2013 m. liepos 5 d. prašyme dėl transporto priemonės registracijos VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui nurodė, jog Automobilio techninis pasas ir registracijos liudijimas buvo pavogti, dėl to parašytas pareiškimas policijai. Kartu su prašymu pateiktas draudimo liudijimas ir pirkimo–pardavimo sutartis. Iš civilinės bylos ir administracinės bylos duomenų matyti, kad buvo pateiktas ir įgaliojimas bei 2013 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Autobanga“ pardavė V. L. Automobilį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antspaudas sutartyje ir įgaliojime iš tiesų turi trūkumų, kuriuos nurodo pareiškėjas, tačiau UAB „Autobanga“ kodas nurodytas teisingas, t. y. toks pats, koks buvo nurodytas Automobilio registracijos liudijime šios bendrovės vardu, bendrovės direktorius įgaliojime nurodytas teisingai, o pardavėju sutartyje nurodytas asmuo, kuris UAB „Autobanga“ vardu pasirašė Automobilio 2013 m. liepos 1 d. nuomos sutartį su V. L. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui buvo pateiktas ir V. L. asmens dokumentas. Civilinėje byloje buvo gautas UAB „Autobanga“ antspaudas, kuris neatitinka V. L. pateiktoje pirkimo–pardavimo sutartyje ir įgaliojime esančio antspaudo.

3210.

33Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog registro tvarkytojui atitinkami duomenys teikiami registruojant objektą (transporto priemonę). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, kaip objektas, jau buvo įregistruota UAB „Autobanga“ vardu, t. y. duomenys jau buvo registre. Keičiant duomenis, taikomi Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d.) 71–85 punktai. Nagrinėjamu atveju į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą kreipėsi tik V. L., todėl tai buvo atvejis, nurodytas Taisyklių 73.3 punkte. Taisyklių 76.1–76.5 punktuose nustatyta, jog tokiu atveju asmuo pateikia: prašymą (pateiktas), savo asmens dokumentą (pateiktas), atstovavimą patvirtinantį dokumentą (pateiktas, nors jame esantis antspaudas galėjo kelti abejones), registracijos liudijimą (kai dokumentas neprarastas) (nepateiktas, nurodant, kad dingo ir apie tai pranešta policijai), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenų nėra). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Taisyklės tokiu atveju nereikalavo pateikti transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinantį dokumentą, tačiau reikalavo pateikti notariškai patvirtintą transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinantį dokumentą (77.2 punktas), kuris šiuo atveju nebuvo pateiktas, nes pateikta paprasta pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, nepateiktas transporto priemonės registracijos dokumentas, nurodant, kad jis prarastas, o Taisyklių 82 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai registracijos liudijimas yra prarastas, apie jo praradimo aplinkybes pareiškėjas privalo pateikti motyvuotą paaiškinimą raštu. V. L. tokį paaiškinimą be jokių įrodymų buvo užrašęs ant 2013 m. liepos 5 d. prašymo, vėliau civilinėje byloje šie duomenys nepasitvirtino.

3411.

35Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas nesilaikė minėtų Taisyklių reikalavimų ir nepareikalavo iš V. L. notariškai patvirtinto transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinančio dokumento, o tai sudarė sąlygas V. L. pateikti jo paties suklastotą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nevertino pareiškėjo atstovo teiginių dėl to, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo darbuotojas privalėjo įsitikinti, ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir įgaliojimas nėra suklastoti. Teisės akte buvo nustatyti saugikliai, kurie turėjo neleisti įregistruoti naujo valdytojo, jeigu keisti registro duomenų ateina tik vienas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra pagrindas teigti, kad valstybės funkcijas vykdanti institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. konstatavo neteisėtų veiksmų faktą.

3612.

37Spręsdamas dėl pareigos atlyginti žalą, teismas įvertino, kad V. L. įregistruotą transporto priemonę iš jo 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Zoloto“, o ši sutartis pripažinta negaliojančia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu. Automobilį UAB „Zoloto“ pardavė T. S., tačiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ši sutartis taip pat pripažinta negaliojančia, o UAB „Zoloto“ įpareigota grąžinti T. S. 25 000 Lt Automobilio įsigijimo išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas. UAB „Zoloto“ teigia ir tai patvirtinama byloje esančia medžiaga, kad T. S. minėtas sumas grąžino. Pareiškėjas skunde teismui ir teismo posėdyje aiškino, kad minėtos sumos iš T. S. nebuvo gavęs, tačiau šį klausimą jau išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, šis sprendimas turi prejudicinę galią administraciniam teismui. Todėl galimas žalos dydis būtų tik ta suma, kurią pareiškėjas už Automobilį sumokėjo V. L.

