Byla 3K-3-52/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB ,,Ergo Lietuva” ir UAB ,,Verslo investicijų projektų centras” kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, UAB ,,Ergo Lietuva” ir UAB ,,Verslo investicijų projektų centras” dėl administracinio akto, statinio techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos panaikinimo, statinio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo nugriauti statinį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, UAB „Ergo Lietuva”, UAB „Verslo investicijų projektų centras” prašė teismo:

51. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugsėjo 17 d. aktą „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti” Nr. 1473.

62. Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro atliktą 325, 78 kv. m ploto garažo, esančio Vilniuje, Algirdo g. 3, plane pažymėto 2 Glg (unikalus Nr. 1095-3000-3028) techninę inventorizaciją (kadastrinius matavimus) nekilnojamojo turto kadastre.

73. Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 1997 m. spalio 10 d. atliktą ginčo statinio teisinę registraciją atsakovo UAB „Ergo Lietuva” vardu.

84. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” 2004 m. kovo 26 d. sudarytą ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2.166.

95. Įpareigoti atsakovą UAB „Ergo Lietuva” nugriauti ginčo statinį.

10Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. spalio 6 d. potvarkiu Nr. 1980V „Dėl negyvenamųjų patalpų (pastatų) perdavimo į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitos skyriaus balansą” įpareigojo Vilniaus miesto valdybos skyrius perduoti jų balanse esančias negyvenamąsias patalpas (pastatus) į Savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitos skyriaus balansą (T. 1, b. 1. 16-20). Į savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitos skyriaus balansą 1995 m. vasario 28 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos negyvenamosios patalpas, esančios Vilniuje, Algirdo g. 3 (T. 1, b. 1. 21). Remiantis Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 6 d. potvarkio Nr. 1980V 4 punktu 1995 m. gegužės 22 d. su atsakovu UAB „Ergo Lietuva” sudaryta nuomos sutartimi Nr. 539 (T. 1, b. 1. 23-26) buvo perrašyta dar 1992 m. sausio 27 d. sudaryta 666,80 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Algirdo g. 3, nuomos sutartis Nr. 7 (t. 1, b. 1.13-15), išnuomojant atsakovui UAB „Ergo Lietuva” 629, 91 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, Algirdo g. 3. Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1991 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. 65 Lietuvos valstybinei draudimo įstaigai, kuri nuomojo 666,80 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, Algirdo g. 3, buvo leista rekonstruoti ūkio pastatus, esančius Vilniuje, Algirdo g. 3, kieme, įrengiant juose garažus lengviesiems automobiliams, ir remontuoti ūkio pastatą (buvusią skalbyklą) (T. 1, b. 1. 38). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugsėjo 17 d. akto „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti” Nr. 1473 (T. 1, b. 1. 39) pagrindu nekilnojamojo turto registre 1997 m. spalio 10 d. buvo įregistruotos atsakovo UAB „Ergo Lietuva” nuosavybės teisės į 325, 78 kv. m. ploto statinį- garažą. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 629, 91 kv. m ploto administracinis pastatas, esantis Vilniuje, Algirdo g. 3, plane pažymėtas IBlp (unikalus Nr. 1095-3000-3017) (T. 1, b. 1. 8). Ieškovo nuosavybės teisės į šį pastatą nekilnojamojo turto registre įregistruotos 1999 m. lapkričio 9 d., remiantis Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos” ir 1999 m. birželio 11 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1550-01 (T. 1, b. 1. 9-10). Ieškovo teigimu, pagal Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 m. birželio 13 d. išduotą leidimą vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus Nr. 295 (T. 1, b. 1. 40), atsakovas UAB „Ergo Lietuva” vykdė jau esančio laikino lengvų konstrukcijų garažo rekonstrukciją, pakeičiant garažo surūdijusias dangas, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugsėjo 17 d. aktu „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti” Nr. 1473 ginčo statinys negalėjo būti priimtas kaip teisėtai pastatytas naujas laikinas statinys ir 1997 m. spalio 10 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovo manymu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinė statinių statybos inspekcija ginčijamu aktu priėmusi naudoti ginčo statinį bei atsakovas VĮ Registrų centras, atlikęs ginčo statinio techninę inventorizaciją ir teisinę registraciją atsakovo UAB „Ergo Lietuva” vardu, pažeidė Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtintos Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos (toliau - Tvarka) nuostatas, draudžiančias teisiškai registruoti laikinus statinius (Tvarkos 8 punktas). Be to, ieškovas teigė, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, ginčijamame akte pažymėdamas, jog ginčo statinys - lengvų konstrukcijų garažas, yra laikinas statinys, nenurodė, iki kada atsakovui UAB „Ergo Lietuva” leista jį naudoti (1996 m. Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka” 3.14 papunktis). Be to, ieškovas teigė, kad atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” 2004 m. kovo 26 d. sudaryta ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 4.37 straipsnis, 4.103 straipsnio 1 dalis). Šį teiginį motyvavo tuo, kad tiek ginčijamo akto sudarymo metu galiojusio, tiek galiojančio Statybos įstatymo nuostatos numato statinio naudotojo pareigą laikytis statinio naudojimo taisyklių, naudoti jį pagal paskirtį bei pareigą jį nugriauti pasibaigus naudojimo terminui (1996 m. Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2001 m. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Ergo Lietuva” išnuomotos 629, 91 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, esančios Vilniuje, Algirdo g. 3, Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1096 buvo įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Ieškovo teigimu, ginčo statinio techninė inventorizacija (kadastriniai matavimai) nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teisės į šį statinį įregistravimas nekilnojamojo turto registre atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” vardu pažeidžia ieškovo nuosavybės teises į 5 007 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Vilniuje, Algirdo g. 3, kurio ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-143 „Dėl sklypo Algirdo g. 3 ribų ir ploto nustatymo” (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 1.1 papunktis, 2.5 papunktis, 28 punktas, 29.1 papunktis), nes galiojantys teisės aktai numato, jog aplink laikinus statinius žemės sklypai neformuojami (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, Aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 2.19 papunktis, Vyriausybės 2002 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 44.2 papunktis).

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugsėjo 17 d. aktą „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti” Nr. 1473, nes ginčo statinys atitinka nuolatinio statinio požymius ir toks jo statusas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre (2001 m. Statybos įstatymas, Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai”, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė”). Ieškovo argumentus dėl 1996 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo nuostatų, susijusių su laikino statinio naudojimo teisinėmis pasekmėmis, taikymo teismas atmetė, argumentuodamas tuo, kad ginčo statinio perstatymo dokumentacija buvo rengiama iki šio įstatymo įsigaliojimo, konkrečiai, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos sutikimas vykdyti garažų perstatymo darbus išduotas 1996 m. birželio 24 d. potvarkiu Nr. 124, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas vykdyti darbus išduotas 1996 m. birželio 13 d., statinio projektas Vilniaus miesto valdybos Architektūros ir statybos skyriuje suderintas 1996 m. rugpjūčio 26 d., leidimas vykdyti statybos darbus išduotas 1996 m. rugsėjo 5 d. pagal tvarką, galiojusią iki 1996 m. Statybos įstatymo įsigaliojimo. Teismas nurodė, kad iki 1996 m. rugsėjo 1 d. galiojusių Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 2 punktą kaip statybos objektų nenumatė laikinųjų statinių bei nenustatė jokio maksimalaus termino laikino statinio eksploatavimui ar reikalavimo pasibaigus tokiam terminui statinį nugriauti. Laikinų statinių ir jų projektavimo tvarkos taip pat nereglamentavo projekto rengimo metu galiojusios Statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintos Statybų projektų rengimo taisyklės.

14Teismas sprendė, kad ginčo statinio teisinė registracija atsakovo UAB „Ergo Lietuva” vardu nepažeidžia ieškovo teisių, susijusių su administracinio pastato valdymu ir naudojimu. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, esančio Vilniuje, Algirdo g. 3, naudojimo ir valdymo teisę 1992 m. sausio 27 d. nuomos sutartimi (bei vėlesne 1995 m. gegužės 22 d. nuomos sutartimi) perleido atsakovui UAB „Ergo Lietuva”, kuris, būdamas administracinio pastato naudotojas (nuomininkas), bei žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, naudotojas (nuomininkas) pagal 1995 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. 01/95-3821, neturi pretenzijų dėl ginčo statinio teisinės registracijos. Be to, teismas nurodė, kad ginčo statinio teisinė registracija nepažeidžia ir ieškovo disponavimo administraciniu pastatu teisės, nes ginčo statinio buvimas tame pačiame žemės sklype su privatizuojamu objektu, netrukdo pastarojo privatizuoti. Šią išvadą teismas padarė remdamasis Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 4 d. raštu, patvirtinančiu, kad tuo atveju, jeigu ginčo statinys nenumatytas privatizuoti kartu su administraciniu pastatu, tokiu atveju privatizavimo objektui priskiriama tik dalis žemės sklypo, numatant bendro naudojimo plotą (T. 1, b. 1. 34). Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iš esmės pripažįstama, jog teisę spręsti statinio laikinumo klausimą turi inventorizaciją atlikusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. J. M., G. P. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-448/2001).

15Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” 2004 m. kovo 26 d. sudarytą ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 4.37 straipsnis, 4.103 straipsnio 1 dalis). Ginčo statinio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami teisėtai, pagal suderintą projektą ir nustatyta tvarka gavus leidimą, jokių nukrypimų nuo projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų nebuvo nustatyta nei darbų atlikimo metu, nei ginčo statinio priėmimo naudoti metu. Atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras” yra sąžiningas ginčo statinio įgijėjas, nes sandoris įformintas laikantis įstatymo reikalavimų (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas neturi teisės ginčyti sandorio, nes nėra jo šalis, o sandoris nepažeidžia ieškovo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje A. D. v. J. M., G. P. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-448/2001 m.).

16Kartu teismas konstatavo, kad laikino statinio įstatyme nustatyto eksploatavimo termino pasibaigimas nėra pagrindas nugriauti statinį. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje J. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija, ŽNTKR VĮ Kauno filialas ir kt. (bylos Nr. 3K-3-359/2000), kurioje kasacinis teismas suformulavo pagrindus, kuriems esant gali būti nugriautas statinys, konkrečiai, tai gali būti statybos leidimo nebuvimas, esminiai ar šiurkštūs nukrypimai nuo projekto, darbų neatitikimas galiojančioms projektavimo ir statybos normoms, tuo tarpu statinys negali būti nugriautas dėl įstatyme nurodyto statinio eksploatavimo termino pabaigos, jeigu pats statinys gali būti toliau eksploatuojamas nekeliant grėsmės aplinkai.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 19 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą bei ieškinį tenkinti iš dalies:

18a) panaikinti 1997 m. lapkričio 10 d. atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktą 325,78 kv. m ploto garažo, esančio Vilniuje, Algirdo g. 3, plane pažymėto 2Glg (unikalus Nr. 1095-3000-3028) registro įrašą Nr. 10/82589 registraciją nekilnojamojo turto registre UAB „Ergo Lietuva” vardu.

19b) pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” 2004 m. kovo 26 d. sudarytą 325,78 kv. m ploto garažo, esančio Vilniuje, Algirdo g. 3, plane pažymėto 2Glg (unikalus Nr. 1095-3000-3028) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2.166.

20c) taikyti restituciją: atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras” grąžina atsakovui UAB „Ergo Lietuva” garažą, esantį Vilniuje, Algirdo g. 3, o atsakovas UAB „Ergo Lietuva” grąžina atsakovui UAB „Verslo investicijų projektavimas” 200 000 Lt.

21d) įpareigoti atsakovą UAB „Ergo Lietuva” nugriauti (išardyti) 325,78 kv. m ploto garažą, esantį Vilniuje, Algirdo g. 3.

22Kitą ieškinio dalį atmesti.

23Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva” 2570 Lt žyminio mokesčio ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

24Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Verslo investicijų projektų centras” 2470 Lt žyminio mokesčio ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo VĮ Registrų centro 100 Lt žyminio mokesčio ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo garažo teisinės registracijos metu teisinį statinių registravimą reglamentavo Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta „Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka”. Statinių priėmimo naudoti aktas, pagal minėtą tvarką, buvo vienas iš dokumentų, patvirtinantis nuosavybės teises į statinį, ir šio akto pagrindu buvo atliekama statinio teisinė registracija. Tačiau pagal Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos 8 punktą laikinus statinius teisiškai registruoti buvo draudžiama. Taigi UAB „Ergo Lietuva” negalėjo įregistruoti nuosavybės teises į šį garažą kaip laikiną pastatą. Atsakovui UAB „Ergo Lietuva” buvo duotas leidimas pastatyti laikiną metalinių lengvų konstrukcijų garažą, todėl nebuvo suformuotas ir įregistruotas statybos sklypas, tai buvo būtina, jeigu UAB „Ergo Lietuva” kaip statytojui, būtų buvę leista statyti nelaikiną statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnis, 16 straipsnis). Atsakovui UAB „Ergo Lietuva” buvo leista perstatyti laikiną lengvų konstrukcijų garažą. Dėl tokių aplinkybių atsakovui UAB „Ergo Lietuva” garažo Vilniuje, Algirdo g. 3, teisinė registracija nekilnojamojo turto registre naikintina, nes UAB „Ergo Lietuva” nuosavybės teise neturėjo nelaikino statinio, kurį pagal 2004 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centrui”. Taigi nebūdama savininke UAB „Ergo Lietuva” negalėjo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti UAB „Verslo investicijų projektų centrui” nuosavybės teisės į garažą, kaip į nelaikiną statinį, nes ji pati tokios teisės neturėjo. Ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.48 straipsnio 2 dalis). Atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras” nėra sąžiningas įgijėjas, nes atsakovas turėjo žinoti, kad garažas, kurį ji pirko iš UAB „Ergo Lietuva”, yra laikinas statinys pagal 1997 m. rugsėjo 17 d. statinio priėmimo naudoti aktą. Leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo laiku (1996 m. rugsėjo 5 d.) ir ginčo garažo priėmimo naudoti laiku (1997 rugsėjo 17 d.) galiojo 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymas, kurio 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad laikinas, statinys yra statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Ilgiausias šiuo įstatymu nustatytas penkerių metų terminas pasibaigė 2002 m. rugsėjo 19 d., todėl atsakovas UAB „Ergo Lietuva” ginčo garažą turi nugriauti (išardyti).

27III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

28Atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras” kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

291. Pagal 1996 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo nuostatas laikinas statinys gali būti eksploatuojamas ne ilgiau kaip penkerius metu, o po to turi būti nugriautas. Tačiau iš esmės visi leidimai ir sutikimai perstatyti ginčo statinį buvo gauti ir statinio perstatymo projektas buvo suderintas dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Iki 1996 m. rugsėjo 1 d. galiojusių 1992 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 2 punktas kaip statybos objektų apskritai nenumatė laikinųjų statinių. Ginčo statinys buvo projektuojamas, o taip pat visi leidimai ir suderinimai jam statyti buvo gauti bendra tvarka, o ne kaip laikino statinio statybai ar kaip iki statybos darbų buvusio laikino statinio remontui. Teisės aktai, kuriais remiantis buvo projektuojamas ir statomas statinys, nenustatė maksimalaus laikino statinio eksploatavimo termino ar reikalavimo pasibaigus tokiam terminui statinį nugriauti.

302. Tai, kad UAB „Ergo Lietuva” nuosavybės teise neturėjo nelaikino statinio, UAB „Verslo investicijų projektų centras” negalėjo žinoti, nes 1997 m. rugsėjo 17 d. statinio priėmimo naudoti aktas nebuvo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties priedu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento visi Nekilnojamojo turto registro įrašai apie pardavėjo nuosavybės teisę į perleidžiamą daiktą buvo galiojantys, nebuvo jokių duomenų ar įrašų, kad jie yra ginčijami yra ginčijami ar bus ginčijami, kasatorius neturėjo jokių duomenų apie tai, kad negalėtų pirkti nekilnojamojo daikto. Dėl to kasatorius turi būti pripažintas sąžiningu ginčo statinio įgijėju.

31Atsakovas UAB „Ergo Lietuva” kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

321. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja visuotinai pripažintam teisės principui, kad įstatymai atgal negalioja. Iš esmės visi leidimai ir sutikimai perstatyti ginčo statinį buvo gauti ir statinio perstatymo projektas buvo suderintas iki 1996 m. rugsėjo 1 d., tai nulėmė šio statinio statusą. Dėl to nebuvo pagrindo taikyti vėliau įsigaliojusių teisės aktų. Statybos teisinių santykių reglamentavime galioja nuostata, kad naujai priimtame teisės akte įtvirtinami nauji reikalavimai statiniams, jų projektavimui galioja tik tiems statiniams, kurių projektavimo procesas yra pradedamas po naujo teisės akto įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu konstatavo, kad valstybė, keisdama teisinį reguliavimą, neatsižvelgdama į iki tol buvusį teisinį reguliavimą ir neužtikrindama asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių apsaugos principą. UAB „Ergo Lietuva”, pradėjęs statinio projektavimo ir statybos darbus, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad jo kaip savininko teisė eksploatuoti šį (projektuojamą) statinį vėliau teisės aktais nebus apribota. Ginčo statinio užimamas žemės sklypas netrukdo ieškovui naudotis gretimu žemės sklypu.

332. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad laikiniems statiniams eksploatuoti žemės sklypai nesuteikiami, tačiau pats 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu ginčo statiniui priskyrė žemės sklypą. Vadinasi ieškovas, priskirdamas ginčo statiniui žemės sklypą, pripažino ginčo statinio nuolatinį pobūdį, tai turėtų būti vertinama faktų pripažinimu pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį. Dėl šio įsakymo reikšmės apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, tuo pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, reikalaujančias įvertinti apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir motyvuotai juos įvertinti.

343. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad tariamai laikinas garažas turėjo būti nugriautas vėliausiai iki 2002 m. rugsėjo 19 d., nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nes neatsižvelgė į tai, kad ginčo garažas yra tinkamas tolesnei eksploatacijai, negali būti išardytas ir vėliau perkeltas į kitą vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje AB "Simega" vs. UAB "Radbc Arboris" Nr. 3K-3-807/2003, spręsdama tvoros pripažinimo laikinu ar nuolatiniu statiniu klausimą, konstatavo, kad tvoros stulpai įkasti į žemę jos naudojimo laikas neapibrėžtas, bet žymiai ilgesnis nei trys metai, todėl darytina išvada, kad tai ne laikinas statinys.

35Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės

38Atsakovui Lietuvos-Vokietijos draudimo UAB ,,Drauda” (įmonės pavadinimas pakeistas į UAB ,,Ergo Lietuva”) 1996 m. rugsėjo 5 d. išduotas leidimas atlikti laikino lengvų konstrukcijų garažo rekonstrukciją (T. 1, b. l. 85). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinė statinių statybos inspekcija 1997 m. rugsėjo 17 d. priėmimo naudoti aktu Nr. 1473 priėmė statinį naudoti (T. 1, b. l. 39). Šio akto pagrindu Lietuvos-Vokietijos draudimo UAB ,,Drauda” įregistravo nuosavybės teises į statinį nekilnojamojo turto registre. 2004 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi savininkas UAB ,,Ergo Lietuva” pardavė statinį pirkėjui UAB „Verslo investicijų projektų centras”.

39V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

40Byloje vyksta ginčas dėl garažo Vilniuje, Algirdo g. 3, statinio priėmimo naudoti akto, teisinės registracijos atlikimo ir šio pastato pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, taip pat dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinį. Spręsdami dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai patikrino, ar statinio statyba buvo pradėta ir vyko nepažeidžiant tuo metu statybos procesą reglamentavusių teisės aktų, taip pat ar pagal statiniui statyti išduotus dokumentus faktiškai pastatytas statinys sutampa su priėmimo naudoti akte nurodytu objektu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalis, ginčijanti statinio priėmimo naudoti aktą, turi įrodyti aplinkybes apie tokio akto priėmimo neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).

41Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. rugsėjo 17 d. išduotą statinio priėmimo naudoti aktą ir jo pagrindu atliktą teisinę registraciją, remdamasis tuo, kad Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtintos Teisinio statinių registravimo tvarkos 8 punktas draudė registruoti laikinus pastatus. Tačiau darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastato projektas buvo suderintas Vilniaus miesto Architektūros ir statybos skyriuje 1996 m. rugpjūčio 26 d., Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas atlikti pastato rekonstrukciją gautas 1996 m. birželio 13 d., o tuo metu galioję teisės aktai apskritai nenumatė laikinų pastatų statybos tvarkos. 1996 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymas ir Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo tvarka reglamentavo laikinųjų statinių statusą, tačiau nagrinėjamoje byloje dėl ginčo pastato statybos buvo suderintas projektas ir išduotas leidimas statyti pagal iki nurodytų teisės aktų įsigaliojimo galiojusią tvarką kaip nuolatiniam pastatui. Be to, ieškovo ginčijamame 1997 m. rugsėjo 17 d. priėmimo naudoti akte ginčo pastatas nebuvo priskirtas laikinu, nes jo eksploatavimo terminas nebuvo nustatytas. Pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtintos Statinių priėmimo naudoti tvarkos 3.14 punktą priimant naudoti laikiną pastatą priėmimo akte nurodoma data, iki kurios leista šį statinį naudoti. Kadangi ginčijamame priėmimo naudoti akte tokia data nenustatyta, dėl to pastato statytojas Lietuvos-Vokietijos draudimo UAB ,,Drauda” galėjo pagrįstai tikėtis, kad priėmimo naudoti aktu buvo užbaigta neterminuotai naudotino pastato statyba. Neterminuotas pastato naudojimas reiškia, kad pastato statytojas įgijo užbaigtą nuolatinį pastatą. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo pastatas pastatytas ne laikinam naudojimui, nes pagal patvirtintą projektą buvo įleisti į žemę pamatai, sutvirtintos konstrukcijos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, statinys, tvirtai sujungtas su žeme, atitinka nuolatinio statinio savybes. Tuo tarpu laikino pastato konstrukcijos statomos ne ilgesniam kaip 5 metų terminui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Dėl tokių priežasčių ginčo pastatas teisėtai priskirtas ne laikiniems pastatams ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas sprendimu tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, šią sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismui panaikinti nebuvo pagrindo.

42Pagal Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš statinio nugriovimo atvejų yra laikino statinio naudojimo termino pasibaigimas. Kadangi ginčo pastato statybos dokumentuose, priėmimo naudoti akte nebuvo nurodyta data, iki kurios leidžiama naudotis pastatu, tai ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė šioje byloje nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą UAB ,,Ergo Lietuva” nugriauti statinį kaip laikiną. Kadangi ginčo pastatas neturi laikino statinio statuso, toks pastatas galėjo būti perleidžiamas pagal sandorius. Taigi šioje byloje nėra įrodytas ieškinio reikalavimo dėl 2004 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktinis pagrindas.

43Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šiuo sprendimu padarytos išvados yra nepagrįstos. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą.

46Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB ,,Ergo Lietuva” 5140 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) ir atsakovui UAB ,,Verslo investicijų projektų centras” 4940 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt litų) už atsakovų paduotus kasacinius skundus sumokėtą žyminį mokestį.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities... 5. 1. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko... 6. 2. Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro atliktą 325, 78 kv. m ploto... 7. 3. Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 1997 m. spalio 10 d. atliktą... 8. 4. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Ergo... 9. 5. Įpareigoti atsakovą UAB „Ergo Lietuva” nugriauti ginčo statinį.... 10. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. spalio 6 d. potvarkiu... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 13. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti... 14. Teismas sprendė, kad ginčo statinio teisinė registracija atsakovo UAB... 15. Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia... 16. Kartu teismas konstatavo, kad laikino statinio įstatyme nustatyto... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 18. a) panaikinti 1997 m. lapkričio 10 d. atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus... 19. b) pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Ergo Lietuva” ir UAB „Verslo... 20. c) taikyti restituciją: atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų... 21. d) įpareigoti atsakovą UAB „Ergo Lietuva” nugriauti (išardyti) 325,78... 22. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 23. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva” 2570 Lt... 24. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Verslo investicijų... 25. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo VĮ Registrų centro 100 Lt... 26. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo garažo teisinės registracijos metu... 27. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai... 28. Atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras” kasaciniu skundu... 29. 1. Pagal 1996 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo nuostatas... 30. 2. Tai, kad UAB „Ergo Lietuva” nuosavybės teise neturėjo nelaikino... 31. Atsakovas UAB „Ergo Lietuva” kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos... 32. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja visuotinai... 33. 2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad laikiniems statiniams eksploatuoti žemės... 34. 3. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad tariamai laikinas... 35. Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės... 38. Atsakovui Lietuvos-Vokietijos draudimo UAB ,,Drauda” (įmonės pavadinimas... 39. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. Byloje vyksta ginčas dėl garažo Vilniuje, Algirdo g. 3, statinio priėmimo... 41. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko... 42. Pagal Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš statinio... 43. Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 46. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB ,,Ergo... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...