Byla e2A-511-212/2018
Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Laimutės Sankauskaitės, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė A. G. prašė įpareigoti atsakovą M. J. viešai raštu per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, apie ieškovės A. G. netinkamą elgesį su motina V. J., A. G. savavaldžiavimą, pateikiant paneigimą institucijoms, kurioms atsakovo skundo turinys tapo žinomas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Už kiekvieną teismo sprendimo pateikti paneigimą nevykdymo dieną skirti atsakovui baudą; priteisti iš atsakovo ieškovei 2‘000 Eur neturtinę žalą už garbės ir orumo pažeminimą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sesuo ir brolis. Ieškovės brolis M. J. 2016-05-16 pateikė skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T., pateikdamas jam tikrovės neatitinkančias ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias apie savo seserį - ieškovę A. G.. Skundas buvo adresuotas Aplinkos ministrui, dėl to, kad ieškovė yra valstybės tarnautoja savo pareigas atliekanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje. Ši institucija priklauso Aplinkos ministerijos veiklos sričiai ir yra pastarajai pavaldi. Skunde nurodoma, kad A. G. savo veiksmais esą žemina valstybės tarnautojo vardą, dėl to ministro prašoma imtis „atitinkamų priemonių“ jos atžvilgiu. Skundo turinyje pateikiama informacija, kuri neatitinka tikrovės, yra melaginga, susijusi su ieškovės privačiu šeimyniniu gyvenimu, be to žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Skunde nurodoma, kad ieškovė, siekdama savanaudiškų turtinių pasekmių, netinkamai elgiasi su savo motina, daro teisei priešinga veiką - savavaldžiauja.
  3. Utenos apskrities VPK vyresnysis tyrėjas E. R. 2016-06-07 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, pagal tuo metu galiojusį ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), nesant šio administracinio teisės pažeidimo požymių. Nutarime konstatuota, kad V. J. nurodžiusi gyvenanti dukros name savo valia, turinti telefoną ir galimybę juo naudotis, niekas nėra apribojęs jos laisvo judėjimo galimybės, o ji pati nepageidauja bendrauti su sūnumi M. J..
  4. Ieškovė, prieš teikdama ieškinį ir siekdama išvengti ginčo nagrinėjimo teisme, net kelis kartus 2016-11-23 ir 2016-12-29 raštais per savo atstovę advokatę Ž. J. kreipėsi į M. J., reikalaudama, kad jis paneigtų tikrovės neatitinkančias ir viešai pateiktas žinias, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Dėl šios priežasties, ieškovė priversta kreiptis į teismą.
  5. Neteisingi, žeminantys atsakovo pateikti „duomenys“ sukėlė itin neigiamus išgyvenimus ir pasekmes ieškovei: jos garbė, orumas, profesinė reputacija buvo viešai sumenkinti. Ieškovė dėl to patyrė neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą per 14 dienų, šio termino eigos pradžią skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai asmeniškai pasirašytą tokio turinio rašytinį paneigimą: „Mano, M. J., 2016-05-16 skunde „Dėl A. G. veiksmų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T., nurodytos žinios (duomenys), kad A. G. savavališkai, turėdama savanaudiškų paskatų gauti iš motinos dovanų gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pasiėmė motiną V. J. į savo namus, jos atžvilgiu savavaldžiauja, nes iš motinos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas, motiną laiko užrakintą, taip apriboja motinos V. J. laisvą judėjimą, neatitinka tikrovės, yra melagingos ir žemina A. G. garbę ir orumą“. Nustatė, kad už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo kalendorinę dieną atsakovui skiriama 10 Eur bauda iki teismo sprendimo dalyje dėl žinių paneigimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai: 1‘000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 97,50 Eur žyminio mokesčio; 1‘003,88 Eur už advokatės teisinę pagalbą bei 10,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Nustatė, kad ieškovė yra atsakovo sesuo, ji dirba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje nuo 2005 m., o apskaitos skyriaus vedėjos pareigas eina nuo 2008-02-01, darbdavio charakterizuojama tik teigiamai.