3813.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje UAB „Zoloto“, būdamas atsakovu, nesikreipė į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu dėl Automobilio kainos išieškojimo iš V. L., nors 2013 m. liepos 7 d. UAB „Zoloto“ V. L. suteikė 25 000 Lt paskolą (užstatu nurodytas Automobilis). Paskolos sutartyje nurodyta, kad suma grąžinta 2013 m. liepos 8 d., tačiau nėra aišku, kas šį įrašą padarė. 2013 m. liepos 7 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ sudaryta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje Automobilis įkainotas 50 000 Lt; 2013 m. liepos 8 d. vėl sudaryta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp tų pačių asmenų už 25 000 Lt. Kitą dieną Automobilis parduotas T. S.

4014.

41Atsižvelgdamas į tai, kad nei civilinėje, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aiškių duomenų, kurie patvirtintų, jog 25 000 Lt V. L. gavo iš pareiškėjo pagal paskolos sutartį, o po to, kaip užmokestį už Automobilį, pirmosios instancijos teismas vertino, ar yra neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjui buvo padaryta jo skunde nurodyta žala. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog 2013 m. spalio 4 d. V. L. apklausiant įtariamuoju, jis teigė, jog UAB „Zoloto“ direktorius jam pinigus už Automobilį mokėjo 3 kartus. Civilinėje byloje yra 2013 m. liepos 7 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Zoloto“ paskolino V. L. tik 5 000 Lt, jis pasirašė, kad pinigus gavo, tačiau šioje sutartyje nenurodytas užstatas. Administracinėje byloje yra tos pačios datos ir tokia pati sutartis, kurioje jau įrašyta, kad V. L. gavo 25 000 Lt ir joje prie įrašo „klientas grąžino pinigus“ yra 2013 m. liepos 8 d. parašas (nenurodyta kieno), šios sutarties originalas yra civilinėje byloje ir joje kita rašysena nurodytas užstatas – automobilis. Taigi bylose yra dvi identiškos sutartys (jų kopijos ir originalas), tačiau jose nurodyti skirtingi duomenys dėl sumos ir jos grąžinimo.

4215.

43Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi buvo įpareigojęs proceso dalyvius pateikti papildomus įrodymus civilinėje byloje, kadangi teismui buvo neaišku, ar UAB „Zoloto“ V. L. sumokėjo už Automobilį, ar V. L. pagal paskolos sutartį gavo kokią nors sumą ir kas jam sumokėjo. Iš galutinės Vilniaus apygardos teismo nutarties konstatuojamosios dalies matyti, kad byloje yra dvi tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ sudarytos to paties Automobilio pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau skiriasi jose nurodyta suma ir jų datos – vienoje 50 000 Lt, kitoje 25 000 Lt (atitinkamai 2013 m. liepos 7 d. ir 2013 m. liepos 8 d.), tačiau UAB „Zoloto“ teismui nepateikė prašomų duomenų dėl šių sutarčių sudarymo, taip pat nepateikė duomenų apie 25 000 Lt sumokėjimą, todėl buvo padaryta išvada, kad nebuvo gauta duomenų, ar paskola iš UAB „Zoloto“ V. L. gauta, ar perduota už Automobilį. Vilniaus apygardos teismas šių klausimų nesprendė, tačiau nutartyje pažymėjo, kad UAB „Zoloto“ išlieka galimybė siekti paskolos susigrąžinimo iš V. L.

4416.

45Administracinėje byloje pateikti tie patys įrodymai kaip ir civilinėje byloje, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat prašė pateikti papildomus įrodymus dėl minėtų mokėjimų, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prašomos priteisti žalos dydis nėra įrodytas, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog tarp tos kainos, kurią UAB „Zoloto“ tariamai sumokėjo V. L., kaip galimo bet neįrodyto žalos dydžio, ir pirmiau aprašytų neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų (neveikimo), yra tiesioginis priežastinis ryšis. Iš pareiškėjo skundo administraciniam teismui akivaizdu, kad žalos atsiradimą pareiškėjas pirmiausia sieja su V. L. veiksmais.

46III.

4717.

48Pareiškėjas UAB „Zoloto“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

4918.

50Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neteisėtus VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmus, o nustačius šiuos neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšys tarp jų ir atsiradusios žalos, taip pat šios žalos dydis yra akivaizdūs. V. L. dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo kaltės tapus neteisėtu daikto savininku, jam neteisėtai buvo sudaryta galimybė parduoti Automobilį UAB „Zoloto“, vėliau dėl tokių neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų (neteisėto V. L. įregistravimo neteisėtu daikto savininku) Automobilis buvo parduotas T. S., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu šios sutartys pripažintos negaliojančiomis, iš UAB „Zoloto“ T. S. priteisiant 25 000 Lt Automobilio įsigijimo išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų. Taigi, jeigu V. L. dėl neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų nebūtų tapęs neteisėtu Automobilio savininku, Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę pagrindo priimti 2014 m. liepos 21 d. sprendimą ir pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 8 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tarp V. L. ir UAB „Zoloto“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog žala kildinama iš sutarties, kuria V. L. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale buvo įregistruotas kaip Automobilio valdytojas. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tokios žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

5119.

52Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5320.

54Atsakovo atstovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, nurodo, jog V. L. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pateikė visus reikiamus dokumentus dėl transporto priemonės duomenų keitimo ir neprivalėjo pateikti notariškai patvirtinto transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinančio dokumento. Aplinkybė apie dokumentų klastojimą buvo nustatyta tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. UAB „Zoloto“ apeliaciniame skunde dar kartą patvirtina, kad 25 000 Lt nuostolius patyrė tik dėl to, jog įsigijo daiktą iš asmens, kuris neturėjo teisės jį parduoti, o ne dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų (neveikimo). Automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog V. L. tapo automobilio savininku dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų yra visiškai nepagrįsti. Teismui pripažinus 2013 m. liepos 8 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ negaliojančia, būtent iš V. L. UAB „Zoloto“ naudai turi būti priteista sumokėta Automobilio kaina – 25 000 Lt.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

5721.

58Ginčas administracinėje byloje kilo dėl (7 241 Eur (25 000 Lt)) turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. 2013 m. liepos 5 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu dėl transporto priemonės registracijos, pateiktuose dokumentuose nurodė, kad Automobilį Subaru Legacy (valst. Nr. ( - ) nupirko iš UAB „Autobanga“. VĮ „Regitra“ įregistravo Automobilį V. L. vardu. V. L. 2013 m. liepos 8 d. Automobilį pardavė UAB „Zoloto“, kuri 2013 m. liepos 9 d. Automobilį už 25 000 Lt pardavė T. S.

5922.

60Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2844-866/2014, 2014 m. liepos 21 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2013 m. liepos 5 d. UAB „Autobanga“ ir V. L., 2013 m. liepos 8 d. V. L. ir UAB „Zoloto“, 2013 m. liepos 9 d. UAB „Zoloto“ ir T. S. dėl Automobilio sudarytas sutartis. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Zoloto“ ieškovo T. S. naudai 25 000 Lt Automobilio įsigijimo išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2015 m. birželio 22 d. nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendime remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga yra konstatuota, kad V. L. suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį ir įgaliojimą.

6123.

62Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas nesilaikė Taisyklių reikalavimų ir nepareikalavo iš V. L. notariškai patvirtinto transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinančio dokumento, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra pagrindas teigti, kad valstybės funkcijas vykdanti institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. konstatavo neteisėtų veiksmų faktą. Spręsdamas dėl pareigos atlyginti žalą, teismas konstatavo, kad nei civilinėje, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aiškių duomenų, kurie patvirtintų, jog 25 000 Lt V. L. gavo iš pareiškėjo pagal paskolos sutartį, o po to, kaip užmokestį už Automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjui buvo padaryta jo skunde nurodyta žala. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tarp tos kainos, kurią UAB „Zoloto“ tariamai sumokėjo V. L., kaip tariamo, bet neįrodyto žalos dydžio, ir pirmiau aprašytų neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų (neveikimo), nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes žalos atsiradimą pareiškėjas pirmiausia sieja su V. L. veiksmais.

6324.

64Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Kalbant apie tariamą pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to pareiškėjo naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

6525.

66Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė.

6726.

68Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

6927.

70Dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra nustatyta ši atsakomybės sąlyga. Būtent, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (pakeistas pavadinimas – Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 23 d., Žin., 2006, Nr. 80-3171) 73.3 punktas (kai į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas), kuris kartu su kitomis Taisyklių normomis nustato reikalavimus pasikeitusio transporto priemonės valdytojo duomenų registravimui, t. y. nustato dokumentus, kurie turi būti teikiami VĮ „Regitra“. Kaip patvirtina apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai, atsakovas vadovavosi Taisyklių 73.1 punktu, kuris reguliuoja atvejį, kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ padalinį atvyksta kartu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu dėl transporto priemonės registracijos ir pateikė buvusio transporto priemonės valdytojo įgaliojimą, todėl šis atvejis nelaikytinas Taisyklių 73.1 punktą atitinkančiu atveju, kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ padalinį atvyksta kartu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėjo būti taikomas 73.3 punktas, kai į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas, o Taisyklės nustato daugiau pareigų dėl teikiamų dokumentų, negu Taisyklių 73.1 punkto taikymo atveju. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti visi dokumentai, kurie buvo būtini Taisyklių 73.3 punkto reguliuojamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo VĮ „Regitra“ neteisėtą neveikimą, nes nebuvo pareikalauta papildomų dokumentų iš pareiškėjo.

