Byla e2A-651-479/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žarotūnė“, uždarajai akcinei bendrovei „Divytis“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 968,80 kv. m. ploto buitinis pastatas bei 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), esantys ( - ). Ieškovas šį turtą įgijo varžytynių būdu, anksčiau šio turto savininkė buvo UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovės pagal valstybinės žemės nuomos sutartį naudojasi žemės sklypo, esančio ( - ), dalimi, priskirta jų turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Ieškovas paaiškino, kad pagal esamą tvarką atsakovė UAB „Žarotūnė“ atskirai naudojasi konkrečia 3 926 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Divytis“ naudojasi 596 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „A“; UAB „Divytis“ atskirai naudojasi konkrečia 3 811 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudojasi konkrečia 1 411 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „B“; UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ atskirai naudojosi konkrečia 7 922 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuria nuo turto įsigijimo momento naudojasi ieškovas. Ieškovas teigė, kad du kartus kreipėsi į atsakoves dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kartu pateikdamas ieškovo lėšomis UAB „Drava“ 2016 m. lapkričio 25 d. parengtą ir patvirtintą atnaujintą žemės sklypo planą bei sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą, tačiau atsakovės į ieškovo pasiūlymus nereagavo. Dėl to ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti tokią žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą 2016 m. lapkričio 25 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovui paskirti atskirai naudotis 7 922 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Žarotūnė“ paskirti atskirai naudotis 3 926 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, ir paskirti bendrai su UAB „Divytis“ naudotis 596 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; UAB „Divytis“ paskirti atskirai naudotis 3 811 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, ir paskirti bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudotis 1 411 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“. Ieškovas taip prašė nustatyti, kad bet kuris iš sklypo naudotojų turi teisę jo naudojamoje sklypo dalyje vykdyti statybos ar kitus darbus vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, o kiti naudotojai nesudarys kliūčių vieni kitiems šią teisę įgyvendinti bei, esant reikalui, nepagrįstai nedelsiant duos reikalingus sutikimus bei įgaliojimus tokiems darbams atlikti kiekvieno iš naudotojų naudojamoje sklypo dalyje.
  2. 2017 m. birželio 7 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo ir ieškinio reikalavimų patikslinimo ir juo prašė nustatyti tokią žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovui paskirti atskirai naudotis 7 922 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, koordinačių sistemoje LKS-94 apibrėžtą taškais 1 (x: ( - ), y: ( - )), 2 (x: ( - ), y: ( - )), 3 (x: ( - ), y: ( - )), 16 (x: ( - ), y: ( - )), 14 (x: ( - ), y: ( - )), 13 (x: ( - ), y: ( - )), 12 (x: ( - ), y: ( - )), 7 (x: ( - ), y: ( - )), 1 (x: ( - ), y: ( - )); UAB „Žarotūnė“ paskirti atskirai naudotis 3 926 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje LKS-94 apibrėžtą taškais 3 (x: ( - ), y: ( - )), 4 (x: ( - ), y: ( - )), 5 (x: ( - ), y: ( - )), 13 (( - ), y: ( - )) 14 (x: ( - ), y: ( - )), 15 (x: ( - ), y: ( - )), 16 (x: ( - ), y: ( - )), 17 (x: ( - ), y: ( - )), 18 (x: ( - ), y: ( - )), 19 (x: ( - ), y: ( - )), 3 (x: ( - ), y: ( - )); UAB „Divytis“ paskirti atskirai naudotis 3 811 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, koordinačių sistemoje LKS-94 apibrėžtą taškais 5 (x: ( - ), y: ( - )), 6 (x: ( - ), y: ( - )), 7 (x: ( - ), y: ( - )), 12 (x: ( - ), y: ( - )), 13 (( - ), y: ( - )), 5 (x: ( - ), y: ( - )); UAB „Žarotūnė“ paskirti bendrai su UAB „Divytis“ naudotis 596 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; UAB „Divytis“ paskirti bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudotis 1 411 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti, kad bet kuris iš naudotojų turi teisę jo naudojamoje sklypo dalyje vykdyti statybos ar kitus darbus vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, o naudotojai nesudarys kliūčių vieni kitiems šią teisę įgyvendinti bei, esant reikalui, nepagrįstai nedelsiant duos reikalingus sutikimus bei įgaliojimus tokiems darbams atlikti kiekvieno iš naudotojų naudojamoje sklypo dalyje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Žarotūnė“ iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Šiame žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso buitinis pastatas ir 1/2 dalis kiemo statinių, atsakovei UAB „Divytis“ nuosavybės teise priklauso 272416/429985 dalis paslaugų patalpų ir 1/2 dalis kiemo statinių, o atsakovei UAB „Žarotūnė“ nuosavybės teise priklauso 127741/429985 dalis paslaugų patalpų bei 1/2 dalis kiemo statinių. Teismas taip pat nustatė, kad šalys yra sudariusios nuomos sutartis dėl šio žemės sklypo nuomos iki 2101 m. gruodžio 19 d. UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ ir UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ 2002 m. rugsėjo 25 d. raštu patvirtino kiekvienos iš jų naudojamus žemės sklypo plotus, priskirtus jų turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, tai yra atsakovė UAB „Žarotūnė“ atskirai naudojasi konkrečia 3 926 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Divytis“ naudojosi konkrečia 596 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „A“; UAB „Divytis“ atskirai naudojosi konkrečia 3 811 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudojasi konkrečia 1 411 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „B“, o UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ atskirai naudojosi konkrečia 7 922 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuria nuo turto įsigijimo momento naudojasi ieškovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad žemės sklypui, esančiam ( - ), Apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, tai yra naudotis privažiavimo keliu ir kiemu 366 kv. m. plote. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką visas kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra priskirtas tik į atsakovei UAB „Žarotūnė“ tenkančią naudotis sklypo dalį, nors šis kelias turėjo būti nurodytas plane ir įskaičiuotas į bendrai šalių naudojimo žemės sklypo plotą. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatoms, nes žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuris turi būti paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Teismas konstatavo, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovių naudojimosi žemės sklypu teises, todėl ieškinį atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė dėl bendrai naudojamo ginčo žemės sklypo ploto paskirstymo šalims pagrįstumo ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi bendrai su atsakovėmis naudojamos žemės sklypo dalies.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl žemės sklype esančio kelio servituto ribų ir ieškovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos atitikties Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatoms, nes šie klausimai jau buvo išspręsti šalims sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra ginčo dėl kelio servituto ribų.
    3. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sprendė dėl kiemo aikštelės naudojimo tvarkos, nors šioje byloje ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo siūloma naudojimo žemės sklypu tvarka geriausiai atitinka savininkų interesus, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Divytis“ ir UAB „Žarotūnė“ prašo ieškovo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nurodė, kad šalys nėra ginčo žemės sklypo savininkai, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo

    5Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Atsakovių teigimu, ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka yra ydinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Atsakovės nurodė ir tai, kad pagal ieškovo siūlomą tvarką nėra išsprendžiamas privažiavimo prie kiekvieno pastato klausimas, todėl patekti prie jų galima tik per UAB „Žarotūnė“ tenkančią sklypo dalį.

  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, todėl būdamos tik sklypo nuomininkėmis, šalys negali nustatyti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo patikslintą ieškinį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas atmetamas.

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl bendrai naudojamo ginčo žemės sklypo ploto paskirstymo šalims pagrįstumo ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi bendrai su atsakovėmis naudojamos žemės sklypo dalies. Su šia skundo nuostata galima sutikti.
  4. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Šiame žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso buitinis pastatas ir 1/2 dalis kiemo statinių, atsakovei UAB „Divytis“ nuosavybės teise priklauso 272416/429985 dalis paslaugų patalpų ir 1/2 dalis kiemo statinių, o atsakovei UAB „Žarotūnė“ nuosavybės teise priklauso 127741/429985 dalis paslaugų patalpų bei 1/2 dalis kiemo statinių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitų įrodymų nustatyta, kad šalys yra sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartis dėl statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių, nuomos sutarčių terminas – iki 2101 m. gruodžio 19 d. Byloje yra pateiktas 2002 m. rugsėjo 25 d. UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ ir UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ pasirašytas žemės sklypo planas, pagal kurį buvo patvirtinti kiekvienos iš šių bendrovių naudojami žemės sklypo plotai, priskirti jų turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Pagal šį žemės sklypo planą atsakovė UAB „Žarotūnė“ atskirai naudojosi 3 926 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Divytis“ naudojosi 596 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „A“; UAB „Divytis“ atskirai naudojosi 3 811 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudojosi konkrečia 1 411 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „B“, o UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ atskirai naudojosi 7 922 kv. m žemės sklypo dalimi, kuria nuo UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ priklausiusio turto įsigijimo momento naudojasi ieškovas.
  5. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo

    8Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatoms, nes žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuris turi būti paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvažiavimo į sklypo kelias šiuo atveju turėjo būti nurodytas šalių bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, o ne atsakovei UAB „Žarotūnė“ tenkančioje sklypo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 reglamentuoja naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, kurios tinkamą įgyvendinimą užtikrina valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdanti Nacionalinė žemės tarnyba, o tiksli naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarka ir sąlygos yra nustatomos valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi šiuo atveju ieškovas negali vienašališkai nuspręsti dėl įvažiavimo į sklypą vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad Apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 21 įsakymu ginčo žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, suteikiantis teisę naudotis privažiavimo keliu ir kiemu 366 kv. m. plote. Nagrinėjamu atveju ieškovo siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra analogiška tvarkai, kuri buvo patvirtinta 2002 m. rugsėjo 25 d. atsakovėms pasirašant žemės sklypo planą. Taigi įvažiavimo į ginčo žemės sklypą tvarka pagal ieškovo pateiktą planą taip pat iš esmės tik pakartoja nuo 2002 m. lapkričio 21 d. esamą įvažiavimo į sklypą tvarką, kuri užtikrina visų ginčo šalių patekimą į sklypą. Kadangi šioje byloje ieškovas ieškiniu neprašė keisti šios naudojimosi tvarkos dalies, atsakovės su šia sklypo dalimi susijusių priešpriešinių reikalavimų ieškovui taip pat nepareiškė, byloje nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl įvažiavimo kelio vietos keitimo ir esamo įvažiavimo į sklypą teisėtumo.

  6. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sprendė dėl kiemo aikštelės naudojimo tvarkos, nors šioje byloje ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo siūloma naudojimo žemės sklypu tvarka geriausiai atitinka savininkų interesus, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
  8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą. Bylos duomenys patvirtina, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ieškovas ir atsakovės pagal valstybinės žemės nuomos sutartis yra šio žemės sklypo valdytojai ir naudotojai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris pagal sutartį tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytoju ir naudotoju. Tuo tarpu ieškinys pareikštas būtent dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, tai yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje

    9Nr. 3K-3-96/2009). Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovės yra teisėti valstybinės žemės sklypo valdytojai ir naudotojai. Valstybinės žemės nuomos sutartys yra sudarytos ilgam laikotarpiui, tai yra iki 2101 m. gruodžio 19 d. Būtina įvertinti ir tai, kad ginčo šalys yra valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, kaip valstybinės žemės nuomininkas ir jame esančių statinių savininkas, nors ir nebūdamas sklypo savininkas, tačiau turi teisę kelti valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimą.

  9. Byloje nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 25 d. UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ ir UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ pasirašė žemės sklypo planą, pagal kurį buvo patvirtinti kiekvienos iš šių bendrovių naudojami žemės sklypo plotai, priskirti jų turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Pagal šį žemės sklypo planą atsakovė UAB „Žarotūnė“ atskirai naudojasi konkrečia 3 926 kv. m žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Divytis“ naudojosi konkrečia 596 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „A“; UAB „Divytis“ atskirai naudojosi konkrečia 3 811 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su UAB „Žarotūnė“ naudojasi konkrečia 1 411 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „B“, o UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ atskirai naudojosi konkrečia 7 922 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuria nuo 2015 m. vasario 11 d. naudojasi ieškovas, iš varžytynių nupirkęs UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ priklausiusius sklype esančius statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2002 m. rugsėjo 25 d. UAB „Žarotūnė“, UAB „Divytis“ ir UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ pasirašytame žemės sklypo plane iš esmės yra nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, jame yra aiškiai apibrėžtos kiekvienam sklypo naudotojui tenkančios žemės sklypo dalys ir jų ribos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010). Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašė nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką pagal 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad šiuo planu ieškovas prašo nustatyti analogišką naudojimo sklypu tvarką, sklypo naudotojams paskiriant naudoti tokio paties dydžio ir ribų sklypo dalis, dėl kurių naudojimo buvo susitarta 2002 m. rugsėjo 25 d. pasirašant žemės sklypo planą. Nors patikslintu ieškiniu ieškovas papildomai nurodė žemės sklypo dalis apibrėžiančius posūkio taškus, tačiau šiais patikslinimais esama naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat nebuvo keičiama. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, akcentuodamas, jog ieškovas parengė identišką žemės sklypą pagal jau esamą tvarką, dėl kurios niekada nebuvo ginčo tarp šalių. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje neįrodė būtinybės keisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Priešingai, ieškovas iš esmės prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri jau yra nustatyta, todėl galima daryti išvadą, jog ieškovo teisės nėra pažeidžiamos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka jau yra nustatyta ir privaloma tiek ieškovui, tiek atsakovėms, ieškovas neįrodė būtinybės šią tvarką keisti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį.
  10. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  11. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė UAB „Žarotūnė“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žarotūnė” iš ieškovo T. P. 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai