Byla 3K-3-390/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Didelis pliusas“ kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. O. ir A. O. ieškinį atsakovui UAB „Didelis pliusas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo, garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: R. M., Z. J., UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, televizijos laida „Srovės“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė: 1) įpareigoti atsakovą jo leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“ išspausdinti tokį paneigimą: „Pareiškiame, kad 2004 m. sausio 30 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 4 skaitytojų nuomonių apžvalgoje „... apie vaiko atėmimą iš motinos“ paskelbtas teiginys „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“, 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 31 išspausdintos R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginiai „viską sprendžia „aukščiau sėdintys“, „( - ) gūžčioja pečiais nesuprasdami, kas dedasi kilmingų ponų kiemuose – nei sąžinės, nei padorumo“, 2005 m. sausio 21 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 išspausdintos Z. B.– J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus ( - ) šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės, o teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą. Pripažįstame, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 31 išspausdintos R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys „R. priėmė kitokį sprendimą – paliko ( - ) ir grįžo į ( - )“ neatitinka tikrovės, o 2006 m. sausio 13 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 be globėjos Z. O. leidimo atspausdinę R. O. nuotrauką pažeidėme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Atsiprašome Z. O., A. O. ir R. O. už laikraštyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius, Z. ir A. O. garbę ir orumą žeminančius duomenis bei pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką išspausdintą R. O. nuotrauką“; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 30 tūkst. Lt, ieškovui – 20 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė 1996 m. balandžio 24 d. įsivaikino ieškovo dukterį R. O., kuri nuo gimimo turėjo psichikos negalią, buvo sutrikęs jos vystymasis, ji akivaizdžiai atsiliko nuo savo bendraamžių, lankė vidurinę mokyklą, bet jos nebaigė. R. O. 2003 m. gruodžio 22 d. gimė duktė E. O. Nei motina, nei tėvas H. B., kurio tėvystė nustatyta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu, nei ieškovė nesiėmė auginti kūdikio. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu R. O. pripažinta neveiksnia, teismo 2004 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovė paskirta jos globėja. LNK televizijos laidoje „Srovės“ 2004 m. sausio 27 d. papasakota apie šį įvykį. Laidoje dalyvavo ieškovė, kuri žurnalistei paaiškino, kad ji dėl amžiaus ir sveikatos būklės nesutinka auginti R. O. dukters ir supranta, jog pati mergaitės motina dėl savo psichinės būklės nesugebės jos auginti. Apie televizijos laidoje parodytą reportažą išspausdinta keletas straipsnių Jurbarko rajone leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“, kuris priklauso atsakovui. R. O. savanoriškai atsisakė dukters. Ieškovai nurodė, kad dėl paskleistų publikacijų jų gyvenamojoje vietoje susiformavo neigiamas požiūris į jų šeimą, jie patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažemintas jų autoritetas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: 1) įpareigojo atsakovą UAB „Didelis pliusas“ jo leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“ išspausdinti tokio turinio paneigimą: „Pareiškiame, kad 2004 m. sausio 30 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 4 skaitytojų nuomonių apžvalgoje „... apie vaiko atėmimą iš motinos“ paskelbtas teiginys „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą; 2005 m. sausio 21 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 išspausdintos Z. B.– J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus ( - ) šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės, o teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą. Pripažįstame, kad 2006 m. sausio 13 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 be globėjos Z. O. leidimo atspausdinę R. O. nuotrauką pažeidėme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Atsiprašome Z. O., A. O. ir R. O. už laikraštyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius, Z. ir A. O. garbę ir orumą žeminančius duomenis bei pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką išspausdintą R. O. nuotrauką“, 2) priteisė iš atsakovo UAB „Didelis pliusas“ ieškovei Z. O. 4000 litų ir ieškovui A. O. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškininio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Didelis pliusas“ 1230 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. O. ir 133 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