7128.

72Minėta, kad pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas minėtą civilinę bylą 2015 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad negalima nustatyti, kokios buvo 2013 m. liepos 8 d. V. L. ir UAB „Zoloto“ sutarties dėl Automobilio sudarymo aplinkybės, ar apmokėjo pirkėjas pardavėjui už įsigytą turtą. Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pripažinus šį sandorį negaliojančiu, pirkėjas UAB „Zoloto“ turi reikalavimo teisę į pardavėją V. L., pardavusį jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą. Taigi civilinėje byloje yra nustatytas faktas, kuris buvo įrodinėtinu faktu minėtoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šį faktą prejudiciniu nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.). Pareiškėjas ir administracinėje nepaneigė civilinėje byloje nustatyto fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsiradusios žalos ir jos dydžio.

7329.

74Dėl priežastinio ryšio tarp įvardytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei nurodomos žalos nustatymo pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ši atsakomybės sąlyga nėra nustatyta. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendime remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga yra konstatuota, kad V. L. suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį ir įgaliojimą. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad V. L. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu dėl transporto priemonės registracijos ir pateikė VĮ „Regitra“ suklastotus dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartį ir įgaliojimą). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai sprendė, kad negalima tvirtinti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens – VĮ „Regitra“ – veiksmų žala atsirado tiesiogiai. VĮ „Regitra“ nepareikalavo iš suinteresuoto asmens visų reikiamų dokumentų, taigi neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas faktinis priežastinis ryšys, nes nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad yra nustatytas teisinis priežastinis ryšys, nes neteisėto neveikimo tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, nes negalima tvirtinti, kad VĮ „Regitra“ veiksmai (neveikimas), nebūdami vienintele žalos atsiradimo priežastimi, tik prisidėdami prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis (suklastotų dokumentų pateikimu) pakankamu laipsniu lėmė šių padarinių atsiradimą. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad VĮ „Regitra“ veiksmai (neveikimas) buvo žalos priežastis, kuri pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė dėl tokių veiksmų (neveikimo).

7530.

76Atsakovas teismo prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Zoloto“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nepridėjo šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, atsakovui išaiškintina, kad prašymą dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus jis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas analogiška tvarka gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

77Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ apeliacinį skundą atmesti.

79Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

80Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zoloto“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:... 9. 2.1.... 10. V. L. ir UAB „Autobanga“ 2013 m. liepos 1 d. sudarė automobilio Subaru... 11. 2.2.... 12. T. S. nepagrįstai praturtėjo 25 000 Lt (7 240,50 Eur) pareiškėjo sąskaita,... 13. 2.3.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas nenustatė,... 15. 2.4.... 16. Teismams pritaikius restituciją, dėl VĮ „Regitra“ veiksmų pareiškėjas... 17. 3.... 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas... 19. 4.... 20. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad Automobilio... 21. 5.... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autobanga“ atsiliepime į pareiškėjo... 23. II.... 24. 6.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu... 26. 7.... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą... 28. 8.... 29. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atkreipė... 30. 9.... 31. Civilinėje byloje Nr. 2-2844-866/2014 pateikti duomenys patvirtina, kad V. L.... 32. 10.... 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog registro tvarkytojui... 34. 11.... 35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas... 36. 12.... 37. Spręsdamas dėl pareigos atlyginti žalą, teismas įvertino, kad V. L.... 38. 13.... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje... 40. 14.... 41. Atsižvelgdamas į tai, kad nei civilinėje, nei nagrinėjamoje... 42. 15.... 43. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi buvo įpareigojęs... 44. 16.... 45. Administracinėje byloje pateikti tie patys įrodymai kaip ir civilinėje... 46. III.... 47. 17.... 48. Pareiškėjas UAB „Zoloto“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 49. 18.... 50. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 51. 19.... 52. Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo... 53. 20.... 54. Atsakovo atstovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV.... 57. 21.... 58. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl (7 241 Eur (25 000 Lt)) turtinės... 59. 22.... 60. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.... 61. 23.... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas... 63. 24.... 64. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 65. 25.... 66. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti... 67. 26.... 68. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 69. 27.... 70. Dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo nustatymo pirmosios instancijos teismas... 71. 28.... 72. Minėta, kad pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą... 73. 29.... 74. Dėl priežastinio ryšio tarp įvardytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei... 75. 30.... 76. Atsakovas teismo prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Zoloto“ atsakovo... 77. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 78. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ apeliacinį skundą... 79. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą... 80. Nutartis neskundžiama....