Byla A-1539-629/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamiksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamiksas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stamiksas“ (toliau – ir pareiškėjas) (pavadinimas pakeistas iš UAB „Brovit“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. R4-2396(13.3.13-113) „Dėl projekto „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“ (toliau – ir Sprendimas).

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad ginčo objektas – išlaidų dalis naujos technologinės linijos įsigijimui finansuoti – 1 724 884,99 Lt, kuri Agentūros sprendime pripažinta netinkama finansuoti. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė Agentūrai paraišką finansinei paramai gauti pagal 2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“. Paraiška buvo įvertinta teigiamai ir pripažinta tinkama finansuoti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-716) projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui buvo skirtas 4 261 455,00 Lt Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimas, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 60 proc. iš ES Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (toliau – ir ES programa).

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. pasirašyta trišalė Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209 (toliau – ir Projekto sutartis) tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Agentūros ir pareiškėjo, kurioje numatyta, jog Projektui įgyvendinti skiriamas 4 261 455,00 Lt finansavimas iš ES programos, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Projekto sutartyje nustatyta, kad bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 7 102 425,00 Lt, iš kurių projekto vykdytojo įsipareigota skirti ne mažiau kaip 2 840 970,00 Lt nuosavų lėšų. Projekto sutarties 2 priede „Projekto biudžetas“ numatyta, kad iš bendros tinkamų finansuoti 7 102 425,00 Lt sumos 6 854 491,00 Lt skiriama naujos technologinės linijos įsigijimui, iš kurių 4 112 694,60 Lt (60 proc.) skiriami iš ES fondo, o kita tinkamų finansuoti 247 934,00 Lt dalis skiriama Projekte numatytiems statybos, rekonstravimo ir kitiems darbams, patyrus šių darbų išlaidas iš ES struktūrinės paramos būtų kompensuota 60 proc., t. y. 148 760,40 Lt. Pagal Projekto sutartį pareiškėjas įsipareigojo įsigyti medžio cementinių blokelių gamybos liniją (toliau – ir gamybos linija), kurios įsigijimui pareiškėjui leista išleisti 6 854 491,00 Lt.

114.

12Pareiškėjas nurodė, kad, įgyvendindamas Projektą, parengė konkurso sąlygas dėl gamybos linijos įsigijimo, jas suderino su Agentūra ir gavo pritarimą konkurso vykdymui pagal tarpusavio suderintas sąlygas. Konkursas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. 1K-212 patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas atrinko tiekėją SIA „Technical Solution“ (toliau – ir Tiekėjas) ir prieš pasirašydamas sutartį pateikė Agentūrai pirkimo dokumentus, taip pat ir sutarties projektą. Agentūra neprieštaravo, kad būtų pasirašyta pirkimo sutartis pagal pateiktą projektą ir nustatė terminą, per kurį pareiškėjas turėjo pateikti Agentūrai pasirašytos sutarties kopiją. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtino, kad pareiškėjas vykdė pirkimą, kurio metu atsirinko Tiekėją, ir kad Ūkio ministerija neturi informacijos, jog vykdant pirkimą ar sudarant pirkimo sutartį su Tiekėju būtų nustatyti pažeidimai.

135.

14Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. su Tiekėju pasirašė Medžio-cemento blokelių gamybos linijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1209-1 (toliau – ir Tiekimo sutartis), kopiją pateikė Agentūrai. Šioje sutartyje Tiekėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti gamybos liniją, o pareiškėjas – už ją sumokėti 7 122 000,00 Lt. Atsižvelgiant į gamybos linijos kainą, tarp Agentūros ir pareiškėjo buvo sutarta, kad Projektas bus įgyvendinamas palaipsniui, tam tikrais etapais: t. y. gamybos linija tiekiama ne visa iš karto, o dalimis, atliekant dalinius mokėjimus. Tiekėjas už pateiktą ir sumontuotą gamybos liniją per 4 kartus pareikalavo sumokėti Tiekimo sutartyje numatytą kainą, iš viso 2 073 433,00 Eur (t. y. 7 159 149,46 Lt) (pagal sutartį turėjo būti 7 122 000,00 Lt). Pareiškėjas Tiekėjui sumokėjo pagal pateiktas sutartis 2 073 633,00 Eur (t. y. 7 159 840,02 Lt) ir tuo patyrė išlaidas, kurių dalis (6 854 491,00 Lt) pagal Projekto sutartį laikomos tinkamomis išlaidomis, nuo kurių pareiškėjui turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 60 proc. dydžio ES parama naujos technologinės linijos įsigijimui, t. y. 4 112 694,60 Lt (1 191 118,60 Eur).

156.

16Pareiškėjas paaiškino, kad pateikus mokėjimo prašymus Agentūrai išmokėti pagal Projekto sutartį priklausančias sumas (4 112 694,60 Lt), deklaravus, kad už gamybos liniją sumokėta daugiau kaip 6 854 491,00 Lt ir tai pagrindus tinkamais finansiniais dokumentais (Tiekimo sutartis, sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai ir t. t.), pareiškėjui už gamybos linijos įsigijimą Agentūra sprendimuose per Lietuvos Respublikos finansų ministeriją kompensavo 3 077 763,61 Lt (2013 m. vasario 26 d. į pareiškėjo sąskaitą pervesta 373 261,77 Lt; 2013 m. spalio 4 d. – 339 000,00 Lt; 2013 m. gruodžio 12 d. – 1 296 871,68 Lt, 2014 m. sausio 29 d. – 106 8630,16 Lt), t. y. 1 034 930,99 Lt mažiau, negu buvo numatyta pagal Įsakymą Nr. 4-716 ir Projekto sutartį (2.1–2.3 punktai).

177.

18Pareiškėjas teigė, jog Agentūra informavo, kad įtarusi, jog deklaruojamų įrengimų kaina gali neatitikti analogiškų prekių vidutinės rinkos kainos, atliko rinkos kainų tyrimą, pagal kurio rezultatus, įrengimų išlaidos turi būti mažinamos, tačiau šios nuomonės Agentūra nepagrindė jokiais realiais argumentais. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl perkamos gamybos linijos rinkos kainos nustatymo. Tyrimus atliko UAB „Marleksa“ turto vertintojas G. V. ir pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) bei konsultacinę išvadą (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo iš Tiekėjo įsigytos gamybos linijos.

198.

20Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su Agentūros pozicija ir veiksmais, kreipėsi į Ūkio ministeriją, kuri skundą persiuntė Finansų ministerijai, o ši konstatavo, kad Agentūros pasitelktų ekspertų išvadose nepakankamai pagrindžiamos nustatytos netinkamos finansuoti pareiškėjo vykdomo Projekto išlaidos bei paprašė Agentūros atlikti pakartotinį rinkos kainų tyrimą ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti Finansų ministeriją ir pareiškėją. Agentūra informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į tai, jog Tiekėjas atsisakė pateikti duomenis dėl gamybos linijos automatizavimo darbų ir jų verčių, Agentūra, negavusi minėtos informacijos, įvertinusi tai, jog pareiškėjas pateikė Tiekėjo raštą, kuriame nurodyta, jog Tiekėjas nėra gamybos linijos sudedamųjų dalių gamintojas, o gamybos linijai priklausanti įranga buvo pagaminta ES teritorijoje, ir remdamasi pakartotinio rinkos kainos tyrimo eksperto išvada, nekeičia rinkos kainų tyrimų išvadose nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų ribų. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra vienašališkai ir nepagrįstai sumažino 1 986 808,98 Eur (6 854 491,00 Lt) tinkamas išlaidas, skirtas naujos technologinės linijos įsigijimui, 499 l561,22 Eur (1 724 884,99 Lt) iki 1 486 842,32 Eur (5 129 606,01 Lt). Pareiškėjas Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3518-244/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir 2016 m. kovo 7 d. sprendimas), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-841-756/2017 (toliau – ir 2017 m. birželio 2 d. sprendimas) priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą.

219.

22Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra 2017 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą, kuris savo turiniu ir prasme buvo identiškas jau panaikintam Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimui. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą priimti naują administracinį sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. gegužės 25 d. vėl priėmė Sprendimą, savo turiniu ir prasme identišką jau panaikintam sprendimui. Vienintelis naujas atsakovo argumentas Sprendime – 2018 m. gegužės 2 d. pasirašyta ketvirta rinkos kainą vertinusio eksperto išvada.

2310.

24Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

2511.

26Atsakovas nurodė, kad palaiko atsiliepimus, pateiktus Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Nr. I-3518-244/2016 ir Nr. I-310-815/2018, kurių medžiaga yra prijungta prie šios bylos. Papildomai atsiliepime atsakovas nurodė, kad siekdamas užtikrinti objektyvumą ir nešališkumą vykdant išlaidų tinkamumo vertinimą (mokėjimo prašymo tikrinimą), šiam vertinimui pasitelkė kitą projekto priežiūrą vykdantį projekto vadovą. Ekspertiniam rinkos kainų nustatymo vertinimui Agentūra pasitelkė išorės ekspertą, turintį specialių mokslinių ir praktinių žinių ir patirties vertinamo objekto srityje – ( - ) doc. dr. V. E.. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pirminis rinkos kainų nustatymo vertinimas buvo atliktas 2013 m., pakartotinio rinkos kainų tyrimo, kreipiantis į panašios įrangos (jos sudedamųjų dalių) tiekėjus vykdyti nebuvo įmanoma, atsakovas pakartotiniam ekspertiniam vertinimui pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su anksčiau atliktais rinkos kainų vertinimais ir ekspertinio vertinimo užduotyje nurodė, kad ekspertas turi įvertinti pateiktus dokumentus objektyviai, nešališkai bei pažymėjo, kad ekspertas nėra saistomas anksčiau Projekto išlaidas vertinusio eksperto išvada. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. buvo pasirašyta ketvirtojo rinkos kainą vertinusio eksperto išvada, kuri patvirtino ankstesnėse Agentūros 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. rinkos kainos tyrimų išvadose nustatytas įrangos kainas ir atitinkamai tinkamų finansuoti išlaidų ribas. Atsakovas pažymėjo, kad visi ekspertai pateikė argumentuotas išvadas, informacijos nuorodas ir ekspertinėse išvadose nurodė taikytus ekspertinio vertinimo metodus. Agentūra neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu, o konkrečių argumentų, paneigiančių ekspertų išvadas, nepateikė ir pareiškėjas.

2712.

28Teismo posėdžio metu ekspertas doc. dr. V. E. paaiškino, kad nėra Agentūros etatinis darbuotojas, samdomas tam tikrais atvejais. Ekspertas teigė, jog savo ekspertinę išvadą pateikė remdamasis pateikta rašytine medžiaga, t. y. fotonuotraukomis, technine specifikacija, atliktomis kitų ekspertų išvadomis. Atsakydamas į pareiškėjo klausimą nurodė, kad vertino visos gamybos linijos įrenginių visumą, kad atskirų įrenginių sujungimas nėra problematiškas, reikalaujantis papildomų lėšų, tačiau tikrai nedidelių. Ekspertas pažymėjo, kad išvadoje įvardino, jog buvo vertinamos analogiškos linijos. Dėl analogiškų linijų buvimo Lietuvoje pateikti pavyzdžių negalėjo, tačiau nurodė, jog tokių linijų Europoje tikrai yra (Lenkija, Čekija). Ekspertas pabrėžė, kad Tiekėjas nėra gamintojas bei tokios įrangos platintojas, todėl išvadoje ir nurodė, kad jo pasirinkimas kelia abejonių. Atsakydamas į atsakovo klausimus, ekspertas nurodė, kad pareiškėjo įsigyta įranga nėra nei išskirtinė, nei originali.

29II.

3013.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime pareiškėjo UAB „Stamiksas“ skundą atmetė.

3214.

33Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. 4-716 pareiškėjo Projektui skirtas finansavimas kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 4 261 455,00 Lt finansavimo, finansavimo dalis – iki 60 proc. iš ES programos. Projektui įgyvendinti pasirašyta Projekto sutartis, kurios specialiosiose sąlygose nustatyta, kad didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 7 102 425,00 Lt, neįskaitant PVM (2.1 punktas). Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 4 261 455,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti – iš ES programos (2.2 punktas). Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau nei 2 840 970,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti. Pagal Projekto sutarties 3.2 punktą, Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, buvo nustatyta iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

3415.

35Teismas nurodė, kad pareiškėjas sudarė Tiekimo sutartį, pagal kurią Tiekėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti gamybos liniją, turinčią šias sudėtines dalis: medienos paruošimo ir medienos čipsų perdirbimo įrangą, skirtą medžio cementinių blokelių gamybai; blokelių gamybos dozavimo ir maišymo įrangą; blokelių formavimo ir surinkimo įrangą; medžio cementinių blokelių frezavimo, kalibravimo ir užbaigimo įrangą, turinčius CE žymėjimą. Bendra Tiekimo sutarties kaina nustatyta 7 122 000,00 Lt. Vykdydamas Tiekimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas sumokėjo 2 073 633,00 Eur (7 159 840,02 Lt). Atsakovas už gamybinės linijos įsigijimą UAB ,,Brovit“ per Finansų ministeriją pervedė 3 077 763,61 Lt, t. y. 1 034 930,99 Lt mažiau, nei buvo numatyta Projekto sutarties 2.1–2.3 punktuose.

3616.

37Teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau šalys nesutaria dėl patirtų išlaidų, skirtų naujos technologinės linijos įsigijimui, dydžio. Pareiškėjas nurodė, kad išlaidas gamybos linijai įsigyti jis patyrė realiai; gamybos linijos kaina yra reali. Šiems savo argumentams pagrįsti remiasi UAB „Marleksa“ Ataskaita bei Išvada. Atsakovas teigė priešingai – atlikęs ne vieną įrangos vertės vertinimą nustatė, kad deklaruota įranga įsigyta viršijant rinkos kainas. Atsakovas šiuos savo argumentus grindžia 4 kvalifikuotų ekspertų, vertinusių Projekto įrangos kainą bei įrangos rinkos kainas, vertinimais.

3817.

39Teismas nurodė, kad iš prijungtų administracinių bylų Nr. I-3518-244/2016 bei Nr. I-310-815/2018 medžiagos matyti, jog įtarimai dėl nupirktų įrengimų kainos kilo tik tuomet, kai pareiškėjas deklaravo jų įsigijimo išlaidas mokėjimo prašyme Nr. 6 bei analizuojant 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. atliktų patikros metu gautą informaciją apie deklaruojamus įrenginius, t. y. po to, kai buvo vizualiai apžiūrėti įsigyti įrenginiai. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 10, deklaruodamas mažesnes išlaidas (667 938,29 Lt), atsižvelgiant į Agentūros 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. R4-10485(13.3.13-113) pateiktas išvadas dėl įrengimų rinkos kainos. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 2 d. rašte nurodė, kad su kitu galutiniu mokėjimo prašymu bus deklaruojama 1 926 045,97 Lt. Įvertinusi pateiktą informaciją ir tai, jog 2013 m. gruodžio 11 d. Agentūrai pateiktuose mokėjimo prašymuose prašomų ir (arba) pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų suma buvo 3 451 494,04 Lt, o pagal Projekto sutartį nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 7 102 425,00 Lt, Agentūra parengė Projekto sutarties susitarimo projektą Nr. 6 dėl Projekto tinkamų finansuoti išlaidų mažinimo nuo 7 102 425,00 Lt iki 5 377 540,01 Lt (1 724 884,99 Lt) ir Projekto vykdytojui nusiuntė el. paštu suderinimui. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 12 d. rašte patvirtino, jog mažinamų tinkamų išlaidų suma sutampa su 2012 m. lapkričio 30 d. mokėjimo prašymu Nr. 6 (604 918,59 Lt) ir 2013 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo prašymu Nr. 10 (1 119 966,40 Lt) pripažintomis netinkamomis finansuoti išlaidų sumomis. Agentūra 2013 m. gruodžio 23 d. rašte nurodė, jog atliktų gamybos linijos įrengimų rinkos kainos tyrimų medžiagos pateikti negali dėl tiekėjų, pateikusių pasiūlymus, konfidencialumo užtikrinimo. 2014 m. sausio 3 d. pareiškėjas grąžino nepasirašytą susitarimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų mažinimo ir nurodė, jog pareiškėjo akcininkų pavedimu ketina skubos tvarka prašyti nepriklausomų ekspertų / specialistų rinkos kainų išvadų ir tik susipažinęs su jomis priimti sprendimą dėl Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumažinimo. Agentūra 2014 m. sausio 31 d. rašte sutiko nukelti minėto susitarimo dėl biudžeto mažinimo pasirašymą, kad pareiškėjas galėtų prašyti nepriklausomų ekspertų išvadų dėl Projekto metu įsigytos įrangos rinkos kainos įvertinimo ir tuomet priimti sprendimą dėl Projekto tinkamų išlaidų sumažinimo. Projekto vykdytojas su 2014 m. gegužės 5 d. raštu pateikė 2014 m. balandžio 17 d. Išvados ir 2014 m. balandžio 17 d. Ataskaitos kopijas.

4018.

41Teismas nusprendė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo pateiktą Ataskaitą bei Išvadą vertino kaip papildomą medžiagą. Išvadoje gamybos linijos kaina buvo analizuojama keliais požiūriais: pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus, palyginant turimus panašių gamybos linijų pasiūlymus, nustatant, kiek galėtų kainuoti panaši įranga, per jos galimus sukūrimo kaštus. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad atliekant skaičiavimus pirmuoju analizės metodu vadovautasi nei skaičiavimais, nei istoriniais faktais nepagrįstomis prielaidomis, kad įrangai tenka 27,5 proc. (su galima 5 proc. paklaida) investicijų, todėl šios analizės rezultatais vadovautis negalima. Antrosios analizės metu buvo įvertinti pareiškėjo pateikti (o ne nešališkai parinkti) dviejų įmonių pasiūlymai, kurie nėra identiški pareiškėjo gamybos linijai, tad rezultatais negalima vadovautis. Trečioji analizė buvo atliekama skaičiuojant atskirų panašių elementų sukūrimo ar įsigijimo išlaidas, lyginant jas su Projekto metu įsigytos gamybos linijos atskirais įrengimais / dalimis, remiantis tik vieno tiekėjo pasiūlyta kaina, todėl atsakovo išvadą, jog tai gali iškreipti rinkos kainą, teismas vertino kaip pagrįstą.

4219.

43Teismas nurodė, jog Agentūra nustatė, kad UAB „Marleksa“ analizuotuose pasiūlymuose nebuvo įtrauktos papildomos išlaidos, o Išvadoje pagal gamybos linijos sukūrimo sąnaudas naudojamas 30 proc. kainos svyravimas neturi jokio pagrindimo, todėl nustatyta 30 proc. viršijanti įrengimų kaina nėra pagrįsta. Agentūra vertino medžio cementinių blokelių mobilią vibropresavimo ir surinkimo įrangos bei dalį medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos ir plieninės talpos kainas. Pareiškėjas pateikė Agentūros vertintos įrangos sąskaitas faktūras 2 911 987,94 Lt sumai, todėl Agentūra netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt, o tinkamomis – 1 187 102,95 Lt.

4420.

45Teismas nustatė, kad atsakovas atliko keturis rinkos kainos vertinimus, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo deklaruojamų atskirų įrengimų kainos atitinka analogiškų prekių vidutines rinkos kainas, ir nusprendė, kad Agentūra tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, nustatytas teisės aktuose ir savo kompetencijos ribose remdamasi kvalifikuotų ekspertų 4 išvadomis pagrįstai nusprendė, kad netinkamomis finansuoti išlaidos yra 1 724 884,99 Lt (499 561,22 Eur).

4621.

47Teismas pažymėjo, jog ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, tačiau pareiškėjas, žinodamas, kad yra nesutariama dėl įrenginių vertės, kad jo pateikta Ataskaita ir Išvada Agentūra nesirėmė, turėjo galimybę pats inicijuoti pakartotinę ekspertizę arba pateikti argumentus, paneigiančius ekspertų padarytas išvadas, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs Sprendimą, nusprendė, jog jis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

48III.

4922.

50Pareiškėjas UAB „Stamiksas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Agentūros Sprendimą panaikinti.

5123.

52Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytas faktines aplinkybes bei akcentuoja, kad gamybos linijos pirkimo konkurso sąlygos buvo suderintos su atsakovu.

5324.

54Teismas trijų ekspertų išvadų neturėjo vertinti kaip pagrįstų ir teisėtų, nes dviejų iš jų (P. Š. ir L. U.) kvalifikacija ir patirtimi suabejojo Finansų ministerija, pavesdama Agentūrai atlikti pakartotinį įsigytos gamybos įrangos vertinimą, o pakartotinį vertinimą atlikęs ekspertas V. S. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kilnojamojo turto vertinimo ekspertų sąrašą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad esminis faktorius, lemiantis bet kokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto vertės įvertinimo teisėtumą bei pagrįstumą, yra turto vertinimo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas teigia, kad Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2013 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. R1-033(13.19) (toliau – ir Ekspertinio vertinimo aprašas), yra nustatyti reikalavimai ekspertams. Atsakovas nurodo, jog visi 3 ekspertai Lietuvos Respublikos turto vertinimo įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka neturi turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos (licencijos), nėra išlaikę turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino, nėra įtraukti į kilnojamojo turto vertintojų sąrašą. Šias faktines aplinkybes ekspertai patvirtino teisme.

5525.

56Pareiškėjas teigia, kad V. S. patvirtino pareiškėjo teiginius dėl įsigytos gamybos linijos unikalumo ir nestandartiškumo bei tai, kad ji laisvai prekybai negaminama. Šią faktinę aplinkybę teisme patvirtino ir Tiekėjas, kuris nurodė, kad jų įmonė sukomplektavo ir pritaikė gamybai gamybos liniją, kuriai šiuo metu Europoje nėra analogų. Pareiškėjas nurodė, kad ketvirtas ekspertas doc. dr. V. E. savo ekspertines išvadas grindė kitų ekspertų išvadomis, apklausiamas teisme negalėjo nurodyti jam žinomų analogų gamybos linijos Lietuvoje ir Europoje, nedviprasmiškai patvirtino, kad gamybos linijos visų įrenginių funkcijų suderinamumas siekiant gauti tinkamą produkciją yra esminis.

5726.

58Pareiškėjas nurodo, kad teismo padaryta išvada dėl UAB „Marleksa“ pateiktos ekspertinės išvados įrodomosios galios prieštarauja byloje surinktai medžiagai, kadangi UAB „Marleksa“ įrašyta į turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. jai išduotas pažymėjimas Nr. 000107. UAB „Marleksa“ ekspertas G. V. teisme nurodė, kad yra išlaikęs kilnojamo turto vertinimo egzaminą ir 2010 m. balandžio 28 d. yra išduota licencija Nr. 000585 vertinti kilnojamąjį turtą. Pareiškėjas pabrėžia, kad įrodymų vertinimo prasme, tai vienintelis įrodymas, tinkamai pagrindžiantis gamybos linijos kainą su montavimo ir paleidimo kaštais, kadangi UAB „Marleksa“ ir ekspertas G. V. vieninteliai iš visų ekspertų, vertinusių gamybos linijos kainą, turėjo įstatymu nustatytą teisę atlikti tokį vertinimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek UAB „Marleksa“, tiek ekspertas G. V. savo išvadoms pagrįsti naudojo palyginamąjį analizės metodą, kurį naudojo ir atsakovo ekspertai, tačiau išvados gautos skirtingos, o teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino, kodėl naudojant tuos pačius kilnojamo turto vertinimo metodus, ekspertai gavo skirtingas išvadas ir rezultatus.

5927.

60Pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo paskirti nepriklausomą ekspertizę, tačiau toks prašymas buvo atmestas, nenurodžius jokių aiškių ir pagrįstų motyvų, kodėl ekspertizė byloje negali būti paskirta. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas dar neišnagrinėjęs bylos jau turėjo išankstinę nuostatą, kad atsakovo pateiktos ekspertų išvados yra kokybiškai patikimesnės negu pareiškėjo, nes skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pats inicijuoti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas teigia, jog iš bylos aplinkybių aišku, jog atsakovas nebūtų sutikęs su pareiškėjo pasamdytų ekspertų išvadomis.

6128.

62Pareiškėjas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu ir atkreipia dėmesį, kad atsakovo priimti sprendimai neatitinka įstatymo reikalavimų dėl praleistų terminų, o esant tokiai situacijai Agentūra privalo vykdyti Projekto sutartį.

6329.

64Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Stamiksas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6530.

66Atsakovas nurodo, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat atsiliepimuose kitose administracinėse bylose, prijungtose prie šios administracinės bylos. Atsakovas papildomai nurodo, kad Agentūra 2012 m. rugsėjo 4 d. rašte paaiškino, jog pirkimų dokumentacijos įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui. Atsakovas pažymi, kad projektų išlaidos tikrinamos ne tik dokumentacijos tikrinimo būdu, bet ir vykdant patikras vietoje, t. y. siekiant įsitikinti, kad įsigyti objektai atitinka pirkimo specifikacijų, sutarčių ir finansavimo sąlygas. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju įtarimai, kad nupirktų įrengimų kaina viršija analogiškų įrenginių kainą rinkoje, kilo tuomet, kai pareiškėjas deklaravo jų įsigijimo išlaidas mokėjimo prašyme bei tuomet, kai įsigyti įrenginiai buvo vizualiai apžiūrėti.

6731.

68Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog rinkoje nėra įrenginių, identiškų įsigytai gamybos linijai ir atkreipia dėmesį, kad ekspertas doc. dr. V. E. nurodė, kad įsigyti įrenginiai (jų sudėtinės dalys) turi analogų rinkoje, o jų tarpusavio integracija (sujungimas į liniją) buvo įvertinta nustatant gamybos linijos rinkos kainą. Atsakovas pabrėžia, jog ekspertų buvo pastebėta, kad itin sudėtinga integracija (visos gamybos linijos gamyba) reikalautų techninės (projektavimo) dokumentacijos, kurios įrangos gamintojas pagal įrangos pardavimo sutarties nuostatas nerengė.

6932.

70Atsakovas teigia, jog pareiškėjo teiginys, kad Agentūros ekspertai turi būti įrašyti į turto vertintojų sąrašą, yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi, o kad tokį reikalavimą nustato Ekspertinio vertinimo aprašas yra klaidinantis. Atsakovas pabrėžia, kad Agentūros pasitelkti ekspertai yra pasižadėjimu ir deklaracijomis įpareigoti nešališkai ir išsamiai įvertinti situaciją ir atsakyti į konkrečius klausimus. Agentūra neturi jokio suinteresuotumo daryti įtaką eksperto išvadų rezultatams ir sumažinti tinkamų finansuoti išlaidų dydį, tuo tarpu už UAB „Marleksa“ Išvados parengimą sumokėjo pareiškėjas, taigi vertintojas galimai galėjo būti suinteresuotas Išvados rezultatais.

7133.

72Atsakovas teigia, kad byla turi būti nagrinėjama pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžiuose teiktus žodinius įrodymus, todėl pasitelkti teismo ekspertą nėra racionalu.

73Teisėjų kolegija

konstatuoja:

74IV.

7534.

76Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo dalis pareiškėjui UAB ,,Stamiksas“ numatytų išlaidų, vykdant projektą, įgyvendinamą Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.

7735.

78Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

7936.

80Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

8137.

82Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

8338.

84Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 ,,Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ UAB „Stamiksas“ (buvusi UAB ,,Brovit“) projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. sausio 22 d. paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 1839) skirtas finansavimas kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 4 261 455,00 litų finansavimo, finansavimo dalis – iki 60 proc. iš ES Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (ES lėšos) (programos kodas – 01 105). Projektui įgyvendinti 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir UAB ,,Brovit“ pasirašė trišalę Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 7 102 425,00 Lt, neįskaitant PVM (2.1 p.). Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 4 261 455,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti – iš ES Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (ES) lėšos (2.2 p.). Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau nei 2 840 970,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti. Pagal sutarties 3.2 punktą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, buvo nustatyta iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

8539.

86Pareiškėjas UAB „Stamiksas“ (buvusi UAB ,,Brovit“) 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarė medžio cemento blokelių pirkimo sutartį su SIA ,,Technical Solution“, pagal kurią Tiekėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, turinčią šias sudėtines dalis: medienos paruošimo ir medienos čipsų perdirbimo įrangą, skirtą medžio cementinių blokelių gamybai; blokelių gamybos dozavimo ir maišymo įrangą; blokelių formavimo ir surinkimo įrangą; medžio cementinių blokelių frezavimo, kalibravimo ir užbaigimo įrangą, turinčius CE žymėjimą. Bendra sutarties kaina nustatyta 7 122 000,00 Lt. Vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas sumokėjo Tiekėjui 2 073 633,00 Eur (7 159 840,02 Lt). Atsakovas už gamybinės linijos įsigijimą UAB ,,Brovit“ per Finansų ministeriją pervedė 3 077 763,61 Lt, t. y. 1 034 930,99 Lt mažiau, nei buvo numatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2.1–2.3 punktuose.

8740.

88Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.3 punktą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju atsakovas) įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; atlieka projektų patikras vietose (10.3.3 p.); teikia vadovaujančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai bei tvirtinančiajai institucijai informaciją apie patikrinimus, atliktus tvirtinant išlaidų deklaracijas (10.3.4 p.); atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms (10.3.5 p.).

8941.

90Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 patvirtinto Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 42 punkte yra nustatyta, kad įtarusi tvarkos apraše nustatytų reikalavimų pažeidimą arba įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų tikrinimą. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 19.8.1 punkte išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį, kaip išlaidas, padidinančias projekto sąnaudas, proporcingai nepadidinant jo vertės Agentūra turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis.

9142.

92Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pirkimo procedūrų patikrinimas yra vienas iš išlaidų tinkamumo vertinimo etapų, kurio metu siekiama įsitikinti, kad pirkimai įvykdyti nepažeidžiant pirkimams projektuose taikytinų principų, tačiau negali būti tapatinamas su patirtų išlaidų įvertinimu, kai išlaidos vertinamos kitais kriterijais – tikrinami išlaidų patyrimo dokumentai, atsiskaitymo su tiekėjais faktai, išlaidų (perkamo objekto) atitikimas Projekto sutarties nuostatoms, kainų atitikimas rinkos kainoms ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui teigiamai įvertinus pareiškėjo pirkimo tinkamumą, įtarimai, kad nupirktų įrengimų kaina viršija analogiškų įrenginių kainą rinkoje, atsakovui kilo tuomet, kai pareiškėjas deklaravo jų įsigijimo išlaidas mokėjimo prašyme bei įsigytus įrenginius vizualiai apžiūrėjus.

9343.

94Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

9544.

96Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai analizavo atsakovo 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. atliktus keturis įsigytų įrenginių rinkos kainos vertinimus, ekspertų išvadas, taip pat pareiškėjo pateiktą Išvadą bei pagrįstai konstatavo, kad Agentūra teisėtai, kilus įtarimui dėl įrangos vertės nustatymo, atliko įrangos vertinimą pasitelkus ekspertus, detaliai įvertino visą rašytinę medžiagą, rėmėsi ekspertų išvadomis ir pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt (499 561,22 Eur).

9745.

98ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentai dėl įrangos kainos buvo grindžiami UAB „Marleksa“ Išvada, Agentūros pasitelkti ekspertai buvo apklausti ginčo nagrinėjimo metu šioje ir prijungtose administracinėse bylose Nr. I-3518-244/2016, Nr. I-310-815/2018, visi rašytiniai įrodymai pridėti prie bylos medžiagos, todėl, atsižvelgusi į užsitęsusį ginčo nagrinėjimo teisminį procesą, vadovaudamasi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima padaryti galutines išvadas be teismo eksperto dalyvavimo, o pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus.

9946.

100Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti, o rėmimasis atsakovo išdėstyta teisine argumentacija, savaime neleidžia padaryti išvados, kad priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

10147.

102Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

103Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

104Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamiksas“ apeliacinį skundą atmesti.

105Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

106Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stamiksas“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo objektas – išlaidų dalis naujos... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. pasirašyta trišalė... 11. 4.... 12. Pareiškėjas nurodė, kad, įgyvendindamas Projektą, parengė konkurso... 13. 5.... 14. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. su Tiekėju pasirašė... 15. 6.... 16. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikus mokėjimo prašymus Agentūrai... 17. 7.... 18. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra informavo, kad įtarusi, jog deklaruojamų... 19. 8.... 20. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su Agentūros pozicija ir veiksmais,... 21. 9.... 22. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra 2017 m. birželio 30 d. priėmė... 23. 10.... 24. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo... 25. 11.... 26. Atsakovas nurodė, kad palaiko atsiliepimus, pateiktus Vilniaus apygardos... 27. 12.... 28. Teismo posėdžio metu ekspertas doc. dr. V. E. paaiškino, kad nėra... 29. II.... 30. 13.... 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. 4-716 pareiškėjo Projektui skirtas... 34. 15.... 35. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sudarė Tiekimo sutartį, pagal kurią... 36. 16.... 37. Teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra,... 38. 17.... 39. Teismas nurodė, kad iš prijungtų administracinių bylų Nr. I-3518-244/2016... 40. 18.... 41. Teismas nusprendė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo pateiktą Ataskaitą... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, jog Agentūra nustatė, kad UAB „Marleksa“ analizuotuose... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad atsakovas atliko keturis rinkos kainos vertinimus,... 46. 21.... 47. Teismas pažymėjo, jog ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgą... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėjas UAB „Stamiksas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 51. 23.... 52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytas faktines... 53. 24.... 54. Teismas trijų ekspertų išvadų neturėjo vertinti kaip pagrįstų ir... 55. 25.... 56. Pareiškėjas teigia, kad V. S. patvirtino pareiškėjo teiginius dėl... 57. 26.... 58. Pareiškėjas nurodo, kad teismo padaryta išvada dėl UAB „Marleksa“... 59. 27.... 60. Pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo paskirti nepriklausomą ekspertizę,... 61. 28.... 62. Pareiškėjas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu ir... 63. 29.... 64. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Stamiksas“ apeliacinį... 65. 30.... 66. Atsakovas nurodo, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į... 67. 31.... 68. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog rinkoje nėra įrenginių,... 69. 32.... 70. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo teiginys, kad Agentūros ekspertai turi... 71. 33.... 72. Atsakovas teigia, kad byla turi būti nagrinėjama pagal byloje esančius... 73. Teisėjų kolegija... 74. IV.... 75. 34.... 76. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo,... 77. 35.... 78. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.... 79. 36.... 80. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 81. 37.... 82. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka,... 83. 38.... 84. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m.... 85. 39.... 86. Pareiškėjas UAB „Stamiksas“ (buvusi UAB ,,Brovit“) 2012 m. rugsėjo 11... 87. 40.... 88. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139... 89. 41.... 90. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.... 91. 42.... 92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo... 93. 43.... 94. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui... 95. 44.... 96. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų... 97. 45.... 98. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu administracinėje byloje kyla... 99. 46.... 100. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama... 101. 47.... 102. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 103. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 104. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamiksas“ apeliacinį... 105. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą... 106. Nutartis neskundžiama....