Byla 2K-23/2013
Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutarties.

3Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Iš S. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. Ž. priteista 2522,07 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendis pakeistas: iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad S. V. plyta smogė į galvą I. Ž. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu S. V. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 3 d., apie 15.00 val., I. Ž. priklausančioje ganykloje, esančioje Anykščių r., ( - ), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio tarpusavio konflikto metu smogė plyta I. Ž. į galvą, jį pastūmęs, parbloškė ant žemės ir koja spardė į dešinį šoną, taip padarė jam sumušimus kairėje galvos pusėje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, 9 dešiniojo šonkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, kuris perėjo į lėtinį kraujo išsiliejimą, t .y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. Ž. sveikatą.

7Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi minėto teismo nuosprendis pakeistas: iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad S. V. plyta smogė I. Ž. į galvą. Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vietoj pašalintos aplinkybės nurodytina, jog S. V. I. Ž. smogė į galvą kietu buku daiktu.

8Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

9Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo duomenis pripažįstant įrodymais bei iš esmės pažeidžiant teisę į gynybą dėl naujo pakeisto kaltinimo apeliacinės instancijos teisme. Teismai tinkamai neišanalizavo ir neįvertino įvykio situacijos, neatsižvelgė į įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdė I. Ž. sveikatą.

10Kasatorius teigia, kad teismai negalėjo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotu paaiškinimu, kuriuo jis neva prisipažino du kartus smogęs I. Ž. į galvą ir kelis kartus spyręs į šoną. Nors šis paaiškinimas iš tiesų rašytas paties kasatoriaus, tačiau jis gautas neteisėtu būdu. Toks „paaiškinimas“ nėra numatytas Baudžiamojo proceso kodekse. Vienintelis teisėtas dokumentas, kuriame galėjo būti surašyti kasatoriaus parodymai, tai jo, kaip įtariamojo, apklausos protokolas, tačiau, šiurkščiai pažeidžiant BPK 21, 44 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalyje numatytas teises, kasatoriui nebuvo pranešta, kuo jis yra įtariamas, jam nebuvo išaiškintos teisės nuo sulaikymo momento turėti gynėją, policijos pareigūnai įkalbinėjo jį prisipažinti neva taip bus geriau ir padiktavo, ką reikia rašyti. Kasatoriaus nuomone, toks jo „paaiškinimo“ pripažinimas įrodymu ir vertinimas atmetant kitus jo parodymus kaip pasirinktą gynybos būdą pažeidžia BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus.

11Teismai kaip motyvą, kodėl remiasi minėtu paaiškinimu, nurodė ir tai, kad jame išdėstytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tačiau teismai šiuo atveju nepagrįstai nelygino ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų su liudytojo policijos pareigūno D. L. duotais parodymais, kurių dalis akivaizdžiai melagingi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas nurodė, kad policijos komisariate jo kabinete kasatorius savarankiškai parašė paaiškinimą, jis neįkalbinėjo, be to, jam nebuvo žinomos visos įvykio aplinkybės, t. y. kokie sužalojimai ir kur jie padaryti. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis į policijos komisariatą buvo pristatytas po to, kai iš I. Ž. buvo paimtas pareiškimas (priešingu atveju, nebūtų buvę pagrindo pristatyti kasatorių į policijos komisariatą), ir šį nukentėjusiojo pareiškimą priėmė būtent liudytojas D. L., taigi jam buvo žinomos visos I. Ž. nurodytos aplinkybės. Teismai, spręsdami kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu rašyto paaiškinimo patikimumo klausimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino, kad būtent šio liudytojo pareigūno kabinete kasatoriui buvo nurodyta, ką rašyti apie I. Ž. sužalojimo aplinkybes, todėl paaiškinime nurodytos aplinkybės ir sutampa su I. Ž. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

12Be to, teismai nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo I. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad šie parodymai gauti iki teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto, kuriuo nustatyta, jog I. Ž. po patirtos traumos nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, pateikimo, nekeičia šių duomenų nepatikimumo, nes I. Ž. psichinė būsena pasikeitė būtent po patirtos traumos. Taigi I. Ž. liudytojo apklausos, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais remtis negalima, priešingu atveju, iš esmės pažeidžiami BPK 79 straipsnio reikalavimai bei kasatoriui garantuota teisė į teisingą baudžiamąjį procesą.

13Taip pat teismai, remdamiesi vien neinformatyviu ir nelogišku eksperto G. Serbentos paaiškinimu (kad stovint veidu į veidą neįmanoma užsimojus suoliuku pataikyti kitam asmeniui į pakaušį), neatsižvelgę į byloje esančius objektyvius duomenis, nepagrįstai atmetė kasatoriaus parodymus, kad vos tik jam priėjus I. Ž. smogė į pakaušį plastmasiniu suoliuku. Kasatoriaus parodymus, kad jis buvo užpultas ir sužalotas, patvirtina 2009 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. G656/09(05), liudytojų G. P., I. S. parodymai. Teismas ignoravo tą aplinkybę, kad žmogus, gręsiant pavojui būti sužalotam, instinktyviai stengiasi išvengti smūgio, tad I. Ž. užsimojus suoliuku, jis, stengdamasis išvengti smūgio, pasuko galvą, todėl I. Ž., nors jie stovėjo vienas priešais kitą, smogė jam į pakaušį. Kasatorius tik po suduoto smūgio, kai I. Ž. užsimojo antrą kartą smogti, gindamasis sudavė jam ir šis pargriuvo. Anot kasatoriaus, šiuo atveju neatmestina galimybė, kad griūdamas I. Ž. galėjo galva trenktis į kokį nors pievoje buvusį kietą ribotą paviršių turintį daiktą (suoliuką, akmenį ar plytą). Tai, kad kasatorius pirmasis I. Ž. nesudavė ir jo nespardė, patvirtina liudytojų G. P., I. S. parodymai, kurie yra vienodi ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Kasatorius tvirtina, kad jo kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius I. Ž. sveikatą pagrįsta iš esmės vien tik jį patį sužalojusio I. Ž. parodymais, kurie negali būti vertinami kaip patikimi ir atitinkantys BPK 79 straipsnio reikalavimų. I. Ž. nurodytų aplinkybių niekas iš įvykį tiesiogiai stebėjusių asmenų nepatvirtino.

14Kasatorius visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad jis (S. V.) plyta smogė į galvą I. Ž., tačiau teismas, keisdamas nuosprendį, iškreipė kasatoriui suformuluoto kaltinimo, nuo kurio jis gynėsi, esmę. Teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vietoj pašalintos aplinkybės nurodoma, jog „S. V. I. Ž. į galvą smogė kietu buku daiktu“. Nutarties rezoliucinėje dalyje šio teiginio nėra. Kasatorius vertina tai kaip esminį jam suformuluoto kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimą, apie kurį iš anksto nebuvo įspėtas, todėl neturėjo galimybių pasirengti gynybai, taigi buvo iš esmės pažeistos jo teisės į gynybą, tarp jų – gintis nuo konkretaus kaltinimo (BPK 22, 256 straipsnių pažeidimai).

15Kasatoriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad konflikto iniciatorius buvo I. Ž., jam kasatorius sudavė tik po to, kai šis jam smogė suoliuku į galvą ir dar kartą mėgino suduoti, reiškia, jog jis (kasatorius) tik gynėsi nuo I. Ž. pradėto pavojingo kėsinimosi ir, nors I. Ž. griūdamas susižalojo galvą (dėl neatsargumo), jis negali atsakyti už kilusius padarinius, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, teismai privalėjo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.

17Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertino bylos įrodymus, t. y. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, bei pagrįstai pripažino S. V. kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas išanalizavo ir įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek byloje surinktų įrodymų visumą: S. V. parodymus ir jo paaiškinimą, kurį jis savarankiškai surašė iš karto po įvykio, nukentėjusiojo I. Ž. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, teismo medicinos eksperto G. Serbentos paaiškinimus, liudytojų D. Š., D. Ž., D. L. parodymus, bylos dokumentus. Nukentėjusysis I. Ž. dėl savo psichinės būklės po patirtos traumos dalyvauti teisme ir duoti parodymų negalėjo, tačiau teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 87 TPK-119/2011 patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis visiškai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, taigi ir tuoj po įvykio apie juos papasakoti kitiems asmenims bei duoti apie tai parodymus. Nukentėjusiojo apklausų, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų su S. V. metu I. Ž. aiškiai nurodė konflikto pradžią, t. y. kad S. V., būdamas savo motinos kieme, jį išvadino „gaidžiu“ ir visada tvirtino, jog jam nuėjus melžti karvės, atėjęs S. V. jį sužalojo, bei nuosekliai nurodė sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – liudytojų D. Ž., D. Š. parodymais, specialisto išvada Nr. G 1175/09(03), eksperto G. Serbentos teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir paties nuteistojo S. V. įvykio dieną surašytu paaiškinimu. Įvertinęs eksperto išvadą ir paaiškinimus, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai skirtingose kūno pusėse (sužalota galvos kairė pusė ir krūtinės ląstos dešinė pusė), kurių griūdamas nukentėjusysis patirti negalėjo, nes tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik suduodant smūgius į skirtingas kūno puses, teismas patikrino ir paneigė kasatoriaus versiją, kad I. Ž. susižalojo griūdamas. Įvertinę bylos duomenis, teismai pagrįstai nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu S. V. nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Byloje nustatyta, kad pats kasatorius buvo kilusio konflikto iniciatorius ir jo veiksmai, suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno dalis, buvo dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, o ne dėl gynybos nuo pavojingo kėsinimosi. Taigi pavojingo kėsinimosi, kuris S. V. suteiktų teisę į būtinąją gintį, nebuvo.

18Dėl paaiškinimo kaip įrodymų šaltinio prokuroras nurodo, jog įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas. Teismai atsakingai vertino kasatoriaus „paaiškinimą“ kitų bylos įrodymų kontekste, analizavo jo turinį, surašymo laiką ir aplinkybes, sugretino su kitų liudytojų parodymais, atsižvelgė į tai, kad pats nuteistasis patvirtino, jog savo ranka surašė šį paaiškinimą tą dieną, kai po įvykio buvo pristatytas į policijos komisariatą. Taigi, teismai motyvuotai nurodė, kodėl šį dokumentą pripažino tinkamu įrodymu byloje.

19Kasatoriaus argumentus dėl suvaržytų teisių į gynybą paneigia baudžiamosios bylos medžiaga: iš 2009 m. birželio 12 d. protokolo matyti, kad S. V. pasirašytinai buvo išaiškintos BPK 44, 50 straipsnių nuostatos, taip pat teisė turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento; tos pačios dienos pranešimu apie įtarimą jam pasirašytinai buvo pranešta apie tai, kad yra įtariamas padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, išaiškintos įtariamojo teisės; iš 2009 m. birželio 12 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad apklausoje dalyvavo kasatoriaus gynėjas, jie abu patvirtino apklausos protokolą savo parašais, jokių pastabų dėl gynybos teisių pažeidimo nepareiškė. Be to, kasatorius nebuvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Taip pat kasatoriui buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, jis gavo kaltinamojo akto nuorašą, turėjo gynėją, dalyvavo teismo procese ir realizavo visas BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises. Iš kaltinamojo akto ir Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad juose nurodyta ta pati nusikalstama veika, kuria kaltinamas S. V., t. y. BK 135 straipsnio 1 dalis. Apkaltinamuoju nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas būtent už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors apeliacinės instancijos teismas patikslino nusikaltimo padarymo aplinkybes, iš kaltinimo pašalindamas teiginį, kad nukentėjusiajam į galvą buvo smogta plyta ir vietoje šios aplinkybės nurodydamas, jog S. V. I. Ž. smogė kietu buku daiktu, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos iš esmės skirtingos BPK 255, 256 straipsnių prasme: dėl šios patikslintos aplinkybės teismui nereikėjo keisti veikos kvalifikavimo, tai neturėjo įtakos griežtesnės bausmės paskyrimui, taip pat nurodytos aplinkybės patikslinimas kitaip nesuvaržė kaltinamojo S. V. teisės į gynybą, nes, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad gynyba dėl to galėtų būti kitokia.

20Nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme tvarką, o teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis I. Ž. prašo nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.

22Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad teismai pagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes po patirto sužalojimo jis buvo sąmoningas ir aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes savo žmonai bei atvykusiai medikei, kurios teisme apklaustos kaip liudytojos patvirtino šias aplinkybes. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad jis nebuvo konflikto iniciatorius, priešingai, tai S. V., atėjęs į jo ganyklą, jį užpuolė ir sumušė, nukentėjusysis jo nepuolė ir nežalojo. Dėstydamas savo įvykių versiją, kasatorius nepagrįstai remiasi liudytojų G. P. ir I. S. parodymais, nes G. P. yra jo sugyventinė, I. S. – giminaitis, todėl abu yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nuteistojo pastumtas ir griūdamas ant žolės nukentėjusysis sunkiai susižaloti negalėjo, nes toje vietoje nebuvo jokio kieto daikto, į kurį buvo galima atsitrenkti (plastmasinis suoliukas, kurį nukentėjusysis buvo atsinešęs su savimi yra lengvas ir nekieto paviršiaus). Be to, ir pagal specialisto išvadą tokie sužalojimai griūnant ant žolės nepadaromi.

23Nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys) ir kaltinimo pakeitimo teisme (BPK 255, 256 straipsniai)

25Kasaciniame skunde nuteistasis S. V. nesutinka su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, ginčija byloje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teigdamas, kad ne jis, o nukentėjusysis I. Ž. pirmasis jį puolė, sužalojo jam galvą, o jis tik gindamasis šį pastūmė, tačiau daugiau nei rankomis, nei kojomis prieš jį jokio smurto nenaudojo, jo nuomone, nukentėjusysis sunkiai susižalo pats griūdamas ant žolės ir atsitrenkdamas į kokį nors kietą daiktą.

26Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar bylos proceso metu nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, netiria, iš naujo nepervertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – šių klausimų nagrinėjimas priskirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams. Todėl minėti kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliekami nenagrinėti.

27Tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant, pripažįstant įrodymais bei vertinant nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, siejamų su S. V. paaiškinimu, kuriame jis pripažino panaudojęs smurtinius veiksmus prieš I. Ž., nukentėjusiojo I. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pripažinimo leistinais įrodymais ir jų vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams.

28Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

29Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas – „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme numatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami.

30Nuteistojo S. V. kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai neteisėtai grindė jo kaltę duomenimis, kurie buvo nurodyti jo 2009 m. birželio 3 d. paaiškinime. Teismų sprendimai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio dieną po to, kai policijos komisariate buvo gautas ir priimtas nukentėjusiojo I. Ž. protokolas-pareiškimas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą, kuriuo pripažino savo smurtinius veiksmus prieš I. Ž. (du kartus smūgiavęs nukentėjusiajam į galvą, o šiam nugriuvus – koja dar kelis kartus į šoną). Vėliau teismai, vertindami bylos duomenis bei nustatydami faktines bylos aplinkybes, vertino ir šiame paaiškinime nurodytus duomenis.

31Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, vieną iš jų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, tačiau šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės ir jie teismo sprendime gali būti analizuojami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Nuteistojo S. V. paaiškinimas nėra gautas nė vienu iš minėtų būdu – nei apklausos teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei pas prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną metu. Be to, tuo metu, kai S. V. rašė šį savo paaiškinimą, jam nebuvo suteiktas joks BPK numatytas procesinis teisinis statusas ir išaiškintos atitinkamos teisės bei pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinime jis nurodė faktus apie savo padarytą tikėtina neteisėtą veiką, jis atitiko įtariamojo statusą, tačiau tuo metu įtarimas jam nebuvo pareikštas, įteiktas ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisės jam nebuvo išaiškintos bei užtikrintos. Taigi, paaiškinime užfiksuoti S. V. parodymai buvo gauti BPK nenustatytu būdu, todėl toks paaiškinimas negali būti laikomas leistinumu įrodymu BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme ir jame nurodytų duomenų teismas negalėjo analizuoti bei jais remtis.

32Kasaciniame skunde taip pat ginčijama nukentėjusiojo I. Ž. apklausos, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su S. V. metu gautų parodymų atitiktis leistinumo kriterijui bei vertinimas kitų bylos duomenų kontekste kaip patikimų įrodymų. Kasatorius šių duomenų neteisėtumą grindžia 2011 m. lapkričio 16 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-119/2011, kuriuo nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek dabartiniu (teisminio nagrinėjimo metu) dėl savo psichikos būsenos I. Ž. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, taigi, kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo parodymais remtis negalima. Šie argumentai atmestini.

33Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme, kilus abejonėms dėl nukentėjusiojo I. Ž. psichikos būsenos ir galimybių jį apklausti, buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Gauto ekspertizės akto Nr. 87 TPK-119/2011 išvadose nurodyta, kad I. Ž. nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu dėl psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ikiteisminio tyrimo metu jis dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; dabartiniu metu dėl psichikos būsenos jis nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, t. y. nors ekspertizės aktu nustatomos aplinkybės, gautos panaudojant specialias žinias, kurių teisėjai neturi, tačiau šis įrodymų šaltinis, kaip ir kiti, vertinami visumoje kitų bylos duomenų, neturi išskirtinės ir prioritetinės reikšmės prieš kitus įrodymus ir teisines išvadas dėl jo patikimumo pateikia teismas išanalizavęs įrodymų visumą. Bylos duomenys, tarp jų ir ekspertizės aktas, patvirtina, kad nukentėjusiojo būsena po patirto sužalojimo blogėjo palaipsniui, bylos proceso pradžioje jis buvo orientuotas, atliekamų su juo procesinių veiksmų metu nuosekliai ir vienodai nurodė įvykio aplinkybes, kurias atitiko ir kiti byloje surinkti įrodymai, taigi daryti išvados, kad nukentėjusysis dėl psichikos trūkumų ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio nesugebėjo teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų teisingų parodymų, negalima, todėl teismai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi nukentėjusiojo I. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus tai, kad teismai neteisėtai rėmėsi S. V. paaiškinimu kaip BPK nenumatytu ir pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus gautu procesiniu dokumentu, kuriame užfiksuoti tam tikri duomenys, abejonių teismo išvadomis dėl įrodinėjimo dalyką sudariusių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo rezultato, lėmusio nuteistojo S. V. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nekyla. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, be S. V. paaiškinime nurodytų duomenų, byloje yra pakankamai kitų įrodymų šaltinių ir jų pagrindu gautų duomenų, kurių pakanka S. V. kaltei pagrįsti padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai: kaltinamojo S. V. teisme duoti parodymai, kuriais jis pripažino, kad buvo atėjęs į ganyklą pas I. Ž. aiškintis ir tarp jų įvyko konfliktas; nukentėjusiojo I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme perskaityti parodymai, kad jį sumušė S. V.; liudytojų D. Ž., D. Š. teisme duoti parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1175/09(05) ir teismo medicinos eksperto G. Serbentos paaiškinimai, jog I. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Teismai patikrino S. V. gynybos versiją dėl to, kad pats nukentėjusysis užpuolė jį, o jam besiginant pastūmus nukentėjusįjį šis krisdamas pats neatsargiai susižalojo, tačiau tokia įvykio versija argumentuotai paneigta teismų sprendimuose nurodytais įrodymais. Taigi teismai nenustatė faktinių aplinkybių, suponuojančių įvykio metu susidariusią situaciją vertinti kaip būtinąją gintį, todėl ji neaptarinėjama. Kasatoriaus teiginys dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra deklaratyvus, nes skundo argumentai susiję su netinkamu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.

35Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo pakeitus vieną kaltinime nurodytą aplinkybę kita, t. y. kad S. V. į galvą I. Ž. sudavė kietu buku daiktu, o ne plyta. Vadovaujantis BPK 255, 256 straipsnių nuostatomis, teismas turi teisę savo iniciatyva patikslinti ar pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jeigu tos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte nurodytųjų. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad, pakeitus aplinkybę, jog S. V. į galvą I. Ž. smogė kietu daiktu, o ne plyta, kaip buvo nurodyta kaltinime, buvo suvaržyta nuteistojo S. V. teisė į gynybą. Teismas tik patikslino nusikalstamos veikos aplinkybes ir dėl to nepasikeitė nei gynyba, nei veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai taip pat neturėjo jokios įtakos skiriant bausmę.

36Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius pagrindų keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, darytina išvada, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Atmesti nuteistojo S. V. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu S. V.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 6. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu S. V.... 7. Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi minėto... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 9. Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra... 10. Kasatorius teigia, kad teismai negalėjo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu... 11. Teismai kaip motyvą, kodėl remiasi minėtu paaiškinimu, nurodė ir tai, kad... 12. Be to, teismai nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo I. Ž. parodymais, duotais... 13. Taip pat teismai, remdamiesi vien neinformatyviu ir nelogišku eksperto G.... 14. Kasatorius visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada... 15. Kasatoriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad konflikto... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo persekiojimo... 17. Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus... 18. Dėl paaiškinimo kaip įrodymų šaltinio prokuroras nurodo, jog įstatymas... 19. Kasatoriaus argumentus dėl suvaržytų teisių į gynybą paneigia... 20. Nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas laikantis BPK... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis I. Ž. prašo nuteistojo S. V.... 22. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad teismai pagrįstai rėmėsi jo... 23. Nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys) ir... 25. Kasaciniame skunde nuteistasis S. V. nesutinka su teismų pateiktu įrodymų... 26. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis,... 27. Tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas bylos duomenų... 28. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 29. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje,... 30. Nuteistojo S. V. kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai... 31. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo,... 32. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama nukentėjusiojo I. Ž. apklausos,... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme, kilus abejonėms... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus tai, kad teismai neteisėtai... 35. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo... 36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius pagrindų keisti ar... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Atmesti nuteistojo S. V. kasacinį skundą....