Byla 2YT-21670-944/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

2sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Renatai Spirinai,

3dalyvaujant pareiškėjai L. O. A., jos atstovei advokatei Eglei Gurskytei, suinteresuotam asmeniui V. K. M., jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. O. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

5pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs ( - ), buvo pareiškėjos tėvas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvai susituokė po jos gimimo, todėl jos gimimo liudijime nėra nurodytas pareiškėjos tėvas. Paaiškino, kad po jos gimimo tėvai susituokė ir apie penkerius metus gyveno kartu. Vėliau tėvų tarpusavio santykiai pablogėjo, jie pradėjo gyventi atskirai, tačiau ji su tėvu retkarčiais pasimatydavo. Vėliau suaugus bendravimas su tėvu nutrūko, paskutinį katrą matė ir kalbėjo per savo motinos laidotuves. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė.

6Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys nėra pakankami tėvystės faktui nustatyti. Mirusysis suinteresuotam asmeniui nebuvo užsiminęs, kad turi dukrą. Suinteresuotas asmuo trejus metu prižiūrėjo mirusįjį, juo rūpinosi, tačiau pareiškėja per šį laikotarpį nerašė, neskambimo ir nesidomėjo. Posėdžio metu savo reikalavimus palaikė, paaiškino, kad jokių dokumentų, nuotraukų ar kita mirusysis su pareiškėja neturėjo, niekada nepasakojo apie savo dukrą nei jis, nei jo giminaičiai.

7Pareiškimas tenkintinas.

8Iš bylos duomenų nustatyta, pareiškėja L. O. A. gimė ( - ), jos motina nurodyta B. A., nurodytas tėvo vardas J. (b. l 11). ( - ) registruota ištuoka J. K. ir B. M. K. (b. l. 14). B. M. K. mirė ( - ) (b. l. 13), J. K. mirė ( - ) (b. l. 12). Palikimą po J. K. mirties priėmė V. K. M. (b. l. 17–18). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. yra jos tėvas, nes šis faktas sukeltų jai palikimo priėmimo teisies pasekmes.

9Teismas nurodo, kad vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Tėvystės nustatymą reglamentuojančios teisės normos ne kartą keitėsi, priklausomai nuo įstatymų leidėjo keliamų tikslų šiam teisės institutui. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Pagal LR CPK 391 str. 1 d., jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti bylą dėl tėvystės nustatymo miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).

10Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. K. L., J. K. C. ir kt.; Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K.; Nr. 3K-3-241, ir kt.). Išaiškintina, kad nagrinėjant tokios kategorijos bylas, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940-12-01 iki 1968-10-01, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais, t. y. tuo metu galiojusio 1969-12-02 Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu, kuriame numatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavio santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001).

11Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi ( - ), duomenų apie jos tėvą gimimo liudijime nėra nurodyta. Kadangi spėjamas vaiko tėvas J. K. yra miręs, todėl vienintelė galimybė pareiškėjai apginti savo teises ir turtinius interesus yra kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja turi leistinai įrodymai pagrįsti šias reikšmingas bylai aplinkybes, t. y., kad asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save tėvu. Pareiškėja savo reikalavimą grindė paaiškinimais, rašytiniais duomenimis ir liudytojų parodymais.

12Pareiškėja nurodė, kad ji gimė iki tėvų santuokos, todėl jos tėvu nebuvo nurodytas J. K., t. y. gimimo liudijime nurodytas tik vardas J. Paaiškina, kad su abiem tėvais gyveno kol sulaukė, maždaug penkerių metų, amžiaus, vėliau tėvai pradėjo gyventi skyrium. Paaiškino, kad iš pradžių ji susitikdavo su tėvu, kuris minimaliai ir epizodiškai prisidėdavo prie jos išlaikymo, tam tikrais daiktais. Visą laiką pareiškėja J. K. laikė savo tėvu, nors jų ir nesiejo geri tarpusavio santykiai, t. y. pareiškėjai suaugus bendravimas faktiškai nutrūko. Paskutinį kartą ji su tėvu bendravo per savo motinos laidotuves, kurių metu, J. K. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ir telefoną. Paaiškina, kad apie J. K., kaipo jam sekasi ir kaip jis laikosi žinojo iš aplinkinių asmenų. Visą šį laiką nesikreipė dėl tėvystės nustatymo, nes galvojo, kad atsikurs tarpusavio bendravimas ir neteismine tvarka J. K. pripažins ją, kaip dukrą.

13Byloje apklausta kaip liudytoja D. O. nurodė, kad vaikystėje gyveno šalia pareiškėjos ir jos šeimos. Patvirtino, kad kai pareiškėja buvo maža, maždaug mokyklinio amžiaus jos mama gyveno su J. K., kiek ji pamena šis vyriškis rūpinosi pareiškėja. Teismo posėdžio metu A. J. M. nurodė, kad J. K. pažinojo nuo jaunystės, jis buvo jo draugas. Paaiškino, kad visą laiką galvojo, kad pareiškėja turi „K.“ pavardę, t. y. kad J. K. davė savo pavardę. Šis asmuo taip pat nurodė, kad J. K. teiraudavosi, domėjosi pareiškėja, kurią vadino dukra. Teismas nurodo, kad nors liudytojų parodymai nėra labai išsamūs, tačiau būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad turi būti tiriamos ir aiškinamos aplinkybės dėl ( - ) m. įvykių ir dėl pareiškėjos vaikystės, todėl tam tikros liudytojų nurodytos aplinkybes gali būti neišsamios ar netikslios.

