Byla 2-967/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4817-565/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams Liberty Mutual Incurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Company Limited, Arch Incurance Company (Europe) Limited, ACE European Group Limited, akcinei bendrovei “If draudimas”, Allianz Global Corporate & Speciality AG, Zurich Global Corporate UK Limited, XL Insurance Company Limited, Swiss Re Denmark Reinsurance A/S, AXA Corporate Reinsurance (UK) PLC, tretieji asmenys AON Limited, UADBB „AON Lietuva“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas AB ,,Mažeikių nafta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Liberty Mutual Incurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Company Limited, Arch Incurance Company (Europe) Limited, ACE European Group Limited, AB “If draudimas”, Allianz Global Corporate & Speciality AG, Zurich Global Corporate UK Limited, XL Insurance Company Limited, Swiss Re Denmark Reinsurance A/S, AXA Corporate Reinsurance (UK) PLC, tretieji asmenys AON Limited, UADBB „AON Lietuva“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovas AB ,,Mažeikių nafta“ pagal draudimo liudijimą Nr. EL0502281 laikotarpiui nuo 2005-11-29 iki 2007-05-29 apsidraudė nuo žalos, padarytos ieškovo turtui, ir nuo žalos, atsiradusios dėl ieškovo verslo pertraukimo (b. l. 94-125). 2006-10-12 vienoje iš ieškovo gamyklų kilo gaisras, dėl kurio ieškovas patyrė žalą – buvo sunaikintas ieškovo turtas, taip pat nutrūko ieškovo verslas. Tarp ieškovo ir atsakovų (draudikų) kilo ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

5Teismo teigimu, Draudimo nuo tiesioginio materialaus nuostolio arba žalos, atsirandančios veikiant visų rūšių rizikoms, liudijimo Nr. EL0502281 bendrųjų sąlygų 9 punkte yra arbitražinė išlyga, pagal kurią, jei kyla ginčų dėl nuostolio, sunaikinimo ar sugadinimo sumos, tokie ginčai, nepriklausomai nuo visų kitų klausimų, perduodami nagrinėti arbitrui, prieš keliant ginčą teisme dėl šio draudimo liudijimo, reikia gauti arbitro sprendimą dėl ginčytinos nuostolio, sunaikinimo ar sugadinimo sumos. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl draudimo liudijimo nuostatų aiškinimo, dėl ko ginčui spręsti taikytina draudimo liudijimo Nr. EL0502281 aprašo nuostata dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos pasirinkimo, pagal kurią visi ginčai susiję su draudimo liudijimu (įskaitant bet kurios draudimo liudijimo sąlygos aiškinimą) sprendžiami Lietuvos teismuose pagal Lietuvos įstatymus. Arbitražinėje išlygoje numatytas visų ginčų dėl nuostolių nustatymo nagrinėjimas arbitraže, nedarant išimčių ginčams dėl nuostolių, kurių nustatymas susijęs su draudimo liudijimo sąlygų aiškinimu, priteisimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovams prieštaraujant dėl šio ginčo nagrinėjimo teisme, jis turi būti nagrinėjamas arbitraže, ir, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ieškinį atsisakė priimti,

6Atskiruoju skundu pareiškėjas AB ,,Mažeikių nafta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Savo skundą apeliantas motyvuoja šiais argumentais:

71. Draudimo liudijimo Nr. EL0502281 Bendrosios dalies 9 punkte nurodyta sąlyga (b. l. 118, 119) nelaikytina arbitražine išlyga, kadangi neatitinka pagrindinių arbitražiniam susitarimui keliamų reikalavimų. Tokia išvada darytina, nes pagal šią nuostatą arbitrai neturi teisės priimti galutinio sprendimo, šalys ja susitarė tik dėl fakto nustatymo procedūros, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl fakto. Todėl, vadovaujantis minėto draudimo liudijimo Specialiosios dalies punkto ,,Teisės ir jurisdikcijos parinkimas“ nuostatomis (b. l. 40) ginčas nagrinėtinas Lietuvos teisme – Vilniaus apygardos teisme (pagal ieškinio sumą ir vieno iš atsakovų – AB ,,If draudimas“ buveinės vietą).

82. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Be to, sudaro prielaidas pareiškėjui praleisti ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str., 1.130 str.).

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo.

11Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Draudimo nuo tiesioginio materialaus nuostolio arba žalos, atsirandančios veikiant visų rūšių rizikoms, liudijimo Nr. EL0502281 bendrųjų sąlygų 9 punkte yra arbitražinė išlyga, pagal kurią, jei kyla ginčų dėl nuostolio, sunaikinimo ar sugadinimo sumos, tokie ginčai, nepriklausomai nuo visų kitų klausimų, perduodami nagrinėti arbitrui, todėl atsakovams prieštaraujant dėl šio ginčo nagrinėjimo teisme, jis turi būti nagrinėjamas arbitraže. Teisėjų kolegijos nuomone, liudijimo Nr. EL0502281 bendrųjų sąlygų 9 pavadintas „Arbitražas“ punktas nelaikytinas arbitražine išlyga, todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad arbitražiniame susitarime turi būti aiškiai išreikšta šalių valia kilusį ginčą perduoti arbitražui, o vien sąvokos ,,arbitražas“ ar ,,arbitražo teismas“ vartojimas sutartyje neįrodo arbitražinio susitarimo tarp šalių buvimo fakto ir nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2000). Liudijimo Nr. EL0502281 bendrųjų sąlygų 9 punkto antroje pastraipoje nurodyta - ,, < ... >. Čia aiškiai teigiama ir nurodoma Sąlyga, kad, prieš keliant bylą dėl šio Draudimo liudijimo teisme, reikia gauti arbitro, arbitrų ar tarpininko sprendimą dėl ginčytinos nuostolio, sugadinimo ar sunaikinimo sumos. <...>“. Pagal tokią susitarimo nuostatą arbitrai neturi teisės priimti galutinio šalims privalomo ir vykdytino sprendimo, kuriam įsiteisėjus, ginčo šalys netektų teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 1, 2 dalys). Aptariamos sąlygos analizė leidžia teigti, kad šalys susitarė kilusį ginčą dėl žalos ir nuostolių dydžio spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu, ir neduoda pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad tarp šalių kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 24 straipsnio 2 dalis). Be to, draudimo liudijimo specialiosios dalies punktas „Teisė ir jurisdikcijos pasirinkimas“ numato, kad, „nepaisant bet kokių draudimo liudijimo sąlygų dėl taikomos teisės ir jurisdikcijos, visi ginčai tarp draudėjo ir draudikų, susiję su šiuo draudimo liudijimu ar pretenzija, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kurios draudimo liudijimo sąlygos išaiškinimu, sprendžiami ir aiškinami pagal Lietuvos įstatymus; visos šalys sutinka paklusti išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šios sutarties sąlygos nevertino ir skundžiamojoje nutartyje dėl jos nepasisakė.

12Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai ginčo šalys susitaria ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu, jos turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu, be kita ko, ex officio turėtų nustatyti, ar tarp šalių kilęs ginčas apima ir žalos bei nuostolių nustatymo klausimą, ir jeigu taip, išsiaiškinti, ar pagal šalių susitarimą yra pradėtos taikinimo procedūros, ar būtina laikytis Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymu nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

13Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumą numatančias susitarimo sąlygas (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis, kuria pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsisakyta priimti AB ,,Mažeikių nafta“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai