Byla 2A-2174-221/2014
Dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys S. K. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir K. K.-K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. K.-K. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys S. K. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ), 0,1480 ha ploto) detaliojo planavimo procedūras, siekiant šį žemės sklypą padalinti į du sklypus – „A“ (1080 kv. m ploto, savininkai A. K. ir K. K.-K.) ir „B“ (400 kv. m ploto, savininkė V. L.) pagal nuosavybės dalis, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, perimti planavimo organizatoriaus teises, gauti plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą planą teikti derinti bei tvirtinti, taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 kv. m žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–5).

5Nurodė, kad 1999 m. liepos 29 d. atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį žemės sklypo, esančio ( - ), o ji su sutuoktiniu R. L. 2004 m. birželio 10 d. tą dalį sklypo padovanojo ieškovei. Atsakovui parduodant žemės sklypo dalį, šalys nesudarė susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties priede padalino žemės sklypą į „A“ (1080 kv. m ploto dalis, tenkanti A. K.) ir „B“ (400 kv. m ploto dalis, tenkanti R. L.) dalis, kurių plotas atitiko sutarties šalių nuosavybėje turimas idealines sklypo dalis. Ieškovei priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams 1080/1480 dalys žemės sklypo, esančio ( - ). Trečiajam asmeniui S. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 statinių, esančių šiame žemės sklype, ji taip pat naudojasi žemės sklypu prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovė nurodė, jog su atsakovais ir trečiuoju asmeniu nuolat vyksta konfliktai ir ginčai, todėl tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo įteikti pranešimai dėl sutikimo rengti detalųjį planą, tačiau ieškovė atsakymų negavo, nesutikimo motyvų atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą kitų bendraturčių teisės nebus pažeistos, kadangi tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, kuri atitinka tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką, suformuoti sklypai atitiks šalių turimas nuosavybės teisės dalis, atsakovams atitenka ta žemės sklypo dalis, kurioje stovi jiems priklausantys statiniai.

6Atsakovai ir trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti (1 t., b. l. 35–38).

7Nurodė, kad ginčo sklypas neturi detaliojo plano, pirkimo–pardavimo sutartis ir dovanojimo sutartis buvo pasirašytos be detaliojo plano, prie sutarčių jokie planai nebuvo pridėti, todėl sutartys yra negaliojančios. Ieškovės pateiktas sklypų padalijimo planas – pasiūlymas netinkamas, kadangi jame neteisingai nurodytos sklypo koordinatės, be to, atsakovai savo nuožiūra gali spręsti, kurią dalį sklypo atiduos ieškovei. Taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenys yra neteisingi ir ieškovei dalis sklypo, esančio ( - ), nepriklauso, kadangi ginčytini ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindai. Ieškovė neturi teisės į žemės sklypą, sutartis yra fiktyvi.

8Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Ieškovė 2013 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. 2014 m. sausio 16 d. ieškovei raštu buvo atsakyta, kad neleidžiama pradėti rengti plano, kadangi prašymą turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Dėl šios priežasties jokie žemės sklypo, esančio ( - ), planavimo ar pertvarkymo procesai nėra pradėti (1 t., b. l. 100–103).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 69–74) ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalinant jį į du sklypus: A - (1080 kv. m), priklausantį A. K. ir K. K.-K. ir B - (400 kv. m), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 kv. m žemės sklypą nekilnojamojo turto registre; priteisė iš atsakovų ieškovei po 72 Lt bylinėjimosi išlaidas ir valstybei – po 19 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas nustatė, kad ieškovė bandė tarp šalių kilusį ginčą išspręsti gera valia, tačiau atsakovai savo valios neišreiškė. Ieškovė prašo padalinti (atidalinti) bendraturčių žemės sklypą pagal jos pateiktą projektą, kuris atitinka faktinę šalių naudojimosi tvarką. Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad yra neteisingos žemės sklypo koordinatės, todėl ieškovės siūlomos žemės sklypo dalies riba turėtų būti perkelta į kaimyninio, t. y. į L. priklausančio žemės sklypo pusę. Teismas konstatavo, kad šalių žemės sklypas yra privati nuosavybė, įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ginčo žemės sklypas, remiantis nustatytomis koordinatėmis yra įtrauktas į kadastro žemėlapį. Teismo vertinimu, kol ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindas ir žemės sklypo kadastro duomenys yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tol jie yra galiojantys. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad tarp šalių buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5268-584/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje nurodyta, jog iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu „B“ 400 kv. m ploto, o atsakovai – žemės sklypu „A“ 1080 kv. m ploto. Teismas sprendė, kad tarp šalių jau yra įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas, tik atsakovai nesutinka su ieškovės nurodoma viena žemės sklypo riba. Šis klausimas taip pat buvo nagrinėjamas aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, nes ieškovė V. L. prašė pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo pastatyti tvorą žemės sklypo, esančio ( - ), dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal ieškovės užsakymu projektuotojo R. M. parengtą 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo padalinimo projektas atitinka faktinę šalių naudojimosi tvarką ir nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, nes jis užtikrintų tolesnį minėto turto naudojimo racionalumą ir nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Minėtą projektą laikė procedūriškai ir techniškai priimtinu, atitinkančiu bendraturčių dalis ir nepažeidžiančiu trečiųjų asmenų teisių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė ir vadovavosi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau šis norminis aktas nebegalioja, todėl visos procedūros turi būti vykdomos vadovaujantis galiojančiomis „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis“, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (p. 66). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis operatyvumo ir koncentruotumo principais, teismas atitinkamai išdėstė ir sprendimo rezoliucinę dalį.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 92–100) atsakovai prašo pripažinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4636-774/2014 neteisėtu ir sprendimą panaikinti vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų; sujungti tris civilines bylas pagal antros instancijos teismui pateiktus du apeliacinius skundus ir vieną atskirąjį skundą tapačiose Kauno apylinkės teisme užvestose civilinėse bylose Nr. A2-1746-199/2014, Nr. 2-13152-375/2014, Nr. 2-4626-775/2014; bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei jas pažeidė, o šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui.

162. Teismas pakeitė ieškinio dalyką, kas sudaro teisinį pagrindą panaikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 320 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos savininko teisių gynimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinimo praktikos. Teismas akivaizdžiai supainiojo ieškinio dalyko ir ieškinio reikalavimų pagrindus.

173. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi Kauno apylinkės teismo žinioje buvo užvesta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantai apie tai informavo teismą, tačiau teisėja neatsižvelgė į jų argumentus ir bylą nagrinėjo. Be to, ieškovės pateikta papildoma procesinė medžiaga prie ieškinio nebuvo išvardinta pačiame ieškinyje, kas prieštarauja CPK 135 straipsniui, kopijos nėra tinkamai patvirtintos, teismui nebuvo pateikti dokumentų originalai. Todėl teismas tokiais įrodymais negalėjo vadovautis, priimdamas sprendimą. Teismas savo procesiniais sprendimais pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias savininko teisių gynybą.

184. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai vadovavosi tik ieškovę atstovaujančio advokato įrodymais, nagrinėdamas S. M. suplanuotą sklypo ribų planą, neišsiaiškino, pagal ką planas buvo sudarytas, nagrinėdamas ginčo žemės sklypo dalies ieškovės pateiktą pasiūlymų planavimo projektą neįtraukė į bylą Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos specialistų, dėl to pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nepagrįstai apribojo galimybes ištirti visus šalių siūlomus variantus bei nustatyti tinkamiausią, kas lėmė nevisapusišką bylos išnagrinėjimą. Šie proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų išdėstytas aplinkybes, sąmoningai jas ignoravo.

19Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 102–105) trečiasis asmuo S. K. pritarė apeliaciniam skundui ir jame pateiktiems prašymams.

