Byla eI-1242-243/2017
Dėl 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimų Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, Nr. SHI-23 ir 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2801 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Daunienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet” patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimų Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, Nr. SHI-23 ir 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2801 panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrovet” (toliau – pareiškėja) skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimus Nr. SFI-15, SHI-22, SHI-23 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2801. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), išnagrinėjusi ginčą neteismine tvarka 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (9.8)I-2801 paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus Nr. SHI-8, Nr. SFI-15 ir Nr. SHI-22, SHI-23 (toliau - Sprendimai), kuriais buvo nustatyta priverstinė hipoteka pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurio bendra vertė - 191 688 Eur.

5Pareiškėja skundo reikalavimą panaikinti skundžiamus administracinius aktus grindžia tuo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius hipotekos kreditoriaus teises nepagrįstai įgijo po to, kai jau buvo įsigaliojęs Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau - ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas nustatyti priverstinę hipoteką, t. y. po teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos teigimu, skundžiamais sprendimais VSDFV Klaipėdos skyrius nesąžiningai paneigė ĮRĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

6Pareiškėja taip pat nurodo, kad įkeičiamo turto vertė neturi būti didesnė už hipoteka užtikrinamų reikalavimų sumą, tačiau, nagrinėjamu atveju, turto, kuriam VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimais buvo nustatyta priverstinė hipoteka, vertė, kelis kartus viršijo įsipareigojimo sumą. Teigia, kad priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks turtas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau, tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius vadovavosi ne proporcingos, bet maksimalios interesų apsaugos principu, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, netinkamai įgyvendindamas jam įstatymu suteiktas teises, priėmė administracinius sprendimus, kurie jo interesams suteikė perdėtą pranašumą, o pareiškėjos turtą suvaržė kelis kartus daugiau nei būtina turimiems įsiskolinimams užtikrinti. Pažymi, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus nustatytos turto vertės neatitiko realios turto vertės; sprendimuose nenurodyta, kokia metodika vadovaujantis, buvo nustatytos kilnojamojo turto, t. y. transporto priemonių vertės. Teigia, kad objektyvios turto vertės nustatymą patvirtinančių dokumentų nepateikimas, sudaro pagrindą abejoti įrašytų duomenų teisingumu, todėl pareiškėjos interesai liko neapsaugoti, nes nesudaryta galimybių įvertinti kreditoriaus įrašytų duomenų teisingumo. Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai Nr. SHI-8, Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, SHI-23 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes juose nepateikta motyvų dėl priverstinės hipotekos nustatymo apimties ir įkainojimo metodikos, nepagrįsti duomenimis apie įkeičiamo turto realią vertę, neproporcingi VSDFV Klaipėdos skyriaus turimo reikalavimo dydžiui, nenurodytas priverstinės hipotekos restruktūrizuojamos pareiškėjos einamųjų mokėjimų užtikrinimui nustatymo teisinis pagrindas ir kt.

7Nurodo, kad restruktūrizacijos laikotarpiu yra pajėgi pati laipsniškai sumokėti kreditoriams skolas, todėl neproporcingai taikomos priverstinės poveikio priemonės apsunkina pareiškėjos kompromiso su kreditoriais derinimo procesus ir kenkia restruktūrizavimo procesams. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 22 d. Europos Komisija pateikė Europos taisyklių dėl įmonių nemokumo rinkinį, pagal kurį visuotinai Europos Sąjungos mastu pripažįstama, kad pirmenybė turi būti suteikiama įmonės gaivinimui restruktūrizavimo proceso metu, o ne įmonės bankrotui.

8Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme įtvirtintomis teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad hipotekos sąvoka ir nustatymo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK). Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. liepos 6 d., civilinėje byloje Nr. B2-1200-459/2016 UAB „Agrovet” iškelta restruktūrizavimo byla; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintas 33 356,74 Eur, iš jų 32 239,52 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, 1 109,90 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą ir 7,32 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už autorius, sportininkus, atlikėjus, susijusius su darbo santykiais, pervedimą VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas, iš jų 32 770,05 Eur reikalavimas užtikrintas UAB „Agrovet” turto priverstine hipoteka. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nustatyta priverstinė hipoteka (pirminė) UAB „Agrovet” turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), turto vertė - 133 250,00 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. ĮAS-6E-85 25 356,33 Eur skolos Fondo biudžetui užtikrinimui; žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), turto vertė 47 700,00 Eur VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. ĮAS-6E-163 7 509,98 Eur skolos Fondo biudžetui užtikrinimui. Teigia, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikyta pirminė priverstinė hipoteka/įkeitimas turtui, kurio vertė 10 738,00 Eur bei antrinė hipoteka/įkeitimas: VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SHI-8 22 277,12 Eur einamųjų VSD įmokų skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., užtikrinimui RUAB „Agrovet” turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), bendra turto vertė 2 838,00 Eur, nustatyta priverstinė hipoteka (pirminė).

9Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimais Nr. SHI-22, Nr. SHI-23, 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SHI-8 einamųjų VSD įmokų skolų VSDFV biudžetui išieškojimas užtikrintas priverstine hipoteka. Pažymi, kad šiam turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka (pirminė) (VSDFV direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. ĮAS-6E-163) skolos, susidariusios iki restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet” iškėlimo, išieškojimo užtikrinimui. RUAB „Agrovet” nuosavybės teise priklausančio žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 133 250,00 Eur, 25 356,53 Eur skolos išieškojimo užtikrinimui VSDFV direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. ĮAS-6E-85 nustatyta priverstinė hipoteka (pirminė), 12 974,66 Eur einamųjų VSD įmokų skolos, susidariusios už 2017 m. sausio mėn., išieškojimo užtikrinimui VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SHI-22 nustatyta priverstinė hipoteka (antrinė).

10Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SFI-15 einamųjų VSD įmokų skolos, susidariusios už 2017 m. sausio mėn., užtikrinimui RUAB „Agrovet” turtui nustatytas priverstinis įkeitimas (pirminis). Pažymi, jog UAB „Agrovet” restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė turi transporto priemonių, kurių likutinė vertė nurodoma 8 748,99 Eur suma (Restruktūrizavimo plano projekto 6 priedas, 54 psl.). Transporto priemonės Toyota Land Cruiser rinkos vertė nustatyta įvertinus www.autoplius.lt 2017 m. vasario 28 d. duomenis. Įvertinus RUAB „Agrovet” restruktūrizavimo plane nurodytus duomenis apie RUAB „Agrovet” transporto priemonių likutines vertes, ir atsižvelgiant į tai, jog www.autoplius.lt priekaboms įvertinti analogiškų duomenų nerasta, likusių transporto priemonių rinkos vertė nustatyta žymiai didesnė nei nurodyta likutinė vertė RUAB „Agrovet” restruktūrizavimo plane.

11Atsakovės teigimu, VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktame UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė turi žemės sklypų, kurie veikloje nenaudojami, jie bus parduodami restruktūrizavimo metu. Pažymi, kad skola VSDFV biudžetui kiekvieną mėnesį didėja. Skola VSDFV biudžetui susidariusi po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrovet” įsiteisėjimo dienos Registro duomenimis sudaro 106 752,41 Eur, iš jų 105 573,31 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., 1 179,10 Eur delspinigių. Atsikirtimą grindžia tuo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, jam suteiktos kompetencijos ribose, ir įgyvendindamas Socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje jam iškeltus uždavinius, siekdamas užtikrinti einamųjų VSD įmokų surinkimą ir išieškojimą, teisėtai ir pagrįstai nustatė priverstinę hipoteką (įkeitimą) sprendimais Nr. SHI-8, SFI-15, SHI-22, SHI-23.

12Nurodo, kad RUAB „Agrovet” turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro 2009 m. kovo 30 d. duomenimis – 133 250,00 Eur, o RUAB „Agrovet” restruktūrizavimo plano projekte pateiktais duomenimis (Restruktūrizavimo plano projekto 12 –13 psl.) nurodyto turto vidutinė pardavimo kaina – 53 200 Eur, t. y. ženkliai mažesnė nei įsiskolinimas VSDFV biudžetui.

13Atsakovo atstovė teismo pasėdžio metu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo nepateikė.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimų Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, Nr. SHI-23 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2801 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Byloje turi būti įvertinta, ar teisėtai ir pagrįstai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ginčijamais sprendimais Nr. SHI-22, SHI-23, SHI-8 įmonės UAB „Agrovet” nekilnojamiesiems daiktams nustatė priverstinę hipoteką, o sprendimu Nr. SFI-15 įmonės kilnojamiesiems daiktams nustatė priverstinį įkeitimą.

17Analizuotinas pareiškėjos argumentas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Klaipėdos skyrius neturėjo teisės pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui taikyti priverstinę hipoteką, nes Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas tai draudžia.

18Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00286-2016-2) 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Agrovet” iškelta restruktūrizavimo byla, administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras”, nutartis įsiteisėjusi. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi RUAB „Agrovet” restruktūrizavimo byla nutraukta, nutartis įsiteisėjusi 2017 m. liepos 27 d.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). CK 4.175 straipsnyje įtvirtintos hipotekos rūšys, t. y. priverstinė ir sutartinė. Pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalį hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai; priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui. CK 4.187 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. CK 4.199 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindais, mutatis mutandis (liet. pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) taikomos šios knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką.

20Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) 33 straipsnyje nustatytos mokesčių administratoriaus teisės, tame tarpe teisė taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (15 punktas). Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra hipoteka ar įkeitimas.

21Teisiniai santykiai dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, sumokėjimo ir priverstinio išieškojimo reglamentuojami specialiu įstatymu – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau - Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01). Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas fondo teritoriniams skyriams skolai užtikrinti suteikia teisę kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą draudėją, – ir tokio draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriams ir jų pavaduotojams suteikia teisę priimti sprendimą dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, pakeitimo ir pabaigos, taip pat dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto.

22ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, kurios reglamentuoja įmonės veiklą, įmonės kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurios mokamos įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, o pagal aptariamo straipsnio 8 dalį privalomosios įmokos yra Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai ir įmokos. Teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis).

23Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos yra privalomosios, tai einamosios valstybinio socialinio draudimo įmokos privalo būti mokamos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Nei ĮRĮ, nei CK, nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato draudimo reikalavimus, kurie atsirado po to, kai įsiteisėja nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą, tenkinti įprasta tvarka, o netenkinus tokių reikalavimų - įmonės atžvilgiu taikyti įstatymų numatytus skolų užtikrinimo būdus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja ĮRĮ nuostatas, teigdama, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomam turtui VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo taikyti hipotekos po to, kai įmonei įsiteisėjusia nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Pareiškėjai buvo nustatyta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, VSDFV Klaipėdos skyrius pagal jam suteiktą kompetenciją turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui. Iš VĮ Registrų centro išrašo, matyti, kad įmonės nekilnojamajam turtui priverstinė hipoteka buvo įregistruota jau po nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Konstatuotina, kad VSDFV savo veiksmais nepažeidė ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo.

24Pareiškėjai teigiant, kad VSDFV elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu nurodytina, kad, įregistruodamas privertinę hipoteką, skyrius nepažeidė CK, ĮRĮ bei Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Pareiškėja skunde nenurodė, kokias įstatymų nuostatas VSDFV pažeidė. Tai, kad VSDFV žinojo apie restruktūrizacijos bylos iškėlimą, negali būti laikoma netinkamu jos teisių įgyvendinimu ar kitų kreditorių interesų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju situacija yra pasikeitusi, nes pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis restruktūrizavimo byla nutraukta.

25Pareiškėja, ginčydama sprendimus, nurodo, kad įkeisto turto vertė yra didesnė už hipoteka ir įkeitimu užtikrinamų reikalavimų sumą.

26Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – unikalus Nr. ( - ), 2008 m. birželio 25 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 250,00 Eur; žemės sklypo – unikalus Nr. ( - ), 2008 m. birželio 28 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 708,00 Eur; žemės sklypo – unikalus Nr. ( - ), 2016 m. sausio 29 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 1 880,00 Eur; žemės sklypo – unikalus Nr. ( - ), 2009 m. kovo 30 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 133 250,00 Eur; žemės sklypo – unikalus Nr. ( - ), 2016 m. sausio 29 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 47 700,00 Eur. Minėti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB „Agrovet”, ir nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams: žemės sklypams unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) įregistruota hipoteka.

27Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SHI-8 skolos, kurios dydis 22 277,12 Eur, išieškojimo užtikrinimui nustatė pirminę priverstinę hipoteką turtui, kurio bendra vertė – 2 838,00 Eur (žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vertė 250,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vertė 708,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vertė 1 880,00 Eur). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SFI-15 skolos, kurios dydis 12 974,66 Eur, išieškojimo užtikrinimui nustatytas pirminis priverstinis įkeitimas turtui, kurio bendra vertė – 7 900,00 Eur (traktoriaus priekaba 2PTS-4, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis reg. Nr. T237D, vertė 300,00 Eur; traktoriaus puspriekabė, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis reg. Nr. ( - ), vertė 300,00 Eur; traktoriaus puspriekabė, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis reg. Nr. ( - ), vertė 300,00 Eur; transporto priemonė TOYOTA LAND CRUISER, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis reg. Nr. ( - ), vertė 7 000,00 Eur). VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SHI-22 skolos, kurios dydis 40 057,53 Eur, išieškojimo užtikrinimui nustatė pirminę priverstinę hipoteką turtui, kurio bendra vertė – 133 250,00 Eur (žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vertė 133 250,00 Eur). VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SHI-23 skolos, kurios dydis 22 277,12 Eur, išieškojimo užtikrinimui nustatė papildomą priverstinę hipoteką turtui, kurio bendra vertė – 47 700,00 Eur (žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vertė 47 700,00 Eur).

28VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. SPHI-FI-9 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. SHI-22 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet” priverstinės hipotekos” pakeitimo”, išnagrinėjęs VSDFV Klaipėdos skyriaus dokumentus dėl pareiškėjos priverstinės hipotekos, kuri 2017 m. balandžio 24 d. padidėjo 27 082,87 Eur, nusprendė pakeisti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SHI-22 nustatytos priverstinės hipotekos reikalavimo sumą į 40 057,53 Eur. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. SPHI-FI-13 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. SPHI-FI-9 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. SHI-22 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet” priverstinės hipotekos” pakeitimo” pakeitimo”, išnagrinėjęs VSDFV Klaipėdos skyriaus dokumentus dėl UAB „Agrovet” priverstinės hipotekos, kuri 2017 m. gegužės 31 d. padidėjo 17 044,31 Eur, nusprendė pakeisti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. SPHI-FI-9 nustatytos priverstinės hipotekos reikalavimo sumą į 57 101,84 Eur. Matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. sprendimais buvo pakeista VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. SHI-22 priverstinės hipotekos reikalavimo suma. Sprendimai pareiškėjai yra įteikti. Pareiškėjui pagrindines teisines pasekmes sukelia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. SHI-22, o 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. sprendimai yra šio sprendimo pakeitimai.

29Iš bylos duomenų, matyti, kad hipoteka įkeisto turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 183 788,00 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos UAB „Agrovet” skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bylos nagrinėjimo metu yra 127 176,70 Eur. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui kas mėnesį didėja. Byloje ginčo dėl skolos dydžio nėra.

30Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-11-17 iki 2017-06-28) 2 straipsnio 11 punkte sąvoka vertė apibrėžiama kaip turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą. Rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių parduoti ir pirkti turtą asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų (2 straipsnio 10 punktas), o kaina - pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą (2 straipsnio 20 punktas). Sąvoka „vertė” vartotina kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina” – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007).

31Pagal CK 4.192 straipsnio 7 dalį antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. CPK 718 straipsnyje nurodyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. antstolio įkainotos turto kainos, pagal CPK 722 straipsnį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. antstolio įkainotos turto kainos. Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad priverstinės hipotekos nustatymo metu nėra galimybių nustatyti tikslios įkeisto turto būsimos pardavimo kainos. Tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pasirinkusi turtą, kurio rinkos vertė yra didesnė nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų, nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų, nes vykdymo proceso eigoje turto vertė mažėja ir gauta kaina už įkeista turtą iš esmės nebėra didesnė nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų suma. Pažymėtina ir tai, kad hipoteka užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos skola VSDFV kiekvieną mėnesį didėja, todėl šiuo atveju skolininko (pareiškėjo) teisės ir teisėti interesai inter alia nėra pažeidžiami.

32Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir atsakovo atsiliepimo, pareiškėjos turtui skundžiamais sprendimais nustatyta pirminė ir antrinė priverstinė hipoteka (įkeitimas): pirminė hipoteka (įkeitimas) nustatyta 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SHI-8 (bendra turto vertė - 2 838,00 Eur), 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SFI-15 (bendra turto vertė – 7 900,00 Eur), o antrinė hipoteka nustatyta 2017 m. kovo 7 d. sprendimais Nr. SHI-22 (su vėlesniais pakeitimais) (bendra turto vertė – 133 250,00 Eur) bei Nr. SHI-23 (bendra turto vertė – 47 700,00 Eur). Antrinė hipoteka (įkeitimas) yra jau vieną kartą įkeisto daikto ar turtinės teisės įkeitimas dar kartą. Pagal CK 4.193 straipsnio 2 dalį, kai daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka. Antrinė daikto hipoteka kreditoriui negarantuoja, kad jo reikalavimai bus visiškai ar iš dalies patenkinti pardavus turtą. Tai, kad pardavus turtą gauta kaina būtų mažesnė nei hipoteka (įkeitimu) užtikrinamų reikalavimų suma, patvirtina atsakovo atsiliepime ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie tai, jog RUAB „Agrovet” restruktūrizavimo plano projekte pateiktais duomenimis (medžiaga Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 pripažinta nevieša) kai kurio įkeisto turto vidutinė pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė nei įsiskolinimas VSDFV biudžetui.

33Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir taikytiną teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog nors skundžiamame sprendime nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už hipoteka užtikrinamų reikalavimų sumą, tačiau kreditoriaus (atsakovo) interesams esminę reikšmę turi iš varžytinių parduodamo turto reali kaina ir užtikrintų reikalavimų suma, todėl šis dydžio neatitikimas laikytinas formaliu ir iš esmės nepažeidžiančiu pareiškėjos teisių ir jos teisėtų interesų.

34Pareiškėja skunde argumentuojant, jog ginčijamame 2017 m. kovo 7 d. sprendime Nr. SFI-15 nėra duomenų, patvirtinančių, kaip buvo nustatytos kilnojamojo turto - transporto priemonių – vertė, teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, sutinka su pareiškėja, jog jame nenurodyta, kokiu principu ir metodais buvo nustatyta įkeičiamo kilnojamojo turto vertė. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, jog tokia vertė buvo nustatyta pagal UAB „Agrovet” restruktūrizavimo plano projekte nurodytą transporto priemonių likutinę vertę ir atsižvelgus į duomenis interneto svetainėje autoplius.lt. Nėra pagrindo netikėti atsakove, kad buvo remiamasi transporto priemonių rinkos kainomis, nustatytomis iš viešųjų šaltinių. Toks pareiškėjos turto vertės nustatymo būdas neprieštarauja teisės aktų normoms, todėl pripažįstamas tinkamu. Be to, pareiškėja nenurodė kito objektyvaus būdo nustatyti jos turimo kilnojamojo turto vertę ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių tai, kad priverstinai įkeičiamų objektų rinkos vertės yra žymiai didesnės nei nurodytos skundžiamame sprendime.

35VSDFV yra viešojo administravimo subjektas. Ginčijami VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

37Hipotekos taikymą reglamentuoja MAĮ 103 straipsnis, kuriame nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčio mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Taikant priverstinę hipoteką yra nustatytas tik vienas reikalavimas – nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 val. pateikti Hipotekos registrui informaciją. Reikalavimo iš anksto skolininkui pranešti apie ketinimą taikyti hipoteką nėra. Taikant hipoteką, šie duomenys po įregistravimo, kuris yra skubus, tampa vieši ir pareiškėjui prieinami. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis nustato, kad fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, įgyvendindami įstatymų jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina dokumentais; jų formas ir užpildymo tvarką nustato VSDFV direktorius. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-713 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-32 „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” patvirtinta sprendimo dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos/priverstinio įkeitimo forma. CK 4.176 straipsnyje nustatyta, kad valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu, kuriame nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu, o kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

