Byla e2-843-555/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

3dalyvaujant ieškovei O. G., jos atstovui advokatui G. D.,

4atsakovės S. R. atstovui advokatui R. M.,

5atsakovių S. P. ir A. S. atstovui advokatui D. M.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. G. patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, A. S., S. P., S. R. ir R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

7ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

81.

9pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:

101.1.

112013 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 531, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 14 721,96 Eur (50 832,00 Lt) ir 2013 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 528, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) atsakovei A. S.;

121.2.

132013 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 532, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 94 126,51 Eur (325 000,00 Lt) ir 2013 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 530, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 111 503,71 Eur (385 000,00 Lt) atsakovei S. P.;

141.3.

152013 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 527, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 48 945,78 Eur ( 169 000,00 Lt) atsakovei S. R.;

161.4.

172012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 647, kuriuo atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ sumokėjo 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt) R. M..

182.

19priteisti bankrutavusios UAB „Butvita“ naudai:

202.1.

21iš atsakovės A. S. 43 683,96 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

222.2.

23iš atsakovės S. P. 205 630,22 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

242.3.

25iš atsakovės S. R. 48 945,78 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

262.4.

27iš atsakovės R. M. 13 032,01 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

283.

29priteisti solidariai iš atsakovių A. S., S. P., S. R., R. M. ieškovės O. G. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30Ieškovė nurodo, kad UAB „FIRST partneriai“ su atsakove UAB „Butvita“ 2012 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 2 070 783,13 Eur (7 150 000,00 Lt) paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 26 d. Ieškovė O. G. hipotekos sutartimis, patvirtintomis Kauno miesto 23-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), už UAB „Butvita“ prievoles kreditorei UAB „FIRST partneriai“ įkeitė savo turtą. 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas nutarė UAB „Butvita“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir šios įmonės bankroto administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, įgaliotas asmuo – A. V.. 2013 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimas nutarė pripažinti UAB „Butvita” bankrutavusia ir ją likviduoti. Šio kreditorių susirinkimo metu nustatyta, kad: bankrutuojanti UAB „Butvita“ pagrindinės ūkinės-komercinės veiklos nevykdo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. (2013 m. rugsėjo 27 d. administratoriaus įsakymas Nr. 2 „Dėl ūkinės veiklos nevykdymo“); pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. dienos bankrutuojančios UAB „Butvita“ balanso duomenis, bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė siekė 14 267 706,50 Eur (49 263 534,00 Lt); UAB „Butvita“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. balanso duomenis siekė 4 873 371,90 Eur (16 826 778,51 Lt). Pagal administratoriaus pateiktą užklausimą VĮ Registrų centras 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (3.11.4) S-5673963 informavo, kad UAB „Butvita“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi; kitos daiktinės teisės ir juridiniai faktai neįregistruoti. VĮ Regitra 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. (1.5)-S4-1616 informavo, kad UAB „Butvita“ vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovei nesenai iš civilinės bylos Nr. 2-639-390/2018 tapo žinoma, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti tiek ieškovės, kaip išdavusios hipotekos lakštus už UAB „Butvita“, interesai, tiek kreditorių interesai, t. y. prieš bankroto įmonei iškėlimą buvo atlikti mokėjimai iš UAB „Butvita“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. ( - ), atsakovėms pagal susitarimą, pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal sutartį ir už akcijas pagal sutartį. Tokiu būdu buvo išmokėti pinigai pasirinktiems kreditoriams, kai tuo tarpu įmonė buvo nemoki ir turėjo kitų kreditorių, t. y. ginčijamais atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ atsiskaitymais / mokėjimais, kaip sandoriais, buvo iš viso atsakovei A. S. sumokėta 43 683,96 Eur (150 832,00 Lt), atsakovei S. P. – 205 630,22 Eur (710 000,00 Lt), atsakovei S. R. 48 945,78 Eur (169 000,00 Lt) ir atsakovei R. M. – 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt). Iš viso, nurodytais mokėjimais atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ atsakovėms yra sumokėjusi 311 291,97 Eur sumą. Ieškovė pažymi, kad kreditorei UAB „FIRST partneriai“ 225 613,99 Eur (779 000,00 Lt) skolos mokėjimo terminas nustatytas iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir sudarant ginčijamus sandorius buvo suėjęs. 2013 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Butvita“ viešai paskelbė apie nemokumą. Ieškovė įrodinėja, kad atliktais ginčijamais pavedimais atsakovėms, tuo metu kaip UAB „Butvita“ buvo faktiškai nemoki, neabejotinai buvo suteikta šiems kreditoriams nesąžiningą prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, sumažintos jų galimybės atgauti didesnę finansinio reikalavimo dalį bankroto procese ir tuo pačiu buvo pažeistos ieškovės teisės, kaip asmens įkeitusio savo turtą už UAB „Butvita“ prievoles kreditorei UAB „FIRST partneriai“, kuriam neatliktas mokėjimas. 2013 m. gruodžio 12 d. bankrutavusios UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad iš viso buvo patvirtinti 13 kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie bendroje sumoje sudaro 6 251 824,75 Eur (21 586 300,48 Lt), kurie vėliau viršijo 10 mln. Eur sumą. Taigi, ginčijami mokėjimai buvo vykdomi, ignoruojant didžiąją dalį įmonės kreditorių, kurių reikalavimai yra atsiradę anksčiau. Ginčijami mokėjimo pavedimai pripažintini negaliojančiais: CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintoms teisės normoms bei pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus; CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes ginčijami mokėjimai prieštarauja imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl mokėjimų eiliškumo; CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes ginčijamais mokėjimais buvo pažeista viešoji tvarka, saugoma ne tik civilinės, bet ir administracinės ir baudžiamosios teisės normomis; nesilaikyta sąžiningos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, esmingai pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai.

31Atsakovė bankrutavusi UAB „Buitvita“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, su patikslintame ieškinyje reiškiamais reikalavimais sutinka.

32Atsakovė S. R. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi reikalavimas dėl mokėjimo nurodymo Nr. 527 pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento yra grindžiamas alternatyviais teisiniais pagrindais, dėl ko nėra sudaroma galimybė identifikuoti, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovė sprendžia, kad pagal sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atliktas mokėjimas turėtų būti laikomas neteisėtu. Ieškovė taip pat nėra pateikusi ir duomenų, pagrindžiančių jos pasvarstymus apie įmonės turto mažinimą ir kreditorių reikalavimų tenkinimo išvengimą. Tokiu būdu yra suvaržyta jos (S. R.) teisė pateikti teisiškai motyvuotus argumentus. Ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį. Ieškinys pareikštas atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ vardu, tačiau ji nėra šios įmonės kreditorė, t. y. ieškovė neturi procesinės teisės reikšti netiesioginiam ieškiniu prilygintą ieškinį. Be to, reikalavimai yra pareikšti ir atsakovei bankrutavusiai UAB „Butvita“, nors suformuluotais ieškinio reikalavimais yra prašoma iš vienų atsakovų priteisti kito atsakovo (būtent bankrutavusios UAB „Butvita“) naudai pinigines sumas, kas nėra nei faktiškai, nei teisiškai galima, t. y. ieškovė, pasiryžusi ginti bankrutavusios UAB „Butvita“ interesus, teikdama ieškinį turėjo bankrutavusią UAB „Butvita“ nurodyti trečiuoju asmeniu arba bendraieškiu ir pateikti teisinius motyvus, jog ji turi teisinį subjektiškumą teikti tokio pobūdžio ieškinį. Ieškovė nėra akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, 2013 m. gegužės 24 d. sudarytos tarp jos ir atsakovės UAB „Butvita“ šalis, jos turtu šis sandoris taip pat nebuvo užtikrintas, todėl pats šio sandorio sudarymas ir mokėjimas pagal jį ieškovės interesų negalėjo paveikti ir nepaveikė. Ieškovė savo asmeniniu turtu užtikrino, jog UAB „Butvita“ laiku grąžins UAB „FIRST partneriai“ paskolintas pinigines lėšas ir kartu prisiėmė šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes. Būtent 2013 m. gegužės 24 d akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip dvišalis sandoris, buvo tas teisiniu požiūriu įpareigojantis ir pareigą bankrutavusiai UAB „Butvita“ atsiskaityti su atsakove sukuriantis dokumentas, kuris nėra nuginčytas. Tuo tarpu egzistuojant pagrindui ir teisiniam subjektiškumui ginčyti atliktą mokėjimą, pastarasis, privalėjo būti ginčijamas kartu su visa sutartimi. Atsakovė taip pat nurodo, kad sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo vienkartinį sandorį, kurio pagrindu buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, ji neturėjo pareigos analizuoti ir tirti pirkėjos (bankrutavusios įmonės) finansinę padėtį ir (ar) turimus jos kreditorius. Užtikrinti įmonės finansinę padėtį yra įmonės vadovo pareiga, todėl jei ir buvo įmonei ir / ar jos kreditoriams padaryta žala, dėl to yra atsakingas tik įmonės administracijos vadovas, o ne atsakovė, kuri sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, tesiekė sulaukti atsiskaitymo už parduotas akcijas. Ieškovės šiuo atveju ieškinyje pateikiami argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas mokėjimo pavedimu buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai (CPK 1.80 straipsnis). Šiuo atveju tiek akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tiek jos pagrindu atliktas mokėjimas buvo sudaryti / atlikti nepažeidžiant šalių laisvos valios jas sudaryti ir, vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, buvo teisėti. Be to akcijų–pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gegužės 24 d., tuo tarpu ieškovės nurodyti CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai įsigaliojo tik nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl ginčijamo sandorio teisėtumas negali būti vertinamas atitikimo įstatymui, kuris sandorio sudarymo metu negaliojo. Ieškovė taip pat jokiais teisiniais argumentais ir objektyviais duomenimis neįrodė egzistavus šalių ketinimui pažeisti viešąją tvarką ir (ar) gerą moralę. Sudarant ginčo sandorį, atsakovė nebuvo jokia bankrutavusios UAB „Butvita“ kreditorė, o iš jos pusės egzistavęs sandorio sudarymo tikslas nėra paneigtas, t. y. ieškovė neįrodė sandorio negaliojimo ir CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės visais įmanomais būdais stengiasi išvengti savo veiksmais prisiimtų teisinių padarinių, t. y. vykdyti sudarytomis įkeitimo sutartimis prisiimtas prievoles. Kita vertus, net ir esant teisiniam pagrindui pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, restitucija ieškovės prašomu būdu negali būti taikoma, kadangi turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, tuo tarpu ieškovė atsakovės, kaip sandorio šalies, tariamo nesąžiningumo neįrodinėjo. Priešingu atveju, net ir pripažinus teisinį pagrindą taikyti restituciją, tokiu būdu abi sandorio šalys turėtų būti atstatytos į status quo, t. y. gauti tai, ką kiekviena sandoriu perleido, tuo tarpu ieškovės siūlomu restitucijos taikymo būdu šis tikslas akivaizdžiai nebūtų pasiektas.

