Byla e2S-813-467/2016
Dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei G. J. S., tretieji asmenys – J. M., atstovaujama G. J. S., AB DNB lizingas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei G. J. S., tretieji asmenys – J. M., atstovaujama G. J. S., AB DNB lizingas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė G. J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Atsakovas pateikė priešieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikia teismui prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir bendravimo tvarkos su atsakovu E. S. nustatymu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė patikslintą prašymą – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., gim. ( - ), ir A. S., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, nesilankyti adresu ( - ) bei netrukdyti ieškovei su vaikais gyventi ( - ); nustatyti laikiną atsakovo E. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) tėvas E. S. pasimatymams pasiima abu vaikus kartu, vaikų neišskiriant; 2) tėvas E. S. turi teisę būti su vaikais ne rečiau kaip du kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalius, skaičiuojant nuo penktadienio 17 valandos (arba po mokyklos/darželio), paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos arba vaikų motinos ir grąžinant juos vaikų motinai iki sekmadienio 19 valandos. Vaikų savaitgaliai su tėvu pradedami skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 6 d., penktadienio, grąžinant vaikus 2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienį. Sekantis tėvo savaitgalis su vaikais – 2015 m. lapkričio 20-22 dienos ir t.t.; 3) tėvas E. S. turi teisę matytis su vaikais ir kitomis mėnesio ar savaitės dienomis, paimant vaikus iš darželio/mokyklos arba vaikų motinos ir grąžinant vaikus vaikų motinai iki tos dienos 20 val., apie tai iš anksto (prieš 1 parą) pranešus vaikų motinai G. J. S. trumpąja žinute, jei toks vaikų paėmimas netrukdo vaikų įprasto dienos režimo ir yra suderinamas su popamokine veikla; 4) vaikams ar vienam iš jų susirgus, tėvo E. S. bendravimas su vaikais perkeliamas kitam artimiausiam mėnesio savaitgaliui, kurį vaikai bus sveiki. Jei šis savaitgalis sutaptų su kitu tėvo savaitgaliu su vaikais, tuomet tėvas E. S. įgyja teisę vaikus pasiimti dar vienam, papildomam, savaitgaliui, kurį praleido dėl vaiko(-ų) ligos; 5) nepriklausomai nuo to, kieno savaitgalis yra su vaikais, tėvas E. S. turi teisę praleisti su vaikais savo gimimo dieną, Tėvo dieną, o motina G. J. S. – praleisti su vaikais jos gimimo dieną, Motinos dieną; 6) poriniais metais vaikų tėvas E. S. turi teisę su vaikais švęsti Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais – Šv. Kalėdų antrąją dieną, Naujuosius Metus, Šv. Velykų pirmąją dieną; 7) tėvas E. S. turi teisę praleisti su vaikais vieną mėnesį kasmetinių savo atostogų bei papildomą mėnesį vaikų vasaros atostogų metu, apie vaikų paėmimą atostogoms pranešdamas motinai G. J. S. ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Prašyme ieškovė nurodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. yra susiklosčiusi tokia praktika, jog vaikai su kiekvienu iš tėvų paleidžia pakaitomis po savaitę. Su šia tvarka ieškovė sutiko, nes priešingu atveju atsakovas trukdo jai būti namuose su vaikais, bendrauja išimtinai tik su dukra. Tačiau ieškovės tokia tvarka netenkina. Prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiktų vaikų interesus – sergančiais vaikais ieškovė rūpinasi viena, dėl lankstaus savo darbo grafiko visada randa laiko nuvežti juos į būrelius, pasirūpinti jais, tuo tarpu byloje yra eilė įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesugebėjimą jais pasirūpinti. Atsakovas daro psichologinį poveikį dukrai, nebendradarbiauja su ieškove bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais ir yra baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus, be to vaikų akivaizdoje demonstruoja pyktį ieškovės atžvilgiu. Prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi ir nesilankyti adresu Birelių Sodų 23-oji g. 1, Vilniuje, ieškovė motyvuoja savo baime būti vienoje erdvėje su atsakovu, nes atsakovas jai grasina, stumdo, žemina, kelia pavojų ne tik ieškovei, bet ir vaikams. Kadangi ieškovė siekia įpareigoti atsakovą bendrauti su abiem vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, ji prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Vaikų interesus labiau atitiktų nuolatinis buvimas darbo dienomis ir naktimis su ieškove, nes ji gali vaikams užtikrinti ramesnę aplinką, tuo tarpu atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais ir po darželio/mokyklos ar popamokinės veiklos darbo dienomis.

5Atsakovas E. S. atsiliepime su ieškovės prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Tačiau prašė, teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo, taip pat nustatyti vaikų bendravimo tvarką su ieškove analogišką ieškovės pasiūlytai tvarkai. Teismui nustačius tik dukros Benitos laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, prašė nustatyti ieškovės bendravimą su dukra pagal jo pasiūlytą tvarką. Atsiliepime nurodė, kad byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai organizuoja prevencinį darbą su šeima – ne mažiau nei vieną kartą per mėnesį apsilanko nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), ir teikia teismui duomenis apie situaciją šeimoje, todėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra reikalingas. Ieškovė jau daugiau kaip du mėnesius gyvena skyrium, o adresu ( - ) gyvena atsakovas, todėl prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nespręstinas. Nepilnamečiai vaikai daugiausiai laiko praleidžia su atsakovu. Faktinis šalių gyvenimas skyriumi sudaro pagrindą ieškovės prašymą atmesti, nes, tėvams gyvenant atskirai ir dėl to nesant ginčo, žala vaikams nedaroma. Vaikai yra prie jo prisirišę, atsakovas geba jais tinkamai pasirūpinti, niekada nenusišalino ir neketina nusišalinti nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros. Ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnį dėl dukters sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės G. J. S. patikslinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovui 2015 m. gegužės mėn. buvo taikyta administracinė atsakomybė už fizinio bei psichologinio smurto naudojimą prieš savo vaikus, už netinkamą tėvo valdžios naudojimą, tačiau ir ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai netinkamos savo, kaip motinos valdžios, prieš nepilnametę B. S., naudojimo. Šalys gyvena atskirai, jų susitarimu yra nusistovėjusi tvarka, pagal kurią kiekviena iš šalių pakaitomis su vaikais bendrauja po savaitę. Tokia bendravimo tvarka padeda išvengti konfliktų vaikų akivaizdoje ir užtikrina jiems ramią aplinką. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas kelia grėsmę vaikams, kad esamoje situacijoje, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaikų teisės. Šalims negyvenant kartu, ieškovės interesai taip pat nepažeidžiami, dėl ko nėra būtinybės įpareigoti atsakovą gyventi atskirai. Santykiai tarp šalių yra ypatingai konfliktiški, šalys nurodo prieštaringas aplinkybes, susijusias su jų nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu, priešingos šalies galimybėmis užtikrinti jiems saugią aplinką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, siekdamas apginti nepilnamečių vaikų interesus augti nekonfliktiškoje aplinkoje, nebūti traumuojamiems psichologiškai, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrį organizuoti prevencinį darbą su šalių šeima, bent kartą per mėnesį apsilankant nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ), ir teikti teismui aktus ar kitus sudaromus dokumentus apie situaciją šeimoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju jau yra nustatytas pakankamas vaiko teisių ir interesų apsaugos mechanizmas, todėl nėra poreikio nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nes yra nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka, kuri atitinka nepilnamečių interesus. Taip pat nėra būtinybės įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, nes šalys rūpinasi vaikais pakaitomis, gyvena atskirai ir taip nedaro žalos vaikams.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovė G. J. S. prašo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, netrukdyti ir nesilankyti adresu ( - ); nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką taip, kaip siūlo ieškovė. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį savo sprendimą motyvavo tik šiuo metu egzistuojančia bendravimo tvarka, kuri iš esmės yra ydinga ir pažeidžia vaikų interesus, ir nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartyje padarytas išvadas ir pastebėjimus. 2015 m. lapkričio 15 d. atsakovas pakartotinai padarė vaiko teisių pažeidimą, t.y., laikydamas vienoje rankoje mažametį sūnų, kita ranka smogė ieškovei, tačiau nepataikęs sudaužė telefoną, dėl ko vaikai labai išsigando. Dėl šio įvykio nuobaudos skyrimo klausimas perduotas nepilnamečių reikalų specialistams. Ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra išgalvotas atsakovo ir jo iniciatyva pradėtas, nes ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro tik atsakovo pareiškimas. Atsakovas siekia, kad tyrimo metu būtų apklausta jųdviejų dukra, nes ji atsakovo iniciatyva yra atmintinai išmokusi, ką sakyti apie tariamą smurtavimą prieš ją. Dukrai B. S. šiuo metu yra teikiama pagalba VšĮ ( - ). Ieškovė yra įsitikinusi, kad vaikų interesus labiau atitiktų jų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Ji visada gali pasirūpinti tiek sergančiais, tiek sveikais vaikais, nuvežti dukrą į būrelius, įtikinti ją tinkamai pasiruošti mokyklai. Darbo laikas leidžia jai prisitaikyti prie vaikų režimo. Tuo tarpu atsakovas sergančių vaikų neslaugo, į būrelius veža kada nori, vaikų mokyklos reikalais nesidomi ir nesirūpina, todėl jo rūpinimasis vaikais pagal galimybes ir norus nesuderinamas su vaikų interesais. Šiuo metu yra pablogėjusi situacija ir šalims keičiantis vaikais. Nors ieškovės netenkina susiklosčiusi bendravimo su vaikais tvarka, ji su ja sutiko, nes priešingu atveju atsakovas ir toliau susitiktų tik su dukra, o ne su abiem vaikais. Ieškovė mano, kad vaikų interesus labiau atitiktų nuolatinis buvimas darbo dienomis ir naktimis su ja, o su tėvu vaikai galėtų bendrauti savaitgaliais ar vakarais po darželio/mokyklos ar užklasinės veiklos.

8Atsiliepime atsakovas E. S. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o bendravimo tvarką – su ieškove. Nurodo, jog tarp tėvų jau seniai yra nusistovėjusi bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri abi šalis tenkina, tačiau ieškovė dirbtinai bando sukelti konfliktinę situaciją. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę vaikams. Kaip tik priešingai – jis vaikais rūpinasi nuo pat gimimo, o pati ieškovė dėl savo darbo pobūdžio dažnai negali jais pasirūpinti. Šiuo metu jis gyvena šeimos name, kur yra pakankamai vietos abiems vaikams, todėl jų gyvenamosios vietos pakeitimas būtų visiškai netikslingas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė apeliantės G. J. S. pateiktus naujus įrodymus – 2015 m. lapkričio 16 d. skundą, 2014 m. lapkričio 30 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, Vilniaus apskrities VPK 2016 m. sausio 11 d. pranešimą, 2016 m. sausio 11 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, 2016 m. sausio 8 d. tarnybinį pranešimą.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir klausimui perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

12CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų ar kito sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Teismas gali, kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir nustatyti skyrium gyvenančio vieno iš tėvų laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat įpareigoti vieną iš tėvų gyventi skyriumi. Šios laikinosios apsaugos priemonės skirtos apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t.y. konstatuotinos tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.

13Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ieškovės G. J. S. ir atsakovo E. S. santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių civilinė byla. Šioje byloje be kita ko nagrinėjami ir klausimai, susiję su šalių nepilnamečių vaikų B. S., gim. ( - ), ir A. S., ( - ), gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina klausimai. Nagrinėjamu atveju apeliantė šioje byloje prašo taikyti tris skirtingas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nustatyti laikiną jų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu E. S. tvarką bei įpareigoti atsakovą nesilankyti ir negyventi šeimos namuose, adresu ( - ). Savo prašymą grindžia susiklosčiusiais konfliktiškais santykiais tarp šalių, taip pat nederamu atsakovo elgesiu su nepilnamečiais vaikais, jo keliama grėsme ir įtampa. Nurodo, jog šių priemonių nepritaikius, yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų bei vaikų motinos interesai. Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į ieškovės prašymą, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą su ieškovės prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti, nors iš esmės nurodo, jog jį tenkintų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, jei teismas jas taikytų priešingai, t.y. nustatytų laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu bei nustatytų laikiną ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką.

14Pagal CPK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, motyvuodamas vien tuo, jog tarp šalių šiuo metu praktikuojama bendravimo su jais tvarka rodo, jog ginčo tarp tėvų nėra, vaikai taip pat priprato prie tėvų sukurtų sąlygų ir nėra reikalo jų gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ji prieštarauja byloje konstatuotinoms faktinėms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams. Tiek iš ieškovės teikiamų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir iš atsakovo atsiliepimų į šiuos prašymus bei prie šių procesinių dokumentų teikiamų įrodymų yra akivaizdu, jog tarp bylos šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija ne tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo. Tokiu atveju teismas privalo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir taip užtikrinti jiems stabilią ir saugią aplinką. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad santykiai tarp šalių ir vaikų jau nusistovėjo, iš apeliantės prašymų bei atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo akivaizdu, jog bendras šalių susitarimas dėl vaikų nėra pasiektas, tarp šalių pastoviai kyla konfliktai, kurie taip pat neabejotinai liečia ir nepilnamečius vaikus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tame tarpe ir laikinos, nustatymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas turi pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, išsiaiškinti šalių galimybes ir pasiruošimą pastoviai auginti du nepilnamečius vaikus ir nustatyti jų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismas ne tik turi vertinti šalių paaiškinimus ir jų teikiamus įrodymus, bet ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 str.).

15Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat būtina nustatyti jų bendravimo tvarką su kartu negyvenančiu tėvu/motina. Ir nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra nusistovėjusi ir taikoma pagal tėvų susitarimą, su tokiu teismo vertinimu taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyvena, keisdamiesi kas savaitę. Iš byloje pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei šalių paaiškinimų matyti, kad bylos šalys gyvena atskirai – atsakovas šeimos būste, adresu ( - ), o ieškovė - nuomojamame bute. Tokia situacija, esant šalių konfliktui, negali būti pripažinta nekeistina, kadangi, nors ji ir yra abiems tėvams priimtina (su kuo apeliantė taip pat nesutinka), tačiau nepilnamečiai vaikai kas savaitę yra priversti keisti savo nuolatinę, jiems įprastą aplinką bei taikytis prie naujos gyvenimo aplinkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje turėtų būti nustatyta tokia vaikų bendravimo su tėvais tvarka, jog vaikai iš esmės, bent jau dienomis, kai lanko darželį/mokyklą, visuomet nakvotų tuose pačiuose namuose, jiems įprastoje aplinkoje, tuo tarpu su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina bendrautų vakarais bei savaitgaliais pagal iš anksto nustatytą konkretų grafiką. Tokiu atveju būtų ne tik maksimaliai užtikrinama teisė vaikams augti stabilioje ir saugioje aplinkoje, bet ir akivaizdžiai sumažėtų šalių konfliktinių situacijų, nes jos būtų priverstos laikytis teismo nustatyto konkretaus grafiko.

16Aptariant trečiąją ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui nesilankyti ir negyventi šeimos namuose, adresu ( - ), svarbu įvertinti aplinkybę, jog šiuo metu būtent atsakovas gyvena šiuo adresu, o ieškovė gyvena nuomojamame bute. Ir nors apeliantė teigia, kad dėl to patiria papildomas išlaidas, akivaizdu, kad, esant priešingai situacijai, tokias išlaidas patirtų atsakovas. Kaip tvirtina bylos duomenys, šalių nepilnamečiams vaikams įprasta gyvenamoji aplinka yra adresu ( - ). Tuo tarpu šalys gyventi vienuose namuose negali, dėl ko, atsižvelgiant į vaikų interesus, pačių šalių konfliktiškus santykius, yra būtina spręsti iš esmės visų ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių galimybę, tame tarpe ir kuris iš tėvų turi teisę laikinai gyventi šeimos namuose.

17Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

18Nagrinėjamu atveju, būtent pirmosios instancijos teisme turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat nustatyti vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina, tuo pačiu paliekant šalims teisę į apeliaciją. Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 ir 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir atsakovės G. J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai