Byla 2A-431-622/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovėms D. S., O. G., atsakovei L. V., atsakovės atstovui advokatui K. K., apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 802 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog atsakovės dabar jau miręs sutuoktinis I. Č. 1998-01-21 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl našlių pensijos skyrimo ir pateikė santuokos liudijimo (išduoto ( - )) bei mirties liudijimo (išduoto ( - )) kopijas. Tačiau I. Č. nuslėpė, jog ( - ) jis buvo sudaręs naują santuoką su atsakove L. V. VSDFV Klaipėdos skyrius mokėjo I. Č. našlių pensiją vadovaujantis LR Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. I. Č. mirė ( - ). Našlių pensija nėra skiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Todėl minėtas I. Č. elgesys yra neteisėtas, pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį yra pagrindas civilinės atsakomybės atsiradimui. VSDFV Klaipėdos skyrius 2008-08-20 sprendimu Nr. 1R-204 nustatė I. Č. našlių pensijos 802 Lt permoką. Mirusiojo I. Č. turtą paveldėjo atsakovė L. V., todėl ji turi atlyginti padarytą žalą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-27 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 66 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt atstovavimo išlaidas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad I. Č. sutuoktinė T. I. mirė ( - ). I. Č. ir atsakovė L. V. susituokė ( - ). I. Č. 1998-01-21 pateikė prašymą VSDFV Klaipėdos skyriui našlių pensijai gauti. VSDFV Klaipėdos skyriaus 1998-01-28 sprendimu I. Č. buvo paskirta našlių pensija. (Duomenys neskelbtini) I. Č. mirė. Po jo mirties turtą paveldėjo atsakovė. I. Č. 1998-01-28 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu paskirta našlio pensija, 2008-08-20 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nustatyta našlio pensijos permoka, konstatuota, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės. Teismas nurodė, kad I. Č. buvo rusakalbis, prašymas buvo pildomas lietuvių kalba, ar pildant prašymą našlio pensijai gauti I. Č. buvo išaiškinta, kad sudarius naują santuoką, našlio pensija nepriklauso, ar prašymo tekstas jam buvo išverstas į rusų kalbą, ieškovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtinti negalėjo. I. Č. ieškovui pateikė pasą, išduotą 1993-03-26, kuriame buvo atžyma apie santuokos sudarymą. Inspektorė, kuri tiesiogiai bendravo su atsakovės sutuoktiniu, pildė prašymą našlio pensijai gauti, nepatikrino aplinkybių, ar prašymą pildantis asmuo nėra sudaręs naujos santuokos. Kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovės sutuoktinis nesąžiningai įgijo pensijos permoką, todėl priteisti iš atsakovės, kaip turto paveldėtojos, be pagrindo įgytą turtą – pensijos permoką, nėra pagrindo.

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 802 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, neišsamiai išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, bylą nagrinėjo remdamasis tik atsakovės teiginiais, neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus ir argumentus. Bylos duomenys leidžia teigti, jog I. Č. sąmoningai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl jam nepriklausančios našlių pensijos skyrimo ir, suprasdamas lietuvių kalbą, pasirašė 1998-01-21 prašymą. Toks I. Č. elgesys buvo neteisėtas, ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti padarytus nuostolius iš atsakovės, kaip mirusio I. Č. turto paveldėtojos.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pakanka byloje įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

9Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

10Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalių teisiniams santykiams turi būti taikomas CK 6.241 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas be kita ko nustato, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta pensija, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Aplinkybę, kad pensijos gavėjas buvo nesąžiningas, turi įrodyti ieškovas (CK 4.26 straipsnis). Ieškovo teiginiai, jog I. Č. elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai suklaidino ieškovą, yra neįrodyti. VSDVF Klaipėdos skyriaus 2008-08-20 sprendime padaryta išvada, jog 802 Lt našlių pensijos permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės, yra nepagrįsta. Viena ta aplinkybė, kad I. Č. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl pensijos skyrimo, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad I. Č. veikė nesąžiningai. Išsiaiškinti pensijos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pareikalauti reikiamų dokumentų turėjo VSDFV Klaipėdos skyrius, kaip pensiją mokanti institucija. I. Č. galėjo sąžiningai klysti ir manyti, kad jam priklauso našlių pensija. Jokių melagingų duomenų rašytiniame prašyme pensijai skirti nėra nurodyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalių teisnių santykių pobūdį, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė žyminį mokestį ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 99 straipsnio 6 dalis nustato, jog valstybinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Jeigu ieškinys atmetamas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo tik tada, kai jis nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Todėl ginčijamas sprendimas turi būti patikslintas, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą priteisimo.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Panaikinti sprendimo dalį dėl 466 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai