Byla 3K-3-532/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. U. ieškinį atsakovei J. U. dėl santuokos metu įgyto nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės J. U. priešieškinį ieškovui B. U. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokos metu įgyti turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nori nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji nori nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Šalys nurodė, kad jų šeimos santykiai nutrūko, jie pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, nuolat konfliktuoja. Ieškovas teigė, kad atsakovė neištikima, o ši tvirtina, jog ieškovas smurtauja ir piktnaudžiauja alkoholiu. Šalys pageidavo padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.

5Ieškovas, remdamasis CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, 3.28, 3.59, 3.60 straipsniais, 3.62 straipsnio 1, 3 dalimi, 3.116 straipsniu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, 3.127 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė teismo: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką, Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą ( - ), dėl atsakovės kaltės ir palikti ieškovui po santuokos nutraukimo pavardę „U.“; 2) padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą turtą: ieškovui priteisti 66 tūkst. Lt vertės 1/2 dalį trijų kambarių 64,06 kv. m ploto buto ( - ), 300 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės šaldytuvą, 150 Lt vertės sofą–lovą, 100 Lt vertės stalą laikraščiams, 100 Lt vertės rašomąjį stalą, 50 Lt vertės staliuką televizorių, po 10 Lt, iš viso – 30 Lt vertės tris kėdes, 150 Lt vertės svetainės valgomąjį stalą, 50 Lt vertės lovą, 50 Lt vertės fotelį, 100 Lt vertės televizorių „JVC“, iš viso – 67 180 Lt; atsakovei priteisti 1/2 dalį nurodyto buto, 200 Lt vertės dvigulę lovą, 450 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 100 Lt vertės veidrodį, po 10 Lt, iš viso – 30 Lt vertės tris kėdes, 300 Lt vertės spintą, 100 Lt vertės fotelį, iš viso – 67 180 Lt; 3) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe 100 Lt vertės televizorių „Rubin“, 200 Lt vertės sekciją, 200 Lt ir 100 Lt vertės dvi spintas rūbams, 50 Lt vertės veidrodį, 50 Lt vertės kilimą, 50 Lt vertės batų dėžę, iš viso – 550 Lt; 4) nustatyti naudojimosi nurodytu butu tvarką: ieškovui naudotis paskirti kambarį, buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 1–9 (14,06 kv. m); atsakovei naudotis paskirti kambarį, pažymėtą indeksu 1–7 (12,90 kv. m); ieškovui ir atsakovei bendrai naudotis paskirti kambarį, pažymėtą indeksu 1–5 (17,19 kv. m), sandėlį, pažymėtą indeksu 1–8 (2,46 kv. m), koridorius, pažymėtus indeksais 1–1 (6,17 kv. m) ir 1–6 (1,42 kv. m), tualetą, pažymėtą indeksu 1–2 (1,07 kv. m), vonią, pažymėtą indeksu 1–3 (2,07 kv. m), virtuvę, pažymėtą indeksu 1–4 (6,72 kv. m); 5) priteisti ieškovui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė, remdamasis CK 3.60, 3.70, 3.84, 3.123 straipsniais, prašė teismo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir po santuokos nutraukimo atsakovės pavardę pakeisti, suteikiant iki santuokos buvusią pavardę „Č.“; priteisti jai iš ieškovo 10 tūkst. Lt neturtinės žalos; 2) padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: atsakovei priteisti 132 tūkst. Lt vidutinės rinkos vertės 64,06 kv. m ploto butą ( - ); (jai priteistino turto vertė 99 tūkst. Lt); ieškovui priteisti 33 tūkst. Lt vertės kompensaciją už 1/4 dalį buto, įpareigojant atsakovę šią kompensaciją sumokėti ieškovui per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti ieškovui santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės šaldytuvą, 150 Lt vertės sofą–lovą, 100 Lt vertės stalą laikraščiams, 100 Lt vertės rašomąjį stalą, 150 Lt vertės staliuką–televizorių, 30 Lt vertės tris kėdes, 150 Lt vertės svetainės valgomąjį stalą, 50 Lt vertės lovą, 50 Lt vertės fotelį, 200 Lt vertės dvigulę lovą, 450 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 100 Lt vertės veidrodį, 30 Lt vertės tris kėdes, 300 Lt vertės spintą, 100 Lt vertės fotelį, 100 Lt vertės televizorių „JVC“, iš viso – 2360 Lt; 5) įpareigoti ieškovą per trisdešimt dienų nuo kompensacijos sumokėjimo išsikelti iš buto; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ir atsakovės ieškininius: 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės ( - ) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką ( - ) dėl ieškovo kaltės, suteikdamas atsakovei ikisantuokinę pavardę „Č.“; 2) priteisė atsakovei iš ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) pripažino trijų kambarių butą ( - ) atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir priteisė ieškovui iš jos 94 550 Lt kompensaciją; 4) atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl 1/2 dalies nurodyto buto pripažinimo ieškovui nuosavybės teise; 5) priteisė ieškovui: 300 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės šaldytuvą, 150 Lt vertės sofą–lovą, 100 Lt vertės stalą laikraščiams, 100 Lt vertės rašomąjį stalą, 50 Lt vertės staliuką televizoriui, 30 Lt vertės tris kėdes, 150 Lt vertės svetainės valgomąjį stalą, 50 Lt vertės lovą, 50 Lt vertės fotelį, 100 Lt vertės televizorių „JVC“, 100 Lt vertės televizorių „Rubin“, 200 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės spintą rūbams, 50 Lt vertės veidrodį, 50 Lt vertės kilimą ir 50 Lt vertės batų dėžę; 6) priteisė atsakovei: 200 Lt vertės dvigulę lovą, 450 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 100 Lt vertės veidrodį, 30 Lt vertės tris kėdes, 300 Lt vertės spintą, 100 Lt vertės fotelį; 7) priteisė ieškovui iš atsakovės 250 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė atsakovei iš ieškovo 100 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti; įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteisė 850 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog atsakovei padaryti kūno sužalojimai (nosies kaulų lūžimas, apatinio žandikaulio abiejų kaklelių lūžimas, veido sumušimas), medicinos eksperto įvertinti kaip nežymūs, lengvi, sukėlę trumpalaikį sveikatos sutrikimą, ir net apysunkis sužalojimas, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą (b. l.33–44). Liudytojai patvirtino, kad matė ieškovą girtą, girdėdavo triukšmą ir barnius jų bute, matė atsakovę ir dukterį su mėlynėmis. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo girtavimas ir smurtas atsakovei sukėlė fizines ir emocines kančias, todėl, teismo nuomone, ieškovas privalo iš dalies atlyginti atsakovei neturtinę žalą – 5000 Lt. Teismas nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes ieškovas trisdešimt metų gyveno su šeima. Teismas pažymėjo, kad butas yra nedalus, nes yra pereinamasis kambarys. Dėl to teismas nusprendė priteisti visą butą atsakovei, o ieškovui priteisti pusės buto likvidacinės vertės kompensaciją (18 9100 : 2 = 94 550 (Lt). Teismas pabrėžė, kad iki kompensacijos išmokėjimo, ieškovui paliekama teisė gyventi bute. Kreditorių šalys neturi, išlaikymo atsakovė neprašo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą, paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą, papildydamas teismo spendimo rezoliucinę dalį taip: „Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalis. Nustatyti, kad ieškovas turi teisė gyventi bute iki 94 550 Lt kompensacijos sumokėjimo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti“. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus apie atsakovės ir dukters sveikatos sutrikdymus, apie ieškovo elgesį, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliu ir gerbti atsakovę, moraliai nerėmė atsakovės, būdamas girtas, elgėsi agresyviai buityje, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė santuokos metu įgytą butą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės – 94 550 Lt kompensaciją. Teismas konstatavo, kad 2006 m. kovo 6 d. ieškovas buto vidutinę rinkos vertę įvardijo 132 tūkst. Lt pagal valstybės įmonės Registrų centro 2005 m. spalio 5 d. pažymos duomenis. Taip pat jis pateikė UAB „Faulana“ 2006 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią buto rinkos vertė yra 252 100 Lt, likvidacinė vertė priverstinio pardavimo atveju (laikotarpis iki trijų mėnesių) – 189 100 Lt. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. spalio 19 d. pažymą buto vidutinė rinkos vertė yra 188 tūkst. Lt. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog priteisdamas ieškovui kompensaciją pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „Faulana“ 2006 m. spalio 10 d. nustatyta buto likvidacine verte, reiškia, kad jis tinkamai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir jas įvertino, nes tokia vertė iš esmės atitinka buto vidutinę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo buto rinkos vertę nustatyti 252 100 Lt, nes tai nėra vidutinė rinkos vertė. Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, kokiomis sąlygomis, kokioje vietoje ieškovas įsigys kitą gyvenamąjį būstą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl to, jog ieškovas turi teisę gyventi bute iki kompensacijos jam sumokėjimo ir kad kitos ieškinio bei priešieškinio dalys atmetamos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad reikia papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartį: 1) ieškovui iš atsakovės vietoj 94 550 Lt priteisti 126 050 Lt kompensacijos, nurodant, kad ieškovas turi teisę gyventi 64,06 kv. m ploto bute su rūsiu ( - ) iki tol, kol bus sumokėta kompensacija; 2) ieškovui iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.119 straipsnį, nes dalijamo sutuoktinių bendro turto vertę nustatė ne pagal rinkos kainą, kuri galiojo nuosavybės pabaigoje, bet pagal likvidacinę buto vertę, atsižvelgdami į buto vidutinę rinkos kainą. Kasatorius nurodo, kad negalima tapatinti sąvokų „likvidacinė turto vertė“, „turto vidutinė rinkos vertė“ su sąvokomis „turto rinkos vertė“, „turto rinkos kaina“, nes jos skiriasi. Turto rinkos kaina (vertė) nustatoma konkrečiam turtui, kai turtu galima laisvai disponuoti rinkoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9, 13 dalys, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 2.10, 2.11 punktai). Likvidacinė turto vertė nustatoma priverstinio turto pardavimo atveju (Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Visuomenės poreikiams paimamų banko akcijų vertės nustatymo nuostatų 8 punktas, CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto vertė, bet panašių požymių turinčių objektų vertė tam tikroje teritorijoje juos įvertinus masiniu būdu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).
  2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 punkto, nes neteisingai nustatė buto vertę ir už 1/2 dalį buto ieškovui iš atsakovės priteisė per mažą kompensaciją. Pagal byloje pateiktą UAB „Faulana“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. A06/552 buto rinkos vertė – 252 100 Lt, likvidacinė vertė – 189 100 Lt, pagal valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. spalio 19 d. raštą „Dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą“ buto vidutinė rinkos vertė – 188 tūkst. Lt. Kasatoriaus nuomone, teismai nesivadovavo, nors privalėjo vadovautis, ataskaita kaip vieninteliu nenuginčytu tiesioginiu įrodymu apie buto rinkos kainą 252 100 Lt (CK 3.119 straipsnis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Kasatorius mano, kad valstybės įmonės Registrų centro raštu teismai galėjo vadovautis tik tada, jeigu byloje nebūtų tiesioginio įrodymo – ataskaitos.
  3. Kasatorius pažymėjo, kad tik nustačius teisingą dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, t. y. rinkos vertę, būtų nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, taip pat nenukrypstama nuo preziumuojamo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes už priteistą kompensaciją gyvenamąjį būstą sutuoktinis turi įsigyti rinkos kainomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad teismų priteista kompensacija ieškovui jau sumokėta. Teismų procesiniams sprendimams įvykdyti atsakovės duktė iš banko gavo paskolą, atsakovė apdraudė būstą 180 tūkst. Lt draudimo suma. Dėl to atsakovė mano, kad teismai teisingai nustatė buto vertę, o kasatorius tik bando klaidinti kasacinį teismą.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Bylą nagrinėję teismai nustatė tokias kasaciniam skundui ir atsiliepimui į jį išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Ieškovas ir atsakovė ( - ) susituokė, šiuo metu turi du pilnamečius vaikus. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė sutuoktinio pareigų. Byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, būtų galima nukrypti nuo tokio turto lygių dalių principo. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo trijų kambarių butą Vilniuje, Baltupio g. 43–1. Valstybės įmonės Registrų centro 2005 m. spalio 5 d. pažymoje buto vidutinė rinkos vertė nustatyta 132 tūkst. Lt, 2006 m. spalio 19 d. pažymoje – 188 tūkst. Lt. UAB „Faulana“ pateiktoje 2006 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje buto rinkos vertė nustatyta 252 100 Lt, likvidacinė vertė priverstinio pardavimo atveju (laikotarpis iki trijų mėnesių) – 189 100 Lt. Teismai nustatė, kad ieškovui už atsakovei priteisiamą jo 1/2 dalį buto tenka 94 550 Lt kompensacija (189 100 : 2 = 94 550 (Lt).

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui o pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, pažeidimu ir nukrypimu nuo suformuotos teismų praktikos nustatant dalijamo bendro turto rinkos vertę. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio privalo pasisakyti kasacinis teismas.

18CK 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

19Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje pateiktus apibrėžimus, sąvoka „vertė“ suprantama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką; „rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį norintiems parduoti ir pirkti turtą asmenims po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Taigi kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis. Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytinių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri yra nustatoma atsižvelgiant į turto vertę.

20Likvidacinė turto vertė nustatoma priverstinio turto pardavimo atveju (Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Visuomenės poreikiams paimamų banko akcijų vertės nustatymo nuostatų 8 punktas, CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto vertė, bet panašių požymių turinčių objektų vertė tam tikroje teritorijoje juos įvertinus masiniu būdu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

21Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, nustatydami dalijamo turto rinkos vertę 189 100 Lt, vadovavosi nurodyta nuostata ir teisingai nustatė buto rinkos vertę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus: ieškovo ieškinyje įvardytą buto vidutinę rinkos vertę (132 tūkst. Lt); UAB „Faulana“ 2006 m. spalio 10 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (rinkos vertė – 252 100 Lt, likvidacinė vertė – 189 100 Lt); valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. spalio 19 d. pažymą (vidutinė rinkos vertė – 188 tūkst. Lt). Kasatorius tvirtina, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo atsižvelgti tik į vienintelį turto rinkos vertės įrodymą – buto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip teisiškai nepagrįstą, nes šioje byloje negalima vadovautis vienu įrodymu, esant kitiems įrodymams, turintiems tokią pat įrodomąją galią. Pažymėtina, kad buto vertės nustatymo ataskaita, kuria remiasi kasatorius, yra paprastas rašytinis įrodymas ir jo negalima tapatinti su ekspertizės išvada, pateikta teismo paskirto eksperto ar kompetentingos ekspertizės įstaigos. Taigi juo negalima paneigti visų kitų rašytinių įrodymų. Dėl to nagrinėjamoje byloje, nustatydami nekilnojamojo turto rinkos vertę, teismai pagrįstai rėmėsi ne vien kasatoriaus nurodytu įrodymu, bet visais byloje esančiais įrodymais apie buto vertę. Įvertinę nagrinėjamoje byloje susidariusią šalių situaciją, santuokos nutraukimo priežastis, šalių elgesį, taip pat atsižvelgę interesų pusiausvyros principą, teismai pripažino, kad reikia vadovautis buto vidutine rinkos verte. Ši teismų išvada yra pagrįsta ir padaryta vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais šioje byloje (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensacija ieškovui yra sumokėta, atsakovės dukteriai gavus banko kreditą. Paskolos gavimo metu buvo sudaryta buto draudimo sutartis, pagal kurią draudimo suma lygi 180 tūkst. Lt. Dėl to pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, juolab kad tai yra fakto klausimas, o kasacinis teismas, peržiūrėdamas bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus, tik konstatuoja, kad teismai, aiškindamiesi ginčo turto vertę, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija laiko, kad teismai, visapusiškai ištyrę byloje pateiktus įrodymus ir nustatę reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgę į abiejų šalių turtinę padėtį, tinkamai padalijo santuokoje įgytą šalių turtą pagal CK trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ įtvirtintus kriterijus ir sąlygas.

22Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prie atsiliepimo atsakovė pridėjo AB SEB Vilniaus banko 2007 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ši sumokėjo 1500 Lt atsiliepimą surašiusiai advokatei Vitai Neverauskaitei. Iš atsakovės pateiktos 2007 m. liepos 16 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad atsakovė sumokėjo 1300 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 200 Lt už advokato konsultacijas. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia atsakovei iš ieškovo 1300 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad nurodytame teisingumo ministro įsakyme nenusyta, kad būtų galima priteisti bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, todėl jų teisėjų kolegija nepriteisia atsakovei.

23Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti ar keisti teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Atsakovei J. Č. ( - ) iš ieškovo B. U. ( - ) priteisti 1300 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nori nutraukti santuoką dėl atsakovės... 5. Ieškovas, remdamasis CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, 3.28, 3.59, 3.60... 6. Atsakovė, remdamasis CK 3.60, 3.70, 3.84, 3.123 straipsniais, prašė teismo:... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu iš... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Bylą nagrinėję teismai nustatė tokias kasaciniam skundui ir atsiliepimui į... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 18. CK 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo turto vertė... 19. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje pateiktus... 20. Likvidacinė turto vertė nustatoma priverstinio turto pardavimo atveju... 21. Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi visapusiškai ir objektyviai įvertinti... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo priteisti iš ieškovo... 23. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 26. Atsakovei J. Č. ( - ) iš ieškovo B. U. ( - ) priteisti 1300 Lt (vienas... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...