8Laikraščio „Mūsų laikas“ 2004 m. sausio 30 d. Nr. 4 išspausdinta skaitytojų nuomonių apžvalga „(...) apie vaiko atėmimą iš motinos“, kuri pradedama J. pasirašiusio asmens teiginiu: „ne tik eilinius žmones, bet ir visko mačiusias gimdymo namų darbuotojas sukrėtė įvykis, kai 26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad už šio teiginio, jeigu jis neatitinka tikrovės, paskelbimą turi atsakyti tas, kuris pirmasis jį paskleidė – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir televizijos laida „Srovės“, nes, kai žinios paskelbtos per visuomenės informavimo priemones, atsakovu yra viešosios informacijos rengėjas – UAB „Didelis pliusas“, kuriam pareikštas ieškinys dėl publikacijų laikraštyje „Mūsų laikas“. Teismas nurodė, kad kai žinios pakartojamos, atsakovu byloje taip pat gali būti pirminis informacijos šaltinis, bet pasirinkti atsakovą yra ieškovų teisė. Šioje byloje ieškovai atsakovu pasirinko UAB „Didelis pliusas“, bet ne UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, tiek televizijos laidą „Srovės“. Vertindamas teiginį „pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“, teismas sprendė, kad jis yra tikrovės neatitinkanti žinia, nes atsakovas neįrodė, jog ieškovė uždraudė R. O. auginti dukterį ir liepė palikti ją ligoninėje. Teismas padarė išvadą, kad R. O., žinodama tėvų poziciją dėl dukters, galėjo savanoriškai palikti dukrą ligoninėje. Teismas pripažino, kad prieš išspausdindamas publikacijas apie ieškovų privatų gyvenimą atsakovas turėjo gauti ieškovų ir tuo metu dar veiksnios buvusios R. O. sutikimą, nes ieškovai yra ne viešieji asmenys. Teismas padarė išvadą, kad paskelbus teiginį „pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ pažeistos CK 2.23 straipsnio 1 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, taip pat ieškovės teisė į privatų gyvenimą, nes ši informacija yra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio.

9Atsižvelgęs į tai, kad R. O. neveiksnia pripažinta tik teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu ir iki šio laiko turėjo teisę priimti sprendimus bet kuriais gyvenime iškylančiais klausimais, teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pripažinti, jog 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 31 išspausdintos R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys „R. priėmė kitokį sprendimą – paliko ( - ) ir grįžo į ( - )“ neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas. Teismas taip pat netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą pripažinti, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 31 išspausdintos R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginiai „viską sprendžia „aukščiau sėdintys“, „( - ) gūžčioja pečiais nesuprasdami, kas dedasi kilmingų ponų kiemuose – nei sąžinės, nei padorumo“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovų garbę ir orumą, nes, įvertinęs byloje esančią Žurnalistų etikos inspektoriaus R. G. išvadą, kad nurodytu teiginiu reiškiama redakcijos nuomonė, laikė, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ši nuomonė pareikšta nesąžiningai.

10Įvertinęs byloje esančius įrodymus (ieškovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatytus duomenis), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovams dėl atsakovo laikraštyje „Mūsų laikas“ ieškovų privataus gyvenimo aplinkybių be jų sutikimo paskleidimo, tikrovę neatitinkančių, ieškovų garbę ir orumą žeminančių žinių išspausdinimo, R. O. atvaizdo be globėjos (ieškovės) sutikimo atspausdinimo padaryta neturtinės žalos, bet ne tokio dydžio, kokį nurodė ieškovai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui priklausantis laikraštis „Mūsų laikas“ platinamas tik Jurbarko rajone, jo tiražas nedidelis, neturtinės žalos, padarytos ieškovei Z. O., dydį teismas įvertino 4000 Lt, o ieškovui A. O. – 1000 Lt suma. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

11Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkino dalį ieškinio reikalavimų, nurodė, jog ieškovei Z. O. priteistina iš atsakovo UAB „Didelis pliusas“ dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų: 230 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso – 1230 Lt.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, taip pat ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos raštą, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įrodymų įvertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo priimtas sprendimas neprieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teiginį „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ pripažino tikrovės neatitinkančia žinia. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šią žinią paskleidė atsakovas, kuris yra viešosios informacijos rengėjas, o, kai žinios pakartojamos, ieškovai turi teisę pasirinkti atsakovą ir pateikti reikalavimą tiek pirminiam informacijos šaltiniui, tiek ir tam, kuris pakartojo žinias.

13Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pripažinti, kad atsakovas, 2006 m. sausio 13 d. laikraštyje be globėjos Z. O. leidimo atspausdinęs R. O. nuotrauką, pažeidė CK reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas žinojo, kad R. O. buvo pripažinta neveiksnia ir ieškovė paskirta jos globėja. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalies, 3.240 straipsnį, nes atspausdino R. O. atvaizdą be jos globėjos sutikimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį ieškovė, gindama R. O. interesus, turi teisę reikalauti, jog atsakovas atlygintų padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, jog atsakovas pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalį.

14Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginiai „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ ir „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ yra tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovus ir R. O. Teismas vadovavosi byloje esančių teismo psichiatrijos ekspertizės aktų, taip pat medicininių dokumentų duomenimis, pagal kuriuos R. O. yra protiškai atsilikusi nuo pat vaikystės, jai diagnozuotas lengvas protinis sutrikimas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. O. globėja Z. O. būdų pažeidinėjusi globotinės teises, kai liudytojas V. V., ( - ) seniūnijos seniūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad seniūnijoje negauta skundų dėl ieškovų elgesio, kaip pažeidžiančio R. O. teises, jie apibūdinami gerai, seniūno apsilankymo metu R. O. nesiskundė dėl savo gyvenimo sąlygų.

15III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Didelis pliusas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartį bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Bylą nagrinėję teismai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovai, pirmą kartą kreipdamiesi į atsakovą – laikraščio „Mūsų laikas“ leidėją – tik 2005 m. liepos 12 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo pirmosios publikacijos paskelbimo (2004 m. sausio 30 d.) ir pusmečiui nuo paskutinės publikacijos paskelbimo (2005 m. sausio 21 d.), praleido Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą kreiptis dėl tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo, todėl nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kuri būtina šios kategorijos civilinėse bylose. Kadangi ieškovų kreipimosi į teismą dieną (2006 m. rugpjūčio 11 d.) Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas buvo suėjęs, ieškovai negali pasinaudoti išankstine šio ginčo sprendimo tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi CPK 293 straipsnio 2 punktu, turėjo nutraukti šią civilinę bylą. Be to, teismai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose visiškai nepasisakydami dėl pirmiau aptartos aplinkybės, pažeidė proceso teisės normose nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą ir pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

182. Bylą nagrinėję teismai, reikalaudami, kad atsakovas papildomai pateiktų akivaizdžių ir neginčytinų įrodymų apie tai, jog ieškovė Z. O. uždraudė R. O. auginti dukterį ir liepė palikti ją ligoninėje, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimo šios kategorijos bylose specifikos, todėl nepagrįstai pripažino, kad teiginys „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ neatitinka tikrovės. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai privalėjo vadovautis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas) ir laikyti, kad šio teiginio atitikties tikrovei faktas nustatytas byloje esančiu televizijos laidos „Srovės“ įrašu bei byloje apklaustų liudytojų (ligoninės darbuotojų) parodymais. Be to, atsakovas, išspausdindamas nurodytą teiginį, elgėsi sąžiningai, nes taip siekė informuoti visuomenę apie R. O. ir jos dukters situaciją, kai jauna mergina dėl ypatingų šeimyninių aplinkybių (ieškovės noro) yra priversta atsisakyti vaiko.

193. Teismai, vertindami teiginio „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi <...> dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ atitiktį tikrovei ir jo, kaip žeminančio ieškovų garbę ir orumą, pobūdį, netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 3 punkte išdėstytus nurodymus, todėl nepagrįstai visą nurodytą teiginį laikė žinia ir dalį jo – „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ – pripažino neatitinkančia tikrovės, o kitą dalį – „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ – neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovų garbę bei orumą ir be pagrindo įpareigojo atsakovą paneigti šį teiginį.

20Teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ tik neatitinka tikrovės, tačiau nežemina ieškovų garbės ir orumo. Esant nustatytam tik teiginio neatitikties tikrovei faktui ir nesant įrodytai aplinkybei, jog šis teiginys žemina asmens garbę ir orumą, jis, vadovaujantis pirmiau minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nurodymais, negali būti paneigiamas ir asmeniui negali kilti atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį.