38Įvertinus bylos įrodymų visumą, nustatyta, kad priverstinė hipoteka bei įkeitimas pareiškėjos kilnojamam ir nekilnojam turtui nustatyti pagrįstai. Pareiškėja mokestinių prievolių neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, pažymi, kad šiuose individualiuose administraciniuose aktuose yra duomenys, kurių reikalauja įstatymų normos: sprendimuose nurodyti visi reikšmingi duomenys apie mokesčių mokėtoją (skolininką), apie kreditorių, apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) objektą ir apie užtikrinamą reikalavimų sumą, taip pat teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Kadangi visi ginčijami sprendimai yra elektroniniai dokumentai, tai iš į elektroninės bylos medžiagą pateiktų detalių metaduomenų matyti dokumento sudarytojas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento registravimo data ir numeris, parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė, pareigos bei kiti duomenys. Šiuo atveju, tai, kad pateiktuose dokumentų nuorašuose nėra nurodyta jų priėmimo data, numeris, juos priėmusio asmens vardas, pavardė, parašas bei kiti duomenys, nedaro šių sprendimų neteisėtais ir nepagrįstas, nes tokie duomenys matomi valstybės informacinėje sistemoje bei į bylą pateiktuose metaduomenyse. Tai, kad sprendimuose nėra duomenų, kokiais šaltiniais rėmėsi atsakovas, nurodydamas priverstinai įkeičiamo turto kainas (vertes), ir tai, kad juose yra nurodytas didesnės vertės turtas nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas juos pripažinti neatitinkančių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimai Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, Nr. SHI-23 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (9.8)I-2801, priimtas išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundo argumentų pagrindu juos panaikinti. Nenustatyti administracinių aktų panaikinimo pagrindai numatyti ABTĮ 91 straipsnyje. Pareiškėjos UAB „Agrovet” skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

39Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nagrinėjamoje byloje nepriteistinas, nes skundas atmestas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Nutarė

41atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet” skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SHI-8, 2017 m. kovo 7 d. sprendimų Nr. SFI-15, Nr. SHI-22, Nr. SHI-23 ir 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2801 panaikinimo.

42Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrovet” (toliau... 5. Pareiškėja skundo reikalavimą panaikinti skundžiamus administracinius aktus... 6. Pareiškėja taip pat nurodo, kad įkeičiamo turto vertė neturi būti... 7. Nurodo, kad restruktūrizacijos laikotarpiu yra pajėgi pati laipsniškai... 8. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius... 9. Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimais Nr. SHI-22,... 10. Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimu... 11. Atsakovės teigimu, VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktame UAB „Agrovet“... 12. Nurodo, kad RUAB „Agrovet” turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 13. Atsakovo atstovė teismo pasėdžio metu pareiškėjos skundą prašo atmesti... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 15. Teisėjų kolegija... 16. nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybinio socialinio... 17. Analizuotinas pareiškėjos argumentas, kad Valstybinio socialinio draudimo... 18. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje pateiktų... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) (ginčui aktuali... 20. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ)... 21. Teisiniai santykiai dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų... 22. ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 1... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja,... 24. Pareiškėjai teigiant, kad VSDFV elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių... 25. Pareiškėja, ginčydama sprendimus, nurodo, kad įkeisto turto vertė yra... 26. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo... 27. Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2017... 28. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. SPHI-FI-9... 29. Iš bylos duomenų, matyti, kad hipoteka įkeisto turto vertė pagal VĮ... 30. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo... 31. Pagal CK 4.192 straipsnio 7 dalį antstoliui pradėjus priverstinio... 32. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 33. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir taikytiną teisinį reguliavimą,... 34. Pareiškėja skunde argumentuojant, jog ginčijamame 2017 m. kovo 7 d.... 35. VSDFV yra viešojo administravimo subjektas. Ginčijami VSDFV Klaipėdos... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 37. Hipotekos taikymą reglamentuoja MAĮ 103 straipsnis, kuriame nustatyta, kad... 38. Įvertinus bylos įrodymų visumą, nustatyta, kad priverstinė hipoteka bei... 39. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 41. atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet” skundą... 42. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo...