Byla 1A-528-935/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Dariaus Prankos bei Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nuteistajam E. Z., nukentėjusiosios atstovui advokatui Andriui Marapolskui, nukentėjusiajai R. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, uždraudžiant jam bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja R. B., artintis prie jos arčiau nei dviejų šimtų metrų atstumu, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. B. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Iš E. Z. Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo priteista 276,88 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

4Iš E. Z. nukentėjusiajai R. B. buvo priteista 384,72 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 5000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

5Iš E. Z. nuketėjusiajai R. B. priteista 3300 Eur proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

91.

10E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 30 d., apie 22.45 val., bute, esančiame ( - ), asmeninio konflikto metu, stumdė, smaugė savo buvusią sugyventinę R. B., keliu spyrė į R. B. kairės kojos šlaunį, delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė pastarajai į kairę ausį, sudavė kumščiu R. B. į krūtinės sritį, kakta sudavė pastarajai į veido (nosies) sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. B. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus krūtinėje, dešinėje krūtyje, dešiniame žaste, poodines kraujosruvas kairiame delne, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

11II.

12Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

132.

14Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba pašalinti nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant neblaiviam, taip pat sumažinti nukentėjusiajai R. B. priteistos neturtinės žalos dydį, panaikinti įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

153.

16Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. Z. žinutės ir skambučiai nukentėjusiajai iki įvykio ir po jo patvirtina, kad nuteistasis nenorėjo nutraukti santykių su nukentėjusiąją, jos pavyduliavo, buvo agresyviai nusiteikęs ir ketino bet kokiu būdu ją atsikovoti. Tuo pačiu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. Z. teiginiai apie tai, jog įvykio vakarą jis buvo ramus ir norėjo nukentėjusiajai tiesiog atiduoti daiktus, su ja atsisveikinti, yra nepatikimi. Skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai vertinti įrodymai, nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai, pažeista nekaltumo prezumpcija.

174.

18Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo ne galimo nusikalstamo įvykio situaciją ir jo priežastingumą, o nuteistojo, nukentėjusiosios ir vienos iš liudytojų tarpusavio santykius, emocinį ryšį. Apeliantas pažymi, jog byloje užfiksuoti duomenys rodo, kad R. B. galėjo siekti atkeršyti jam. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti apelianto parodymų netikslumai nekeičia jų esmės, be to, netikslumų bei nesutapimų yra ir nukentėjusiosios parodymuose, tačiau jos parodymai buvo vertinami kaip patikimi.

195.

20Apeliaciniame skunde yra aptariami E. Z. parodymai, nurodoma, jog jų esmė viso proceso metu išliko tokia pati. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje užfiksuotų duomenų visumą, privalėjo ieškoti ne smulkių nesutapimų apelianto parodymuose, o vadovautis jų esme. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Z. nenurodė, jog jo automobilyje laukė J. L., nereiškia, kad jo parodymai yra nepatikimi, kadangi pirmosios instancijos teisme buvo paaiškinta, jog liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo minima, nes nebuvo norima, kad jai kiltų grėsmė iš nukentėjusiosios pusės. Vis tik pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, išskirtinį palankumą demonstravo R. B., kurios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, nesutapimai nesukėlė abejonių jų patikimumu.

216.

22Apeliaciniame skunde pastebima, kad E. Z. buvo sulaikytas 2018 m. birželio 1 d., nors įvykis vyko 2018 m. gegužės 30 d., t. y. prieš dvi paras, todėl kyla klausimas, kodėl E. Z. nebuvo sulaikytas iš karto po įvykio arba naktį, kadangi R. B. žinojo, kur jis gyvena, kur jį galima rasti. Policijos pareigūnai, taip pat GMP darbuotojai buvo atvykę iš karto po įvykio, t. y. 2018 m. gegužės 30 d., todėl nesuprantama, kodėl E. Z. negalėjo būti sulaikytas su pirminiais galimo fizinio konflikto požymiais. Nesant pirminių įvykio duomenų, išskyrus pačios R. B. neaiškius parodymus, negalima paneigti versijos, kad E. Z. dėl asmeninių santykių krizės buvo apkalbėtas ir nepagrįstai apkaltintas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Stacionaro epikrizės įrašo matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo iš matymo pažįstamas vyras. Taigi kyla abejonių, ar byloje surinkti duomenys patvirtina, jog būtent E. Z., o ne kitas asmuo padarė nusikaltimą.

237.

24Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog nukentėjusioji tik teisme paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 d. vakare ji nebuvo viena, t. y. pas ją po įvykio buvo atvykęs A. G., kuriam kažkoks asmuo rašinėjo žinutes, jog jis nutrauktų su R. B. santykius. Taigi šiuo atveju nėra paneigta tikimybė, kad pas R. B. 2018 m. gegužės 30 d. vakarą galėjo lankytis ir kiti asmenys.

258.

26E. Z. teigia, kad nukentėjusioji nurodė, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, tik pasakodama apie įvykį trečią kartą, t. y. apklausiama 2018 m. gegužės 31 d. Pastebi, kad nukentėjusiajai 2018 m. gegužės 30 d. buvo sulaužyta nosis, tačiau kitą dieną ji jau nuėjo į darbą. Nukentėjusioji apklausiama 2018 m. gegužės 31 d. jau nurodė naujų įvykio aplinkybių, jos nurodyti sužalojimai nesutapo su anksčiau apibūdintais, šioje apklausoje vėl neužsimenama apie neblaivumą. Nukentėjusioji apklausiama 2018 m. birželio 26 d. vėl nurodė kitas smurto panaudojimo prieš ją aplinkybes, nieko nesakė apie nuteistojo neblaivumą.

279.

28Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina tik kitų asmenų nurodytos aplinkybės, apie kurias jie sužinojo iš nukentėjusiosios, tačiau nesirėmė J. L. parodymais, kurie patvirtina apelianto nurodomą įvykių versiją. E. Z. tikina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesirėmė J. L. parodymais, liudytojos parodymų motyvuotai nepaneigė jokiais byloje užfiksuotais duomenimis. Nuteistasis pastebi, jog dalies J. L. parodymų teisingumą patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, t. y. jos nurodo analogiškas dalies įvykių aplinkybes. Nuteistojo, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai dėl įvykių, kurie vyko iki nukentėjusiosios sužalojimo, leidžia daryti išvadą, kad konfliktinės situacijos užuomazgų galima ieškoti R. B. elgesyje, nes ji buvo labai supykusi ant nuteistojo dėl galimos neištikimybės.

2910.

30Apeliantas neginčija fakto, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrus sužalojimus, tačiau nesutinka, jog byloje esanti specialisto išvada neva patvirtina, kad pati nukentėjusioji negalėjo savęs žaloti, o tai padarė kitas asmuo. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusioji visus sužalojimus arba dalį jų galėjo pasidaryti pati, arba sužalojimus galėjo padaryti kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Skunde pažymima, jog šioje baudžiamojoje byloje nepavyko nustatyti nuoseklaus sveikatos sutrikdymo mechanizmo ir eigos, net ir pačios nukentėjusiosios parodymuose apibūdinamas sužalojimo mechanizmas nuolat kinto.

3111.

32E. Z. tikina, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra galimybės nustatyti asmens, kuris sužalojo nukentėjusiąją, nes byloje surinkti įrodymai nepaneigia, kad iki sužalojimų atsiradimo pas nukentėjusiąją galėjo lankytis ir kiti asmenys ne tik apeliantas. R. B. pozicija, kad jai sužalojimus padarė E. Z., nėra patikima, kadangi ji baudžiamojo proceso metu siekė nutylėti aplinkybę, jog iki atvažiuojant policijos pareigūnams pas ją lankėsi mažiausiai dar vienas asmuo. R. B. kaltinimai E. Z. yra susiję su jos ir nuteistojo asmeninių santykių peripetijomis, susijusiomis su J. L., kas leidžia abejoti jų patikimumu. Abejones dėl nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamus veiksmus rodo ir tai, kad policija naktį iš 2018 m. gegužės 30 d. jo nesulaikė, neišieškojo, o tai darė tik 2018 m. birželio 1 d. po to, kai šis bandė susitikti ir draugiškai pasikalbėti su R. B.. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ant E. Z. kūno būtų likusios kokios nors grūmimosi su R. B. žymės, pėdsakai ir pan. (nors iš teismo medicinos specialistės paaiškinimų matyti, kad ant žalojančio daikto, t. y. E. Z. rankų, jeigu būtų nustatyta, kad sužalojimus padarė jis, tokie pėdsakai galėjo likti). Nuteistasis tvirtina, jog nukentėjusiosios pateikti duomenys apie jų kontaktus elektroninio ryšio priemonėmis nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės, iš šių duomenų neaišku, kada nukentėjusioji su nuteistuoju kontaktavo.

3312.

34Nuteistasis kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas konstatuojamojoje dalyje nenurodė, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti tuo metu, kai E. Z. buvo neblaivus. Pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo neblaivumą nerašo ir aptardamas jo veiksmų motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje. Skundžiamame nuosprendyje atsirado nauja iki tol kaltinime nenurodyta aplinkybė apie E. Z. neblaivumą. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo neblaivus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 ir 256 straipsnių nuostatas, nustatančias, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Atitinkamai baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nei nukentėjusioji neteikė jokio prašymo keisti veikos kvalifikaciją arba esmines faktines aplinkybes. Tai nebuvo daroma nei įrodymų tyrimo metu, nei baigiamųjų kalbų metu. Galiausiai ir pats pirmosios instancijos teismas, numanydamas, kad gali būti keičiamas veikos vertinimas arba kaltinimo faktinės aplinkybės, privalėjo nedelsdamas pranešti apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

3513.

36Apeliaciniame skunde nesutinkama su teiginiu, jog E. Z. neblaivumą patvirtina nuoseklūs R. B. parodymai, nes ji apie nuteistojo neblaivumą užsiminė tik vienoje apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu. Pozicijos, kad nuteistasis buvo neblaivus, nukentėjusioji pradėjo laikytis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybę, kad E. Z. buvo neblaivus, paneigia liudytojos J. L. parodymai. Aplinkybė, jog nuteistasis nukentėjusiajai siuntė trumpąją žinutę, iš kurios matyti, kad jis, rašydamas šią žinutę, buvo neblaivus, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nutiestasis pas nukentėjusiąją taip pat atvyko neblaivus.

3714.

38Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį. Aiškina, jog teismų praktikoje tokių sužalojimų, kuriuos patyrė R. B., atveju priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 300,00 Eur iki 2000,00 Eur, išimtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 3000,00 Eur, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai priteista piniginės kompensacijos suma – 5000,00 Eur neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų.

3915.

40E. Z. yra įsitikinęs, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis turi būti mažinimas iš esmės, kadangi pati R. B. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog jau 2018 m. birželio 1 d. ėjo į darbą, kas rodo, jog patirti sužalojimai šiai moteriai kaip sportininkei tikrai nesukėlė tokių nepatogumų ir diskomforto, apie kokį rašoma skundžiamame nuosprendyje. Be to, R. B. pripažino, kad ji nesilaikė medikų paskirto gydymo – nuo sužaloto veido nusiėmė įtvarus, nes tai buvo nepatogu ir t. t. Ši faktinė aplinkybė liudija, kad, jeigu tai neturėjo įtakos patirtų sužalojimų gijimo trukmei, tai galbūt lėmė pasikeitusios išvaizdos, dėl kurios galėjo jausti diskomfortą, ilgalaikiškumą ir pan.

4116.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai buvo išspręstas nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų klausimas. Teismas gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ir jos atstovo prašymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skirtingai nei nurodoma nuosprendyje, ne visuomet buvo tenkinami, kas rodo, kad jie ne visuomet buvo pagrįsti. Apeliantas įsitikinęs, jog nukentėjusiosios atliktas mokėjimas advokatei Ingai Abramavičiūtei, nepriklausomai nuo to, kad ji dirba vienoje kontoroje su advokatu Andriumi Marapolsku, nėra nei pagrįstas realiu jos atstovavimu šioje byloje, nei realia teisine pagalba. Pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo vertino kaip teisinį atstovavimą sudarančias advokato Andriaus Marapolsko paslaugas R. B., o būtent – konsultacijas, bendravimą su įtariamojo advokatu, dokumentų peržiūrą ir pan. Pastebėtina, kad teisinės paslaugos turi būti realios ir betarpiškai susijusios su įgaliotojo atstovo funkcijomis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to, tokios teisinės paslaugos kaip „kitos teisinės paslaugos“ yra visiškai neapibrėžtos ir deklaratyvios, todėl už jas priteisti iš kaltinamojo kompensaciją nėra teisinga ir pagrįsta. Šiuo atveju turi būti įvertinta, ar atstovo valandinis įkainis bei atitinkamų teisinių paslaugų apimtis valandomis neviršija nustatytų koeficientų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo“.

4317.

44Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

45III.

46Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

47Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4818.

49Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė E. Z. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

5019.

51Visų pirma apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad E. Z. 2018 m. gegužės 30 d. vakare susitiko su R. B. name, kuriame ši gyvena, taip pat nekyla ginčų, jog šiame susitikime dalyvavo tik nuteistasis ir nukentėjusioji. Ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vyko nuteistojo ir nukentėjusiosios susitikimo metu. Pažymėtina, jog liudytojų, kurie būtų matę, kas vyko šio susitikimo metu, kaip elgėsi nuteistasis bei nukentėjusioji, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta. Taigi spręsti apie tikrąsias susitikimo aplinkybes galima tik nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymus vertinant kartu su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina vieną ar kitą įvykių versiją.

5220.

53Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad R. B. skirtingu metu nurodytos įvykio aplinkybės (pavyzdžiui, dėl jai suduotų smūgių skaičiaus, smūgių sudavimo aplinkybių ir pan.) nevisiškai sutampa. Tuo pačiu konstatuotina, jog nustatyti nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių neatitikimai, kurie, kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra paaiškinami buvusia stresine situacija, nėra esminiai. Čia papildomai pažymėtina, jog situacijoje, kai prieš asmenį netikėtai pradedamas vartoti fizinis smurtas, asmuo paprastai susikoncentruoja ne į tai, kaip, kas, kokiu eiliškumu ir kur tiksliai vyksta, o į nepageidaujamų veiksmų išvengimą bei nutraukimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie buvo nuoseklūs, bei tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje užfiksuoti duomenys.

5421.

55Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji R. B. nuosekliai tvirtino, jog prieš ją smurtavo būtent E. Z.. Iš apžiūros protokole, kuriame aprašytas R. B. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė buvęs sužadėtinis (t. 1, b. l. 75, 5). Vėliau faktą, kad nukentėjusioji buvo užpulta ir sužalota buvusio draugo, ji nurodė į įvykio vietą atvykusiam liudytojui A. G. (t. 3, b. l. 60). Faktą, kad nukentėjusioji buvo sužalota E. Z., ji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (VID_20180530_230906), policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 8) užfiksuoti duomenys bei iš dalies liudytojų V. F. ir P. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 58-59, 83-84). Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo grafoje „Traumos aplinkybės“ bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės 2018 m. gegužės 31 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo grafoje „Traumos aplinkybės“ yra nurodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota savo sužadėtinio (t. 1, b. l. 80, 79). Visose apklausose, kurios vyko ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad ją užpuolė ir sužalojo E. Z..

5622.

57Stacionaro epikrizėje (t. 1, b. l. 41) iš tikrųjų yra nurodyta, jog nukentėjusioji yra paaiškinusi, kad ją sumušė iš matymo pažįstamas vaikinas. Vis tik toks įrašas nėra pagrindas abejoti šio procesinio sprendimo 21 pastraipoje aptartais duomenimis. Čia pažymėtina, jog aptariamoje epikrizėje informacija apie asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiąją, galėjo būti užfiksuota netiksliai dėl labai įvairių priežasčių (pavyzdžiui, nurodyta informacija neteisingai suprasta ir pan.), tuo labiau, kad informacija apibūdinanti užpuoliko statusą bei santykius su sužalotuoju visiškai nėra reikšminga medikams, t. y. subjektams pildantiems medicininius dokumentus.

5823.

59Iš byloje esančio vaizdo įrašo (VID_20180530_230906) matyti, kad R. B. atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, jog ją užpuolė ir sužalojo į butą įsiveržęs neblaivus buvęs sužadėtinis, kuris ją stumdė, smaugė, šaukė ant jos. Ji įvykio metu besigindama užpuolikui įkando į ranką, užpuolikas ją smaugė prie lango, sudavė smūgį į krūtinę, koją, mėtė daiktus, virtuvėje smaugė, koridoriuje prispaudė prie kolonos ir sudavė smūgį iš kaktos į nosį. Tokios pačios aplinkybės yra pakartojamos ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 8). Pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2018 m. gegužės 31 d. R. B. parodė, jog E. Z. įstūmė ją į buto vidų, ją stumdė, buvo sugriebęs už kaklo, prirėmė prie sienos ir dusino, keliu įspyrė į kairės kojos šlaunį, delnu trenkė į ausį, du ar tris kartus trenkė į krūtinę, virtuvėje buvo sugriebęs už kaklo ir prispaudė prie spintelės, prieš išeidamas iš buto vėl prispaudė prie sienos ir kakta sudavė smūgį į nosį (t. 1, b. l 20). Apklausų, kurios vyko 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 1 d., nukentėjusioji nebuvo detaliau apklausiama apie fizinio smurto prieš ją panaudojimą, tačiau ji nurodė, kad ją sumušė E. Z., o 2018 m. gegužės 31 d. vykusios apklausos metu ji nurodė ir tai, jog E. Z. įvykio metu buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 22-23, 36). Apklausiama 2018 m. birželio 26 d., R. B. nurodė, jog įvykio metu E. Z. buvo neblaivus. Aptariamo įvykio metu nuteistasis įstūmė ją į buto vidų, nuo ko ji nugriuvo, tuomet prispaudė prie sofos ir laikė, nukentėjusioji įkando nuteistajam į kairę ranką ir jis ją paleido, tuomet jis trenkė delnu nukentėjusiajai į galvos kairę pusę, vėl griebė už kaklo, prispaudė prie kambario lango, spyrė į kairės šlaunies sritį, koridoriuje nukentėjusiajai sudavė smūgius į galvos sritį, spyrė į kojas, kai ji bandė bėgti į virtuvę, sudavė jai į nugarą, virtuvėje nuteistasis nukentėjusiąją prispaudė prie spintelės ir smaugė, vėliau koridoriuje sudavė smūgį į krūtinės sritį, ji nukrito ir susižalojo rankos plaštaką, tuomet nuteistasis griebė ją už kaklo, prispaudė prie sienos ir kakta trenkė į nosį (t. 1, b. l. 38-40). Pirmosios instancijos teisme R. B. teigė, kad E. Z. ją įstūmė į buto vidų, smaugė, buvo prispaudęs prie lovos, ji jam įkando į dilbį, vėliau ji buvo smaugiama virtuvėje, jai buvo suduoti smūgiai į krūtinę, kairę šlaunį, taip pat buvo smaugiama prie balkono, kai bėgo į virtuvę buvo pastumta į nugarą ir nukrito, nuteistasis buvo prispaudęs ją koridoriuje prie sienos ir kakta sudavė smūgį į nosį (t. t. 3, 33-38). Taigi nukentėjusioji apie prieš ją panaudotą smurtą davė pakankamai nuoseklius parodymus, jais nesivadovauti nebuvo ir nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, nustatyti netikslumai nėra esminiai. Be to, teigtina, jog tam tikri smukūs ir neesminiai neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose rodo, kad R. B. nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, o ne kartoja iš anksto sugalvotą istoriją, tokiu būdu siekdama apkalbėti E. Z. bei jam pakenkti. Čia pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1742/2018 (01) užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 81-82). Iš paminėtos specialisto išvados turinio matyti, kad joje konstatuotas sužalojimų kiekis, lokalizacija ir pobūdis (nosies kaulų lūžis, gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje krūtyje, dešiniame žaste, kraujosruvos kairėje šlaunyje) iš esmės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

6024.

61Apeliaciniame skunde yra keliamos versijos, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kitas asmuo arba ji galėjo susižaloti pati. Vis tik apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokios versijos nėra pagrįstos.

6225.

63Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. B. iki jos susitikimo su nuteistuoju, nebuvo sužalota (dėl šios aplinkybės ginčų nekyla). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėse bei garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog R. B. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi 22.48-22.49 val. (t. 1, b. l. 3-5, 75-76) Policijos pareigūnai į įvykio vietą pagal gautą informaciją atvyko apie 23.00-23.05 val. (t. 1, b. l. 3-5, 76). E. Z. abonentinio telefono numerio išklotinėje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog jo mobiliojo ryšio telefonas 22.48 val. buvo prisijungęs prie celės, veikiančios Savanorių pr. 15, Vilniuje, 22.52 val. ir 22.56 val. buvo prisijungęs prie celės, veikiančios Geležinio Vilko 18A, Vilniuje, o vėliau mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie celės, veikiančios Šeškinės g. 61, Vilniuje, ir kt. (t. 2, b. l. 18-19) Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog E. Z. buvo netoli R. B. gyvenamosios vietos, kai nukentėjusioji pranešė apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą, ir tuo metu jau judėjo nuo jos gyvenamosios vietos. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad apie panaudotą fizinį smurtą nukentėjusioji pranešė iš karto po jos ir E. Z. susitikimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. B. po jos ir E. Z. susitikimo per trumpą laiko tarpą iki liudytojo A. G. ar policijos pareigūnų atvykimo į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą galėjo sužaloti kitas jai iš matymo pažįstamas ar nepažįstamas asmuo, o nukentėjusioji, nurodydama, jog ją sužalojo nuteistasis, jį apkalba, nes nori atkeršyti dėl neištikimybės ar dėl nesusiklosčiusių jų asmeninių santykių. Apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad iš byloje esančio susirašinėjimo, kuris vyko 2018 m. gegužės 30 d., tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios turinio matyti, jog būtent nuteistasis yra suinteresuotas išlaikyti santykius su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji nori nutraukti bendravimą, prašo nuo jos atstoti. Taip pat iš vienos iš nukentėjusiosios siųstų žinučių („As tavo j. nelieciu tai ir tu jo neliesi“) matyti, jog ji kitai merginai, su kuria apeliantas galimai palaikė artimus santykius, pretenzijų neturi ir jokių veiksmų prieš ją nesiėmė (t. 1, b. l. 140). Taip pat faktą, jog būtent nuteistasis siekė, kad jo santykiai su nukentėjusiąja nenutrūktų, iš dalies patvirtina abonentinio telefono numerio išklotinėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2018 m. gegužės 30 d. būtent nuteistas ypatingai aktyviai mobiliojo ryšio telefonu kontaktavo ar bandė kontaktuoti su nukentėjusiąja tiek prieš nukentėjusiosios skambutį į bendrąją pagalbos centrą, tiek po jo.

6426.

65Akivaizdu, jog prieš tai, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, į ją atvyko A. G.. Vis tik šis faktas niekaip neleidžia daryti išvados, jog R. B. dėl kokių nors priežasčių, kurių nukentėjusioji neatskleidžia, galėjo sužaloti šis liudytojas, ar nukentėjusioji galėjo pasitelkti šį liudytoją, kurio nesieja jokie santykiai su nuteistuoju, į pagalbą, siekdama inscenizuoti nusikaltimą, ir apkalbėti apeliantą. Pastebėtina, jog iš specialisto išvados Nr. G 1742/2018 (01) matyti, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Manytina, jog, siekiant inscenizuoti nusikaltimą, pačiam asmeniui ar tariamam jo pagalbininkui visiškai nebuvo būtinybės veikti kūno tokiu intensyvumu ir į tokias skirtingas vietas. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė R. G. paaiškino, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, tačiau jie yra pasiekiami ranka. Ekspertės nuomone, žmogus, jeigu save nori sužaloti, skirtingai, į įvairias puses savęs nežaloja (t. 3, b. l. 73). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

6627.

67Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. B. tik pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po E. Z. apsilankymo pas ją atvyko A. G., nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus. Čia pažymėtina, jog aplinkybė, kad A. G. į įvykio vietą atvyko pirmasis, iš esmės niekaip nebuvo slepiama. Pirmosios instancijos teisme liudytojas P. A. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, į butą jį bei kolegę įleido nukentėjusiosios draugas ar pusbrolis (t. 3, b. l. 83). Iš byloje esančio vaizdo įrašo (VID_20180530_230906) matyti, jog į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą atvykus policijos pareigūnams, jiems yra paaiškinama, kad A. G. yra nukentėjusiosios draugas, kurį ši pasikvietė po įvykio dėl savo saugumo. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino ir pats liudytojas A. G. (t. 3, b. l. 59-60).

6828.

69Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, kad būtent E. Z. 2018 m. gegužės 30 d., apie 22.45 val., bute, esančiame ( - ), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. B. ir nesunkiai sutrikdė šiai sveikatą. E. Z. nurodyta įvykių versija, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, yra paneigta pakankamai nuosekliais, logiškais, atitinkančiais susidariusią situaciją bei kitus byloje užfiksuotus duomenis nukentėjusiosios R. B. parodymais.

7029.

71Nuteistasis tikina, jog jo nurodomą įvykių versiją patvirtina liudytojos J. L. parodymai. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Įvertinus liudytojos J. L. parodymų turinį konstatuotina, jog jie nei patvirtina nuteistojo nurodytą įvykių versiją, nei paneigia nukentėjusiosios parodymus. Iš šios liudytojos parodymų matyti, jog 2018 m. gegužės 30 d. apie 23.00 val. ji kartu su E. Z. buvo nuvykę į Gerosios Vilties gatvę, kur E. Z. paliko liudytoją laukti automobilyje, o pats kažkur išėjo. E. Z. po kelių minučių grįžo ir informavo liudytoją, kad jis buvo pas R. B., kuriai pranešė, jog jų santykiai nutrūko. J. L. nurodė, kad, kai nuteistasis grįžo į automobilį, jis buvo ramus, ant jo kūno nematė sužalojimų. Tuomet E. Z. nuvežė liudytoją namo. Taigi akivaizdu, jog J. L. parodymai patvirtina tik tai, kad E. Z. buvo nuvykęs prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, ir kartu su kitais byloje užfiksuotais duomenimis patvirtina tai, jog nuteistasis buvo susitikęs su nukentėjusiąja. Vis tik pagal šios liudytojos parodymus negalima spręsti, kas vyko nuteistojo ir nukentėjusiosios susitikimo metu, kadangi ji šio susitikimo nematė. Aplinkybė, kad po susitikimo su nukentėjusiąja nuteistasis liudytojai subjektyviai atrodė ramus, nepaneigia smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto. Čia pažymėtina, jog faktą, kad E. Z. nebuvo ramus patvirtina jo abonentinio telefono numerio išklotinėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog po susitikimo su R. B. jis ne kartą mobiliojo ryšio telefonu bandė susiekti su nukentėjusiąja (nuo 22.52 val. iki 23.07 val. nuteistasis su nukentėjusiąja bandė susisiekti net keliolika kartų). Akivaizdu, jog toks elgesys nerodo asmens ramybės, o leidžia daryti išvadą, kad kažkas vyko ar vyksta ne taip. Taip pat nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir faktas, kad liudytoja J. L. ant E. Z. kūno nematė sužalojimų ar kitų grumtynių požymių. Iš R. B. parodymų matyti, jog ji nuteistajam įkando į kairės rankos dilbį. Vis tik tai savaime nereiškia, kad ant nuteistojo kairės rankos dilbio būtinai turėjo likti kokios nors ryškesnės įkandimo žymės, ar šias žymes liudytoja būtinai turėjo pastebėti. Čia įvertina tai, kad įvykis vyko tamsiu paros metu, kas, be jokios abejonės, apsunkina galimybes vizualiai pastebėti sužalojimus ar kitus dalykus leidžiančius spėti, jog asmuo dalyvavo grumtynėse. Be to, pastebėtina, jog nuteistajam, kuris vairavo automobilį, buvo įkasta į kairės rankos dilbį, t. y. į tą ranką, kuri yra toliau nuo automobilio keleivio ir šiam yra sunkiau matoma.

7230.

73Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja duomenų, kurie patvirtina aplinkybę, kad liudytoja J. L. įvykio metu buvo atvykusi su E. Z. prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, ar duomenų, kurie kelia abejonių tokios aplinkybės egzistavimu, kadangi, kaip jau minėta, šios liudytojos parodymai bet kokiu atveju neleidžia nustatyti, kas iš tikrųjų vyko nuteistojo ir nukentėjusiosios susitikimo metu. Čia tik pažymėtina, jog ši liudytoja gyvena netoli nukentėjusiosios, o nuteistasis apie merginą, kuri įvykio metu jo laukė automobilyje pirmą kartą užsiminė 2018 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – namų arešto skyrimo (t. 2, b. l. 90).

7431.

75Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto teiginiu, jog tuo atveju, jeigu jis būtų sulaikytas iš karto po įvykio, galimai būtų surinkta daugiau bylai reikšmingų duomenų. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog nėra galimybės pasisakyti dėl tokių duomenų, kurie nebuvo sutrinkti. Apeliacinės instancijos teismas nevertina hipotetinių situacijų, kurios būtų galėjusios susidaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkus vienokius ar kitokius duomenis, nes tai neturi jokios prasmės. Skundą nagrinėjantis teismas tik pažymi, jog tokie duomenys būtų vertinami kaip ir bet kokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.

7632.

77Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. B. viso proceso metu pakankamai nuosekliai tvirtino, kad jos vertinimu nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus. Vaizdo įrašas (VID_20180530_230906) patvirtina, jog pirmą kartą apie tai, kad E. Z. įvykio metu buvo neblaivus, nukentėjusioji nurodo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2018 m. gegužės 31 d. (02.20-02.45 val.), nukentėjusioji neminėjo, jog nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b. l. 20), tačiau apklausiama tą pačią dieną (apklausa vyko 22.09-22.35 val.) nukentėjusioji jau nurodė, kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b. l. 22-23). Aplinkybę, kad E. Z. įvykio metu buvo neblaivus nukentėjusioji nurodė ir apklausos, vykusios 2018 m. birželio 26 d. (t. 1, b. l. 38-40), metu bei pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu pastebėtina, jog nukentėjusioji tik pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes (sklido alkoholio kvapas, veido išraiška, raudonos stiklinės akys), pagal kurias ji nusprendė, jog E. Z. yra neblaivus (t. 3, b. l. 39). Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat galima spręsti, jog tais atvejais, kai E. Z. būna neblaivus, jis elgiasi agresyviai. Taigi pagrindo manyti, jog apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, yra. Vis tik net ir pakankamai nuoseklūs R. B. parodymai apie tai, kad, jos įsitikinimu (nuomone, subjektyviu vertinimu), E. Z. įvykio metu buvo neblaivus, vertinant juos kartu su žinute, iš kurios turinio galima suprasti, kad nuteistasis įvykio dieną apie 18.40 val. buvo pavartojęs alkoholio, nėra pakankamas pagrindas be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, jog jis iš tikrųjų buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jo nusikalstamus veiksmus nulėmė toks apsvaigimas. Šiuo atveju neatmestina reali tikimybė, kad nukentėjusioji galėjo sąžiningai suklysti vertindama E. Z. būseną įvykio metu, jo nusikalstamo elgesio (neadekvačios reakcijos į pasibaigusius santykius) priežastis. Teigtina, jog dėl E. Z. neblaivumo įvykio metu kyla abejonių, jų pašalinti nėra galimybės, todėl jos aiškintinos nuteistojo naudai. Taigi apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė E. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

7833.

79Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje yra nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka, t. y. teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2013, 2K-375-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju E. Z. nebuvo inkriminuojama aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (tokia aplinkybė teismų praktikoje vertinama kaip esminis kaltinimo papildymas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375-1073/2018)), taip pat kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, jog E. Z. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tokia aplinkybė nėra nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje yra išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, be to, nei vienas proceso dalyvis baigiamųjų kalbų metu neprašė nustatyti E. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esminę aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta kaltinime, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus.

8034.

81E. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y. pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių. Nusikalstamą veiką jis padarė prieš savo buvusią sužadėtinę, nusikalstami veiksmai buvo pakankamai intensyvūs. Jis anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka. Nuteistasis nėra sukūręs šeimos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (darbovietėse charakterizuojamas teigiamai). Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti pačią švelniausią bausmę, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė neviršijantį baudžiamajame įstatyme numatyto šios bausmės vidurkio. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Šiuo atveju teigtina, kad E. Z. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

8235.

83BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį įpareigojo neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Nei valandų, kurias E. Z. privalės išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kiekis, nei terminas, per kurį šios valandos privalės būti išdirbtos, nevertintini kaip nepagrįstai ir pernelyg apsunkinantys nuteistojo teisinę padėtį. Pastebėtina, kad pats nuteistasis nenurodo jokių prašymo panaikinti minėtą įpareigojimą argumentų bei motyvų.

8436.

85Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8637.

87Teismai, įvertindami neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir teismų praktika. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

8838.

89Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų E. Z. veiksmų patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

9039.

91Apelianto tyčiniais, pakankamai intensyviais, netikėtais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta R. B. sveikatai (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių), jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusioji dėl neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dalis sužalojimų buvo padaryti kitiems asmenis matomoje nukentėjusiosios kūno vietoje (veide), kas be jokios abejonės kėlė papildomą diskomfortą, ypač jai dalyvaujant viešajame gyvenime, dėl padarytų sužalojimų ji turėjo kreiptis į medikus, nukentėjusiajai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose intraveninėje nejautroje 2018 m. birželio 7 d. buvo atlikta nosies operacija. Be jokių abejonių, dėl E. Z., su kuriuo R. B. siejo artimi ryšiai, bendro gyvenimo planai, nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį dėl savo pačios bei jai priklausančio turto saugumo, ji patyrė stresą, kurio nebūtų patyrusi, jeigu prieš ją nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Nukentėjusioji privalėjo imtis veiksmų, kuriais būtų pašalintos nusikalstamais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės, t. y. ji kreipėsi į psichiatrą, lankė psichologo konsultacijas, jai buvo taikomas medikamentinis gydymas. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes R. B. patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui, jas pakankamai detaliai aptarė skundžiamame nuosprendyje, taip pat atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose priteisiamas pinigų sumas, kuriomis siekiama kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Tvirtinti, kad R. B. iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusioji ėjo į darbą, ji dėl estetinių priežasčių nevisiškai vykdė gydytojo rekomendacijas (t. 3, b. l. 37), nėra pagrindas mažinti priteistos sumos, skirtos neturtinei žalai atlyginti. Iš dalies paminėtos aplinkybės patvirtina, kad R. B. iš tikrųjų susidūrė su nepatogumais, jautė diskomfortą.

9240.

93BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš šio asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiajai priteistos atstovavimo išlaidų suma, yra per didelė.

9441.

95Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuketėjusioji R. B. už jai suteiktas teisines paslaugas, kurios jai buvo teikiamos ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, yra sumokėjusi viso 3300 Eur. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jei ne E. Z. nusikalstami veiksmai, nukentėjusioji iš viso nebūtų patyrusi jokių proceso išlaidų ir jos turtas nebūtų sumažėjęs. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ne vėliau kaip nuo 2018 m. birželio 15 d. nukentėjusiosios interesus baudžiamajame procese atstovavo advokatų kontoros ADVERSUS advokatai (t. 1, b. l. 96). Čia pastebėtina, jog iš mokėjimų nurodymų kopijų turinio matyti, jog dviem tos pačios advokatų kontoros advokatams piniginės lėšos už suteiktas paslaugas buvo pervestos į tą pačią banko sąskaitą (t. 2, b. l. 189). Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas veikė pakankamai aktyviai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojo proceso trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių, patenkinto civilinio ieškinio dydį, pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos laikytinos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, ir jų mažinti nėra pagrindo. Mažinti iš nuteistojo priteistų nukentėjusiosios patirtų išlaidų atstovavimui nėra pagrindo net ir atsižvelgus į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas bei tai, kad ne visi nukentėjusios atstovo prašymai buvo tenkinami.

9642.

97Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios išlaidas, kurias ji patyrė advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Iš sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 0103/12 kopijos ir mokėjimo nurodymo kopijos (t. 3, b. l. 164-165) matyti, kad nukentėjusioji R. B.už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys R. B. kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesus. Akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusioji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Taigi prašymas išieškoti proceso išlaidas tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į bylos ir kartu suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, taip pat į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, be to, jis atstovavo nukentėjusiąją ir ikiteisminio tyrimo metu, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 100 Eur.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

99Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio pašalinti nustatytą E. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

100Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

101Priteisti iš nuteistojo E. Z.nukentėjusiajai R. B.100 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš E. Z. Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo priteista 276,88 Eur... 4. Iš E. Z. nukentėjusiajai R. B. buvo priteista 384,72 Eur nusikaltimu... 5. Iš E. Z. nuketėjusiajai R. B. priteista 3300 Eur proceso išlaidų,... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 9. 1.... 10. E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 30 d., apie 22.45 val.,... 11. II.... 12. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 13. 2.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 15. 3.... 16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 17. 4.... 18. Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo ne... 19. 5.... 20. Apeliaciniame skunde yra aptariami E. Z. parodymai, nurodoma, jog jų esmė... 21. 6.... 22. Apeliaciniame skunde pastebima, kad E. Z. buvo sulaikytas 2018 m. birželio 1... 23. 7.... 24. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog... 25. 8.... 26. E. Z. teigia, kad nukentėjusioji nurodė, jog jis įvykio metu buvo neblaivus,... 27. 9.... 28. Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi... 29. 10.... 30. Apeliantas neginčija fakto, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrus... 31. 11.... 32. E. Z. tikina, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra galimybės nustatyti... 33. 12.... 34. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 35. 13.... 36. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teiginiu, jog E. Z. neblaivumą patvirtina... 37. 14.... 38. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė... 39. 15.... 40. E. Z. yra įsitikinęs, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis... 41. 16.... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai buvo... 43. 17.... 44. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 45. III.... 46. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 47. Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 48. 18.... 49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 50. 19.... 51. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje... 52. 20.... 53. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad R. B.... 54. 21.... 55. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji R.... 56. 22.... 57. Stacionaro epikrizėje (t. 1, b. l. 41) iš tikrųjų yra nurodyta, jog... 58. 23.... 59. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (VID_20180530_230906) matyti, kad R. B.... 60. 24.... 61. Apeliaciniame skunde yra keliamos versijos, kad nukentėjusiąją galėjo... 62. 25.... 63. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. B. iki jos susitikimo su... 64. 26.... 65. Akivaizdu, jog prieš tai, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai,... 66. 27.... 67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. B. tik... 68. 28.... 69. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria... 70. 29.... 71. Nuteistasis tikina, jog jo nurodomą įvykių versiją patvirtina liudytojos J.... 72. 30.... 73. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja duomenų, kurie patvirtina... 74. 31.... 75. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto teiginiu, jog tuo atveju, jeigu jis... 76. 32.... 77. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. B. viso proceso metu... 78. 33.... 79. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 255... 80. 34.... 81. E. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y.... 82. 35.... 83. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės... 84. 36.... 85. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 86. 37.... 87. Teismai, įvertindami neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK... 88. 38.... 89. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas... 90. 39.... 91. Apelianto tyčiniais, pakankamai intensyviais, netikėtais smurtiniais... 92. 40.... 93. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu,... 94. 41.... 95. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuketėjusioji R. B.... 96. 42.... 97. Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma priteisti iš nuteistojo... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 99. Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d.... 100. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 101. Priteisti iš nuteistojo E. Z.nukentėjusiajai R. B.100 Eur išlaidų, turėtų...