14Byloje pateiktas sveikinimas pareiškėjai, kuris skirtas dukrai L. nuo tėvo J. (b. l. 15), išrašas iš užrašų knygutė, kurioje nurodytas J. adresas: ( - ), ir telefono numeris (b. l. 16); byloje taip pat pateikta voko, adresuoto pareiškėjai, kopija, jame nėra nurodyto adresato vardo ar pavardė, tačiau nurodytas adresas ( - ). Liudytojas A. J. M. nurodė, kad tiek sveikinime, tiek ant voko rašysena primena J. K. rašyseną. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad minėtu adresu gyveno J. K.. Byloje pateikta fotonuotrauka, kurioje yra pareiškėja su savo motina ir J. K., šias aplinkybes nurodė pareiškėja patvirtino suinteresuotas asmuo. ( - ) sprendimo išraše, kuriuo nutraukta J. K. ir B. M. K. santuoka, nurodyta, kad iš jų santuokos yra gimusi viena duktė, kuri šiuo metu yra suaugusi, kad jie nesutardavo dėl dukters, kuri gimusi prieš santuoką.

15Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.).

16Šiuo atveju byloje apklausti liudytojai, o ypač A. J. M., kuris buvo mirusiojo draugas, ir žinojo situaciją nuo pat pareiškėjos gimimo, nors ir neišsamūs, tačiau rašytiniai duomenys: fotonuotrauka, sveikinimas, sprendimas, patvirtina, kad tikimybė yra didesnė, kad pareiškėja yra murusiojo dukra. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių dėl pareiškėjos, nes J. K., apie ją nekalbėjo. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad J. K. yra jos tėvas, šio fakto nustatymas jai galimai sukels paveldėjimo teisines pasekmes bei bus įgyvendinta teisė asmeniui žinoti, kad yra jos tėvas (LR CPK 178 str.). Išaiškintina, kad šis sprendimas pareiškėjai tiesioginių paveldėjimo teisinių santykių nesukels, nes pagal LR CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Darytina išvada, kad šis teismo sprendimas sukeltų tik teisines prielaidas kreiptis minėto straipsnio pagrindu ir prašyti nustatyti faktą, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas J. K. mirties metu.

17Suinteresuotas asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad pareiškėja teigia, kad visą laiką žinojo, kad J. K. yra jos tėvas, tačiau kreipėsi į teismą tik po jo mirties. Teismas nurodo, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjos gimimo metu, nei šiuo metu galiojančios teisės normos reikalavimas dėl tėvystės nustatymo senaties terminų nenustato. Tokia nuostata taip pat atkleista ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, kurioje pasisakoma, kad tik reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013) . Tokia nuostata grindžiama prioritetine asmens teise žinoti savo tėvus, kuri negali būti ribojama kokiu nors terminu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo atmesti reiškiamo reikalavimo dėl senaties termino praleidimo.

18Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

19Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens. Teismas nurodo, kad šiuo atveju reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK 443 str. 6. d. nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėja nurodo, kad jos ir suinteresuoto asmens interesai byloje yra skirtingi. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su reiškiamu reikalavimu nereiškia, skirtingų asmenų interesų. Išaiškintina, kad nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens pozicijos, pareiškėjai neišvengiamai reikėtų kreiptis į teismą dėl prašomo juridinio fakto, t. y. neteismine tvarka šio reikalavimo nėra galimybės išspręsti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 448 straipsniais, teismas

Nutarė

21pareiškimą tenkinti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas ( - ) miręs ( - ), yra pareiškėjos L. O. A., asmens kodas ( - ) biologinis tėvas.

23Tėvystės faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko teisę žinoti kas yra jo tėvas, bei teise į paveldėjimą.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,... 2. sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Renatai Spirinai,... 3. dalyvaujant pareiškėjai L. O. A., jos atstovei advokatei Eglei Gurskytei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K.,... 6. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad byloje... 7. Pareiškimas tenkintinas.... 8. Iš bylos duomenų nustatyta, pareiškėja L. O. A. gimė ( - ), jos motina... 9. Teismas nurodo, kad vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant... 10. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų... 11. Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi ( - ), duomenų apie jos tėvą gimimo... 12. Pareiškėja nurodė, kad ji gimė iki tėvų santuokos, todėl jos tėvu... 13. Byloje apklausta kaip liudytoja D. O. nurodė, kad vaikystėje gyveno šalia... 14. Byloje pateiktas sveikinimas pareiškėjai, kuris skirtas dukrai L. nuo tėvo... 15. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 16. Šiuo atveju byloje apklausti liudytojai, o ypač A. J. M., kuris buvo... 17. Suinteresuotas asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad... 18. Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.... 19. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens.... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 448 straipsniais, teismas... 21. pareiškimą tenkinti.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas ( - )... 23. Tėvystės faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko teisę žinoti kas yra... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...