  3. Atsakovas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą K. T. kreipėsi 2016-05-16 tokio turinio skundu: „ Šiuo metu dirbu ir gyvenu ( - ). Į Lietuvą grįžtu aplankyti šeimos bei artimųjų vieną kartą per du mėnesius. 2016 m. gegužės 13 d. grįžau į Lietuvą ir norėjau pamatyti bei susitikti su savo motina V. J., gim. ( - ), tačiau nepavyko, kadangi neleido mano sesuo A. G., kuri šiuo metu dirba LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Finansų departamento Apskaitos skyriaus vedėja, ir jos vyras L. G.. Mano motina visą laiką gyveno savo namuose, esančiuose ( - ), tačiau paskutiniu laiku ją pasiėmė į savo namus, esančius ( - ), A. G.. Tai ji nusprendė savavališkai, nesitardama su kitais broliais, o turėdama savanaudiškų tikslų gauti iš motinos „Dovanų – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą“. Šiuo metu mano motina V. J. būna G. priklausančiame name, tačiau yra savavaldžiaujama, kadangi iš motinos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas, todėl su ja telefonu susisiekti nėra įmanoma. Tai pat, nėra galimybės susitikti su motina, kadangi ji yra gyvenamajame name, kuris yra užrakintas ir nėra galimybės patekti į vidų. Ji tiesiog laikoma užrakinta ir slepiama nuo artimųjų. Tai gali patvirtinti ir kitas mano brolis A. J.. Paskambinus A. G., kad noriu susitikti, ji dažniausia nekalba telefonu, o jeigu atsiliepia, paaiškina, kad jų nėra namuose ir jokių susitikimų nebus. Neturėdamas kitos išeities, 2016-05-15 kreipiausi į Utenos apskrities VPK budėtoją, kad galėčiau pasimatyti ir pakalbėti su motina V. J.. Su Utenos apskrities VPK pareigūnų pagalba patekau į A. G. namus, kur susitikau ir trumpai pasikalbėjau su motina, tačiau padėtis nepasikeitė, nes A. G., nors būdama valstybės pareigūnė, ir toliau savivaliauja. Dėl tokių A. G. savavališkų veiksmų su pareiškimu 2016-05-16 kreipiausi į Utenos apskrities VPK. Jokių teismo sprendimų dėl motinos V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ar lankymo apribojimų nėra, todėl A. G. darydama tokius veiksmus savavaldžiauja ir apriboja V. J. laisvą judėjimą bei taip žemina valstybės tarnautojo vardą. Prašau Gerb. Ministrą imtis atitinkamų priemonių dėl A. G. savavališkų veiksmų, neleidžiant susitikti ir pasimatyti su motina V. J., ir taip žeminant valstybės tarnautojos vardą.“
  4. Teismas, įvertinęs atsakovo skunde išdėstytų teiginių kontekstą ir konstrukciją, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, sprendė, kad atsakovo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovo skunde nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovo teiginiuose nėra abejonių ar dvejonių: „<...> neleido mano sesuo A. G. <...> ją pasiėmė į savo namus <...>. Tai ji nusprendė savavališkai, nesitardama su kitais broliais, o turėdama savanaudiškų tikslų gauti iš motinos „Dovanų – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą“. <...> yra savavaldžiaujama, kadangi iš motinos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas <...>. Ji tiesiog laikoma užrakinta ir slepiama nuo artimųjų. <...> ji dažniausia nekalba telefonu, o jeigu atsiliepia, paaiškina, kad jų nėra namuose ir jokių susitikimų nebus. <...> A. G., nors būdama valstybės pareigūnė, ir toliau savivaliauja. <...> A. G. darydama tokius veiksmus savavaldžiauja ir apriboja V. J. laisvą judėjimą bei taip žemina valstybės tarnautojo vardą. Prašau Gerb. Ministrą imtis atitinkamų <...> priemonių dėl A. G. savavališkų veiksmų, neleidžiant susitikti ir pasimatyti su motina V. J., ir taip žeminant valstybės tarnautojos vardą.“
  5. Teismas nustatė, kad atsakovas 2016-05-16 analogiško turinio (išskyrus duomenis apie ieškovės užimamas pareigas ir darbo vietą) skundu kreipėsi ir į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris jo skundą tyrė ir 2016-06-07 priėmė nutarimą Nr. 89NT-62786321-16 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes A. G. veiksmuose nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje (savavaldžiavimas). Skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T. atsakovas pateikė nesulaukęs Utenos apskrities VPK pateikto skundo tyrimo rezultatų. Atsakovas skundu prašė ne išsiaiškinti esamą situaciją, o imtis atitinkamų priemonių ieškovės, kuri savo veiksmais žemina valstybės tarnautojos vardą, atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neabejojo ir nedvejojo dėl savo kategoriškų teiginių apie ieškovę tikrumo. Atsakovas skunde Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T. informaciją pateikė kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, o ne kaip jo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas skunde pateikė konstatuojamojo pobūdžio žinias (duomenis) apie ieškovės nederamą bei neteisėtą elgesį su artimaisiais giminaičiais, kuriuo ieškovė žemina valstybės tarnautojos vardą.
  6. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad dėl jo ir ieškovės motinos V. J., jai dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės nebegalint gyventi be kito asmens pagalbos jos įprastoje gyvenamojoje vietoje – ( - ), jos nauja gyvenamoji vieta galėjo būti parinkta tik visų trijų jos vaikų susitarimu. Nors atsakovas nurodė, kad jo motina turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių ją labai lengva paveikti, tačiau jokių įrodymų dėl motinos sveikatos būklės neteikė. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad V. J. įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, todėl teismas sprendė, jog teisę nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos pasirinkimo turėjo tik ji pati, o ne jos vaikai. Liudytoja apklausta V. J. patvirtino, kad ji niekieno neįtakojama pasirinko nuolatos gyventi dukros namuose ir būti jos prižiūrima, tokiu pasirinkimu yra labai patenkinta, nes jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ja visokeriopai rūpinasi dukra ir kiti jos šeimos nariai, jos teisės ir laisvės nėra kaip nors varžomos. Laisva valia ji nusprendė padovanoti dukrai gyvenamąjį namą. Su atsakovu, nors jis yra jos sūnus, bendrauti nepageidauja, nes jis vartodavo alkoholį, o neblaivus ją stumdydavo, mušdavo, elgdavosi nepagarbiai. Liudytoja taip pat paaiškino, kad apie tai, jog sūnus nederamai elgiasi jos atžvilgiu, ji kaimynams nėra pasakojusi, nes jai buvo gėda. Liudytoja V. J. 2016-05-17 buvo apklausta policijos pareigūno, paaiškino, kad ji pati nusprendė iš ( - ) persikelti ir nuolatos gyventi pas dukrą, kur jos teisės nėra varžomos, su kuo pati pageidauja ji gali bendrauti mobilaus ryšio telefonu arba stacionariu telefonu, kuris yra jos kambaryje, ji nepageidauja, kad atsakovas ją lankytų jos gyvenamojoje vietoje. Liudytojai L. G. ir R. G., ieškovės sutuoktinis ir dukra, patvirtino esant ieškovės ir liudytojos V. J. nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovo nederamą elgesį savo artimųjų, t. t. motinos V. J. atžvilgiu bei paaiškino, kad tiek ieškovė, tiek jie visapusiškai rūpinasi garbaus amžiaus V. J.. Liudytojas A. J., ieškovės ir atsakovo brolis, patvirtino jam žinomas ieškovės ir motinos V. J. nurodytas faktines aplinkybes, kad ji nuolatinai gyventi ieškovės prižiūrima pasirinko pati, kad motina jam sakė apie tai, jog atsakovas smurtavo jos atžvilgiu. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jam nėra draudžiama bendrauti su motina, kad ji yra patenkinta gyvenimo sąlygomis.
  7. Liudytojai S. B., E. M., V. L. ir V. L., gyvenantys ( - ), paaiškino, kad jie patys nėra matę ar girdėję apie tai, jog atsakovas būtų smurtavęs savo motinos V. J. atžvilgiu, tačiau liudytojai pripažino, kad jie nesilankė jos namuose ir betarpiškai jų gyvenimo nestebėjo. Liudytojai buvo pakviesti atsakovo iniciatyva, jie turėjo patvirtinti atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis savo motinos atžvilgiu smurto nenaudojo, o todėl motina, jeigu ji nenori su juo bendrauti, gali būti paveikta ieškovės. V. J. savo asmeninio gyvenimo aplinkybių su kaimynais neaptarinėjo, todėl jos kaimynams netapo žinomos. V. J. pamena nuoskaudas ir turi savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, ji nėra asmuo, už kurį privalėtų nuspręsti kiti, ir nėra įstatymo, galinčio ją įpareigoti matytis ir bendrauti su atsakovu prieš jos valią.
  8. Liudytojams S. B., E. M., V. L. ir V. L. yra žinoma, kad tarp šalių yra ginčas dėl turto – V. J. padovanoto ieškovei, o pastarosios parduoto gyvenamojo namo, buvusio ( - ). Teismas sprendė, kad atsakovui labai svarbios aplinkybės dėl motinos nuosavybės teise valdyto turto perleidimo ieškovės nuosavybėn.
  9. Teismas sprendė, kad, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas pateikė 2016-05-16 skunde „Dėl A. G. veiksmų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T., nurodytas žinias patvirtinančius įrodymus, t. y. kad jis paneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl darė išvadą, kad atsakovo skunde nurodytos žinios (duomenys) neatitinka tikrovės ir yra melagingi, nes būdama garbaus amžiaus V. J. laisva valia pasirinko nuolatos gyventi kartu su ieškove, gauti jos pagalba, dukra nevaržo ir neriboja jos teisių ar laisvių, ji pati sprendžia su kuo bendrauti, pati nusprendė gyvenamąjį namą padovanoti dukrai, nes jos namuose gyvens nuolat.
  10. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Atsakovas skunde teigė ieškovę savavaldžiaujant, t.y. ne tik atėmus iš atsakovo galimybę bendrauti su motina, tačiau apribojus ir motinos V. J. laisvą judėjimą, laikant ją užrakintą ir taip slepiant nuo artimųjų, atėmus iš motinos mobilaus ryšio telefoną. Atsakovas taip pat nurodė ir savavaldžiavimo tikslą – savanaudiškas paskatas gauti iš motinos dovanų – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.
  11. Atsakovas skunde pateikė tokius faktus, kurie neabejotinai sudaro įspūdį, kad ieškovė elgiasi netinkamai ne tik moraline prasme, nes siekia savanaudiškų tikslų – užvaldyti motinos turtą, motinos negerbia, neleidžia atsakovui bendrauti su motina, bet ir priešingai teisei, nes savavaldžiauja: apribojo judėjimo laisvę, neleidžia naudotis ryšio priemonėmis, laiko užrakintą. Atsakovo kategoriški teiginiai apie ieškovės daromus teisės pažeidimus, valstybės tarnautojo vardo pažeminimą ir prašymas ne išsiaiškinti esamą situaciją, o imtis atitinkamų veiksmų ieškovės atžvilgiu, nustačius, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra melagingi, savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, suponuoja neigiamą ieškovės vertinimą, jos reputacijos sumenkinimą, daro negarbę ir įžeidžia.
  12. Kad buvo patikėta tokiais faktais, akivaizdžiai patvirtina Aplinkos viceministro A. G. rezoliucija ant atsakovo skundo, nukreipta vykdyti ieškovės vadovui I. Š.: „p. I. Š., sudaryti sąlygas susitikimui“.
  13. Atsakovo skunde nurodytos tikrovės neatitinkančios ir melagingos žinios įvertintinos kaip žeminančios ieškovės garbę ir orumą, tokiam teismo įsitikinimui susiformuoti pagrindą teikia nagrinėjamos bylos duomenų visuma. Teismo vertinimu yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas skunde pateikė tokias konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias ir melagingas žinias (duomenis), kurios žemina ieškovės garbę ir orumą: A. G. savavališkai, turėdama savanaudiškų paskatų gauti iš motinos dovanų gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pasiėmė motiną V. J. į savo namus, jos atžvilgiu savavaldžiauja, nes iš motinos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas, motiną laiko užrakintą, taip apriboja motinos V. J. laisvą judėjimą.
