Byla 3K-3-298/2006
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Turto banko ieškinį atsakovams T. A. , Ovidijui Mickevičiui ir V. C. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB Turto bankas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų T. A. , O. M. ir V. C. 60 064,87 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir AB Turto bankas 2002 m. kovo 29 d. sudarė mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūrai iškėlė bankroto bylą. 2004 m. vasario 27 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 13 Valstybinė mokesčių inspekcija perdavė AB Turto bankui reikalavimo teisę į UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros 64 708,28 Lt mokestinę nepriemoką. Vilniaus apygardos teismas tokį kreditoriaus pakeitimą bankroto byloje patvirtino, tačiau šis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas. UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros bankroto byla yra baigta; 2004 m. birželio 25 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovai yra pripažinti kaltais ir nustatyta, kad jie padarė valstybei 60 064,87 Lt žalą, šių aplinkybių ieškovui įrodinėti nereikia. Be to, ieškovo manymu, atsakovas O. M., būdamas juridinio asmens UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros dalyvis, žalą privalo atlyginti ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu konstatuota atsakovų neteisėta veikla. T. A., nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2002 m. balandžio 4 d. būdama UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros vyr. finansininkė, sąmoningai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą; įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip nuslėpdama 2893 Lt mokesčių už 2000 metus ir 57 171,87 Lt mokesčių už 2001 metus; 2000 m. liepos 3 d. - 2001 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus 27 griežtos atskaitomybės buhalterinės apskaitos dokumentus. O. M., nuo 2001 m. kovo 19 d. iki 2002 m. balandžio 4 d. būdamas UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros direktorius, 2001 m. kovo 19 d. - 2002 m. balandžio 4 d. laikotarpiu, siekdamas panaudoti įmonės grynuosius pinigus, prisidengdamas tariamai turėtais ūkiniais-komerciniais santykiais su įvairiais ūkio subjektais, melagingai pagrindė tariamai turėtas ūkines-finansines operacijas, įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotus, neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus; pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip nuslėpdamas 2893 Lt mokesčių už 2000 metus ir 57 171,87 Lt mokesčių už 2001 metus. V. C., nuo 2000 m. gegužės 29 d. iki 2001 m. kovo 18 d. būdamas UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros direktorius, 2000 m. gegužės 29 d. - 2001 m. kovo 18 d. laikotarpiu, siekdamas panaudoti įmonės grynuosius pinigus, prisidengdamas tariamai turėtais ūkiniais-komerciniais santykiais su įvairiais ūkio subjektais, melagingai pagrindė tariamai turėtas ūkines-finansines operacijas, įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotus, neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus; pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2000 m. gegužės 29 d. - 2001 m. kovo 18 d. laikotarpiu suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus 6 griežtos atskaitomybės buhalterinės apskaitos dokumentus. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, teismo baudžiamuoju įsakymu aplinkybės apie atsakovų veiksmais padarytą žalą nebuvo nustatytos. Teismo teigimu, teismo baudžiamuoju įsakymu yra nustatyta tik aplinkybė, kad UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūra nesumokėjo valstybei 60 064,87 Lt mokesčių, t. y. užfiksuota juridinio asmens mokestinė prievolė valstybei, o ne kaltų asmenų nusikaltimu padaryta žala valstybei. Valstybė dėl mokestinės nepriemokos patyrė nuostolį, nes juridinis asmuo bankrutavo, ir bankroto procedūros metu liko nepatenkintas Valstybinė mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Teismas sprendė, kad atsakovų nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, nes prokuroras civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 60 064,87 Lt žala, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl atsakovų kaltų veiksmų UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūra tapo nemoki ir negalėjo įvykdyti mokestinės prievolės valstybei. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo reikalavimo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, nes baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu, ir tokios teisės negalėjo perleisti AB Turto bankui. Baudžiamojoje byloje reikalavimo teisė dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo suteikta prokurorui, ir jos perleidimas, remiantis CK 6.102 straipsnio 2 dalimi, negalimas. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu juridinio asmens dalyvio (O. M.) prievolei atsirasti būtina pagrįsti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų dalyvio veiksmų ir negalėjimo įvykdyti tam tikrą prievolę, tačiau šių aplinkybių ieškovas taip pat neįrodinėjo, konkretaus reikalavimo šiuo pagrindu nereiškė.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti atsakovų nusikalstami veiksmai. Valstybinės mokesčių inspekcijos perleistos ieškovui mokestinės nepriemokos (finansinio reikalavimo bankroto byloje) dalykas buvo iš esmės tie patys mokesčiai, dėl kurių nuslėpimo buvo nustatyta atsakovų kaltė teismo baudžiamuoju įsakymu. Laikytina, kad AB Turto bankas turi teisę reikalauti nesumokėtų mokesčių tiek iš įmonės, tiek iš įmonės valdymo organų, dalyvių, kitų atsakingų asmenų, dėl kurių kaltų veiksmų nuslėpti mokesčiai nebuvo sumokėti. Kolegijos teigimu, visos reikalavimo teisės priklauso Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri jas visa apimtimi (taip pat ir reikalauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) perleido ieškovui. Jei juridinis asmuo turėtų turto ir būtų mokus, tai mokesčių nuslėpimas nesukeltų neigiamų turtinių padarinių - žalos kreditoriui; mokesčiai galėtų būti išieškomi iš bendrovės turto. Tačiau skolininkas - UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūra - buvo likviduota dėl bankroto, mokesčiai liko nesumokėti. Taigi byloje reikšminga aplinkybė, ar bendrovės nemokumui turėjo įtakos atsakovų veiksmai, dėl kurių jie buvo nuteisti teismo baudžiamuoju įsakymu. Ieškovas neturi pareigos įrodinėti atsakovų neteisėtus veiksmus, taip pat nėra pareigos įrodinėti priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir nuslėptų mokesčių, nes reikia vadovautis baudžiamajame įsakyme nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, ar tuo laikotarpiu, kai buvo nuslėpti mokesčiai, įmonėje buvo turto ar lėšų mokesčiams sumokėti. Pirmosios instancijos nevertino prejudicinių faktų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų iš kasos buvo paimtos atitinkamos sumos pinigų, nenagrinėjo, kokią įtaką atsakovų veiksmai turėjo įmonės mokumui, ar galėjo būti iš šių lėšų sumokėti mokesčiai ir kokia apimtimi. Ar realiai grynieji pinigai buvo išimti iš įmonės kasos, ar tai turėjo reikšmę ir kokiu mastu įmonės nemokumui, galima atsakyti tik turint specialių žinių finansų ir buhalterinės apskaitos srityje, todėl byloje turėtų būti paskirta teismo ekspertizė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui nebuvo nurodyta, kad jis privalo įrodyti žalos dydį, priežastinį ryšį, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų įtakos bendrovės nemokumui, nes teismo baudžiamuoju įsakymu šios aplinkybės nenustatytos (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos byloje nebuvo įrodinėjamos. Kartu liko neatskleista bylos esmė, ir pagal esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti atsižvelgta į kiekvieno atsakovo individualią kaltę dėl padarytos žalos, jei tokia bus įrodyta, ir įvertinta, ar pagrįstai ieškovas reikalauja solidaraus ieškinio patenkinimo. Atsakovai V. C. ir O. M. neteisėtai veikė, būdami UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros administracijos vadovai, todėl tai turėtų lemti didesnį jų civilinės atsakomybės laipsnį (CK 2.81 straipsnio l dalis). Be to, atsakovas O. M. yra minėtos bendrovės steigėjas ir dalyvis (CK 2.50 straipsnis, 2.81 straipsnio 2 dalis), tačiau byla pagal šį ieškinio pagrindą pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama. Žala neteisėtais veiksmais laikytina padaryta visiems kreditoriams, kurių reikalavimai liko nepatenkinti priimant sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik tokia apimtimi ir tvarka, kokia nustatyta atsiskaitant su kreditoriais bankroto byloje.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas V. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą. Kasacinio skundo argumentai:

101. Dėl CK 2.50 straipsnio l dalies taikymo. Nagrinėjant UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros bankroto bylą nebuvo nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Bendrovės bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams. Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnyje, CK 6.128 straipsnyje nustatyta, kad mokestinė prievolė pasibaigia, kai juridinis asmuo likviduotas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi vykdyti kiti asmenys. CK 2.50 straipsnyje nustatyta, kad pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyvis, jei tai nustatyta įstatymuose, juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų. Taigi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę išimtiniais atvejais gali tik juridinio asmens dalyviai, o ne juridinio asmens valdymo organai ar kiti atsakingi asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 33 punktu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos valstybei galėtų būti reiškiamas kaltininkui - mokesčių mokėtojui, nagrinėjamu atveju - UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūrai, o ne atsakovams - fiziniams asmenims, kurie nėra mokesčio mokėtojai. Baudžiamasis procesas teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti užbaigtas tik tada, kai atsakovo veiksmais nėra padaryta žalos, arba žalą atsakovas sutinka atlyginti geranoriškai, nes baudžiamojo įsakymo priėmimo procese civilinio ieškinio išsprendimo galimybės nenumatyta.

112. Kolegija nurodė, kad šioje byloje turėtų būti skiriama ekspertizė, tačiau, ieškovo nuomone, ekspertizei tektų atsakyti į klausimą, ar UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūroje vyko tyčinis bankrotas (CPK 212 straipsnis). Akivaizdu, kad tai yra teismo kompetencija. Be to, nei bankroto bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, nei baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, nenustatė jokių tyčinių atsakovų veiksmų, kuriais būtų siekiama UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros nemokumo. Be to, ieškovas neakcentavo atitinkamų sumų iš bendrovės kasos išėmimo (CPK 58 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/1999). Teismas negali ginti vienos iš šalių interesų ir padėti jai rinkti įrodymus, nes taip būtų pažeisti ne tik rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Ieškovas pateikė reikalavimą atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, todėl turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius taikytinos civilinės atsakomybės pagrindus. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ir patikslino šalių įrodinėjimo pareigą bei pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CK 178 straipsnis). Savo ieškinyje, apeliaciniame skunde, teismų posėdžių metu ieškovas teigė, kad atsakovų padarytos žalos dydis ir priežastinis ryšys yra nustatyti teismo baudžiamuoju įsakymu, tai prejudiciniai faktai, ir papildomai jų įrodinėti nereikia; teismas išaiškino ieškovui jo teises ir pareigas (CPK 42, 230 straipsniai). Ieškovo nuomone, kolegija peržengė apeliacinio skundo ribas, konstatuodama, kad žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos byloje nebuvo įrodinėjami, nes ieškovo apeliacinio skundo pozicija buvo ta, kad minėtos aplinkybės buvo įrodinėjamos ir yra įrodytos.

123. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinis teismas turi teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinio proceso metu. Bylos esmės neatskleidimas pirmiausia sietinas su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniu aktyvumu ir bendradarbiavimu su teismu. Jei teismas tinkamai įvykdė pareigą išaiškinti šalims įrodinėjimo pareigą, tačiau ieškovas neįvykdė pareigos skatinti proceso eigą, užėmė pasyvią, jo manymu, teisingą poziciją - kad teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovų civilinės atsakomybės pagrindus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti priimto sprendimo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Be to, ekspertizė gali būti skiriama ir apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę išnagrinėti bylą iš esmės.

134. Dėl CK 6.101 straipsnio aiškinimo. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimo teisė yra pradinio kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos savarankiška pagrindinė teisė, todėl ji negalėjo būti perleista kartu su reikalavimo teise į mokestinę nepriemoką kaip kita papildoma teisė. Mokestinės nepriemokos reikalavimo teisė ir nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo teisė yra dvi savarankiškos, atskiros prievolės. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimo teisė galėjo būti perleista atskiru susitarimu dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimo teisės perleidimo.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovo teisė į žalos atlyginimą atsirado tik įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, ir žalos atlyginimo reikalavimo teisė bankui atsirado jau po mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perėmimo. Prievolės sumokėti mokesčius ir atlyginti žalą yra prievolės dėl to paties dalyko, todėl nedalomos; CK 6.102 straipsnio nuostatos šiuo atveju nepažeistos. Atsakovai sąmoningai pažeidė CK 6.263 straipsnyje nustatytą rūpestingumo pareigą, jiems priklausančią pagal darbo funkcijas, tinkamai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ieškovui, kokius įrodymus būtina papildomai pateikti šioje byloje.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės

17Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo teisė į UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros mokestinę nepriemoką priklausė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir ji šią teisę teisėtai perleido ieškovui AB Turto bankui. Ieškovas turi teisę reikalauti nesumokėtų mokesčių tiek iš įmonės, tiek iš įmonės valdymo organų, dalyvių, kitų atsakingų asmenų, dėl kurių kaltų veiksmų nuslėpti mokesčiai nebuvo sumokėti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai - atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir nuslėptų mokesčių, ir jų nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktų. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui nenurodė, kad jis privalo įrodyti žalos dydį, priežastinį ryšį, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų įtaką bendrovės nemokumui, nes baudžiamuoju įsakymu šios aplinkybės nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

18IV. Kasacinio teismo argumentai

19Nagrinėjamoje byloje vienas iš atsakovų V. C. skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais ir, pasisakydama dėl jų, akcentuoja, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas netikrina apskųstų procesinių sprendimų faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektu, nes šių aplinkybių nustatymas - pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija.

201. Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

21Nagrinėjamos bylos metu nustatyta, kad 2004 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovai T. A. , O. M. ir V. C. buvo pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką (BK 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamą veiką T. A. vykdė būdama UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros vyr. finansininkė, O. M. - nuo 2001 m. kovo 19 d. iki 2002 m. balandžio 4 d. būdamas UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros direktorius, o V. C. - nuo 2000 m. gegužės 29 d. iki 2001 m. kovo 18 d. būdamas UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros direktorius. Dėl atsakovų nusikalstamos veikos valstybei buvo nesumokėta 60 064,87 Lt mokesčių (baudžiamoji byla Nr. 1-870-14/2004; T. 3, b. l. 19). Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad tai yra prejudiciniai faktai, irjie papildomai šioje byloje neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, esančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtyje, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovų buvo priimtas ne teismo nuosprendis, bet teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau vadovaujantis BPK 29 straipsnio 2 dalimi teismo baudžiamasis įsakymas laikomas nuosprendžiu, todėl minėtos nuostatos dėl prejudicinių faktų taikytinos ir šioje byloje, esant nustatytiems faktams teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, minėta, teismo baudžiamuoju įsakymu yra konstatuota neteisėta atsakovų – bendrovės vadovų ir vyr. buhalterės - veika, dėl kurios valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai. Kasatoriaus nuomone, juridinio asmens vadovo atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos yra negalima, nes civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma tik pačiam juridiniam asmeniui arba jo dalyviui (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Kasacinis teismas yra konstatavęs (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2006), kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kolegija sprendžia, kad juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, teismo nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) pripažintus nusikalstamais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, privalo atsakyti prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tačiau kolegija pabrėžia, kad kiekvienu atveju taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę.

22Nagrinėjamos bylos atveju 2004 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuoti nusikalstami atsakovų veiksmai ir dėl to nesumokėti mokesčiai valstybei, tačiau nebuvo nustatyta konkreti žala valstybei, t. y. kad atsakovų kalti veiksmai lėmė UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros negalėjimą įvykdyti turimus įsipareigojimus – sumokėti mokestines nepriemokas AB Turto bankui, kuriam šio dokumento priėmimo metu jau buvo perleista reikalavimo teisė į mokestines nepriemokas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Abu bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų kaltų veiksmų ir UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros nemokumo – negalėjimo įvykdyti prievolės ieškovui. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovų nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, nes to neįrodė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei priežastinis ryšys tarp atsakovų kaltų veiksmų ir žalos, nei žala šioje byloje nebuvo įrodinėjamos, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme negalima jos išnagrinėti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

23Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004) yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos esmė suprantama kaip svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės; neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ar tai galima padaryti apeliacinės instancijos teisme, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų galima išvada, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas kartu reikštų, jog iš esmės tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, tai būtų pagrindas taikyti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą perduoti nagrinėti bylą pirmojoje instancijoje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė argumentus, konstatuodamas, kad byloje nenustatyti (neįrodyti) visi būtini deliktinei civilinei atsakomybei taikyti elementai, būtent – žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, turėjo patikslinti šalių pareigą įrodinėti, t. y. aktyviau dalyvauti įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros nemokumo ir atsakovų veiksmų (CPK 225 straipsnio 1 dalis); kad būtina dar nustatyti tam tikrus šios bylos išsprendimui faktus: dėl atsakovų veiksmų įtakos įmonės nemokumui, ar realiai iš įmonės kasos buvo išimti pinigai, ar buvo lėšų įmonės mokesčiams sumokėti ir kt. Tačiau kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 324 straipsnio 3 dalimi tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, o tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tam tikrus įrodymus ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta juos galimus priimti ir tirti, apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tirti taip pat ir naujus įrodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-870-14/2004 yra pateikti duomenys apie UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros finansinę padėtį, yra konstatuoti faktai apie atsakovų nusikalstamą veiklą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktai ir kiti duomenys, kurie nebuvo vertinami apeliacinės instancijos teisme. Be to, prireikus apeliacinės instancijos teismas taip pat turėjo galimybę paskirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti tam tikrus bylai reikšmingus faktus (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nesilaikė aptartų apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad sutinka su kasacinio skundo nuostata dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepagrįsto taikymo šioje byloje.

242. Dėl žalos atlyginimo reikalavimo teisės.

25Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. kovo 29 d. perleido ieškovui AB Turto bankui reikalavimo teisę į mokesčių mokėtojų ir mokestį išskaičiuojančių asmenų mokestines nepriemokas (b. l. 6). Šios cesijos sutarties pagrindu 2004 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė AB Turto bankui mokesčių mokėtojo UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros 64 708,28 Lt mokestinę nepriemoką (b. l. 13). Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartimi pripažinus UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūrą likviduota dėl bankroto ir 2004 m. birželio 25 d. išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro minėtos cesijos sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu turėdamas reikalavimo teisę į UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros mokestinę nepriemoką AB Turto bankas pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu konstatavo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, nes ši teisė nepriklausė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl negalėjo būti perleista ir ieškovui; ši teisė yra suteikta prokurorui ir negali būti perleidžiama (CK 6.102 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažino šią teismo išvadą nepagrįsta, ir kolegija su tuo sutinka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 8 punktą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip mokesčių administratoriui, priklauso teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Minėta, kad mokesčių administratorius perleido reikalavimo teisę į UAB „Saulės vėjas“ reklamos agentūros mokestinę nepriemoką ieškovui, o įmonę likvidavus dėl bankroto ir nesant galimybės išsiieškoti mokestinę nepriemoką ieškovas įgijo teisę į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, ir papildomas susitarimas, kaip akcentuoja kasatorius, tokiu atveju nebuvo būtinas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo 2002 m. kovo 29 d. cesijos sutarties ir 2004 m. vasario 27 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo akto pagrindu, ir šios dalies apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

26Nurodytais motyvais ir taip pat atsižvelgdama į tai, kad ši byla nėra išnagrinėta iš esmės apeliacine tvarka, kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB Turto bankas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų T.... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 11 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas V. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Dėl CK 2.50 straipsnio l dalies taikymo. Nagrinėjant UAB „Saulės... 11. 2. Kolegija nurodė, kad šioje byloje turėtų būti skiriama ekspertizė,... 12. 3. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinis teismas turi teisę... 13. 4. Dėl CK 6.101 straipsnio aiškinimo. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo palikti... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės... 17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo teisė į UAB... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai... 19. Nagrinėjamoje byloje vienas iš atsakovų V. C. skundžia apeliacinės... 20. 1. Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2... 21. Nagrinėjamos bylos metu nustatyta, kad 2004 m. liepos 22 d. teismo... 22. Nagrinėjamos bylos atveju 2004 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu... 23. Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu grąžinti... 24. 2. Dėl žalos atlyginimo reikalavimo teisės.... 25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie... 26. Nurodytais motyvais ir taip pat atsižvelgdama į tai, kad ši byla nėra... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...