21Teiginį „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“, kuris susideda iš dviejų dalių – iš teiginio, jog R. O. nebeturi jokių teisių, ir iš klausimo forma suformuluoto pasvarstymo apie jos ateitį ir tolimesnį gyvenimą, teismai turėjo vertinti atsižvelgdami į jo konstrukciją. Kasatoriaus manymu, tik pirmoji teiginio dalis galėtų būti prilyginama žiniai, tuo tarpu antroji, kuria išreikštas subjektyvaus pobūdžio fakto vertinimas, išsakytas klausiamąja forma, atitinka nuomonės, bet ne žinios sąvoką (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), kurią paskelbęs asmuo turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

22Be to, kasatoriaus įsitikinimu, teiginio dalis „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.“ atitinka tikrovę, nes straipsnio, kuriame išdėstytas šis teiginys, išspausdinimo dieną, t. y. 2005 m. sausio 21-ąją, R. O. jau buvo pripažinta neveiksnia teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu. Kasatoriaus manymu, teiginį, kad neveiksnaus asmens valia yra įgyvendinama per jo globėjo valią, vaizdingai išreiškęs teiginiu „neveiksnus asmuo negali norėti to, ko nenori jo paskirtas globėjas“, jis paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją.

234. Kasatoriaus teigimu, atsakovu šiame ginče turi būti ne tik laikraščio „Mūsų laikas“ leidėjas UAB „Didelis pliusas“, bet ir kiti asmenys, kurie laikytini pirminiais informacijos šaltiniais (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, teiginį „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi <...> dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ laikraštyje „Mūsų laikas“ paskelbė ne atsakovas UAB „Didelis pliusas“ ar jo darbuotojai, o trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusi publikacijos autorė Z. B.–J. Pirminis teiginio „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ šaltinis buvo 2004 m. sausio 27 d. televizijos eteryje pasirodžiusi laida „Srovės“. Kasatoriaus manymu, būtent šie asmenys, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 5 dalimi, Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, ir turėtų atlyginti ieškovams neturtinę žalą.

245. Teiginiai, kuriuos bylą nagrinėję teismai pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę ir orumą, visiškai nesusiję su ieškovu A. O. Kadangi tarp atsakovo paskelbtų teiginių ir ieškovo A. O. tariamai patirtos žalos nėra jokio priežastinio ryšio, be to, ieškovai A. O. patirtos neturtinės žalos neįrodinėjo, todėl, kad ieškovo A. O. patirta neturtinė žala neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Teismai, priteisdami ieškovui 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.247, 6.249 straipsnius).

256. Bylą nagrinėję teismai, nepripažindami ieškovės Z. O., ginčijamų teiginių paskelbimo metu ėjusios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono konsultavimo biuro vadovės („A“ arba „B“ lygio valdininkės) pareigas ir, be to, po dalyvavimo televizijos laidoje „Srovės“ įgijusios ir trumpalaikio („blic“) viešojo asmens statusą, viešuoju asmeniu, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 18 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1373/2002). Šis pažeidimas lėmė netinkamą CK 2.23 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Kadangi ieškovė Z. O. ginčijamų teiginių paskelbimo metu buvo viešasis asmuo, tai visuomenė turėjo pagrįstą teisę žinoti ieškovės privataus gyvenimo detales, iš esmės atspindinčias jos moralines nuostatas, apibūdinančias jos asmenį, o atsakovo paskleidimas teiginių apie privatų ieškovės gyvenimą pateisintinas. Be to, kadangi paskleisti duomenys susiję ne tiek su ieškovų asmeniniu gyvenimu, kiek su visuomenei aktualiu ir rūpimu klausimu – naujagimio likimu ir jo gyvenimu be motinos, tai egzistavo teisėtas visuomenės interesas žinoti tokios situacijos susidarymo aplinkybes ir priežastis, atsakovo teisė sąžiningais tikslais informuoti apie tai visuomenę. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovų privataus gyvenimo apsaugos klausimą, privalėjo į šias aplinkybes atsižvelgti.

267. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, atsakovui atspausdinus R. O. nuotrauką be ieškovės Z. O. sutikimo, ieškovams padaryta neturtinės žalos, teismų įvertintos 5000 Lt, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl asmens privataus gyvenimo gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2001). Ginčo atveju paskelbta neutrali (neatspindinti jokių asmeninio gyvenimo detalių) R. O. nuotrauka, daryta jai būnant viešoje vietoje (teismo patalpose), kuri, vadovaujantis nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, nepriskirtina R. O. privataus gyvenimo sričiai. Kadangi paskelbtas neprivatus atvaizdas, tai toks paskelbimas negalėjo pažeisti R. O. privataus gyvenimo, o ieškovai neturėjo pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ginčo atveju nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp asmens atvaizdo viešo parodymo ir kilusių neigiamų pasekmių. Kasatoriaus teigimu, teismai, pripažindami, kad dėl tariamai neteisėto R. O. atvaizdo paskelbimo atsakovas privalo kompensuoti ieškovams patirtą neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 2.22, 6.247 straipsnių nuostatas.

278. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įpareigodami atsakovą atsiprašyti už jo paskleistus tariamai tikrovės neatitinkančius ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius teiginius, netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006 pateiktų išaiškinimų, kad atsiprašymas nėra teisinės atsakomybės ar teisinės gynybos būdas, o tik faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl to teismai negalėjo įpareigoti atsakovo, paskleidusio ginčijamus duomenis, atsiprašyti ieškovų ir R. O., kurios garbė bei orumas šiame ginče nebuvo ginami.

289. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vietoj ieškovų prašytų 50 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti priteisęs 5000 Lt ir vietoj pareikštų penkių neturtinio pobūdžio reikalavimų patenkinęs tris, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų ir 230 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovų reikalavimų santykį, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir taip pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neištaisė šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai Z. O. ir A. O. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentais keliami faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja. Atsiliepime tvirtinama, kad ieškovai nepraleido termino pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes publikacijų skelbimas laikraštyje buvo tęstinio pobūdžio (nuo 2004 m. sausio 30 d. iki 2006 m. sausio 13 d.), R. O. globa nustatyta tik 2004 m. lapkričio 11 d. ieškovai nurodo, kad laikraštyje „Mūsų laikas“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, bet ne nuomonė. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas A. O. patyrė neturtinės žalos, nes yra ieškovės Z. O. ir R. O. šeimos narys. Ieškovai pabrėžia, kad Z. O. nėra viešas asmuo.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

33

34Ieškovų ginčijama informacija paskleista, galiojant Visuomenės informavimo įstatymo 2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2176 redakcijai, kurio 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo. Kasatoriaus manymu, ieškovai praleido šį terminą, nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nustatytu laiku, todėl byla turi būti nutraukta. Nagrinėjamoje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovų ginčijami duomenys paskleisti galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Įsigaliojus 2000 m. CK, negali būti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo normos, neatitinkančios CK 2.24 straipsnio (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Šio kodekso 2.24 straipsnyje nenustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl paskleistų duomenų paneigimo. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, kad pagal CK 1.134 straipsnio 1 punktą ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. CK 2.24 straipsnyje taip pat nenurodyta, kad specialūs įstatymai galėtų nustatyti kitokią garbės ir orumo gynimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004, remdamasis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas, įsigaliojus CK, netaikomas. Tokios pačios nuostatos laikytasi ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v I. S. Ž. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-94/2006). CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, jei prieš tai kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl paneigimo paskelbimo, o visuomenės informavimo priemonė atsisakė tokį paneigimą paskelbti arba šito nepadarė per dvi savaites. Ieškovai laikėsi nurodytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos .

35

36Dėl ieškovų pripažinimo viešaisiais asmenimis

37

38Kadangi viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1487 redakcija, galiojusi informacijos apie ieškovus paskleidimo metu) prie viešųjų asmenų buvo priskirti valstybės politikai, valstybės tarnautojai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovai ir kiti visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovė nedalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje, pagal savo užimamas pareigas (viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantė ir vadovė) taip pat nepriskirtina viešiesiems asmenims, nes ji neturi teisės duoti privalomus nurodymus atskiriems visuomenės nariams ar kitaip daryti įtaką jų gyvenimui, jos veikla nereikšminga didelei visuomenės daliai ir nekelia jokio pagrįsto visuomenės intereso ja domėtis. Siužeto apie ieškovų šeimą parodymas per televiziją nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie tapo trumpalaikiais viešaisiais asmenimis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovai žinių apie juos paskleidimo metu nebuvo viešieji asmenys.

39Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

40

41CK 2.22 straipsnio 1 dalyje draudžiama fotografuoti asmenį be jo sutikimo, taip pat be šio asmens sutikimo atvaizdą atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti. Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Įstatymuose nesiejami veiksnumo apribojimas ir teisnumo apimties sumažėjimas bei garantuojama teisės apsauga vienoda apimtimi bet kuriam asmeniui nepriklausomai nuo jo psichinės sveikatos ar kitų faktorių. Už neveiksnų asmenį CK 2.22 straipsnyje nustatytą sutikimą gali duoti jo globėjas (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnio 1 dalis), o neveiksnaus asmens fotografavimas ir jo atvaizdo panaudojimas prieš tai išvardytais būdais be globėjo sutikimo draudžiamas. Atsakovo argumentas, kad fotografuota esant R. O. sutikimui, šiai dar esant veiksniai, nereikšmingas, nes nuotraukai publikuoti reikia atskiro sutikimo, o publikavimo metu R. O. jau buvo pripažinta neveiksnia.

42Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), todėl pažeidus pirmiau nurodytą draudimą pažeidžiamos to asmens, kuris fotografuojamas ir kurio nuotrauka publikuojama, teisės. Nagrinėjamu atveju pažeistos būtent R. O. teisės į atvaizdą. Būdama R. O. globėja, ieškovė gali ginti pažeistas globotinės teises (CK 3.240 straipsnio 1 dalis), bet tokiu atveju šiuo pažeidimu padarytai žalai atlyginti gautos pajamos turi būti naudojamos išimtinai neveiksnios globotinės interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis).

43Teisė į atvaizdą ginama būdais, nustatytais CK 2.22 straipsnio 3 dalyje, kurioje neįtvirtinta tokia pažeistos teisės gynimo forma kaip paskelbimas apie įvykusį pažeidimą. Pakankama satisfakcija šiuo atveju yra pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu. Teismų sprendimų dalys, kuriomis atsakovas įpareigotas visuomenės informavimo priemonėje paskelbti, kad R. O. nuotrauka išspausdinta be globėjos Z. O. sutikimo, naikintinos ir šis reikalavimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44Dėl žinių paneigimo

45

46Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas, jog teiginys „26 metų merginai iš ( - ) pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ neatitinka tikrovės, pažeidė įrodinėjimo taisykles.

47Pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

48Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad teismai netinkamai vertino įrodymus. Teismai juos tyrė, pasisakė dėl jų, taip pat vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Pareiga įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pripažinęs, kad jie nepatvirtina paskleistos žinios tikrumo, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Tokia išvada nereiškia, kad iš kasatoriaus reikalauta neegzistuojančių įrodymų.

49Kasacinis teismas neanalizuoja faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir pasisako, ar procese nepažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus ir nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir padarė argumentuotas išvadas, remdamiesi nustatytomis aplinkybėmis. Tas pats pasakytina ir apie kasatorių argumentą, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismai nepagrįstai pripažino neatitinkančia tikrovės paskleistą informaciją „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“.

50Teismas nustatė, kad teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės ir įpareigojo atsakovą paneigti šią žinią. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismas nenustatė, kad cituotas teiginys būtų žeminančio pobūdžio, todėl šiuo atveju nėra faktų visumos, leidžiančios taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus garbės ir orumo gynimo būdus (paneigti duomenis, atlyginti žalą). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismų sprendimų dalys, kuriomis atsakovas įpareigotas paneigti šią žinią, naikintinos ir šis reikalavimas atmestinas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

51Atsakovo manymu, teksto „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ dalis „Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ yra ne žinia, bet nuomonė. Teismai visą cituotą tekstą pripažino žinia.

52Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (2 straipsnio 41 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius (2 straipsnio 18 dalis). Žiniai skirtingai negu nuomonei taikomas tiesos kriterijus. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. ir kt. v A. J. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-142/2006 ). Atribojant žinią nuo nuomonės dažnai svarbus ne tik konkretus aptariamas sakinys, bet ir kontekstas, ryšys su kita pateikta informacija.

