Byla 2A-227-302/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-569/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninės konstrukcijos“ ieškinį atsakovui V. N., tretiesiems asmenims A. B., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.

4Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. N. 372 688,91 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad administratorius, perėmęs įmonės turtą pagal perduotus buhalterinius dokumentus nustatė, jog buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs direktoriui A. B. įmonės trumpalaikio turto (medžiagų, įrankių, ūkinių medžiagų, priešgaisrinių saugos priemonių), kurių vertė 372 688,91 Lt. Buvusio įmonės direktoriaus A. B. paaiškinimu, jis perėmė įmonės turtą sudaręs komisiją. Komisija, atlikusi turto inventorizaciją, nustatė trumpalaikio turto trūkumus, kurie aprašyti inventorizacijos aprašuose, sutikrinimo žiniaraščiuose ir patvirtinti komisijos narių parašais. Atsakovas V. N. įmonės direktoriumi dirbo nuo 2003-02-19 iki 2009-10-29. Buvusiam įmonės vadovui negrąžinus įmonės turto, įmonei buvo padaryta žala, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.

5Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovei priteista 372 688,91 Lt, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos.

6Atsakovas V. N. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 14 d. jis informavo ieškovės valdybos pirmininką apie savo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį, tačiau iki pat atleidimo (2009-10-29) jis nebuvo informuotas, kam turi perduoti turtą. Taip pat nurodė, kad iki jo atleidimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų atlikta įmonės turto inventorizacija bei atliktas turto perdavimas – priėmimas. Atsakovo teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės jo atleidimo iš darbo dieną buvo padaryta žala įmonei.

7Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovo

8332 353,92 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2011 m. gegužės 12 d. preliminarų teismo sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovo 96 256,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos dalį dėl 11 681,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo teismas nutraukė.

11Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas, kuris iki 2009 m. spalio 29 d. ėjo direktoriaus pareigas, išeidamas iš darbo, įmonės turto neperdavė. Teismas nurodė, kad pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Byloje nustatyta, kad po įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės dokumentų perdavimo administratoriui, dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš administracijos vadovo (atsakovo) naujam direktoriui nėra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, visas turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Pagal minėtas taisykles, turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo – atsakovas. Dėl to atsakovo argumentus, kad bendrovės valdyba jam išeinant iš darbo nenurodė, kam ir kada perduoti turtą, teismas laikė teisiškai nereikšmingais. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes išeidamas iš darbo, turto neapskaitė, o pradėjęs eiti direktoriaus pareigas A. B. turto negalėjo perduoti įmonės administratoriui. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Inventorizacijos taisyklių, pažeidė CK 2.87 straipsnio numatytas bendro pobūdžio vadovo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, taip pat lojalumo juridiniam asmeniui pareigą. Neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Todėl teismas sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

12Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog visą balanse apskaitytą turtą, lėšas bei dokumentus apie gautiną turtą (lėšas) perdavė naujai paskirtam įmonės vadovui, tenka turėjusiam organizuoti perdavimą atsakovui. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė neįrodė, kad jis padarė žalą ieškovei. Ieškovė žalos dydį grindė atliktos inventorizacijos rezultatais, kurios metu buvo nustatytas 363 709,53 Lt prekių trūkumas, tačiau, įvertinęs ekspertizės rezultatus, sumažino ieškinio sumą iki 332 353,92 Lt. Teismas pažymėjo, kad ekspertas iš esmės tikslaus trūkumo negalėjo nustatyti todėl, kad neturėjo duomenų apie iki 2009 m. spalio 31 d. nurašytas medžiagas, turtą, kuris buvo laikomas ne įmonės teritorijoje, nebuvo duomenų apie neužbaigtuose objektuose esančias medžiagas, nes tokios inventorizacijos nebuvo pateiktos. Teismo teigimu, kadangi atsakovas kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už medžiagų nurašymą, o medžiagos nebuvo nurašomos, negalima daryti išvados, kad jos įmonėje yra, tačiau yra nenurašytos. Atsakovui tinkamai neperdavus turto naujam vadovui, pareiga įrodyti, kad jis nepadarė žalos įmonei, tenka atsakovui. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ekspertas negali tiksliai apskaičiuoti trūkumo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Ekspertas konstatavo, kad 2009 m. spalio 31 d. nustatytas trūkumas yra netikslus, tačiau atsakovas, turėjęs teisę teikti įrodymus ir paneigti nustatytą trūkumą, to nepadarė. Dėl to teismas vadovavosi inventorizacijos rezultatais, ekspertizės aktu ir padarė išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 332 353,92 Lt žalą. Dėl atsakovo argumento, kad inventorizacijos aktu negalima vadovautis dėl to, jog ekspertas konstatavo, kad ji atlikta pažeidus Inventorizacijos taisykles, teismas pažymėjo, kad atsakovas, neperdavęs norminių aktų nustatyta tvarka materialinių vertybių, nedalyvaudamas atliekant inventorizaciją, atleisdamas iš darbo iki 2009 m. spalio 31 d. materialiai atsakingus asmenis, pats sukūrė situaciją, jog inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisykles. Atsakovas kitų įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijos akte nustatytą trūkumą, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti inventorizacijos rezultatais.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

161. Dėl neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neperdavė turto bendrovei. Aplinkybė, jog nebuvo sudarytas formalus turto perdavimą patvirtinantis dokumentas yra nepakankama priežastis bendrovės žalą nulėmusiems neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad turtas buvo realiai perduotas, vadinasi nebuvo žalą sukėlusių atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad bendrovės teritorijoje buvo rastas turtas, kuris ieškovės buvo nurodytas kaip neperduotas, taip pat užfiksuoti įrengimai, kurie sumontuoti panaudojant bendrovei priklausančias medžiagas ir kitus patalpų/statinių pagerinimus, atliktus panaudojant neva dingusias ieškovės medžiagas ir kitas atsargas. Be to, aplinkybę, kad nutraukiant darbo santykius turtas buvo perduotas, patvirtino visi byloje apklausti liudytojai (buvę bendrovės darbuotojai). Turto perdavimą patvirtina ir naujojo vadovo vadovavimo metu (2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) parduoto turto vertę patvirtinantys dokumentai. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad šiuo laikotarpiu bendrovė pardavė medžiagų ir atsargų už daugiau nei 270 000 Lt, tuo tarpu ieškovė teigė, kad administratoriui perduotų atsargų vertė tesudarė 36 777,09 Lt. Tai reiškia, kad keičiantis vadovui atsakovas realiai perdavė bendrovei medžiagas ir atsargas, kurių vertė ne mažesnė nei 306 777,09 Lt. Be to, teismas nepagrįstai medžiagų, sunaudotų 2009 m. spalio mėnesį nenurašymą pripažino atsakovo neteisėtais veiksmais – pareigą nurašyti šias medžiagas turėjo naujasis vadovas.

172. Dėl kaltės. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo kaltės formos, nesprendė, ar atsakovas tyčia, siekdamas nuostolių bendrovei, vengė sudaryti turto perdavimo dokumentus. Atsakovui įrodžius, kad jis dėjo maksimalias pastangas siekdamas tinkamo turto perdavimo, tačiau ne dėl savo kaltės to padaryti negalėjo, teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas paneigė kaltės prezumpciją. Atsakovo teigimu, bendrovės valdyba vilkino bendrovės turto perėmimą, o atsakovas neturėjo informacijos, kam konkrečiai perduoti turtą ir negalėjo jo perduoti naujajam vadovui sudarant atitinkamus turto perdavimo dokumentus. Po atsakovo vadovavimo bendrovei pabaigos buvo atliekama inventorizacija, tačiau atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos joje dalyvauti, atsakovas neturėjo galimybių užtikrinti, kad turtas būtų inventorizuotas tinkamai.

183. Dėl priežastinio ryšio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomos patirtos žalos. Pirma, atsakovas turtą perdavė, tik nebuvo sudarytas tai patvirtinantis dokumentas. Antra, nelogiška teismo išvada, kad turto neperdavimas didina kreditorinius įsipareigojimus. Trečia, teismo išvada, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys yra deklaratyvi, nemotyvuota. Teismo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmai niekaip negalėjo įtakoti ieškovės nurodomos žalos. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

194. Dėl žalos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai bendrovės patirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Be to, ieškovė neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei jos dydžio. Teismas pripažino teismo eksperto patvirtintas išvadas, kad inventorizacijos duomenys yra netikslūs, tačiau vis tiek vadovavosi inventorizacijos duomenimis ir nepateikė jokių motyvų, kodėl nutarė remtis inventorizacijos duomenimis. Byloje pateikti įrodymai, jog visos neva neperduotos medžiagos buvo panaudotos darbams vykdyti ir (arba) parduotos dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl ieškovė jokios žalos nepatyrė.

20Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti pridedamus rašytinius įrodymus.

21Pateikia šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

  1. Nors atsakovas teigia, kad visas ieškovės nurodomas turtas realiai buvo perduotas naujajam direktoriui, tačiau nepateikė tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Be to, tokie atsakovo teiginiai yra paneigti liudytojų parodymais. Aplinkybė, kad inventorizacijos metu buvo surasta dalis bendrovės turto, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigas, išsaugojo bendrovės turtą ir jį tinkamai perdavė naujajam vadovui. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pasikeitus vadovams, buvo parduota dalis bendrovės turto, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pardavus tam tikras medžiagas, sąskaitos faktūros būdavo pateikiamos į buhalteriją, kur atitinkamai būdavo mažinami medžiagų likučiai. Dėl to atmestini atsakovo teiginiai, jog keičiantis bendrovės vadovui, atsakovas realiai perdavė bendrovei medžiagas ir atsargas, kurių vertė sudarė ne mažiau nei 306 777,09 Lt.
  2. Atsakovo teiginiai, kad panaudotos medžiagos buvo nurašomos mėnesiui pasibaigus, yra deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas pateikia naujus skaičiavimus, kuriais nebuvo remtasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  3. Atsakovo teiginiai yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovas teigia, jog neturėjo duomenų, kam konkrečiai perduoti turtą, dėl to negalėjo jo ir perduoti naujajam vadovui sudarant atitinkamus turto perdavimo dokumentus. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog visas ieškovės nurodomas turtas realiai buvo perduotas naujajam direktoriui. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog likus dviem savaitėms iki išėjimo iš darbo žinojo, kad naujuoju vadovu bus paskirtas A. B., tačiau per šį laikotarpį neinicijavo inventorizacijos, nepradėjo turto perdavimo darbų. Be to, atsakovo teiginiai, jog jis turtą perdavė naujajam vadovui, yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
  4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas patirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė jam. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, remdamasi byloje esančiai įrodymais, atliktos ekspertizės išvadomis, pagrindė bendrovei padarytos žalos dydį.
  5. Atsakovas, prašydamas panaikinti galutinį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, netinkamai suformulavo savo apeliacinio skundo reikalavimą, nes atsakovas turėtų skųsti pradinį procesinį sprendimą, kuris jam sukelia teisines pasekmes, t. y., preliminarų sprendimą.
  6. Neteisėti atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra ne tik turto perdavimo-priėmimo akto nesudarymas, tačiau pirmiausia turto neišsaugojimas ir atitinkamai faktinis turto neperdavimas naujai paskirtam vadovui. Atsakovas neįrodė, kad jis išsaugojo visą bendrovės turtą ir jį tinkamai perdavė naujai paskirtam vadovui. Dėl to atsakovo teiginiai, jog vien turto perdavimą patvirtinančių dokumentų nesudarymas, pats savaime negalėjo lemti bendrovės atsargų ir medžiagų praradimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas neorganizavo inventorizacijos, atsisakė perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui, dėl to egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir bendrovės patirtos žalos.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

24Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

25Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2014-05-28 – 2014-05-29 elektroninių laiškų kopiją ir atsakovo atstovo 2014-05-28 prašymo dėl įrodymų pateikimo kopiją, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija ieškovės pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

26Dėl faktinių bylos aplinkybių (dėl ginčo esmės)

27Byloje nustatyta, kad UAB „Pramoninės konstrukcijos“ 2009-10-30 valdybos posėdyje nutarta atšaukti iš direktoriaus pareigų V. N. nuo 2009-10-30; direktoriumi skirti A. B. nuo 2009-10-30; pranešti V. N., kad atleidimas iš darbo neatleidžia jo, kaip įmonės vadovo nuo pareigos perduoti įmonės turtą naujai išrinktam direktoriui; nurodyti V. N., kad iki 2009-11-06 neperdavus turto, turto perėmimą atliks sudaryta komisija pagal faktą ir tai neatleis V. N. nuo materialinės žalos atlyginimo įmonei, jeigu tokia bus nustatyta; išaiškinti V. N., kad į komisijos vykdomą perėmimą jis specialiai kviečiamas nebus (t. 1, b. l. 11-12). A. B. 2009-10-30 pareiškime UAB „Pramoninės konstrukcijos“ valdybai nurodė, kad /.../ jam pradėjus dirbti, buvęs direktorius V. N. neperdavė įmonės turto, nei ilgalaikio medžiagų nurašymo, nei trumpalaikio medžiagų nurašymo, nei antspaudo, nei kodo prie banko sąskaitų. Visi darbuotojai, kurie valdė materialiųjų turtą, yra atleisti suėjus atleidimo terminams arba pagal straipsnį dėl atlyginimo neišmokėjimo daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Išreikalauti iš darbuotojų priduoti materialiųjų turtą neturėjo galimybės, nes jie paprasčiausiai palikę raktus išėjo, o materialinių sutarčių su darbuotojais nebuvo sudaryta/.../ (t. 1, b. l. 13). UAB „Pramoninės konstrukcijos“ direktorius A. B. 2009-10-30 priėmė įsakymą „Dėl inventorizacijos“ (t. 1, b. l. 46-47). Inventorizacijos metu nustatytas 363 586,01 Lt trūkumas (t. 1, b. l. 48). Šiaulių apygardos teismo 2010-01-11 nutartimi UAB „Pramoninės konstrukcijos“ iškelta bankroto byla, įmonės vadovas A. B. bankroto administratoriui perdavė įmonės turto už 36 777,09 Lt, nurodyto turto perdavimas įformintas 2010-02-08 turto perdavimo-priėmimo aktu (t. 1, b. l. 5-7). Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad bankroto administratoriui neperdavus viso turto, įmonė patyrė žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų buvusio įmonės vadovo V. N. veiksmų, nes jis neperdavė turto naujajam įmonės vadovui A. B.. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam neperdavus dalies įmonės turto naujajam vadovui.

28Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

29Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

30Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. teismas nurodė, kad keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas, tuo tarpu byloje nustatyta, kad dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš administracijos vadovo atsakovo naujajam direktoriui, nėra. Teismas nustatė, kad atsakovas, išeidamas iš darbo, įmonės turto neperdavė. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė Inventorizacijos taisykles, nes keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti turto inventorizaciją, bei nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, nes nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Teismas nurodė, kad atsakovui neperdavus turto naujajam įmonės vadovui, pastarasis negalėjo jo perduoti įmonės administratoriui, o neperdavus turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovei padaryta žala sudaro 96 256,45 Eur.

31Kvestionuodamas šį teismo sprendimą atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas realiai neperdavė turto, nepagrįstai pripažino civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės ir priežastinio ryšio egzistavimą. Be to, apelianto manymu, ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio, o teismas netinkamai paskirstė patirtos žalos įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

32Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, keičiantis įmonės vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka administracijos vadovui. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nors nebuvo sudarytas turto perdavimo aktas, tačiau turtas realiai buvo perduotas naujajam direktoriui. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad medžiagos ir atsargos, kurios priklausė bendrovei, faktiškai buvo perduotos naujajam vadovui, tokių aplinkybių neįrodė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokį konkrečiai turtą jis perdavė naujajam įmonės vadovui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, išeidamas iš darbo, įmonės turto apskritai neperdavė. Byloje esančiame 2009-10-30 naujai paskirto direktoriaus A. B. pareiškime UAB „Pramoninės konstrukcijos“ valdybai nurodyta, kad A. B. pradėjus dirbti, buvęs direktorius V. N. įmonės turto jam neperdavė (t. 1., b. l. 13). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. taip pat paaiškino, kad atsakovas paliko įmonę ir išėjo, liko neaišku, kur yra medžiagos (2012-10-26 teismo posėdžio protokolas). Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. N. žinojo, kokį turtą reikia perduoti A. B., kad V. N. atsisakė perduoti turtą ir nieko neperdavė (2012-11-14 teismo posėdžio protokolas). Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. N. kategoriškai atsisakė viską perduoti, apie inventorizaciją jis buvo informuotas (2012-11-14 teismo posėdžio protokolas). Nors apeliantas skunde nurodo, kad visi byloje apklausti liudytojai (buvę bendrovės darbuotojai) patvirtino, kad nutraukiant darbo santykius jis turtą perdavė, tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais bendrovė pardavė medžiagų ir atsargų už daugiau kaip 270 000 Lt, nepatvirtina, jog atsakovas perdavė naujajam įmonės vadovui parduoto turto vertės dydį atitinkantį turtą. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tam tikras turtas bendrovėje buvo rastas, pardavus šį turtą, sąskaitos faktūros būdavo pateikiamos į buhalteriją, kur atitinkamai būdavo mažinami medžiagų likučiai, ši aplinkybė buvo įvertinta inventorizacijos metu.

33Pažymėtina, kad ir paties apelianto pozicija dėl turto perdavimo nėra nuosekli. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad visos medžiagos ir atsargos, kurios priklausė bendrovei, buvo de facto perduotos naujajam vadovui, tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad „neturėdamas informacijos, kam konkrečiai perduoti turtą, negalėjo jo ir perduoti naujajam vadovui sudarant atitinkamus turto perdavimo dokumentus“. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose teismui atsakovas taip pat nurodė, kad iki paskutinės darbo dienos jis nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu, kam ir kokiu būdu turi perduoti įmonės turtą, kas atliks turto inventorizaciją, kada ji bus atliekama (t. 1, b. l. 28-32, t. 6, b. l. 36-40). Nors 2015-06-19 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad likus daugiau kaip dviem savaitėm iki išėjimo iš darbo, jis žinojo, kad naujuoju vadovu bus paskirtas A. B., tačiau per šį laikotarpį inventorizacijos neorganizavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas patyręs vadovas (ieškovės įmonei vadovavo nuo 2003-02-19 iki 2009-10-29) privalėjo žinoti, kad keičiantis materialiai atsakingam asmeniui turi būti atliekama inventorizacija (LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės), taip pat, kad privalės perduoti tiek įmonės materialinį turtą, tiek dokumentus naujajam vadovui. Atsakovui, kaip patyrusiam vadovui, turėjo būti žinomos ir įmonės turto neperdavimo, netinkamo vadovaujamoje įmonėje dokumentų ir materialinių vertybių apskaitos tvarkymo teisinės pasekmės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus, jog įmonės valdyba jam išeinant iš darbo nenurodė, kam perduoti įmonės turtą. Dėl apelianto argumentų, kad po jo vadovavimo pabaigos buvo atliekama inventorizacija turto sudėčiai nustatyti, tačiau atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos joje dalyvauti, pažymėtina, kad bylos duomenų pagrindu neįrodyta, jog atsakovas nebuvo informuotas apie 2009-10-30 valdybos protokole išdėstytą sprendimą, todėl, žinodamas apie spręstinus klausimus, turėjo visas galimybes domėtis šių sprendimų eiga bei atitinkamai dalyvauti šių klausimų sprendime ar reikšti pretenzijas dėl jų. Byloje nenustatyta, kad valdybos nariai kokiu nors būdu siekė suvaržyti ar apriboti atsakovo teises dalyvauti perduodant įmonės turtą. Pats atsakovas gera valia iki protokole nurodytos datos galėjo perduoti turtą.

34Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas aiškiai nurodė, jog atsakovui neperdavus turto naujajam vadovui, pastarasis negalėjo jo perduoti įmonės administratoriui, o neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Tokia teismo išvada reiškia, kad dėl turto neperdavimo, pablogėja įmonės turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė bankroto procese negali padengti.

35Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Teismas teisingai nurodė, kad kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės turto perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė, tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto perdavimą (CPK 178 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas, teigiantis, kad realiai visą turtą perdavė naujai paskirtam vadovui, turėjo pareigą tokį savo teiginį įrodyti.

36Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad patirtos žalos dydį ieškovė įrodinėjo atliktos inventorizacijos, kurios metu nustatytas 363 709,53 Lt trūkumas, dokumentais (t. 1, b. l. 49-57). Ieškovė, įvertinusi byloje atliktos buhalterinės ekspertizės rezultatus, sumažino ieškinio reikalavimus 31 355,61 Lt suma: 23 844 Lt sumažinta 12 vnt. bėgių verte, 3 722 Lt galimo atlikti vertybių pertekliaus ir trūkumo įskaitymo verte, 123,52 Lt teismo ekspertės nustatyto skirtumo suma, 3 310,33 Lt tiekėjams grąžintų prekių bei surastų, bet į sutikrinimo žiniaraštį neįrašytų vertybių suma, 355,75 Lt žinyno, rištuvo ir naikiklio verte. Teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tarp jų - inventorizacijos rezultatus, ekspertizės akte padarytas išvadas, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė pagrindė bendrovei padarytos žalos dydį. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl žalos fakto ir dydžio, apeliantas skunde nurodo, kad nors teismas pripažino eksperto nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog inventorizacija atlikta netinkamai, taip pat konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, tačiau vis tiek vadovavosi inventorizacijos duomenimis, nenurodydamas jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl sprendime nutarė remtis inventorizacijos duomenimis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nurodė, dėl ko nutarė, kad nėra pagrindo nesivadovauti inventorizacijos rezultatais ir teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria, t. y. atsakovas, neperdavęs teisės aktų nustatyta tvarka materialinių vertybių, nedalyvaudamas atliekant inventorizaciją ir nesidomėdamas jos atlikimo tvarka, atleisdamas iš darbo iki 2009-10-31 materialiai atsakingus asmenis, pats sukūrė situaciją, jog inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisykles. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijos akte nustatytą trūkumą, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti jos rezultatais. Ta aplinkybė, kad įmonė po atsakovo išėjimo iš darbo pardavė turto už daugiau nei 270 000 Lt nepaneigia inventorizacijos duomenų apie neperduotą turtą ir jo vertė. O tai, kad įmonėje atlikus inventorizaciją dalis turto buvo neneigia ir ieškovas, be to šis turtas buvo apskaitytas bei įvertintas inventorizacijos metu.

37Atmestinas kaip neįrodytas apelianto argumentas, kad visos bendrovės medžiagos/atsargos, dėl kurių ieškovė reiškia pretenzijas, buvo panaudotos darbams vykdyti ir/arba parduotos dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl jokios žalos bendrovė nepatyrė. Apeliantas skunde pateikia skaičiavimus, kurie, apelianto teigimu, pagrindžia, jog joks turtas bendrovėje nedingo, o buvo perduotas naujajam vadovui bei panaudotas bendrovės veikloje, tačiau dėl nežinomų priežasčių panaudotos medžiagos nebuvo nurašytos. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas pateikia naujus skaičiavimus, kuriais nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apie 2009 m. spalio mėnesį turėtas būti nurašytas medžiagas (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo klausimą dėl medžiagų nurašymo tvarkos ir nustatė, kad medžiagos nebuvo tinkamai nurašomos iki 2009 m. spalio mėnesio. Teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė pažymėjo, kad 2007-2008 metais inventorizacijos buvo daromos formaliai, nebuvo kontrolės, net už 2004 metus nenurašytos smulkios medžiagos. Iš ekspertei pateiktų dokumentų ekspertė negalėjo nustatyti tikslaus trūkumo, nes neturėjo duomenų apie iki 2009-10-31 nurašytas medžiagas. Už medžiagų nurašymą buvo atsakingas atsakovas, jis turėjo teisę paneigti 2009-10-31 nustatytą trūkumo dydį, tačiau jo nepadarė, todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 332 353,92 Lt (96 256,45 Eur) dydžio žala.

38Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina civilinė atsakomybė.

39Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentų

40Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

41Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl kitiems apeliacinio skundo argumentams neturint jokios teisinės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui atskirai dėl jų nepasisako.

42Dėl bylos procesinės baigties

43Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo V. N. apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1028,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia ieškovei iš atsakovo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

47Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pramoninės konstrukcijos“ (j.a.k. 145878199) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo... 4. Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su... 5. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovas V. N. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų teismo... 7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio sumą ir prašė... 8. 332 353,92 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu pakeitė... 11. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas, kuris iki 2009... 12. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m.... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 16. 1. Dėl neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 17. 2. Dėl kaltės. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo kaltės formos,... 18. 3. Dėl priežastinio ryšio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja... 19. 4. Dėl žalos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir... 20. Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ atsiliepime su atsakovo... 21. Pateikia šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus: 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos ... 25. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2014-05-28 –... 26. Dėl faktinių bylos aplinkybių (dėl ginčo esmės)... 27. Byloje nustatyta, kad UAB „Pramoninės konstrukcijos“ 2009-10-30 valdybos... 28. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės... 29. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas... 31. Kvestionuodamas šį teismo sprendimą atsakovas apeliaciniame skunde nurodo,... 32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, keičiantis įmonės... 33. Pažymėtina, kad ir paties apelianto pozicija dėl turto perdavimo nėra... 34. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad teismas... 35. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai... 36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų... 37. Atmestinas kaip neįrodytas apelianto argumentas, kad visos bendrovės... 38. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentų... 40. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatyminė... 41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 42. Dėl bylos procesinės baigties... 43. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą palikti... 48. Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai...