Byla 2A-1181-221/2012
Dėl palikimo priėmimo būdo pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-211-660/2012 pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovei Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S., tretiesiems asmenims A. S., R. T. dėl palikimo priėmimo būdo pakeitimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (15-17 b.l.), prašydama 2010 m. balandžio 12 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po R. V. Ž. mirties 2010 m. kovo 10 d., paduotą Kauno rajono notarų biuro notarei R. S., pripažinti negaliojančiu; ieškovei sudarius paveldimo turto apyrašą po R. V. Ž. mirties, įpareigoti Kauno rajono notarų biuro notarę R. S., priimti ieškovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo po R. V. Ž. mirties pagal apyrašą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė įgaliojo R. T. vesti paveldėjimo bylą po ieškovės sutuoktinio mirties. Ieškovės įgaliotoji palikimą priėmė remiantis CK 5.50 straipsniu - paduodama pareiškimą notarei R. S., kuri neišaiškino ieškovei ir įgaliotojai, kad ieškovė turi teisę pasirinkti palikimo priėmimo būdą: padavus pareiškimą notarui (CK 5.52 straipsnis) arba priimti palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis) bei palikimo būdo sukeliamų pasekmių. Ieškovė paveldėjo turtą, kurį sudaro 1/2 dalis žemės sklypo Kauno r. sav. Gervėnupio k., SB „Gervėna“. A. S. kreipėsi su ieškiniu prašydamas, priteisti iš ieškovės 68 000,00 Lt skolos, kadangi R. V. Ž. paskolino pagal įsakomąjį vekselį. Pareiškimas apie palikimo priėmimą buvo sudarytas suklydimo įtakoje – ieškovei nebuvo žinoma apie palikėjo skolas, viršijančias paveldėtą turtą, kreditorių reikalavimų dėl R. V. Ž. skolų notarei pareikšta nebuvo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (135-138 b.l.) ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė iki palikimo priėmimo žinojo apie palikėjo skolą kreditoriui bei jos dydį – apie 70 000,00 Lt (palikėjas buvo pasiskolinęs iš trečiojo asmens A. S. 68000 Lt). Savo 2010 m. balandžio 12 d. pareiškime Kauno rajono notarei R. S. ieškovė nurodė santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą Kauno r. sav., Gervėnupio k., SB „Gervėna“. Šie faktai rodė, kad ieškovė žinojo paveldimo turto sudėtį ir teisingai suvokė sandorio turinį. Po to, kai atsakovė notarė R. S. ir trečiasis asmuo R. T. ieškovei išaiškino palikimo priėmimo būdus bei pasekmes, ji, žinodama apie palikėjo skolą, išreiškė savo valią priimti palikimą – padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tokiu būdu priėmė palikimą 2010 m. balandžio 12 d. Todėl atmestas ieškovės argumentas, jog sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sandoris neprieštarauja gerai moralei.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė M. Ž. apeliaciniame skunde (141-143 b.l.) prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

101. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo teismų praktikos civilinėse bylose nustatant nepagrįstai pareiškimo apie palikimo priėmimą pateikimo motyvus, remiantis išimtinai atsakovės notarės R. S. ir jos padėjėjos I. A. N. parodymais, be to, teismas neteisingai interpretavo liudytojos E. B. parodymus, visapusiškai neįvertino visų įrodymų bei jų tarpusavio santykių.

112. Vertindamas įrodymus priešingai nei nurodė R. T., teismas padarė grubią klaidą.

123. Neaišku iš kur teismas padarė išvadą, kad notarė išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ieškovei ir jos įgaliotinei, nes tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skundžiamame sprendime niekur nebuvo užsiminta apie tai, kad notarė R. S. išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ieškovės įgaliotinei. Normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas apie palikėjo skolas, jokiais būdais nebūtų sudaręs sandorio sau nepalankiomis sąlygomis, nebent jam nebūtų išaiškinta apie palikimo priėmimo būdus.

13Atsakovė Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (147-149 b.l.) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

141. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, išnagrinėjo visas sandorio sudarymo aplinkybes ir tinkamai jas įvertinęs ieškinį atmetė.