53Nors ginčijamas sakinys išdėstytas retorinio klausimo forma, tačiau retoriniu klausimu paprastai pasakomas netiesioginis tvirtinimas arba neigimas. Nagrinėjamu atveju abiem sakiniais reiškiama viena mintis – kad R. O., pripažinus ją neveiksnia, prarado savarankiškumą, tapo beteise, visiškai priklausoma nuo globėjos, todėl nėra pagrindo dalį jo pripažinti žinia, o dalį – nuomone. Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė kriterijus, pagal kuriuos žinia atribojama nuo nuomonės, ir pagrįstai visus prieš tai nurodytus duomenis pripažino žinia.

54Kasaciniame skunde reiškiama abejonė, ar aptariami sakiniai yra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio. Ši abejonė nepagrįsta, nes tvirtinimas, kad ieškovė tinkamai neatlieka globėjos pareigų, neatsižvelgia į globotinės norus, bendražmogiškos moralės požiūriu, protingo ir moralaus žmogaus supratimu vertintina kaip galinti pažeminti asmenį visuomenės akyse (garbė) arba sumažinti asmens paties savęs vertinimą (orumas).

55Dėl galimybės atleisti nuo atsakomybės

56

57Kasatoriaus manymu, civilinė atsakomybė, remiantis CK 2.24 straipsnio 5 dalimi, Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, už žinių, žeminančių garbę ir orumą, paskleidimą turėtų būti taikoma pirminiams informacijos šaltiniams – UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ ir Z. B. – J.

58Jeigu žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse, tai už jų tikrumą pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 45, 54 straipsniai). Šios taisyklės išimtys nustatytos nurodyto įstatymo 55 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nepaneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Tokiu reglamentavimu nustatyta pirminio žinių paskleidėjo atsakomybė ir galimybė atleisti nuo atsakomybės šias žinias pakartojusį asmenį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinė byloje UAB „Klevo lapas“ v. UAB „Respublikos leidiniai“, byla Nr. 3K-3-807/2001). Jeigu žinios anksčiau buvo paskleistos kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nebuvo paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse, viešosios informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kartoja asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Tais atvejais, kai nustatoma žinias pakartojusio viešosios informacijos rengėjo kaltė, už žinių paskleidimą atsakingi abu skleidėjai (ieškovo teisė reikšti reikalavimus vienam iš jų nepaneigiama).

59CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskelbti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Šioje byloje sprendžiant dėl galimybės atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės svarbu nustatyti, ar jis žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Visuomenės informavimo priemonei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą aptariamuoju pagrindu, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. uždaroji akcinė bendrovė „Pūkas“, byla Nr. 3K-3-205/2005).

60Nors apeliacinės instancijos teismas savo pozicijos išsamiai neargumentavo, bet nurodė, kad nėra įstatyminio pagrindo ieškovo pasirinktą atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes nenustatyta, kad šis neturėjo galimybės patikrinti skleidžiamos informacijos tikrumo. Ši teismo išvada pagrįsta. Vien išsamių motyvų neišdėstymas, esant teisingai išvadai, nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą.

61Dėl įpareigojimo atsiprašyti

62Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti ginami taikant įvairius gynimo būdus: ieškovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Dėl tokio įpareigojimo negalimumo yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, byla Nr. 3K-3-169/2006. Šioje nutartyje nurodyta, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl to kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, įpareigodami atsakovą atsiprašyti, pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl netinkamo nurodytos teisės normos taikymo teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atsakovas įpareigotas atsiprašyti ieškovų ir R. O., naikintinos bei šis reikalavimas atmestinas.

63Dėl neturtinės žalos dydžio

64Šios kategorijos bylose gali būti reiškiamas vienas reikalavimas dėl žalos, padarytos įvairiais deliktais, atlyginimo. Jos dydį pinigais įvertina teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs reikšmingas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismui pripažinus, kad tam tikri pažeidimai, kuriuos konstatavo bylą nagrinėję teismai, nepadaryti, atlygintinos žalos dydis mažintinas. Bylą nagrinėję teismai nurodė kriterijus ir aplinkybes, į kuriuos atsižvelgė nustatydami priteistinos žalos dydį. Vadovaudamasis jais kasacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovei Z. O. pakankama suma neturtinės žalos atlyginimui yra 3000 Lt, o A. O. – 500 Lt.

65Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei Z. O. priteisė 1230 Lt bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas – 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai šioje instancijoje apmokėti. Iš viso ieškovei priteista 2430 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismų sprendimai keičiami, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą mažinant iki 1400 Lt.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovas UAB „Didelis pliusas“ jo leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“ įpareigotas išspausdinti: 1) paneigimą, kad 2005 m. sausio 21 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 išspausdintos Z. B. – J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus ( - ) šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės; 2) pripažinimą, kad 2006 m. sausio 13 d. laikraščio „Mūsų laikas“ Nr. 3 be globėjos Z. O. leidimo atspausdinę R. O. nuotrauką pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus; 3) atsiprašymą už laikraštyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius, Z. ir A. O. garbę ir orumą žeminančius duomenis bei pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką išspausdintą R. O. nuotrauką. Dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – juos atmesti.

68Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo: Z. O. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Didelis pliusas“ priteistą 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Lt; A. O. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Didelis pliusas“ priteistą 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt.

69Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartimi Z. O. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Didelis pliusas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1400 Lt.

70Kitas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

71Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė: 1) įpareigoti atsakovą jo leidžiamame laikraštyje... 5. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė 1996 m. balandžio 24 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 8. Laikraščio „Mūsų laikas“ 2004 m. sausio 30 d. Nr. 4 išspausdinta... 9. Atsižvelgęs į tai, kad R. O. neveiksnia pripažinta tik teismo 2004 m.... 10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (ieškovų paaiškinimais, liudytojų... 11. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 13. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pripažinti, kad atsakovas, 2006 m.... 14. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 15. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 16. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Didelis pliusas“ prašo panaikinti Kauno... 17. 1. Bylą nagrinėję teismai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovai, pirmą... 18. 2. Bylą nagrinėję teismai, reikalaudami, kad atsakovas papildomai pateiktų... 19. 3. Teismai, vertindami teiginio „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai... 20. Teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ tik... 21. Teiginį „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos... 22. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, teiginio dalis „dabar R. neturi jokių... 23. 4. Kasatoriaus teigimu, atsakovu šiame ginče turi būti ne tik laikraščio... 24. 5. Teiginiai, kuriuos bylą nagrinėję teismai pripažino neatitinkančiais... 25. 6. Bylą nagrinėję teismai, nepripažindami ieškovės Z. O., ginčijamų... 26. 7. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, atsakovui atspausdinus R. O.... 27. 8. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įpareigodami atsakovą... 28. 9. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vietoj ieškovų prašytų... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai Z. O. ir A. O. prašo skundžiamus... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos... 33. ... 34. Ieškovų ginčijama informacija paskleista, galiojant Visuomenės informavimo... 35. ... 36. Dėl ieškovų pripažinimo viešaisiais asmenimis... 37. ... 38. Kadangi viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi... 39. Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo... 40. ... 41. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje draudžiama fotografuoti asmenį be jo sutikimo,... 42. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114... 43. Teisė į atvaizdą ginama būdais, nustatytais CK 2.22 straipsnio 3 dalyje,... 44. Dėl žinių paneigimo... 45. ... 46. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas, jog teiginys „26... 47. Pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su... 48. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad... 49. Kasacinis teismas neanalizuoja faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir... 50. Teismas nustatė, kad teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai... 51. Atsakovo manymu, teksto „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti,... 52. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo... 53. Nors ginčijamas sakinys išdėstytas retorinio klausimo forma, tačiau... 54. Kasaciniame skunde reiškiama abejonė, ar aptariami sakiniai yra garbę ir... 55. Dėl galimybės atleisti nuo atsakomybės ... 56. ... 57. Kasatoriaus manymu, civilinė atsakomybė, remiantis CK 2.24 straipsnio 5... 58. Jeigu žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse, tai už jų... 59. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė,... 60. Nors apeliacinės instancijos teismas savo pozicijos išsamiai neargumentavo,... 61. Dėl įpareigojimo atsiprašyti... 62. Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti... 63. Dėl neturtinės žalos dydžio... 64. Šios kategorijos bylose gali būti reiškiamas vienas reikalavimas dėl... 65. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei Z. O. priteisė 1230 Lt... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo... 68. Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir... 69. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir Kauno... 70. Kitas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir... 71. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...