Byla Ik-812-142/2011

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, atsakovo atstovei Dovilei Pociūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 13 – 15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. ( - ); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti jiems pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 12-14:30 val. prie LR Vyriausybės (Gedimino pr. 11, Vilniuje); priteisti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.

5Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (organizatoriai) 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 9 straipsnio nustatyta tvarka, pranešdami apie 2010 m. rugsėjo 29 d. 12.00-14.30 val. vyksiantį mitingą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Gedimino pr. 11, Vilnius). Vilniaus miesto savivaldybėje 2010 m. rugsėjo 15 d. vyko posėdis, kuriame dalyvavo ir Federacijos pirmininkas V. P.. Administracija svarstė jų prašymą, tačiau atsakymo dėl suderinto laiko nepateikė. Federacijos pirmininkas V. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudamas laikytis Susirinkimų įstatyme nustatytos prievolės išnagrinėti pareiškimą dėl susirinkimo per 3 dienas ir pateikti motyvuotą atsakymą (Susirinkimų įstatymo 10 str. 1 d. ir 12 str.). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė delsė pateikti atsakymą dėl susirinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl mitingo organizavimo jų prašomu laiku buvo gautas tik 2010 m. rugsėjo 21 d., t. y. uždelsus ilgiau, nei leidžia Susirinkimų įstatymas. Pareiškėjai laikė, kad atsakovas pažeidė Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Manė, kad Administracija tyčia vilkino sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimą, nes siekė sužlugdyti profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų organizuojamą taikią akciją, todėl visą savaitę dėl mitingo organizatoriai buvo laikomi nežinioje. Administracija pažeidė ir Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio reikalavimus. Sprendimas atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos turi būti raštiškas ir motyvuotas (Susirinkimų įstatymo 12 straipsnio reikalavimai), tačiau Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo rengti mitingo organizatorių prašomu metu ir tokio sprendimo nemotyvavo. Federacija gavo Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimą Nr. ( - ), kuriame teigiama, jog leidžiama organizuoti susirinkimą kitoje vietoje ir kitu laiku, tačiau ir šis sprendimas yra nemotyvuotas ir nederintas su organizatoriais, todėl prieštarauja Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjai rėmėsi Konstitucijos 36 straipsniu ir manė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai vertintini, kaip ribojantys susirinkimų laisvę ir pažeidžiantys Susirinkimų įstatymo nuostatas bei nesuderinami su Konstitucijos 36 straipsniu.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 19 – 24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis pareiškėjų pranešimas dėl organizuojamo mitingo buvo svarstomas 2010 m. rugsėjo 15 d., t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau – ir komisija) posėdyje. Dėl to nesutiko su pareiškėjų teiginiais dėl vilkinimo ir dėl minėtos įstatymo normos pažeidimo. Pažymėjo, jog komisijos posėdyje dalyvavo ir organizatorių (pareiškėjų) atstovas, kurį komisijos nariai informavo, jog Vinco Kudirkos aikštėje netilps 4 000 mitingo dalyvių, todėl organizuojant mitingą toje vietoje gali kilti grėsmė mitingo dalyvių ir praeivių saugumui. Komisijos posėdyje dalyvavęs policijos atstovas atkreipė komisijos narių bei organizatorių dėmesį į tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. 13-15 val. yra organizuojamas Socialistinio liaudies fronto mitingas, kuriam jau išduotas leidimas. Tokiu atveju policija negalės abiejuose susirinkimuose efektyviai užtikrinti viešosios tvarkos. Dėl šių priežasčių policijos atstovas pasiūlė pakeisti mitingo vietą bei laiką. Dėl nurodytų priežasčių komisija pasiūlė organizatorių atstovui organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 16-18.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje nuolatinėje susirinkimų vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje V. Gerulaičio g. prie „Siemens“ arenos. Remdamasi tuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimu (pažymėjimu) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos laiko ir formos“ leido pareiškėjams organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 16–18.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičo gatvės (prie „Siemens“ arenos). Pagal Susirinkimų įstatymo 10 straipsnį, jeigu nagrinėjant pranešimą išaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Pareiškėjų atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame nuspręsta leisti mitingą organizuoti ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, o komisijos posėdžio metu suderintoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje. Tai reiškia, kad su pareiškėjais mitingo vieta buvo suderinta. Pažymėjo, jog ne atsisakė išduoti leidimą organizuoti mitingą, o suderino pareiškėjų organizuojamo mitingo vietą, laiką ir formą ir išdavė ginčijamą leidimą, todėl pareiškėjų skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Manė, kad skundžiamas leidimas išduotas teisėtai ir nėra jokio pagrindo panaikinti leidimą (pažymėjimą). Net jeigu būtų nustatyti formalūs pažeidimai, šiuo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005). Nesutiko, kad pažeidė pareiškėjų teisę į susirinkimų laisvę, t. y. pažeidė Konstitucijos 36 straipsnį. Teisės aktuose ir Konstitucijoje žmogaus teisė į taikius susirinkimus yra iš esmės apibrėžiama vienodai – asmenys turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės aktai numato išimtis, kai susirinkimų teisė gali būti ribojama. Rėmėsi Susirinkimų įstatymo nuostatomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi. Taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimu. Nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį panaikinus skundžiamą aktą turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju ginčijamas leidimas yra nebeaktualus, net jį panaikinus ir įpareigojus jį išduoti pažymėjimą, jokių teisinių pasekmių teismo sprendimas nebegalėtų sukelti. Pažymėjo, kad teismas turėtų vertinti, ar ši byla yra teisminga administraciniams teismams. Pareiškėjai į administracinį teismą kreipėsi su skundu dėl vilkinimo ir atsisakymo išduoti leidimą. Susirinkimų įstatymo 13 straipsnis numato, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje konstatavo, kad tokios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismui.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 153 – 159) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimą (pažymėjimą) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“, kitus reikalavimus atmetė, priteisė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 50 Lt teismo išlaidų.

10Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2010 m. rugsėjo 9 d. prašymu Nr. 262 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pranešimu dėl mitingo organizavimo. Šiuo pranešimu informavo, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija 2010 m. rugsėjo 29 d. organizuos mitingą „Gana skurdinti žmones. Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas“, kad mitingas bus organizuojamas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Gedimino pr. 11), kad mitingo pradžios laikas numatytas 12 val., pabaigos laikas – 14.30 val., kad numatoma, jog mitinge dalyvaus apie 4 000 žmonių. Lietuvos darbo federacija 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 101-2010 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą“, vadovaudamasi Susirinkimų įstatymo 12 straipsniu, prašė Lietuvos darbo federacijai pateikti raštišką ir motyvuotą sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus prašymą leisti 2010 m. rugsėjo 29 d. 12 val. organizuoti mitingą prie Vyriausybės. Į šį raštą skyrius, kuris išdavė leidimą, atsakė 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. A51‑20214(2.3.4.2-SM3). Šiuo raštu Lietuvos darbo federacijai siunčiamas išduotas leidimas organizuoti renginį (susirinkimą), nurodoma, kad atsakymas gali būti skundžiamas, paduodant skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, arba Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų teismas padarė išvadą, kad leidimas (pažymėjimas) organizuoti susirinkimą išduotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A30-1056 „Dėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuojamo mitingo“. Šiame įsakyme nurodoma, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas suderina mitingo, organizuojamo 2010 m. rugsėjo 29 d., laiką – 16-18.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio g. (prie „Siemens“ arenos), laiką, vietą ir formą. Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. I-1521 nustatė nuolatines susirinkimų vietas Kalnų parke ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio gatvės, mitingų ir kitų renginių laikas nuo 8 val. iki 22 val. Pateiktas pranešimas dėl 2010 m. rugsėjo 29 d., 13-15 val. organizuojamo mitingo prie Vyriausybės buvo nagrinėjamas Renginių (susirinkimų) derinimo komisijoje, kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. posėdis buvo protokoluojamas. Protokole nurodoma, kas dalyvavo posėdyje, nurodant pavardes ir ką tas asmuo atstovauja, tačiau protokoluojant „kviestuosius“ nenurodomos nei dalyvavusių asmenų pavardės, nei jų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, nei jų atstovaujamos organizacijos. Protokolo dalyje „Svarstyta“ nurodoma, ką kalbėjo komisijos nariai, policijos atstovas, komisijos pasiūlymo esmė, bet visiškai nenurodyta, ar kviestieji asmenys, t. y. renginių organizatoriai, jų atstovai, sutiko su komisijos pasiūlymais, ar turėjo prieštaravimų. Toliau protokole aprašoma, kas nutarta, kokių reikalavimų privalo laikytis organizatoriai, kam pavedama išduoti leidimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Dėl to teismas apklausė liudytojais visus dalyvavusius 2010 m. rugsėjo 15 d. komisijos posėdyje komisijos narius bei galimus (teismo nustatytus) kviestuosius asmenis. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus laikė, jog kadangi dauguma komisijos narių konkrečių pasisakymų neatsimena, nepaneigti liudytojo V. P. parodymai, kad jis nesutiko su mitingo laiko ir vietos pakeitimu. Teismas vadovavosi Susirinkimų įstatymo 9 straipsniu, 10 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsniu ir padarė išvadą, kad šiuo atveju dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes, yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, o būtent įstatyme nurodytas dokumentas – Pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas, t. y. leidimas (pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad leidžiama organizuoti mitingą, tačiau ne pareiškėjų nurodytu laiku ir ne jų prašomoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad tokių sprendimų ginčijimo tvarkos Susirinkimų įstatymas nenumato, tačiau toks sprendimas laikytinas teisėtu tik tuo atveju, jeigu susirinkimo vieta ir laikas iš tiesų buvo suderinti (11 straipsnio 1 dalies 1 punktas „dėl suderintos vietos, laiko ir formos“). Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija priėmė kokį nors sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, todėl teismas vertino tik sprendimą išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Atkreipė dėmesį, jog Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nėra pasakyta, kaip turi būti priimamas sprendimas „dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos“, o pasakyta tik, kaip turi būti teikiami ir svarstomi pasiūlymai. Todėl laikė, kad nagrinėjant ginčą dėl išduoto pažymėjimo teisėtumo, būtina atsižvelgti į Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir įvertinti, ar iš tiesų su susirinkimo organizatoriais buvo suderinti klausimai dėl susirinkimo vietos ir laiko, juos pakeičiant. Nustatyta, kad ginčijamas leidimas (pažymėjimas) išduotas apsvarsčius pranešimą 2010 m. rugsėjo 15 d. Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje. Nors šio posėdžio protokole visiškai nenurodyta, kas iš organizatorių atstovų dalyvavo, ar jie sutiko su pasiūlymais (t. y. suderino vietą ir laiką), tačiau Lietuvos darbo federacijos atstovė užtikrino, kad susirinkime iš organizatorių dalyvavo šios federacijos pirmininkas V. P., bet jam žodis suteiktas nebuvo ir leidimas (pažymėjimas) nedelsiant po nagrinėjimo įteiktas nebuvo. Minėta, kad panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. P., tik jis aiškino, kad prieštaravo dėl tokio sprendimo priėmimo. Atsakovo atstovė aiškino, kad jis sprendimą girdėjo, kadangi tai pats pripažino, rašydamas savivaldybės administracijai 2010 m. rugsėjo 15 d. raštą. Tačiau, teismo nuomone, priešingai, nei aiškina atsakovo atstovė, šis raštas tik patvirtina, kad organizatoriaus Lietuvos darbo federacijos atstovas suprato, jog organizatorių pranešimą iš viso atsisakyta tenkinti, ir jis prašė pateikti motyvuotą sprendimą, kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis, kas reiškia, kad, jo įsitikinimu, buvo priimtas Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad svarstant pranešimą komisijos posėdyje 2010 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo vienas organizatorių atstovas, kas atitinka V. P. parodymus, tačiau atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo, nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bent su šiuo atstovu iš tiesų buvo suderinta kita susirinkimo vieta ir kitas laikas, kad šis atstovas kaip nors būtų išreiškęs sutikimą pakeisti vietą ir laiką. Tuo tarpu šio atstovo pasirašytas 2010 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 101‑2010 patvirtina, kad kita susirinkimo vieta ir kitas laikas su juo nebuvo suderinti. Administracija patvirtina, kad komisijos posėdyje dalyvavo tik vienas atstovas, kai tuo tarpu pranešimą apie susirinkimą pasirašė dviejų organizacijų atstovai. Administracijos atstovė paaiškino, kad nėra duomenų, jog šis vienas atstovas turėjo įgaliojimą atstovauti visus organizatorius, tačiau teigia, kad toks jo atstovavimas yra preziumuojamas vien dėl to, kad jis dalyvavo komisijos posėdyje. Organizatorių atstovo pasisakymas komisijos posėdžio protokole nenurodytas, nenurodyta, kad jis kaip nors išreiškė sutikimą su pasiūlymais dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir minėtų liudytojų parodymus teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju vieno iš organizatorių atstovų dalyvavimas komisijos posėdyje kviestojo asmens teisėmis nereiškia nagrinėjimo klausimo su juo suderinimo ir juo labiau nereiškia klausimo suderinimo su susirinkimo organizatoriais. Atsižvelgęs į faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad išduodant pareiškėjams leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, pažeistos Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes išduotas pažymėjimas, kuriame klaidingai nurodyta, kad klausimas yra suderintas, ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad pažymėjimas išduodamas pranešimo išnagrinėjimo dieną – iš šio straipsnio formuluotės aišku, kad kalbama ne apie žodinį sprendimą, bet apie nustatytos formos pažymėjimą, kuriam ši norma kelia atitinkamus reikalavimus. Teismo vertinimu, iš išduoto leidimo (pažymėjimo) datos akivaizdu, kad jis išduotas 2010 m. rugsėjo 17 d., o ne 2010 m. rugsėjo 15 d., kai klausimas buvo svarstomas ir nagrinėjamas. Įstatymas reikalauja ne tik žodinio pranešimo apie sprendimą, bet reikalauja, kad pažymėjimas būtų išduotas išnagrinėjimo dieną (11 str. 2 d.), taigi įstatymas kalba apie rašytinio dokumento įteikimą. Teismas laikė, jog nurodyti pažeidimai yra įstatyme nustatytos procedūros pažeidimai, dėl kurių skundžiamas aktas gali būti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Teismo nuomone, toks procedūrinis pažeidimas, ypatingai sprendimo priėmimas nesuderinus susirinkimo vietos ir laiko pakeitimo su organizatoriais, nulėmė neteisėto iš esmės sprendimo priėmimą. Tokiu netinkamu įstatymo taikymu padaromas pareiškėjų teisių ir įstatymų saugomų interesų esminis pažeidimas (paneigiama konstitucinė teisė nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo). Pranešimą padavę asmenys, su kuriais pakeitimai nebuvo suderinti, pagrįstai tikėjosi, kad tokiu atveju bus priimtas sprendimas, kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis. Viena iš žodžio „suderinti“ reikšmių, kurias pateikia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., psl. 747) yra „padaryti, kad sutiktų“, kita reikšmė: „padaryti darnų, sutaikyti“. Abi šios reikšmės suponuoja tam tikrą susitarimą, pasiūlymą ir sutikimą. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog toks susitarimas buvo pasiektas, o tai, kad klausimas buvo svarstomas girdint vienam iš suinteresuotų atstovų, bet neatsižvelgiant į jo nuomonę, neįteikiant jam rašytinio pažymėjimo, nereiškia susitarimo ar pritarimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgęs į tai, kad liudytojai A. A. K. ir V. P. patvirtino, kad dėl pareiškėjų nurodytų pažeidimų planuotas mitingas leistoje vietoje ir leistu laiku neįvyko visiškai, atsakovas šio fakto nepaneigė, teismas nevertino pareiškėjų argumentų, kurie būtų tinkami nagrinėjant sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, t. y. argumentų, susijusių su teisės į taikių susirinkimų laisvę įgyvendinimu, šios teisės pažeidimu, nes tokio sprendimo nėra. Nurodė, kad Administracija tiesiog konstatavo, kad susirinkimo vietos ir laiko pakeitimas yra suderintas, ir išdavė leidimą (pažymėjimą) dėl susirinkimo vietos ir laiko. Būtent tai ir pažeidžia pareiškėjų teises, nes jų atžvilgiu priimtas sprendimas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjams pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 12-14.30 valandomis prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Gedimino pr. 11, Vilniuje) negali būti tenkinamas. Nurodė, kad įpareigojant savivaldybės administraciją priimti tokį sprendimą, kurio prašo pareiškėjai, jokia pažeista ar ginčijama jų teisė nebus įgyvendinta ir apginta, nes pažymėjimas dėl susirinkimo praėjusiai datai jokių teisinių padarinių pareiškėjams negali sukelti. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl skubaus vykdymo yra išvestinis iš antrojo reikalavimo. Taip pat teismas nurodė, jog kadangi reikalavimai tenkinami tik iš dalies, pareiškėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 50 Lt žyminio mokesčio suma.

11III.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 162 – 166) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

131. Susirinkimų įstatymas nenumato susirinkimo organizatoriams teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą ar keisti suderintą vietą. Teismas, spręsdamas, ar priimant skundžiamą atsakovo sprendimą buvo laikytasi teisės aktų numatytos procedūros, formaliai vertino byloje esančius įrodymus (pareiškėjo atstovo V. P. parodymus, kad svarstant klausimą dėl susirinkimo vietos ir laiko, pareiškėjų atstovas nepritarė siūlomai susirinkimo vietai) ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas privalėjo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyros principą, t. y. ar skundžiamu atsakovo priimtu sprendimu pareiškėjams pasiūlyta vieta susirinkimui organizuoti, pažeidžia pareiškėjų teises. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų teiginiai, jog jie nesutiko su atsakovo siūloma susirinkimų vieta buvo teisiškai ir faktiškai nepagrįsti – pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kurios suponuotų susirinkimo negalimumą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 17 d. leidime (pažymėjime) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ nurodytoje vietoje. Laiko ir vietos pakeitimas nagrinėjamu atveju nepažeidė pareiškėjų teisės į taikius susirinkimus – atsakovas nurodė siūlomą susirinkimo vietą, o pareiškėjai nepateikė jokių alternatyvų, kur, jų nuomone, susirinkimas galėtų vykti (išskyrus pareiškėjų nurodytą vietą – prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Laiko ir vietos pakeitimas buvo objektyvi (pareiškėjų ir trečiųjų asmenų saugumo užtikrinimo būtinybė) ir teisiškai pagrįsta (nebuvo atsisakyta išduoti (derinti) leidimą (pažymėjimą)) aplinkybė. Teismas, nurodęs, kad iš organizatorių (pareiškėjų) atstovo parodymų teisme, spręstina, jog pareiškėjai prieštaravo kitai susirinkimo vietai ir laikui, nepagrįstai nevertino šių parodymų kritiškai ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad organizatoriai apskritai nenurodė motyvų, kuriais nesutinka su atsakovo siūloma susirinkimų vieta.

142. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjų atstovas dalyvavo 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos posėdyje ir jis buvo žodžiu informuotas apie galimo rengti susirinkimo laiką ir vietą, laikytina, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. išdavus leidimą (pažymėjimą) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“, atsakovas iš esmės nepažeidė Susirinkimų įstatymo nuostatų, o tai, kad raštas buvo pasirašytas 2010 m. rugsėjo 17 d., laikytina formaliu pažeidimu, neturėjusiu esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

153. Pareiškėjams pripažinus, jog mitingo organizavimas jų prašomą dieną tapo nebeaktualus, bylą nagrinėjęs teismas turėjo įvertinti, ar kitų pareiškėjų reikalavimų patenkinimas, t. y. skundžiamo atsakovo 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimo (pažymėjimo) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ panaikinimas, sukels atitinkamas teisines pasekmes – atkurs iki akto priėmimo buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai atsisakė rengti mitingą atsakovo 2010 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodytoje vietoje, spręstina, jog atsakovo priimto akto panaikinimas šiuo atveju negalėjo sukelti jokių teisnių pasekmių.

16Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo į apeliacinį skundą (b. l. 170 – 172) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

171. Kadangi Renginių (susirinkimų) derinimo komisija priėmė sprendimą išduoti leidimą, pagal Susirinkimų įstatymo nuostatas privalėjo suderinti su organizatoriais susirinkimo laiką ir vietą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad komisijos posėdžio metu su pareiškėjais būtų derinamas sprendimas dėl kitos susirinkimo vietos ar laiko. Teismas pagrįstai vadovavosi komisijos posėdžio protokolu, kuriame nėra užfiksuotas joks komisijos siūlymas dalyvaujančiam pareiškėjui dėl kitos susirinkimo vietos ar laiko.

182. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, teisingai nustatė, kad komisija įvykdė procedūrinius pažeidimus, dėl kurių skundžiamas aktas gali būti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo laiko ir vietos išduodamas pranešimo nagrinėjimo dieną, taigi kalbama apie rašytinio dokumento įteikimą. Tačiau pareiškėjai leidimą (pažymėjimą) gavo tik po 6 dienų. Tai, kad leidimas dėl susirinkimo vietos ir laiko išrašytas pažeidžiant Susirinkimų įstatymo nuostatas, liudija ir jo data – 2010 rugsėjo 17 d., nors komisijos posėdis vyko 2010 rugsėjo 15 d.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl atsakovo 2010-09-17 išduoto leidimo( pažymėjimo) Nr. ( - )dėl suderintos renginio ( susirinkimo) vietos, laiko ir formos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-09-17 įsakymu Nr. A30-1056 pavesta Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriui išduoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai leidimą ( pažymėjimą) „Dėl suderintos renginio ( susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Minėto leidimo teisėtumas ir yra ginčijamas šioje byloje.

22Pirmosios instancijos teismas, naikindamas minėtą leidimą, sprendime nurodė, kad leidimas išduotas pažeidžiant susirinkimų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, nes renginio vietos pakeitimas nebuvo suderintas su pareiškėju.

23Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais: susirinkimų įstatymas nenumato susirinkimo organizatoriams teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą ar keisti suderintą vietą, teismas formaliai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.

24Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad susirinkimo organizatoriams įstatymas nesuteikia teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą ar keisti suderintą vietą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas nurodo, jog keičiant susirinkimo vietą , ji turi būti suderinta su organizatoriais, o nesant tokio suderinimo pažymėjimas atsisakomas išduoti.

25Nagrinėjamu atveju leidimas ( pažymėjimas) išduotas organizuoti susirinkimą kitoje, nei prašė pareiškėjas, vietoje, tačiau su pareiškėju toks sprendimas nebuvo suderintas.

26Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas ( toliau- Įstatymas).

27Įstatymo 5 straipsnyje teigiama, kad pagal šio įstatymo nustatytą tvarką organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo; susirinkimų vietą ( procesijų bei eitynių maršrutą) laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu arba jo įgaliotu atstovu.

28Įstatymo II skyriuje reglamentuota pranešimų apie susirinkimų organizavimą nagrinėjimo tvarka.

29Šio skyriaus 9 straipsnis nustato pranešimo apie susirinkimų organizavimą pateikimo terminus ir formą. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos.

30Susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu ( pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą , laiką ir sąlygas.( Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

31Pranešime turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3)susirinkimo vieta, eitynių ir procesijų maršrutai; 4)numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) ne mažiau kaip dvejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos.( 9 straipsnio 3 dalis)

32Byloje esantis pareiškėjų teiktas pranešimas dėl mitingo organizavimo atitinka Įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ( b.l. 7).

33Pranešimo nagrinėjimo tvarka ir terminai įtvirtinti Įstatymo 10 straipsnyje, kuriuo nustatyta, kad pranešimas apie susirinkimo organizavimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios.( 10str. 1 dalis). 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu nagrinėjant pranešimą išaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko.

34Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad suderinimas yra abejų pusių sutarimas, nesant tokio sutarimo ( suderinimo), atsakovas privalėjo priimti 11 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (pažymėjimą), jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

35Byloje nėra įrodymų, kad susirinkimo vietos pakeitimas buvo suderintas su organizatoriais. Nesant suderinimo, atsakovas vienašališkai nusprendė leisti organizuoti susirinkimą ne prašyme nurodytoje, bet savivaldybės nustatytoje vietoje, todėl toks sprendimas yra neteisėtas.

3611 straipsnio antrojoj dalyje nustatyta, kad pažymėjimas dėl suderintos vietos, laiko ir formos arba sprendimas atsisakyti išduoti tokį pažymėjimą išduodamas pranešimo išnagrinėjimo dieną.

37Byloje yra duomenys, kad pranešimas dėl mitingo organizavimo buvo išnagrinėtas 2010-09-15, o Leidimas ( pažymėjimas) išduotas 2010-09-17d,. t.y. nesilaikant įstatymo 11 straipsnyje nustatytų terminų.

38Teisėjų kolegija įvertinusi Įstatymo nuostatas ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo pranešimą ir išduodamas leidimą( pažymėjimą) dėl mitingo vietos pakeitimo, nesuderinęs su pareiškėju, pažeidė Susirinkimų įstatymo nuostatas.

39ABTĮ 89 straipsnyje nustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas aktas ( ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ( ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

40Pirmosios instancijos teismas nustatęs procedūrinius pažeidimus, pagrįstai panaikino skundžiamą aktą.

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.