  14. Nors atsakovas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą K. T., su skundu susipažino Aplinkos viceministras A. G., jis skundą nukreipė ieškovės darbdaviui, todėl atsakovui atsakymą dėl 2016-05-16 skundo pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius I. Š.. Atsakymas pateiktas tokio turinio: „Atsakydami į Jūsų 2016-05-16 skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros darbuotojos A. G. veiksmų pranešame, kad susipažinę su Jūsų skunde išdėstytais teiginiais nematome pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, kadangi nei viena iš Jūsų nurodytų aplinkybių nėra susijusi su A. G. tarnybine veikla. Visa Jūsų aprašyta situacija yra susijusi su Jūsų šeimos privačiu gyvenimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. yra nustatyta, kad „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. ... Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“ Kadangi A. G. veikdama (nors, galimai ir neteisėtai) nesinaudojo tarnybine padėtimi, neprisidengė valstybės tarnautojo vardu, ji savo veiksmais nepažeidė valstybės tarnybos įstatymo ar valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių nuostatų ir negalėjo pažeminti valstybės tarnautojo vardo. Dėl galimai neteisėtų A. G. veiksmų Jūs turite kreiptis į Policijos komisariatą pagal Jūsų motinos arba A. G. gyvenamąją vietą. Kadangi Jūs nurodėte, kad jau kreipėtės į Utenos apskrities VPK, šio laiško teisėsaugos institucijoms nepersiunčiame ir siūlome Jums sulaukti atsakymo iš atsakingos institucijos – Utenos apskrities VPK.“
  15. Nors atsakovas ir kreipėsi į Utenos apskrities VPK su analogiško turinio skundu, tačiau atsakymo nesulaukęs ir neįsitikinęs savo teiginių tikrumu, kreipėsi skundu į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą K. T. siekdamas, kad jo teiginiai taptų žinomi ieškovės darbdaviui, o ieškovė būtų nubausta. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu atsakovas neslėpė, kad jo nesutarimų su ieškove pagrindas yra tas, kad jų motina, apsigyvenusi pas ieškovę, jai padovanojo gyvenamąjį namą, į kurio atitinkamą dalį atsakovas galėjo pretenduoti po tėvo mirties, tačiau jie, visi trys vaikai, tuomet palikimo atsisakė savo motinos V. J. naudai. Atsakovas pripažino, kad jis pats, padedamas dukros ir sutuoktinės, būtų ėmęsis motiną prižiūrėti jos pačios namuose. Ieškovė pripažino, kad motinos padovanotą gyvenamąjį namą ji pardavė, kad atsakovas jame nesilankytų ir nedarytų žalos.
  16. Pažymėjo, kad atsakovo skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T. praneštos žinios (duomenys) apie ieškovę nėra duomenys, kuriems esant asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsakovo skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T. praneštos žinios (duomenys) apie ieškovę nėra duomenys apie jos padarytus Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse įtvirtintų principų, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, pažeidimus.
  17. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas vienu metu analogiško turinio skundais kreipęsis ir į instituciją – Utenos apskrities VPK, kuri kompetentinga spręsti dėl tokio pobūdžio pranešimų, ir į instituciją, kuri nesprendžia klausimų, susijusių su šeimos privačiu gyvenimu, piktnaudžiavo savo teise, siekė pažeisti ieškovės teises, peržengė savo teisių realizavimo ribas, tokie jo veiksmai yra neteisėti ir kalti CK 6.246, 6.248 straipsnių prasme.
  18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovę; faktas, jog paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir yra melagingos. Taigi yra CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą.
  19. Ieškinį šioje dalyje tenkino, atsakovą įpareigojo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai asmeniškai pasirašytą tokio turinio rašytinį paneigimą: „Mano, M. J., 2016-05-16 skunde „Dėl A. G. veiksmų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. T., nurodytos žinios (duomenys), kad A. G. savavališkai, turėdama savanaudiškų paskatų gauti iš motinos dovanų gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pasiėmė motiną V. J. į savo namus, jos atžvilgiu savavaldžiauja, nes iš motinos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas, motiną laiko užrakintą, taip apriboja motinos V. J. laisvą judėjimą, neatitinka tikrovės, yra melagingos ir žemina A. G. garbę ir orumą“.