20Nurodė, kad ji šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, kurio interesai ir teisės teisiniu požiūriu yra vienodai pažeidžiami, kaip ir atsakovų, kurie yra jos sutuoktinis ir dukra. Teisėja E. Šliumpienė, skubėdama kuo greičiau išnagrinėti bylą ir įgyvendinti ieškovės turtines teises į jai nepripažintą žemės sklypo dalį, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu neišsiaiškino šalių pozicijos ginčijamais klausimais iš esmės, tuo pažeisdama S. K. teises. Teismas jai nesuteikė galimybių gintis nuo pareikšto ieškinio procesinėmis priemonėmis, kadangi ji šioje byloje nebuvo įtraukta atsakove. Tuo būdu teismas ne tik neužtikrino, bet ir pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kas reiškia teisėjo šališkumą bylos nagrinėjime. Ginčijamame sprendime nebuvo įvardinta jokios motyvacijos dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, tokiu būdu fiktyvios notarinės sutartys buvo įvertintos ir pripažintos, kaip teisėtos, nors faktai ir motyvuota bylos procesinė medžiaga rodo, kad ieškovės teismui pateiktos notarinės sutartys yra sudarytos ir patvirtintos notarei pažeidžiant reglamentuotą bei įstatymų nustatytą tvarką. Teismas privalėjo tai išnagrinėti ir įvertinti teisiniu požiūriu, tačiau to nepadarė. Pritaria apeliantams, kad ieškinio dalykas yra nepagrįstai pakeistas. Realiai teismui pateikto ieškinio dalyko – teisės pripažinimo, teismas nenagrinėjo. Jis buvo tiesiog sąmoningai ir gudriai apeitas, kas reiškia, kad teismo keliu nebuvo pripažinta ieškovės teisė į jai dovanotą žemės sklypo dalį bendrame žemės sklype ( - ). Pirmosios instancijos teismas pakeisto ieškinio dalyko pripažinti pagrįstu ir tokį neteisėtai pakeistą ieškinį tenkinti, negalėjo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi jokių teisių į atidalijamą žemės sklypo dalį bendrame žemės sklype. Teismas negalėjo suteikti ieškovei jokių teisių į jai dovanotą žemę savo nuožiūra, nes yra neteisingai sudarytos ir patvirtintos notarinės žemės pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, kurių pagrindu buvo įgyta žemės sklypo dalis. Sprendime paminėtoje kitoje byloje Nr. 2-5268-584/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra atnaujintas, byla yra apeliaciniame teisme, todėl teisėja padarė neteisingas išvadas. Visi ieškovės byloje pateikti teisiškai nepagrįsti nepatvirtinti kompetentingų institucijų sklypo ribų planai, todėl teismas negalėjo jais vadovautis.

21Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 106–110) ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl konkrečios aiškiai apibrėžtos teisės pripažinimo, t. y. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad esą teismuose jau yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Ieškovei priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams – 1080/1480 dalys, atitinkamai 810/1480 ir 270/1480 dalys žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šalių ginčui spręsti CK 4.80 straipsnį, kurio 1 dalyje yra įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, o 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas. Įstatymai prioritetą skiria atidalijimui natūra, ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Ieškinyje prašoma pripažinti teisę atidalinti žemės sklypą – turtą, kurio atidalinimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo nuostatos. Ieškovė bandė tarp šalių kilusį ginčą išspręsti gera valia, tačiau atsakovai savo valios neišreiškė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje pateiktas ieškovės atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, įmanomas įgyvendinti, nepadarys neproporcingos žalos daiktui, atitinka bendraturčių dalis, nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką, užtikrins tolesnį šio žemės sklypo naudojimo racionalumą ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Atsakovai savo variantų neteikė ir net nesiruošė teikti. Ieškovės nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai jokios teisinės reikšmės ginčui išspręsti ar pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti neturi. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo reikalavimai, kuriais apeliantai prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 nagrinėti sujungus kitas civilines bylas, nes teismui sujungti bylas leidžiama tik pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės ir tik tuo atveju, jeigu teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų sujungtos apeliantų nurodomos bylos, apeliaciniame skunde nenurodoma, juolab, kad reikalavimai visose bylose yra skirtingi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pareikštų reikalavimų ribose pilnai ir visapusiškai nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

22Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 112–116) trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

23Nurodė, kad apeliantai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau nenurodo ir nemotyvuoja nė vieno iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Civilinėje byloje Nr. 2-4636-778/2014 ieškovė teismo prašė pripažinti jai teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo atlikti 0,1480 ha ploto žemės sklypo ( - ), detaliojo planavimo procedūras, siekiant šį žemės sklypą padalinti į du sklypus: A - (1080 kv. m), priklausantį minėtiems atsakovams, ir B - (400 kv. m), priklausantį ieškovei, pagal nuosavybės dalis. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-574/2011 buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu ( - ), ieškovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“, o atsakovams 1080 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „A“, pagal S. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsižvelgiant į abiejose bylose reikštus reikalavimus ir į CK nuostatas, mano, kad ieškiniai bylose buvo reiškiami skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų dalykų. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai pakeitė ieškinio dalyką. Nors ieškovė ieškinyje nurodė ir vadovavosi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, tačiau šis norminis teisės aktas yra negaliojantis. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi taisyklėmis, kurios galioja nuo 2014 m. sausio 2 d. Iš ieškinio dėstomosios dalies ir ieškinyje suformuluoto reikalavimo yra aišku, kad ieškovė siekia atidalinti žemės sklypą, todėl mano, kad teismas, vadovaudamasis ne netekusiu galios, o galiojančiu teisės aktu, elgėsi tinkamai, kadangi kitu atveju teismui išnagrinėjus bylą ir tenkinus ieškovės suformuluotą reikalavimą būtų neįmanoma jo įgyvendinti. Dėl atsakovų apeliaciniame skunde nurodytų civilinių bylų sujungimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Apeliantai bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo tokio prašymo motyvų, todėl dėl apeliantų prašymo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