33Atsakovė A. S. prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamo subjekto. Ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo nei dabartiniu momentu, nei mokėjimų atlikimo momentu. Ieškovė, užtikrindama atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ prievoles, yra įkeitusi savo turtą, t. y. nustatyta svetimo turto hipoteka. Tik tuo atveju, jeigu ieškovė pati sumokėtų skolą už atsakovę arba jeigu įkeistas ieškovės turtas būtų parduotas iš varžytinių, atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ skolos išieškojimo procese ji įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę, o atsakovė įgytų jos atžvilgiu prievoles. Šiuo atveju yra tik būsimo suinteresuotumo galimybė, kadangi visiškai nėra aišku, ar iš ieškovės turto išieškojimas bus įvykdytas. Ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nepripažįsta hipotekos sandorių, kuriais ji įkeitė savo turtą už atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ prievoles ir visomis priemonėmis siekia minėtus hipotekos sandorius nuginčyti, t. y. šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-639-390/2018 dėl paskolos sutarties ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal ieškovų O. G. ir I. G. ieškinį atsakovėms UAB „FIRST partneriai“ ir bankrutavusiai UAB „Butvita“. Ieškovė ginčija būtent tuos hipotekos sandorius, iš kurių neva kylančias teises siekia apginti šioje byloje. Ieškovė, pareikšdama šioje byloje ieškinį, pažeidė visuotinai pripažintą teisės principą, jog negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus). Atsakovė taip pat teigia, kad ji nėra tinkamas atsakovas ginčo byloje, t. y. nėra aišku, kaip ginčijami mokėjimai, atlikti atsakovei, pažeidė ar galėjo pažeisti ieškovės interesus. Priešingai, pagal ieškovės logiką, bet kokie mokėjimai, kuriais buvo mažinama atsakovės bankrutavusios skola kreditorei UAB „FIRST partneriai“, yra naudingi ieškovei. Be to, atsakovė, neturėdama sutartinių santykių su atsakove bankrutavusia įmone, taip pat nebūdama jos valdymo organų nare, neįtakojo ir negalėjo įtakoti ginčijamų mokėjimo atlikimų, kurie buvo atlikti be jos valios. Atsakovė šiuo atveju nėra atsakinga nei už atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ veiksmus, nei už jos kreditorės UAB „FIRST partneriai“ veiksmus. Atsakovė nurodo ir tai, kad ginčijami mokėjimai niekaip negalėjo pažeisti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, kadangi šios ĮBĮ nuostatos netaikomos mokėjimų atlikimui, t. y. viena ĮBĮ nuostata nustato įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nedraudžia atlikti mokėjimų, kita ĮBĮ nuostata, nors ir nustato draudimą įmonei vykdyti atsiskaitymus, tačiau tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylios įmonei iškėlimo. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. birželio 3 d., atsakovė UAB „Butvita“ veikė įprastai, neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, todėl turėjo teisę atlikti mokėjimus. Ginčijami mokėjimai nepažeidė ir CK 6.9301 straipsnio, kadangi šis straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d. Ginčijamų mokėjimų atlikimu nepažeistos jokios kitos imperatyvios įstatymų nuostatos, atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ galėjo laisvai disponuoti lėšomis, jos turtui bei lėšoms nebuvo taikomi jokie areštai, veiklai nebuvo taikomi bet kokio kitokio pobūdžio apribojimai. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų dėl atsakovės bankrutavusios UAB „Butvita“ nemokumo mokėjimų atlikimo metu, remiasi bankroto proceso pradžios duomenimis, t. y. jos teiginiai deklaratyvūs, neparemti įrodymais, nors būtent ji turi įrodyti savo teiginius. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės ir atsakovės bankrutavusio UAB „Butvita“ tikslai, atliekant mokėjimus, būtų priešingi viešajai tvarkai ir gerai moralei ir, kad jos turėjo konkrečius ketinimus pažeisti kieno nors teises. Tuo tarpu ieškovės argumentai, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kuris, beje, net negaliojo mokėjimų atlikimo metu, 120 straipsnis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalis, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šios įstatymų nuostatos nustato sankcijas atsakingiems asmenims už neteisėtą veiką, tačiau nėra sandorių negaliojimo pagrindu. Ieškovė reiškia ieškinį dėl tariamai niekinio sandorio negaliojimo pasekmių taikymo (restitucijos), tačiau šiuo atveju ji neįrodė savo suinteresuotumo šioje byloje, todėl tokio reikalavimo reikšti neturi teisės.

34Atsakovė S. P. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji, 2013 m. gegužės 28 d. sutarties pagrindu, pardavė jai priklausiusias UAB „FIRST partneriai“ akcijas UAB „Butvita“, kuri, vykdydama minėtos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pervedė dalį pinigų. Sudarant sutartį, jai nebuvo žinoma UAB „Butvita“ finansinė situacija ar jos turimos skolos. UAB „Butvita“ pinigus pervedė pagrįstai.

35Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė, ginčydama 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 647, nepateikia jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ būtų išmokėjusi jai tokias lėšas, nors būtent jai tokia pareiga kyla. Ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes ginčijamu mokėjimo nurodymu ne atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ išmokėjo jai 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt), o ji jai suteikė tokio dydžio paskolą.

36Ieškinys atmestinas

37Byloje nustatyta, kad UAB „FIRST partneriai“ su atsakove UAB „Butvita“ 2012 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 2 070 783,13 Eur (7 150 000,00 Lt) paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 26 d. Ieškovė O. G. hipotekos sutartimis, patvirtintomis Kauno miesto 23-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) už UAB „Butvita“ prievoles kreditorei UAB „FIRST partneriai“ įkeitė savo turtą.

38Byloje pareikštais reikalavimais ginčijami 2013 m. gegužės 27 d. – 2013 m. birželio 12 d. atsakovės UAB „Butvita“ atlikti mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovė UAB „Butvita“ sumokėjo atsakovėms A. S., S. P. ir S. R. mokėjimo nurodymuose nurodytas sumas bei 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 647, kuriuo pagrindu atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ gavo iš R. M. 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt) sumą.

39Ieškovė pripažindama, kad nėra UAB „Butvita“ kreditorė, siekia nuginčyti pagrindinės skolininkės sandorio pagrindu atlikus mokėjimus. Ieškovė ieškinio dalyką grindė CK 1.80, 1.81, 6.9301 straipsnio nuostatomis, detaliau atskleisdama tik CK 6.9301 normos turinį, nurodydama, jos manymu, reikšmingas aplinkybes bei pateikdama įrodymus, suponuojančius šio straipsnio pažeidimą dėl neteisėtos atsiskaitymo pirmenybės atsakovėms A. S., S. P. ir S. R. suteikimo – duomenis apie įmonės finansinę padėtį, pateikdama prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo teisinį vertinimą. Paaiškėjus, kad 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 647 pagrindu atsakovė bankrutavusi UAB „Butvita“ gavo iš R. M. 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt), ieškovė neteikė įrodinėjimo priemonių ir papildomo teisinio įvertinimo, dėl ko siekiama šį mokėjimo nurodymą pripažinti neteisėtu.

40Remiantis CK 1.78 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Jei asmuo reiškia ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kad skolininko sudarytas sandoris pažeidė imperatyvias teisės normas, jis pirmiausia turi pagrįsti savo suinteresuotumą reikšti tokį ieškinį ir sandorio negaliojimo pagrindą.

41Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė savo suinteresuotumą reikšti byloje ieškinį. Byloje nustatyta, kad ieškovė, užtikrindama atsakovės UAB „Butvita“ prievoles, yra įkeitusi savo turtą, t. y. nustatyta svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto turto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė įvykdė UAB „Butvita“ prievoles, nėra ir įvykdytas išieškojimas iš ieškovės įkeisto turto, t. y. ieškovė nėra įgijusi į atsakovę bankrutavusią UAB „Butvita“ atgręžtinio reikalavimo teisės.

42CK XLVII skyriaus pirmojo skirsnio, kuriame reglamentuojamas atsiskaitymų bendrosios nuostatos, 6.929 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais būdai ir tvarka, 6.930 straipsnyje – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonės, o nuo 2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 įsigaliojimo (2013 m. spalio 1 d.) šio skirsnio nuostatos buvo papildytos 6.9301 straipsniu, kuriame reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

43Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

44Sutiktina su ieškovės argumentais, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

45Byloje nustatyta, kad atsakovės A. S. su atsakove UAB „Butvita“ nesiejo sutartiniai santykiai: atsakovė UAB „Butvita“ mokėjimus atliko už savo kreditorę UAB „FIRST partneriai“, kuri buvo skolinga atsakovei A. S. už akcijas pagal UAB „Universal business investment group management“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovėms S. P. ir S. R. mokėjimai atlikti pagal šių atsakovių su atsakove UAB „Butvita“ sudarytus akcijų pirkimo–pardavimo sandorius, be to, jau minėta, kad 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 647 UAB „Butvita“ ne perleido, bet įgijo iš atsakovės R. M. 13 032,01 Eur (45 000,00 Lt). Tiek sandoriai, tiek jų pagrindu ginčo sumų sumokėjimai sudaryti ir atlikti iki CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, įsigaliojimo (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 redakcija).

46Ieškovė neginčijo sandorių, kurių pagrindu pagrindinė skolininkė atliko mokėjimus ar gavo pinigines lėšas, teisėtumo. Civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius. Byloje nėra ginčo, kad mokėjimo nurodymais buvo siekiama įvykdyti šalių teisėtai sudarytus įsipareigojimus. Sprendžiant dėl ginčo mokėjimų nurodymų teisėtumo, kuriais yra perleistas UAB „Butvita“ turtas, pažymėtina, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 23 punktą; 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 11 punktą).

47Kaip pirmiau minėta, tiek akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos, tiek jų pagrindu mokėjimai atlikti anksčiau, negu įsigaliojo CK 6.9301 straipsnio nuostatos. CK 6.157 straipsnio 2 dalis nustato, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Įstatymas atgaline tvarka negalioja, nebent pats įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo. Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatyme Nr. XII-239, kuriuo įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, nėra įstatymų leidėjo nurodymo dėl šio straipsnio nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Priešingai, šiuo įstatymu nustatyta, kad pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos įsigalioja 2013 m. spalio 1 d. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Nustačius, kad ginčo sumų sumokėjimo metu įstatyminėmis normomis nebuvo reglamentuojama atsiskaitymo su kreditoriumi eiliškumo tvarka, nustatinėti CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas ir, ar skolininkas atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais bei, ar skolininko atliko mokėjimo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, nėra poreikio. Taigi, taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovės ginčo mokėjimo nurodymai prieštarauja CK6.9301 straipsnio nuostatoms (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

48Sutiktina su atsakovių argumentais, kad ginčo mokėjimais nėra pažeidžiamos ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

49Teismo vertinimu, pirmoji ĮBĮ nuostata (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), kuria ieškovė grindžia reikalavimus, nustato įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti nemokios įmonės vadovų bei savininkų pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nereglamentuoja įmonės mokėjimų, todėl nėra ir negali būti sandorio negaliojimo pagrindas ir šios normos pažeidimas sukelia ne sandorio negaliojimo teisinius padarinius, o būtent civilinės atsakomybės taikymą pagal ĮBĮ straipsnio 4 dalies taisykles.

50Kita ieškovės nurodoma ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nuostata, nors ir nustato draudimą įmonei vykdyti atsiskaitymus, tačiau šie draudimai taikytini tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylios įmonei iškėlimo. UAB „Butvita“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka nuspręsta taikyti 2013 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime, mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. UAB „Butvita“ neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, jos teisė atlikti mokėjimus ar gauti pinigines lėšas teisės normomis nebuvo ribojama.

51Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo mokėjimo nurodymai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80, 1.81 straipsniai), nes: 1) ginčo mokėjimo nurodymų pagrindu sumos sumokėtos iki CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, įsigaliojimo; 2) ginčo mokėjimo nurodymai sudaryti vykdant nenuginčytus atsakovų sudarytus sandorius; 3) ginčo mokėjimų sudarymo ir įvykdymo metu įmonei nebuvo taikomi apribojimai vykdyti finansinius įsipareigojimus.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovių naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54Atsakovė S. R. į bylą yra pateikusi įrodymus, kad ji turėjo 460,00 Eur atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimo išlaidų ir 1 984,00 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų (elektroninės bylos t. 1, b. l. 52, t. 4, b. l. 91-92). Atsakovė A. S. turėjo 242,00 Eur atstovavimo išlaidų (elektroninės bylos t. 3, b. l. 120-123) ir atsakovė S. P. turėjo 242,00 Eur atstovavimo išlaidų (elektroninės bylos t. 3, b. l. 116-119).

55Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56Pažymėtina ir tai, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

57Įvertinus atsakovių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, spręstina, kad atsakovių A. S. ir S. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, tuo tarpu atsakovės S. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos tik iš dalies pagrįstos, t. y. atsakovės turėtos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytus maksimalius dydžius. Atsakovė nurodo ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus, jog ji turėjo 1 984,00 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų, tačiau įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko penki teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra apie šešias valandas, darytina išvada, kad atsakovei maksimalus priteistinas išlaidų dydis būtų 537,12 Eur (0,1x6x895,20 (pagal apmokėjimo datą 2018 m. pirmas ketvirtis)).

58Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovės, atsakovės A. S. naudai priteistina 242,00 Eur, atsakovės S. P. naudai priteistina 242,00 Eur ir atsakovės S. R. naudai priteistina 997,12 Eur (537,12+460,00) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 43,48 Eur sumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

61ieškinį atmesti.

62Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovės A. S., a. k. ( - ) naudai 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, atsakovės S. P., a. k. ( - ) naudai 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt su eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės S. R., a. k. ( - ) naudai 997,12 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

63Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) valstybės naudai 43,48 Eur (keturiasdešimt tris eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,... 3. dalyvaujant ieškovei O. G., jos atstovui advokatui G. D.,... 4. atsakovės S. R. atstovui advokatui R. M.,... 5. atsakovių S. P. ir A. S. atstovui advokatui D. M.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:... 8. 1.... 9. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:... 10. 1.1.... 11. 2013 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 531, kuriuo atsakovė... 12. 1.2.... 13. 2013 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 532, kuriuo atsakovė... 14. 1.3.... 15. 2013 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 527, kuriuo atsakovė... 16. 1.4.... 17. 2012 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 647, kuriuo atsakovė bankrutavusi... 18. 2.... 19. priteisti bankrutavusios UAB „Butvita“ naudai:... 20. 2.1.... 21. iš atsakovės A. S. 43 683,96 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas... 22. 2.2.... 23. iš atsakovės S. P. 205 630,22 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas... 24. 2.3.... 25. iš atsakovės S. R. 48 945,78 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas... 26. 2.4.... 27. iš atsakovės R. M. 13 032,01 Eur ir 5 procentus dydžio metines palūkanas... 28. 3.... 29. priteisti solidariai iš atsakovių A. S., S. P., S. R., R. M. ieškovės O. G.... 30. Ieškovė nurodo, kad UAB „FIRST partneriai“ su atsakove UAB „Butvita“... 31. Atsakovė bankrutavusi UAB „Buitvita“, atstovaujama bankroto... 32. Atsakovė S. R. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir priteisti iš... 33. Atsakovė A. S. prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės... 34. Atsakovė S. P. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji, 2013 m. gegužės 28... 35. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad... 36. Ieškinys atmestinas... 37. Byloje nustatyta, kad UAB „FIRST partneriai“ su atsakove UAB „Butvita“... 38. Byloje pareikštais reikalavimais ginčijami 2013 m. gegužės 27 d. – 2013... 39. Ieškovė pripažindama, kad nėra UAB „Butvita“ kreditorė, siekia... 40. Remiantis CK 1.78 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio... 41. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad... 42. CK XLVII skyriaus pirmojo skirsnio, kuriame reglamentuojamas atsiskaitymų... 43. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 44. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta... 45. Byloje nustatyta, kad atsakovės A. S. su atsakove UAB „Butvita“ nesiejo... 46. Ieškovė neginčijo sandorių, kurių pagrindu pagrindinė skolininkė atliko... 47. Kaip pirmiau minėta, tiek akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos,... 48. Sutiktina su atsakovių argumentais, kad ginčo mokėjimais nėra... 49. Teismo vertinimu, pirmoji ĮBĮ nuostata (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), kuria... 50. Kita ieškovės nurodoma ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nuostata, nors... 51. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 54. Atsakovė S. R. į bylą yra pateikusi įrodymus, kad ji turėjo 460,00 Eur... 55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 56. Pažymėtina ir tai, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato... 57. Įvertinus atsakovių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į... 58. Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovės, atsakovės A. S. naudai... 59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268... 61. ieškinį atmesti.... 62. Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovės A. S., a. k. ( - )... 63. Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) valstybės naudai 43,48 Eur... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...