  20. Nustatė, kad atsakovas po to, kai gavo Utenos apskrities VPK 2016-06-07 nutarimą, galėjo imtis priemonių paneigti paskleistas neatitinkančias tikrovės žinias apie ieškovę, tačiau to nepadarė. Atsakovas motyvuotai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis to nepadarė iki ieškinio pareiškimo, nors ieškovė jį raštu ne kartą ragino (dokumentai įteikti atsakovo dukrai) tą padaryti. Be to, atsakovas atsisakė nagrinėjamą civilinę bylą baigti taikos sutartimi, nors ieškovė tokį pasiūlymą teikė, siūlė patenkinti tik vieną iš jos reikalavimų – paneigti paskleistas neatitinkančias tikrovės ir melagingas žinias, t. y. nutraukti nuo 2016 metų tebesitęsiantį jos teisių pažeidimą. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytas 14 dienų, šio termino eigos pradžią skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas yra pakankamas sprendime nurodytu būdu paneigti apie ieškovę paskleistas neatitinkančias tikrovės melagingas žinias. Atsakovas turi darbinių pajamų, nes, jo teigimu, jau 5 metus dirba Norvegijos karalystėje. Nustatė, kad atsakovui, jeigu jis per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys sprendimo, skiriama 10 Eur bauda už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
  21. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktus duomenis matė, perskaitė jos kolegos, vadovai, bendradarbiai, kad dėl to ji privalėjo pasiaiškinti ne tik vadovui, bet ir kitiems darbuotojams, kad dėl to ji nebuvo įtraukiama į projektus rengiančių grupių sudėtį, tačiau ieškovė nenurodė konkrečių faktų, kuriuos būtų galima patikrinti, tokias faktines aplinkybes buvus kitokiais (nei savo paaiškinimu) įrodymais neįrodinėjo. Akivaizdu, kad minėta informacija neišvengiamai tapo žinoma asmenims, kurie susiję su gauto skundo tyrimu, tačiau ar informacija tapo žinoma ir kitiems ieškovės bendradarbiams ir ar dėl to yra atsakovo kaltė, ieškovė, nors nurodė, tačiau neįrodinėjo. Ieškovė iki skundo padavimo savo sąžiningu darbu buvo pelniusi darbdavio pasitikėjimą. Iš 2017-12-08 ieškovės darbdavio išduotos charakteristikos nustatė, kad ieškovė charakterizuojama tik teigiamai, darbdavys jai neturi jokių priekaištų, ji nėra padariusi jokių drausmės pažeidimų, jai nėra taikytos jokios drausminio poveikio priemonės. Todėl sprendė. kad nėra pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad ieškovės reputacija sumenko.
  22. Kad ieškovė patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikata, kad ji vartojo gydytojo paskirtus vaistus, patvirtino liudytojai R. G. ir L. G.. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – UAB „Aksanas“ dokumentą, receptus, VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-09-28 ir 2018-01-15 medicinos dokumentų išrašus, kuriuose yra duomenys apie ieškovei diagnozuotas lėtines ligas, jų paūmėjimą, taip pat apie vidutinio laipsnio depresiją, pastaruoju metu dėl įtampos darbe ir šeimoje naudojamus antidepresantus. Pažymėjo, kad tikrovės neatitinkančios ir melagingos žinios, kurios žemina ieškovės garbę ir orumą, atsakovo paskleistos 2016 metais, medicinos dokumentų išrašas išduotas 2018-01-15, taigi šis rašytinis įrodymas neginčijamai nepatvirtino, jog išimtinai vienintelė ieškovės sveikatos pablogėjimo, dėl ko pastaruoju metu ji vartoja vaistus, priežastis galėtų būti tik atsakovo neteisėti veiksmai. Tokiam faktui patvirtinti arba paneigti būtini moksliniai įrodymai, tokių įrodymų šalys neteikė, tokių įrodymų gavimas reikalauja papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovės sutuoktinis L. G. yra kineziterapeutas, tačiau jo parodymai nėra tapatūs įrodymams, gautiems panaudojus medicinos mokslo žinias.
  23. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl sprendime aptartų atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, pažeminimu, tačiau įrodymai nėra pakankami neginčijamai patvirtinti, kad sumenko ieškovės reputacija ir kad atsakovo neteisėti ir kalti veiksmai yra vienintelė ieškovės sveikatos pablogėjimo priežastis. Teismas sprendė, kad atsakovo veikoje yra visos keturios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
  24. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iki ieškinio padavimo teismui ji siekė, jog atsakovas gera valia paneigtų tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemina jos garbę ir orumą, siūlė sudaryti taikos sutartį, todėl darė išvadą, kad ji labiau siekė prevencinio poveikio atsakovui, kad jis ateityje neskleistų apie ieškovę tikrovės neatitinkančių žinių. Teismas, sprendė, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra 1‘000 Eur.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apelianto M. J. nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, ko pasėkoje buvo nepagrįstai konstatuota, kad egzistuoja CK 2.24 str. įtvirtintos sąlygos.
  3. Teismas nors ir pripažino, kad skunduose nurodoma informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims, tačiau nenurodė kas tie asmenys. Teismas pripažino, jog su M. J. pateiktu skundu susipažino ir turinys tapo žinomas asmenims tiesiogiai susijusiems su pateikto skundo nagrinėjimu. Tačiau teismas nenurodė jokių kitų trečiųjų asmenų, kuriems tapo žinomas skundo turinys, kurie nebūtų susiję su skundo nagrinėjimu. Akivaizdu, kad teismas sprendime net tik, kad padarė prieštaringas išvadas, tačiau ir konstatavo, jog byloje ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog skunde nurodyta informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims, kurie būtų nesusiję su skundo nagrinėjimu. Todėl šiuo atveju nėra vienos iš CK 2.24 str. taikymo sąlygų – žinių paskleidimo fakto.