26Apeliantai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo nemotyvuoja. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto valdybos sprendimu patikslintos atsakovo A. K. naudoto sklypo ( - ), ribos (t. 1, b. l. 75–81, 86). A. K. 1999 m. liepos 29 d. dalį, t. y. 0,0400 ha, žemės sklypo, pardavė R. L. (t. 1, b. l. 16–17). Pirkimo–pardavimo sutarties priede nurodyta, kad R. L. įsigijo žemės sklypą, pažymėtą „B“, 400 kv. m ploto, nusipirktojo žemės sklypo kraštinių ilgiai sudarė: 13,25 m., 23,91 m., 16,91 m. ir 23,38 m (t. 1, b. l. 18). 2004 m. birželio 10 d. Rūta ir R. L. iš atsakovo nusipirktą 400 kv. m. ploto žemės sklypą padovanojo ieškovei, (t. 1, b. l. 11–13), kuri dovaną priėmė ir žemės sklypą savo vardu įregistravo Registrų centre (t. 1, b. l. 14, 22–23). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. K. priklauso 1/2 dalis pastatų, esančių ginčo sklype (t. 1, b. l. 20–21, 82, 87, 88), kuriuos jai 1996 m. rugsėjo 13 d. padovanojo atsakovas (t. 1, b. l. 152–154). 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. K. padovanojo K. K. – K. 1/4 dalį 1080/1480 dalies 0,1480 ha ginčo žemės sklypo (t. 1, b. l. 170–172). Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo.

28Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės V. L. ieškinį – pripažino jai teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalinant jį į du sklypus: A - (1 080 kv. m), priklausantį A. K. ir K. K.-K. ir B - (400 kv. m), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 kv. m žemės sklypą nekilnojamojo turto registre. Su priimtu sprendimu nesutinka atsakovai, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, pakeitė ieškinio dalyką, kas sudaro pagrindą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi Kauno apylinkės teismo žinioje buvo užvesta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl teisės pripažinimo į žemę, pateikti netinkamai patvirtinti įrodymai, teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, apeliantai nepripažįsta ieškovės, kaip žemės sklypo ( - ), bendratautės, ir teismas byloje nenagrinėjo atsakovų pretenzijų dėl ieškovės įsigytos ginčo žemės sklypo dalies teisėtumo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažinimo atvejai išvardinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo ir nemotyvuoja nė vieno iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

30Apeliantų teigimu, konkrečios civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl teisės ieškovei atlikti žemės sklypo ( - ), detaliojo planavimo procedūras, siekiant žemės sklypą padalinti į du sklypus be atsakovų sutikimo ir civilinės bylos Nr. A2-1746-199/2014 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teisės pripažinimo, ieškinių dalykai yra tapatūs, t. y., anot apeliantų, dėl teisės pripažinimo, todėl teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, nes privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo taip šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

31Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5268-574/2011 buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu ( - ) – ieškovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“, o apeliantams 1 080 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „A“, pagal S. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. 2012 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas atsakovų skundas, sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovų prašymu buvo atnaujintas procesas byloje, tačiau 2014 m. kovo 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas 2011 m. birželio 23 d. sprendimas. Dėl nutarties atsakovai buvo pateikę atskirąjį skundą, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmestas. Taigi sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra įsiteisėjęs, todėl atmestini visi apeliantų argumentai, susiję su šiuo sprendimu. Pagal ieškovės V. L. ieškinį užvesta civilinė byla Nr. 2-4636-775/2014 dėl teisės ieškovei atlikti žemės sklypo ( - ), detaliojo planavimo procedūras, siekiant žemės sklypą padalinti į du sklypus, be atsakovų sutikimo. Kaip minėta, apeliantai ir ieškovė yra žemės sklypo ( - ), bendraturčiai. Ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais – rašytinėmis notarine tvarka sudarytomis pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartimis, žemės sklypo dalies priėmimo–perdavimo aktu, ieškovės nuosavybės teisės į 400/1480 dalis žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre duomenimis (1 t., b. l. 11–17, 22–23).

32CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Atsižvelgiant į minėtus abiejose bylose reikštus reikalavimus, į nurodytas CK nuostatas, faktines bylų aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškiniai bylose buvo reiškiami skirtingais pagrindais dėl skirtingų dalykų, todėl atmestini apeliantų argumentai, jog abu minėti ieškovės ieškiniai yra reiškiami dėl nuosavybės teisės pripažinimo, jie yra tapatūs ir teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014.

33Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentu, kad „teismas sąmoningai pakeitė ieškinio dalyką“.

34Kolegija pažymi, kad įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Toks būdas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes jis leidžia visiškai, kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, ar iš dalies, kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams, nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012). Bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

35Kauno apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog aiškinant šių normų turinį ir analizuojant jų taikymo sąlygas bei pagrindus turi būti laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas.

36Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. gruodžio 17 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (1 t., b. l. 104), tačiau Urbanistikos ir architektūros skyrius netenkino ieškovės prašymo, kadangi jis nebuvo pasirašytas visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų (1 t., b. l. 105). 2014 m. sausio 2 d. ieškovė per Kauno miesto 27 notaro biurą išsiuntė Sholestikai ir A. K. ir K. K. – K. pareiškimus dėl sutikimo pradėti rengti žemės sklypo, esančio ( - ), planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, davimo (1 t., b. l. 6–10, 113-114), tačiau negavo iš atsakovų jokio atsakymo. Taigi, ieškovė, išnaudojusi galimybes susitarti neteisminiu keliu, prašė teismo pripažinti jai teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo atlikti žemės sklypo ( - ), detaliojo planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, siekiant šį žemės sklypą padalinti į du sklypus pagal nuosavybės dalį, vadovaudamasi žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, t. y. pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo vykdyti ginčo žemės sklypo pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalijant jį į du sklypus: A - (1080 kv. m), priklausantį atsakovams bei B - (400 kv. m), priklausantį ieškovei.

37Pažymėtina, kad minėtas nutarimas nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios. LR žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 2.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Taisyklių 2 punktas). Rengiant projektą, gali būti pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 punktas). Taigi, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės sklypo atidalijimas yra galimas rengiant projektą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančiu norminiu aktu ir pagrįstai iš įrodymų visumos, atsakovams savo variantų neteikiant, sprendė, kad ieškovės pasirinktas ginčo sklypo atidalijimo būdas užtikrins tolesnį šio žemės sklypo naudojimo racionalumą ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

38Atmestinas apeliantų argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nesutiktina, kad sprendimas priimtas vadovaujantis „ne dokumentais, bet prirašytais popieriais, ... kurie teisiniu požiūriu yra niekiniai“. Byloje pateiktas žemės sklypo ( - ), ribų planas, parengtas S. M., kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), kurios yra pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 18). Šis planas pateiktas ir minėtoje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje pripažinta, kad tai yra oficialus įrodymas. Dar kartą pabrėžtina, kad apeliantai neteikė savo paruoštų atidalijimo variantų, nepagrįstai nepripažindami ieškovės, kaip ginčo sklypo bendraturtės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų, tinkamai vertino byloje įrodymus ir išvadas padarė iš įrodymų visumos (CPK 12, 17, 178, 185 straipsniai).

39Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

40Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas ieškovės pareikštų reikalavimų ribose pilnai ir visapusiškai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimto sprendimo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę... 5. Nurodė, kad 1999 m. liepos 29 d. atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį žemės... 6. Atsakovai ir trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu... 7. Nurodė, kad ginčo sklypas neturi detaliojo plano, pirkimo–pardavimo... 8. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu (2 t., b. l.... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė bandė tarp šalių kilusį ginčą išspręsti... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 92–100) atsakovai prašo pripažinti Kauno... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai ir... 16. 2. Teismas pakeitė ieškinio dalyką, kas sudaro teisinį pagrindą panaikinti... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį,... 18. 4. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai vadovavosi tik ieškovę... 19. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 102–105) trečiasis... 20. Nurodė, kad ji šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, kurio interesai ir... 21. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 106–110) ieškovė... 22. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 112–116) trečiojo... 23. Nurodė, kad apeliantai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Apeliantai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto valdybos... 28. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės V. L. ieškinį – pripažino... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba... 30. Apeliantų teigimu, konkrečios civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014, kurioje... 31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme... 32. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo... 33. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentu, kad „teismas... 34. Kolegija pažymi, kad įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik... 35. Kauno apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota... 36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. gruodžio 17 d. ieškovė kreipėsi... 37. Pažymėtina, kad minėtas nutarimas nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios. LR... 38. Atmestinas apeliantų argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 40. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 42. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....