152. Įstatymas nenumato galimybės keisti palikimo priėmimo būdo. Pats pakeitimas reikštų, kad teismas gali pakeisti vienašalį sandorį kitu vienašaliu sandoriu, o toks pakeitimas prieštarauja sutarčių laisvės principui. Šioje byloje pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus galimybės keisti palikimo priėmimo būdą negalima, kadangi tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimas pripažinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu būtų patenkintas, susidarytų situacija, kad mirusiojo palikimas per įstatyme nustatytą terminą yra nepriimtas iš viso.

163. Antrasis ieškinio reikalavimas yra priešlaikinis ir perteklinis, nes ieškovė prašo, jog sudarytas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, bet neprašo teismo leisti sudaryti jai kitą vienašalį sandorį dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, o toks teismo leidimas yra būtinas. Ieškovė surašyto turto apyrašo neturi, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovės antrojo reikalavimo, nes įstatymas draudžia priimti sąlyginį sprendimą.

174. Notarė, atlikdama notarinius veiksmus ir priimdama ieškovės įgaliotinės pareiškimą dėl palikimo priėmimo, veikė kaip pareigūnas ir nepažeidė ieškovės teisių.

185. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, teigdama, kad notarė neišaiškino jai palikimo priėmimo pasekmių, kadangi paduodant pareiškimą ieškovės net nebuvo notarų biure, pareiškimą notarė priėmė iš ieškovės įgalioto asmens, įgaliotinė pasirašytinai buvo įspėta apie CK 5.52 straipsnyje numatytas pasekmes. Notaras, atlikdamas veiksmus, privalo būti objektyvus visiems asmenims ir neturi pareigos aiškinti įpėdiniams teisės normų. Įgaliotinė savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė ir ji pati žinojusi apie skolą A. S.. Vengdama atsiskaityti su kreditoriumi, ieškovė kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu.

19Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (152-157 b.l.) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

201. Ieškovė M. Ž. bei jos vaikai žinojo aplinkybę, jog mirusysis ieškovės vyras buvo skolingas trečiajam asmeniui A. S., o atsakovė notarė R. S. ieškovei bei jos vaikams tinkamai išaiškino, kad galima priimti palikimą pagal apyrašą.

212. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi šalių, jų atstovų paaiškinimais bei byloje esančias rašytiniais įrodymais, kurių vieni iš pagrindinių yra – įgaliojimas, kurio pagrindu ieškovė įgaliojo trečiąjį asmenį R. T. vesti paveldėjimo bylą po ieškovės sutuoktinio mirties bei pareiškimas, kuriuo įgaliotinė patvirtino, jog jai yra žinomas CK 5.52 straipsnis.

223. Civilinės bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. T. būtų nurodžiusi, jog ji ieškovei neaiškinio apie palikimo priėmimo būdus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų parodymai ir paaiškinimai įrodo, kad ieškovė su vaikais trečiajam asmeniui R. T. minėjo iki palikimo priėmimo, kad mirusysis R. V. Ž. buvo pasiskolinęs iš fizinio asmens apie 70 000,00 Lt, kurių negrąžino.

234. Kai atsakovė notarė ir trečiasis asmuo R. T. ieškovei paaiškino palikimo priėmimo būdus bei pasekmes, ji, žinodama apie palikėjo skolą, išreiškė savo valią priimti palikimą – padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Vertinant suklydimą, taikytinas ir protingumo kriterijus. Ieškovės sudarytas sandoris neprieštarauja gerai moralei ir nebuvo sudarytas suklydimo įtakoje. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), trečiojo asmens prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas.

26Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo pagal įstatymą teisinius santykius, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais sprendimo naikinti nėra pagrindo. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, teisėjų kolegija sutinka su sprendime išdėstytais motyvais.

27Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą nuosavybės teise, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalo jį priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Vienas iš jų – tai, kad įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Galioja imperatyvoji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Antras – tai, kad palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.). Pažymėtina, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties, nes, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą, skolas, kitus įsipareigojimus. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2004; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis visų pirma turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Tai nėra asmeninis sandoris, todėl pareiškimą dėl palikimo priėmimo gali paduoti įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo. Kolegija sutinka su apeliante, kad palikimo priėmimo, beje, kaip ir bet kurio kito notarinio veiksmo atlikimo atveju, turėtų būti taikomas Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimas išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius. Taigi, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo. Kolegija dar kartą pažymi, jog nėra reglamentuota, kaip notaras turi išaiškinti atliekamų veiksmų prasmę.

29Iš išnagrinėtų ir įvertintų bylos aplinkybių bei įrodymų ir priimto sprendimo byloje teisėjų kolegija sprendžia, jog notarė laikėsi nurodyto reikalavimo. Nepagrįstu laiko apeliantės argumentą, jog teismo sprendimas priimtas remiantis išimtinai tik atsakovės paaiškinimais ir liudytojos I. A. N. parodymais, neteisingai interpretuoti liudytojos E. B. parodymai bei trečiojo asmens R. T. paaiškinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės R. S. paaiškinimas, jog dėl palikimo priėmimo buvo atvykusi ieškovė su vaikais ir buvo išaiškinti abu palikimo priėmimo būdai (tiek pareiškimu, tiek pagal apyrašą), patvirtino ne tik liudytoja I. A. N., bet jau pačiame atsiliepime į ieškinį ir trečiasis asmuo R. T.. Ji tame pačiame atsiliepime nurodžiusi ir tai, jog tiek ieškovė, tiek jos vaikai žinojo ir apie palikėjo skolą bei teiravosi dėl galimybės ją išieškoti iš prieš palikėjo mirtį dukrai padovanoto namo. Po to visi jai parašė įgaliojimus tvarkyti paveldėjimo reikalus (67 b.l.). Analogiškai šias aplinkybes, tik jau prisiekusi (92 b.l.), R. T. paaiškino ir teismo posėdžio metu (96-98 b.l.). Ji patvirtino ir tai, jog ir ji pati aiškino tiek ieškovei, tiek jos vaikams galimus palikimo priėmimo būdus ir, būtent, toks būdas buvo pasirinktas ieškovės valia. Netikėti R. T. teismas neturėjo pagrindo, neturi jo ir apeliacinės instancijos teismas, nes kolegijos nuomone, aplinkybių apie palikėjo skolą, jos dydį, apie palikėjo prieš mirtį sudarytą sandorį, visiškai nepažįstamas žmogus žinoti negalėtų. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog trečiasis asmuo R. T., kuri ieškovę pas notarą tvarkant paveldėjimo reikalus atstovavo pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą (6 b.l.), yra teisines paslaugas teikiančios IĮ „Aujema“ savininkė, konsultuoja žmones (98 b.l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ginčijamame 2010 m. balandžio 12 d. pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodytas tik CK 5.52 straipsnis ir išaiškintos jo pasekmės, nenurodant CK 5.53 straipsnio (19 b.l.), nelaikytina patvirtinimu, jog nebuvo išaiškinta ieškovei ir jos įgaliotam asmeniui apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieškovės nenuoseklų paaiškinimą teismo posėdžio metu tiek apie pačią skolą (nežinojo, po to žinojo iš vaikų, po to, jog sužinojo po sutuoktinio mirties ir pan.), tiek apie apsilankymą notarų biure bei teisines paslaugas teikiančioje įmonėje. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek tarp pačios ieškovės M. Ž. paaiškinimo, tiek tarp jos vaikų, apklaustų liudytojais, parodymų yra prieštaravimų. Pareiškėjos dukra E. B. tvirtino, jog nieko nežinojo apie skolą (126-127 b.l.), o liudytojas M. Ž., ieškovės sūnus, pripažino, kad apie tėvo skolą žinojo dar iki jo mirties ir apie tai buvo kalbama IĮ „Aujema“ dalyvaujant tiek ieškovei, tiek jos dukrai E. B. (126-127 b.l.). Ieškovė žinojo ir kokį turtą paveldės (20 b.l.).

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai ištyręs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais, pagrįstai atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovės ir jos atstovo argumentus, jog ieškovei nebuvo žinoma apie palikėjo skolas, viršijančias paveldėtą turtą, nežinodama paveldėto turto sudėties, neteisingai suvokė sandorio turinį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas neteisingai interpretavo liudytojos E. B. parodymus, nes, anot apeliantės, E. B. parodė, kad jos motinai ir broliui notarinėje kontoroje buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, tačiau nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu reikia tai daryti. Iš posėdžio protokolo matyti, jog E. B. aiškino, kad notarė nukreipė į teismą, siūlė susirasti advokatą, tačiau teigė neprisimenanti, dėl ko nukreipė į teismą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas kitus byloje surinktus įrodymus - atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos I. A. N. parodymus, teisingai vertino, jog liudytoja E. B. patvirtino aplinkybę, kad buvo išaiškinta galimybė paveldėti turtą pagal apyrašą, nes pagal palikimo metu galiojusio CK 5.53 straipsnio 2 dalį dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai pirmiausia turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti pavesdavo teismo antstoliui. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, logiška ir tikėtina, kad notarė tinkamai atliko pareigą ir išaiškino galimybę paveldėti turtą pagal apyrašą bei tokio paveldėjimo pasekmes. Kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, pažymėjusi, jog principinės nuostatos, kad civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), įpareigojančiais asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems, laisvai spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga, galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą, pasirinkti palikimo priėmimo būdą arba iš viso palikimo atsisakyti.

32Nagrinėjamu atveju teismo byloje nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės valia priimti jos sutuoktinio palikimą pagal pareiškimą notarų biurui buvo aiškiai išreikšta. Byloje pateiktais įrodymais – ieškovės, kaip minėta nenuosekliais paaiškinimais, jos atstovo paaiškinimais bei ieškovės vaikų prieštaringais parodymais - nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovei buvo išaiškinti palikimo priėmimo būdai bei pasekmės, byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovė nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, patvirtino jį savo parašu. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji suklydo ir suklydimas buvo esminis bei, kad toks sandoris prieštarauja gerai moralei, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė dėl palikimo priėmimo sandorio nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai jai buvo pareikštas ieškinys dėl palikėjo skolos priteisimo, sprendžia, jog jos valiai ginčyti minėtą sandorį galėjo turėti įtakos kilusi atsakomybė už palikėjo skolas. Kaip jau kolegija minėjo, asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, nesilaikydamas šių reikalavimų – prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-66/2012 ir kt.).

33Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti sprendimo nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

34Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovė turėjo 1000 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, (150-151 b.l.), trečiasis asmuo – 968 Lt (158-160 b.l.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui minėtos jų patirtos išlaidos priteistinos (CPK 98 straipsnis).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovės M. Ž., a.k. ( - ) atsakovei Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38Priteisti iš ieškovės M. Ž., a.k. ( - ) trečiajam asmeniui A. S., a.k. ( - ) 968 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (15-17 b.l.), prašydama... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (135-138 b.l.)... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė M. Ž. apeliaciniame skunde (141-143 b.l.) prašė panaikinti Kauno... 10. 1. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 11. 2. Vertindamas įrodymus priešingai nei nurodė R. T., teismas padarė grubią... 12. 3. Neaišku iš kur teismas padarė išvadą, kad notarė išaiškino... 13. Atsakovė Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepime į... 14. 1. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino... 15. 2. Įstatymas nenumato galimybės keisti palikimo priėmimo būdo. Pats... 16. 3. Antrasis ieškinio reikalavimas yra priešlaikinis ir perteklinis, nes... 17. 4. Notarė, atlikdama notarinius veiksmus ir priimdama ieškovės įgaliotinės... 18. 5. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis,... 19. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (152-157 b.l.)... 20. 1. Ieškovė M. Ž. bei jos vaikai žinojo aplinkybę, jog mirusysis ieškovės... 21. 2. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 22. 3. Civilinės bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. T.... 23. 4. Kai atsakovė notarė ir trečiasis asmuo R. T. ieškovei paaiškino... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija... 27. Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo... 29. Iš išnagrinėtų ir įvertintų bylos aplinkybių bei įrodymų ir priimto... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 32. Nagrinėjamu atveju teismo byloje nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti... 33. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinio skundo argumentais... 34. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovė turėjo 1000 Lt išlaidų... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 36. Ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m.... 37. Priteisti iš ieškovės M. Ž., a.k. ( - ) atsakovei Kauno rajono 1-ojo... 38. Priteisti iš ieškovės M. Ž., a.k. ( - ) trečiajam asmeniui A. S., a.k. ( -...