  4. Pažymėjo, jog dėl neteisėtų ieškovės veiksmų kreipdamasis į Utenos apskrities VPK ir Ieškovės tiesioginį darbdavį Aplinkos ministrą atsakovas elgėsi teisėtai ir sąžiningai, kadangi tokiu būdu teisėtai gynė savo pamatines teises – teisę laisvai bendrauti su motina. Neturėdamas aukštojo išsilavinimo ir nebūdamas teisininkas atsakovas su identišku skundu, tą pačią dieną kreipėsi į dvi institucijas, kurios, jo manymu, galėjo padėti išspręsti konfliktinę situaciją. Pažymėtina ir tai, kad apklausiant atsakovą teisme pastarasis nurodė, kad ( - ) gyvena pastaruosius penkerius metus ir būtent šioje šalyje yra įprasta praktika kreiptis tiesiogiai į darbdavį, kaip mediatorių, kuris padėtų išspręsti ir šeimyninius nesutarimus. Tad kreipdamasis su skundais atsakovas ne piktnaudžiavo savo teise, tačiau siekė kaip galima greičiau išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją.
  5. Atsakovas, nors ir neturėdamas aukštojo išsilavinimo bei nebūdamas teisininku, pagrįstai kreipėsi į ieškovės tiesioginį darbdavį prašydamas padėti nutraukti, Atsakovo įsitikinimu, neteisėtą bei bendražmogiškoms vertybėms prieštaraujantį ieškovės elgesį. Ieškovė yra valstybės tarnautoja, todėl jai yra privalomas valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių nuostatų laikymasis. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Įstatymo ir Taisyklių nuostatas reglamentuojančias valstybės tarnautojo elgesį, galima daryti išvadą, jog valstybės tarnautojui yra keliami didesni nepriekaištingo elgesio ir pagarbos įstatymas bei moralinėms vertybėms reikalavimai. Įstatymo ir Taisyklių nuostatų valstybės tarnautojas privalo laikytis ne tik atlikdamas tiesiogines profesines pareigas, bet ir asmeniniame gyvenime. Priešingu atveju būtų neįmanoma sukurti visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir joje dirbančiais asmenimis. Valstybės tarnautojo elgesys asmeniniame gyvenime, kuris priešingas teisės aktams ir visuomenėje puoselėjamoms bendražmogiškoms vertybėms yra nesuderinamas su Įstatyme ir Taisyklėse valstybės tarnautojui įtvirtintu reikalavimu gerbti žmogų, pagrindines teises bei laisves, kurti pasitikėjimą valstybės tarnyba. Todėl, atsakovas, būdamas įsitikinęs ieškovės veiksmų neteisėtumu, kuris nesuderinamas su pagrindinėmis žmogaus laisvėmis ir teisėmis (teise laisvai bendrauti su artimiausiu žmogumi – motina), remdamasis Taisyklių 12 p., teisėtai kreipėsi į ieškovės netiesioginį vadovą Aplinkos ministrą su prašymu padėti išspręsti konfliktinę situaciją ir įpareigoti ieškovę nutraukti, atsakovo nuomone, neteisėtus ieškovės veiksmus. Atitinkami atsakovo veiksmai yra suderinami su Įstatymo ir Taisyklių nuostatomis. Tai, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti ir suderinami su teisės aktų reikalavimais, įrodo paties Aplinkos ministro ant skundo uždėta rezoliucija, su ieškovei taikytinu įpareigojimu sudaryti sąlygas atsakovo ir jo motinos susitikimui. Todėl laikytina, jog atsakovas, pateikdamas skundą dėl jo manymu neteisėtų ieškovės veiksmų, ieškovės tiesioginiam darbdaviui, veikė sąžiningai, teisėtai, siekdamas apginti savo teises ir interesus.
  6. Teigia, kad pateiktame skunde nurodė realiai egzistuojančias aplinkybes. Atsakovas grįžęs iš ( - ) sužinojo, kad mama buvo apgyvendinta pas ieškovę, nors tarp ieškovės, atsakovo ir jų brolio, t. y. trijų V. J. vaikų, buvo susitarimas bendrai nuspręsti su kuo mama gyvens. Atsakovui bandant susisiekti su mama telefonu prisiskambinti nepavyksta. Pastarajam nuvykus į ieškovės namus siekiant susitikti su mama, ieškovės sutuoktinės M. J. į namus neįleidžia. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės sutuoktinis L. G., kuris nurodė, kad atsakovo į namus neįleido, nes laiko jį neprognozuojamu žmogumi. Ši situacija ir sudarė pagrindą atsakovui kreiptis į valstybines institucijas siekiant apginti pažeistas teises. Atsakovas skunde nurodė, kad mama yra laikoma užrakinta, tačiau ir ši aplinkybė vertinant tiesos kriterijumi, taip pat, yra teisinga, kadangi atsakovas konstatavo faktą, kad pas ieškovę į namus nebuvo įleistas, o mama yra užrakinta, nes L. G. jo neįleidęs į namą užrakino duris. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo aplinkybė, jog V. J. po to, kai persikėlė gyventi pas ieškovę, jai padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, o ieškovė šį turtą pardavė. Tad atsakovas skunde nurodydamas aplinkybę, jog ieškovė mamą pas save gyventi pasiėmė siekdama įgyti mamos turtą, taip pat, nurodė teisybę, kadangi jau vėliau susiklosčiusios aplinkybės skunde nurodytą aplinkybę patvirtino. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino skunde nurodytą teiginį apie ieškovės savavaldžiavimą, visiškai nepagrįstai konstatuodamas, jog atsakovas kaltino ieškovę nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu. Pažymėtina, kad atsakovas nėra teisininkas, tad aplinkybės, kad baudžiamajame kodekse ir administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtintos tokios veikos, kaip savavaldžiavimas, jam nėra žinoma. Iš paties skundo turinio akivaizdu, kad atsakovas sąvokas savavaliauja ir savavaldžiauja laiko sinonimais. Tad rašytame skunde atsakovas nekaltino ieškovės nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo padarymu. Pažymėjo, kad iki mamos persikėlimo gyventi pas ieškovę, atsakovas su ja gerai sutarė, tad ieškovės veiksmai, kuriais buvo ribojama galimybė susitikti su mama ir iššaukė kreipimąsi į valstybės institucijas. Mano, kad atsakovo pateikta nuomonė ir informacija apie ieškovės elgesį atitiko tikrovę.
  7. Nesutinka su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos priteisimo ir mano, kad šioje byloje neegzistuoja visos būtinos sąlygos, kurios būtinos ieškovės reikalavimui priteisti neturtinę žalą patenkinti. Ieškovė nepateikė, o teismas nenurodė jokių realių įrodymų, galinčių bent netiesiogiai įrodyti, jog dėl 2016-05-16 skundo Aplinkos ministrui pateikimo ieškovė būtų patyrusi realių išgyvenimų ar praradimų. Visa ieškovei tariamai kilusi neturtinė žala grindžiama vien deklaratyviais ieškovės teiginiais, ką iš principo konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
  8. Pažymėjo ir tai, kad net jei teismas ir būtų nustatęs, kad ieškovė iš tiesų patyrė neigiamų pasekmių dėl atsakovo skundų institucijoms pateikimo, tokia žala vis tiek negalėjo būti priteisiama, kadangi atsakovo elgesyje nėra neteisėtų veiksmų. Atsakovas pateikdamas skundą Aplinkos ministrui, elgėsi teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, būdamas įsitikinęs, jog tokiu būdu gina savo pažeidžiamas teises. Svarbu pabrėžti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisė 1‘000 eurų dydžio neturtinę žalą, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė neturtinę žalą iš esmės siejo su pablogėjusia sveikata ir sumenkinta reputacija, o teismas konstatavo, kad šių aplinkybių ieškovė neįrodė.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iš apelianto skundo matyti, jog jis pateikė skundą dėl sesers A. G., dirbančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Finansų departamento Apskaitos skyriaus vedėja, galimų neteisėtų ir savavališkų veiksmų.
  2. Teismas teisingai priimtame sprendime konstatavo, jog Aplinkos ministras, kaip tiesioginis ieškovės darbdavys, nesprendžia klausimų, susijusių su šeimos privačiu gyvenimu, o jo praneštos žinios (duomenys) apie mane nėra duomenys, kuriems esant asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnis). Taigi, toks apelianto skundas negali būti laikomas pranešimu valstybės institucijoms ar pareigūnams apie asmens daromus teisės pažeidimus, kuriuos tos institucijos ar pareigūnai turi atitinkamai ištirti ir įvertinti. Teismas taip pat teisingai nurodė, jog atsakovas M. J., pateikdamas tokį skundą Aplinkos ministrui K. T., piktnaudžiavo savo teise, siekė pažeisti ieškovės teises, peržengė savo teisių realizavimo ribas, tokie jo veiksmai yra neteisėti ir kalti CK 6.246, 6.248 straipsnių prasme. Be to, teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas M. J., po to, kai gavo Utenos apskrities VPK 2016-06¬07 nutarimą, galėjo imtis priemonių paneigti paskleistas neatitinkančias tikrovės žinias apie ieškovę, tačiau to nepadarė. Be to, teismas taip pat teisingai pabrėžė, kad atsakovas M. J. motyvuotai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis to nepadarė iki ieškinio pareiškimo, nors buvo ieškovės raštu ne kartą ragintas tą padaryti
  3. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nenurodė jokių trečiųjų asmenų, kuriems žinomas skundo turinys. Priešingai, teismas juos nurodė ir akivaizdu, jog skundo turinys tapo žinomas net keturiems asmenims.
  4. Apelianto teigimu, jo pateikta informacija apie ieškovės elgesį atitiko tikrovę. Tačiau kaip teisingai nurodė teismas priimtame sprendime, kvalifikavus atsakovo skundo teiginius ne kaip nuomonę, o kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tai, kad tokios apie ieškovę paskleistos žinios neatitiko tikrovės, buvo išgalvotos, melagingos, žeminančios jos garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje, teisingai nustatė ir konstatavo pirmos instancijos teismas.
  5. Pažymi, jog motina V. J., laisva valia pasirinko nuolatos gyventi su ieškove ir jos šeima, pati nusprendė su kuo bendrauti, su kuo ne bei pati nusprendė padovanoti ieškovei sodybą, kadangi jos prižiūrima ir globojama gyvens nuolat. Šias aplinkybes patvirtino pati motina teismo posėdžio metu. Teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus bei pagrįstai nurodė, jog V. J. pati turi aiškią savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu M. J., ji nėra asmuo, už kurį privalėtų nuspręsti kiti. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovo veikoje yra visos keturios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, sutinka su teismo motyvais dėl neturtinės žalos priteisimo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog yra CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas.
  3. Šalių ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Kaip žinia, įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka atsakovui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).
  5. Apelianto nuomone, skunde jis nurodė tikrovę atitinkančius faktus ir skundo turinys tapo žinomas tik asmenims, tiesiogiai susijusiems su skundo nagrinėjimu, todėl nėra žinių paskleidimo fakto, t. y. vienos iš CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Teigia, kad jis sąžiningai kreipėsi į kompetentingą instituciją, siekdamas apginti savo teises.
  6. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningas kreipimasis į valstybes institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, pranešimas apie padarytus ar daromus teises pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Tačiau tokiu atveju asmuo turi kreiptis ne bet į kurias, o į kompetentingas institucijas. Nagrinėjamu atveju, apelianto kreipimasis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą negali būti laikomas sąžiningu, nes vien iš ministerijos pavadinimo akivaizdu, jog aplinkos ministerija nesprendžia šeimoje kylančių problemų.
  7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006 ir kt.).
  8. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad apie ieškovę jis pateikė žinią, o ne nuomonę. M. J. skunde nurodė, kad A. G. savavališkai, turėdama savanaudiškų tikslų gauti iš motinos turtą, pasiėmė motiną į savo namus; kad atėmė iš motinos telefoną, todėl pasikalbėti telefonu su mama negali; kad mama yra užrakinta ir slepiama nuo artimųjų. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nepraneša apie A. G., kaip valstybės tarnautojos, padarytus ar daromus teises pažeidimus. Jo nurodytų faktų taip pat negalima vertinti su ieškovės, kaip valstybės tarnautojos, tinkamu ar netinkamu pareigų atlikimu. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra į M. J. 2016-05-16 skundą atsakė, kad: „<...> susipažinę su skundu, neturi pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, nes nei viena iš skunde nurodytų aplinkybių nėra susijusi su A. G. tarnybine veikla; kad aprašyta situacija yra susijusi su šeimos privačiu gyvenimu; kad dėl galimai neteisėtų A. G. veiksmų turi kreiptis į Policijos komisariatą pagal gyvenamąją vietą“. Tai, kad Aplinkos ministerijos veikloje nenumatyta spręsti šeimoje kylančių konfliktų, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtina Aplinkos ministerijos nuostatų II skyriuje nurodyti Aplinkos ministerijos tikslai ir funkcijos.
  9. Ta aplinkybė, kad M. J. skundu kreipėsi ne į kompetentingą instituciją, kuriai teisės aktais reglamentuota spręsti šeimos problemas ir konfliktines situacijas, valstybės tarnautojo laikymąsi etikos taisyklių ir pan., skundo turinys tapo žinomas asmenims, nesusijusiems su tokio pobūdžio skundų nagrinėjimu. Su skundu susipažino viceministras A. G., Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriui I. Š., Aplinkos projektų valdymo agentūros darbuotoja I. S.. Šios aplinkybės patvirtina žinių paskleidimo faktą.
  10. Apeliantas nurodo, kad jis pagrįstai kreipėsi į ieškovės tiesioginį darbdavį prašydamas padėti nutraukti neteisėtą ieškovės elgesį, nes ieškovė yra valstybės tarnautoja ir jai taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos bei jame nustatyti valstybės tarnautojams taikomi etikos principai, o taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės. Sutiktina, kad valstybės tarnautojai turi laikytis etikos taisyklių, tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinės etikos ar elgesio problemas nagrinėja specialiai tam įsteigta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 17, 18 straipsniai).
  11. Taip pat apeliantas teigia, kad skunde aplinkos ministrui nurodė realiai egzistuojančias aplinkybes. Tačiau šio jo teiginio bylos duomenys nepatvirtina, o priešingai – paneigia. Byloje nustatyta, kad apelianto motina V. J. asmeniškai jam pareiškė, jog nenori jo matyti, kad bijo jo dėl anksčiau patirtų skriaudų. Byloje yra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgėsi su motina, galimai net yra pakėlęs prieš ją ranką. Nors smurtaujančio prieš motiną atsakovo niekas nematė, apie tai kalba tik pati mama, tačiau kitas aplinkybes patvirtino ir šalių brolis A. J.. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė jokiais įrodymais.
  12. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; kt.).
  13. Byloje nėra duomenų ir apeliantas tokių duomenų nepateikė bei neįrodinėjo, kad jo mamai yra paskirti kokie nors apribojimai, neleidžiantys išsikelti iš gyvenamosios vietos, kad ji pati nesugeba nuspręsti, kur su kuo jai gyventi, kaip disponuoti savo turtu ir pan. Išklausius V. J. paaiškinimus teisme, nustatyta, kad sprendimus kur ir kaip gyventi, kaip disponuoti savo turtu ji priėmė pati, niekieno neįtakojama. Neigia, kad laikoma uždaryta, kad negali bendrauti telefonu, bei patvirtino, kad su apeliantu bendrauti nenori dėl esamų senų nuoskaudų ir patirtos skriaudos. Šalių brolis A. J. patvirtino, kad su mama gan dažnai bendrauja telefonu. Apelianto brolis A. J. nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių apie buvusį susitarimą tarp sesers ir brolių. Nėra duomenų apie tokio susitarimo būtinybę, nes šalių mamai, nors ji ir yra garbaus amžiaus, nereikalinga jokia speciali priežiūra. Taip pat nepateikta įrodymų, kad apeliantas butų kreipęsis į teismą dėl pažeistų ar pažeidžiamų teisių, draudimo bendrauti su motina ir pan. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo skundą, kuriuo norėta išspręsti asmeninių santykių problemas, prisidengus etikos taisyklių pažeidimu, negalima laikyti sąžiningu kreipimusi į ieškovės darbdavį.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1‘089 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš M. J., a. k. ( - ) 1‘089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) A. G., a. k. ( - ) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai